Irinotekano hidrochloridas trihidratas, 20mg/ml, koncentratas infuziniam tirpalui
Vartojimas: leisti į veną
Registratorius: Strides Arcolab International Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Irinotekano hidrochloridas trihidratas
1. Kas yra Irinotecan Strides ir kam jis vartojamas
Irinotecan Strides priklauso citostatinių vaistų grupei (priešvėžiniai vaistai).
Irinotecan Strides naudojamas gydyti suaugusiems pacientams, sergantiems progresavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, arba kartu su kitais vaistais (pavyzdžiui: 5-fluorouracilu/folino rūgštimi, bevacizumabu, cetuksimabu, kapecitabinu), arba vienas (monoterapija).
2. Kas žinotina prieš vartojant Irinotecan Strides
Irinotecan Strides vartoti negalima:
- jeigu yra alergija irinotekano hidrochlorido trihidratui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje)
- jeigu sergate kitomis žarnų ligomis arba sirgote žarnų nepraeinamumu
- jeigu žindote
- jeigu bilirubino koncentracija kraujyje padidėjusi daugiau nei 3 kartus, lyginant su viršutine normos riba
- jeigu yra sunkus kaulų čiulpų nepakankamumas
- jeigu yra prasti bendri sveikatos rodikliai (įvertinama pagal tarptautinius standartus)
- jeigu vartojate augalinį preparatą – paprastąją jonažolę (Hypericum perforatum)
Jei vaisto vartojate kartu su cetuksimabu, bevacizumabu ar kapecitabinu, dėl papildomos informacijos apie kontraindikacijas vartoti šiuos vaistus žiūrėkite jų pakuotės lapelyje esančią informaciją.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Šis vaistas skirtas tik suaugusiems. Pasitarkite su gydytoju, jeigu šis vaistas buvo skirtas vartoti vaikui.
Ypač būtina rūpintis senyvo amžiaus pacientais.
Kadangi Irinotecan Strides yra priešvėžinis vaistas, jis bus skiriamas specialiame skyriuje, prižiūrint gydytojui, kvalifikuotam naudoti priešvėžinius chemoterapinius vaistus. Skyriaus personalas paaiškins, kaip reikia elgtis gydymo metu ir po jo. Šis lapelis padės tai atsiminti.
- Per pirmas 24 val. po Irinotecan Strides infuzijos
Irinotecan Strides (30–90 min.) infuzijos metu ir netrukus po jos, galite jausti kai kuriuos iš toliau išvardintų simptomų:
- viduriavimą;
- prakaitavimą;
- pilvo skausmą;
- ašarojimą;
- regos sutrikimą;
- išreikštas seilėtekį.
Medicininis šių simptomų pavadinimas yra ūminis cholinerginis sindromas, kurį galima gydyti (atropinu). Jeigu pasireiškia minėti simptomai, nedelsdami pasakykite gydytojui, kuris skirs reikiamą gydymą.
- Laikotarpis nuo paros po Irinotecan Strides infuzijos iki kitos infuzijos
Šiuo laikotarpiu gali atsirasti įvairių simptomų, kurie gali būti sunkūs, todėl gali prireikti skubaus gydymo ir atidžios priežiūros.
Viduriavimas, prasidėjęs praėjus daugiau nei 24 val. po Irinotecan Strides infuzijos („vėlyvasis viduriavimas“), gali būti sunkus. Paprastai jis pasireiškia per 5 paras po infuzijos.
Viduriavimą būtina slopinti nedelsiant ir būtina atidi priežiūra. Tuoj pat po pirmo pasituštinimo skystomis išmatomis būtina elgtis taip, kaip nurodyta toliau:
- Pradėkite vartoti gydytojo skirtus vaistus nuo viduriavimo tiksliai, kaip jo nurodyta. Nepasitarus su gydytoju, gydymo keisti negalima. Rekomenduojamas vaistas nuo viduriavimo yra loperamidas (pradinė jo dozė yra 4 mg, jį reikia vartoti po 2 mg kas 2 val., taip pat ir naktį). Tokiu būdu vaisto reikia vartoti dar mažiausiai 12 val. po paskutinio pasituštinimo skystomis išmatomis. Ilgiau nei 48 val. tokiomis dozėmis šio vaisto vartoti negalima.
- Nedelsiant pradėkite gerti daug vandens ir rehidracinių skysčių (t. y. vandens, gazuoto vandens, putojančiųjų gėrimų, sriubos ar rehidracinių geriamųjų preparatų).
- Nedelsiant informuokite gydymą prižiūrintį gydytoją apie viduriavimą. Jeigu su juo susisiekti negalite, kreipkitės į ligoninės skyriaus, prižiūrinčio gydymą Irinotecan Strides, gydytoją. Labai svarbu, kad jie žinotų apie viduriavimą.
Jūs turite nedelsiant informuoti gydytoją arba gydymą prižiūrintį skyrių, jeigu:
- viduriuojate ir pasireiškia pykinimas ar vėmimas;
- viduriuojate ir karščiuojate;
- praėjus 48 val. po gydymo vaistais nuo viduriavimo pradžios vis dar viduriuojate.
Dėmesio! Negalima vartoti ne gydytojo skirtų vaistų nuo viduriavimo ir gerti kitų skysčių, nei nurodyta aukščiau. Laikykitės gydytojo nurodymų. Vaistų negalima vartoti viduriavimo profilaktikai net ir tuo atveju, jei vėlyvasis viduriavimas pasireiškė ankstesnių gydymo ciklų metu.
Karščiavimas
Jeigu kūno temperatūra pakyla virš 38 °C, tai gali būti infekcinės ligos požymis, ypač tuo atveju, jeigu viduriuojate. Jeigu dėl bet kokių priežasčių karščiuojate (temperatūra aukštesnė negu 38 °C), nedelsdami kreipkitės į savo arba gydymą prižiūrinčio skyriaus gydytoją, kad jie skirtų Jums reikiamą gydymą.
Pykinimas ir vėmimas
Jeigu pykina ir (arba) vemiate, nedelsdami kreipkitės į savo arba gydymą prižiūrinčio skyriaus gydytoją.
Sumažėjęs leukocitų skaičius kraujyje (neutropenija)
Dėl Irinotecan Strides poveikio gali sumažėti kai kurių leukocitų, svarbių kovai su infekcija, skaičius. Tokia būklė vadinama neutropenija. Gydymo Irinotecan Strides metu neutropenija pasireiškia dažnai ir būna laikina. Gydytojas Jums reguliariai