Apap Diretto

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Apap Diretto 500 mg granulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Viename paketėlyje yra 500 mg paracetamolio.

Pagalbinės medžiagos:

Paketėlyje yra 801 mg sorbitolio (E420).

Paketėlyje yra 0,14 mg sacharozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Granulės.

Granulės yra baltos arba beveik baltos.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Apap Diretto vartojamas silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti bei temperatūrai mažinti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozės priklauso nuo kūno svorio ir amžiaus; vienkartinė dozė svyruoja nuo 10 iki 15 mg/kg kūno svorio. Bendra paros dozė svyruoja nuo 60 iki 75 mg/kg.

Konkretus intervalas tarp dozių priklauso nuo simptomų ir didžiausios paros dozės. Jis neturėtų būti trumpesnis kaip 4 valandos.

Nepasitarę su gydytoju Apap Diretto nevartokite ilgiau nei tris dienas. 

Vartojimo būdas 

Vartoti per burną. Granules reikia vartoti supilant jas tiesiai į burną ant liežuvio, ir po to praryti neužgėrus vandens.

Nevartokite Apap Diretto kartu su maistu.

Ypatingos pacientų grupės 

Kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kuriems sutrikusi kepenų ar inkstų funkcija, ar kuriems pasireiškia Gilbert‘o sindromas, dozę reikia mažinti arba prailginti dozavimo intervalą.

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų funkcija
Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas <10 ml/min), turi būti išlaikomas mažiausiai 8 valandų intervalas tarp dozių.

Lėtinis alkoholizmas
Nuolatinis alkoholio vartojimas gali sumažinti paracetamolio toksiškumo slenkstį. Šiems pacientams laiko tarpas tarp dviejų dozių turėtų būti mažiausiai 8 valandos. Per parą negalima viršyti 2 g paracetamolio.

Senyvi pacientai
Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia.

Šis preparatas (500 mg pakettėliai) nerekomenduojamas jaunesniems kaip 8 metų vaikams (dozavimas 8–12 metų vaikams yra nurodytas viršuje esančioje lentelėje).

Dozavimas visoms indikacijoms
Suaugusieji, senyvo amžiaus žmonės ir vaikai nuo 12 metų amžiaus: įprastinė dozė yra 500-1000 mg kas 4–6 valandas, atsižvelgiant į simptomus, iki maksimalios 3 g paros dozės.
Dozė negali būti kartojama dažniau kaip kas 4 valandas.

Inkstų nepakankamumas
Esant inkstų nepakankamumui dozes reikia mažinti:

Veiksminga paros dozė turi būti apskaičiuota neviršijant 60 mg/kg per parą (neviršijant 3 g per parą) šiais atvejais:
suaugusieji sveria mažiau kaip 50 kg;
hepatoceliulinis nepakankamumas (lengvo arba vidutinio sunkumo);
lėtinis alkoholizmas;
dehidracija;
lėtinis mitybos nepakankamumas;
pažeista kepenų ar inkstų funkcija.
Pacientams, kuriems pažeista kepenų ar inkstų funkcija, ar pasireiškia Gilbert‘o sindromas, dozė turi būti sumažinta arba prailgintas dozavimo intervalas.

Šie paketėliai nerekomenduojami jaunesniems kaip 4 metų vaikams; 4–8 metų vaikams galima skirti 250 mg kas 4–6 valandas daugiausiai iki 4 dozių per 24 valandas.

Šie paketėliai nerekomenduojami jaunesniems kaip 4 metų vaikams; 4–8 metų vaikams gali būti duodama 250 mg kas 4–6 valandas daugiausiai iki 4 dozių per 24 valandas.

Jaunesniems nei 8 metų vaikams tiekiami kito stiprumo ir sudėties preparatai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas paracetamoliui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Pacientai, sergantys sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (Child-Pugh rodiklis >9).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Norint išvengti perdozavimo pavojaus, reikia užtikrinti, kad kitų tuo pačiu metu vartojamų vaistinių preparatų sudėtyje nėra paracetamolio.

Esant žemiau išvardintoms aplinkybėms, paracetamolį reikia skirti ypač atsargiai:

• hepatoceliulinis nepakankamumas (Child-Pugh rodiklis <9);
• lėtinis alkoholizmas;
• sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas <10 ml/min (žr. 4.2 skyrių));
• Gilbert‘o sindromas (paveldima nehemolizinė gelta);
• ūmus hepatitas;
• gydymas kartu su vaistiniais preparatais, neigiamai veikiančiais kepenų funkciją;
• gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės stoka;
• hemolizinė anemija. 

Jeigu pakyla aukšta temperatūra ar pasireiškia antrinės infekcijos požymiai, ar jeigu simptomai išsilaiko ilgiau kaip 3 paras, reikalinga gydytojo konsultacija.

Paprastai vaistiniai preparatai, kuriuose yra paracetamolio, nepasitarus su gydytoju arba odontologu, turėtų būti vartojami tik kelias dienas ir nedidelėmis dozėmis.

Po ilgalaikio ir neteisingo analgetikų vartojimo didelėmis dozėmis gali pasireikšti galvos skausmai, kurie neturėtų būti gydomi didesnėmis vaistinio preparato dozėmis. 

Paprastai nuolat vartojant analgetikus, ypatingai kelių nuskausminančiųjų medžiagų derinius, gali pasireikšti nuolatinis inkstų pažeidimas, dėl kurio padidėja inkstų nepakankamumo rizika (analgetinė nefropatija).

Nerekomenduojama preparato vartoti dažnai ar ilgą laiką. Pacientams reikia patarti tuo pačiu metu nevartoti kitų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra paracetamolio. Vartojant keletą paros dozių vienu kartu, galimas sunkus kepenų pažeidimas; tokiu atveju sąmonės netekimas nepasireiškia, vis dėlto, nedelsiant turi būti kreipiamasi medikų pagalbos. Ilgalaikis vartojimas, išskyrus atvejus, kai prižiūri gydytojas, gali būti žalingas. Paracetamolio skyrimas vaikams po 60 mg/kg per parą kartu su kitu karščiavimą mažinančiu vaistiniu preparatu yra nepateisinamas, išskyrus atvejus, kai gydymas vien paracetamoliu nėra veiksmingas.

Staigus skausmą malšinančių vaistinių preparatų vartojimo nutraukimas po ilgalaikio ir neteisingo jų vartojimo didelėmis dozėmis gali sukelti galvos skausmus, nuovargį, raumenų skausmą, nervingumą ir autonominius (vegetacinius) simptomus. Šie nutraukimo simptomai išnyksta per kelias dienas. Iki to laiko reiktų nebevartoti skausmą malšinančių vaistinių preparatų ir vėl nepradėti jų vartoti nepasitarus su gydytoju.

Atsargumo priemonių reikia imtis, kai paracetamolis vartojamas kartu su CYP3A4 induktoriais ar naudojamos medžiagos, aktyvinančios kepenų fermentus, pvz., rifampicinas, cimetidinas, antiepilepsiniai vaistai, tokie kaip glutetimidas, fenobarbitalis ir karbamazepinas.

Patariama atsargiai vartoti paracetamolį pacientams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas £30ml/min (žr. 4.2 skyrių) ar hepatoceliuliniu nepakankamumu (lengvo arba vidutinio sunkumo).

Gydant paracetamoliu, alkoholio vartoti negalima.

Perdozavimo pavojus yra didesnis tiems, kurie serga necirozine alkoholio sukelta kepenų liga. Reikia imtis atsargumo priemonių lėtinio alkoholizmo atvejais. Pacientams, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, dozę reikia sumažinti (žr. 4.2 skyrių). Tokiu atveju bendra paros dozė neturėtų viršyti 2 gramų.

Sunkaus karščiavimo atveju ar pasireiškus antrinės infekcijos požymiams, ar jiems užsitęsus daugiau kaip 3 paras, gydymas turi būti vertinamas iš naujo.

Didesnės negu rekomenduojamos dozės padidina labai sunkaus kepenų pažeidimo riziką. Kiek galima greičiau turi būti skiriamas gydymas priešnuodžiu (žr. 4.9 skyrių).

Paracetamolis turi būti vartojamas atsargiai dehidracijos (skysčių netekimo) ar lėtinio mitybos nepakankamumo atveju.

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra sorbitolio ir sacharozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatyti reti paveldimi sutrikimai – fruktozės netoleravimas, gliukozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartojant probenecidą, yra slopinamas paracetamolio susijungimas su gliukurono rūgštimi, o tai 2 kartus sumažina paracetamolio klirensą. Pacientams, kartu vartojantiems probenecidą, paracetamolio dozė turi būti sumažinta.

Paracetamolio metabolizmas padidėja pacientams, vartojantiems fermentus aktyvinančius vaistinius preparatus, tokius kaip rifampicinas ir kai kuriuos antiepileptinius vaistus (karbamazepiną, fenitoiną, fenobarbitalį, primidoną). Atskiruose pranešimuose aprašomas netikėtas hepatotoksiškumas, pasireiškiantis pacientams, vartojantiems fermentus aktyvinančius vaistinius preparatus.

Kartu vartojant paracetamolį su AZT (zidovudinu), didėja neutropenijos pasireiškimo tikimybė. Šis vaistinis preparatas gali būti vartojamas kartu su AZT tik pasitarus su gydytoju.

Kartu vartojant vaistinius preparatus, greitinančius skrandžio ištuštėjimą, tokius kaip metoklopramidas, paracetamolio absorbcija ir veikimas pagreitėja.

Kartu vartojant vaistinius preparatus, lėtinančius skrandžio ištuštėjimą, gali sulėtėti paracetamolio pasisavinimas ir jo poveikis. 

Kolestiraminas mažina paracetamolio absorbciją, todėl neturėtų būti vartojamas vieną valandą po paracetamolio pavartojimo.

Pakartotinas paracetamolio vartojimas, trunkantis ilgiau kaip savaitę, padidina antikoaguliantų, ypatingai varfarino, poveikį. Dėl to pacientams, gydomiems antikoaguliantais, ilgalaikis paracetamolio vartojimas galimas tik prižiūrint medicinos specialistams. Atsitiktinis paracetamolio vartojimas polinkiui kraujuoti didelės įtakos neturi.

Įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams

Paracetamolis gali keisti laboratorinių tyrimų rezultatus, nustatant šlapimo rūgštį serume, kai naudojama volframo rūgštis, ir nustatant cukrų kraujyje, kai naudojama gliukozės oksidazė-peroksidazė. Probenecidas beveik 2 kartus sumažina paracetamolio klirensą, slopindamas jo susijungimą su gliukurono rūgštimi. Paracetamolį vartojant kartu su probenecidu, dozę gali reikėti sumažinti.

Paracetamolis padidina acetilsalicilo rūgšties ir chloramfenikolio kiekį plazmoje.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas
Paracetamolio vartojimo per burną gydomosiomis dozėmis epidemiologiniai duomenys nerodo nepageidaujamo poveikio nėštumui ar vaisiaus/naujagimio sveikatai. Numatomieji duomenys, nėštumo metu perdozavus preparato, apsigimimo rizikos neparodė. Reprodukciniai tyrimai, kai paracetamolio vartojama per burną, jokio apsigimimo pavojaus ar fetotoksinio poveikio neparodė.

Vartojant paracetamolį normaliomis sąlygomis, įvertinus naudos ir rizikos santykį, jį galima vartoti viso nėštumo laikotarpiu.

Nėštumo laikotarpiu paracetamolio negalima vartoti ilgą laiką, didelėmis dozėmis ar kartu su kitais vaistiniais preparatais, kadangi vartojimo saugumas tokiais atvejais nėra įrodytas.

Žindymo laikotarpis
Išgėrus paracetamolio, maži jo kiekiai išsiskiria į motinos pieną. Apie nepageidaujamą poveikį žindomiems kūdikiams pranešimų nėra. Šį preparatą gydomosiomis dozėmis žindymo laikotarpiu vartoti galima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Paracetamolis gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia. Gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų atlikta nebuvo.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujami poveikiai yra išvardinti mažėjančio sunkumo tvarka.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti:     anemija, nehemolizinė anemija; kaulų čiulpų slopinimas, trombocitopenija.

Širdies sutrikimai                         

Kraujagyslių sutrikimai

Reti: edema.

Virškinimo trakto sutrikimai

Reti: ūmus ir lėtinis pankreatitas

Hemoragija, pilvo skausmas, diarėja, pykinimas, vėmimas, kepenų nepakankamumas, kepenų nekrozė, gelta.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reti: niežėjimas, bėrimas, prakaitavimas, paraudimas, angioneurozinė edema, dilgėlinė.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Reti: nefropatijos ir inkstų kanalėlių sutrikimai 

Paracetamolis yra plačiai vartojamas ir apie jo šalutinius poveikius, kurie paprastai būna susiję su jo perdozavimu, pranešama retai.

Nefrotoksinis poveikis nedažnas ir nesusijęs su gydomosiomis paracetamolio dozėmis, išskyrus atvejus, kai preparato vartojama ilgą laiką.

4.9 Perdozavimas

Apsinuodijimo rizika ypatingai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, pacientams, sergantiems kepenų ligomis, lėtinio alkoholizmo atvejais, pacientams, turintiems lėtinį maisto medžiagų trūkumą. Tokiais atvejais perdozavimas gali būti mirtinas.

Simptomai paprastai pasireiškia per pirmas 24 valandas, atsiranda pykinimas, vėmimas, anoreksija, išbalimas, pilvo skausmas.

10 g ar daugiau paracetamolio perdozavimas suaugusiems, suvartojus jį per vieną kartą, ar 150 mg/kg kūno svorio vaikams, sukelia kepenų ląstelių nekrozę, skatinančią grįžtamą nekrozę, kuri gali baigtis hepatoceliuliniu nepakankamumu, metaboline acidoze ir encefalopatija, galinčiais sukelti komą ir mirtį. Kartu su padidėjusia protrombino koncentracija, kuri gali padidėti 12 – 48 val. po pavartojimo, stebima ir padidėjusi kepenų transaminazių (AST, ALT), laktatdehidrogenazės ir bilirubino koncentracija.

Skubioji pagalba: 

Skubus nugabenimas į ligoninę

Kraujo paėmimas pradinei paracetamolio koncentracijai plazmoje nustatyti.

Skrandžio plovimas

Priešnuodžio N-acetilcisteino skyrimas į veną (arba per os, jei įmanoma) kiek įmanoma greičiau ir nepraėjus 10 val. po perdozavimo.

Turi būti taikomas simptominis gydymas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti analgetikai ir antipiretikai, anilidai, ATC kodas - N02BE01

Analgetinio poveikio mechanizmas nėra galutinai nustatytas. Paracetamolis veikia daugiausiai slopindamas prostaglandinų sintezę centrinėje nervų sistemoje (CNS), ir turi mažesnį periferinį poveikį, kai blokuojamas skausmo impulso perdavimas. Periferinis veikimas taip pat gali pasireikšti ir dėl prostaglandinų sintezės slopinimo ar kitų medžiagų, mechaniniam ar cheminiam poveikiui įjautrinančių skausmo receptorius, sintezės slopinimo.

Greičiausiai paracetamolis mažina temperatūrą, veikdamas centrinėje nervų sistemoje, pagumburyje, temperatūrą reguliuojantį centrą, kuris sukeldamas periferinę vazodilataciją, padidinančią tekančio kraujo kiekį odoje, prakaitavimą ir šilumos netekimą. Centrinis poveikis greičiausiai apima prostaglandinų sintezės slopinimą pagumburyje.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Vartojant per burną, paracetamolio absorbcija yra greita ir pilna. Nurijus, maksimali koncentracija plazmoje yra pasiekiama per 30 – 60 min.

Pasiskirstymas

Paracetamolis greitai pasiskirsto visuose audiniuose. Kraujyje, seilėse ir plazmoje koncentracijos yra panašios. Susijungimas su baltymais yra mažas. Laikas iki maksimalios koncentracijos yra 0, 5 - 2 valandos; didžiausia koncentracija plazmoje yra 5 - 20 μg/ml (esant iki 50 mg dozei); laikas iki maksimalaus poveikio yra 1 – 3 valandos; veikimo trukmė yra 3 – 4 valandos.

Metabolizmas

Daugiausiai paracetamolis yra metabolizuojamas kepenyse dviem pagrindiniais būdais: konjugacija su gliukurono ir sieros rūgštimi. Pastarasis būdas greitai būna persotintas vartojant didesnes nei gydomosios dozes. Dėl šalutinio būdo, katalizuojamo citochromo P450, susidaro tarpinis produktas (N-acetil-p-benzochinoniminas), kuris įprastinėmis vartojimo sąlygomis yra greitai detoksikuojamas gliutationo, konjuguojamas su cisteinu ir merkaptopurino rūgštimi ir pašalinamas su šlapimu. Tačiau sunkiai apsinuodijus, šio toksinio metabolito kiekis padidėja.

Eliminacija

Eliminacija daugiausiai vyksta per inkstus. 90 % suvartotos dozės yra pašalinama per 24 valandas, visų pirma gliukuronidų (60 - 80 %) ir sulfatų (20 - 30 %) junginių pavidalu. Mažiau kaip 5 % pašalinama nepakitusios formos. Pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 2 valandos.

Fiziopatologiniai pakitimai

Inkstų nepakankamumas: sunkaus inkstų nepakankamumo atvejais (kreatinino klirensas mažesnis kaip 10 ml/min) paracetamolio ir jo metabolitų eliminacijos laikas padidėja.

Pagyvenę pacientai: konjugacijos dydis nesikeičia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų (susijusių su ūmiu, sublėtiniu ir lėtiniu paracetamolio toksiškumu žiurkėms ir pelėms) su gyvūnais metu buvo stebimi virškinimo trakto pažeidimai, kraujo rodiklių pokyčiai, kepenų ir inkstų parenchimos degeneracija, netgi nekrozė. Šių pakitimų priežastys yra aiškinamos veikimo mechanizmu, arba paracetamolio metabolizmu.

Didelės apimties tyrimai neįrodė su paracetamoliu, vartojamu terapinėmis dozėmis, t.y. netoksiškomis dozėmis, susijusios genotoksiškumo rizikos.

Ilgalaikiai tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis neįrodė su paracetamoliu, vartojamu nehepatotoksinėmis dozėmis, susijusios tumorigeninės rizikos.

Paracetamolis pereina per placentą.

Tyrimai su gyvūnais neįrodo toksiškumo reprodukcijai.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Sorbitolis (E 420)

Talkas                 

Bazinis butilintas metakrilato kopolimeras

Lengvasis magnio oksidas

Karmeliozės natrio druska

Sukralozė (E955)

Magnio stearatas

Hipromeliozė

Stearino rūgštis

Natrio laurilsulfatas

Titano dioksidas (E 171)

N,2,3-trimetil-2-(propan-2-il)butanamidas

Simetikonas

Braškių kvapioji medžiaga (sudėtyje yra maltodekstrino, gumiarabiko (E414), natūralių ir identiškų natūralioms kvapiųjų medžiagų, propilenglikolio (E1520), triacetino (E1518), 3 hidroksi-2-metil-4H-piran-4-ono (E636)).

Vanilės kvapioji medžiaga (sudėtyje yra maltodekstrino, natūralių ir identiškų natūralioms kvapiųjų medžiagų, propilenglikolio (E1520), sacharozės).

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys 

Aliuminio paketėliai.

Pakuotės dydžiai: 2, 6, 10, 12, 20, 24 paketėliai.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.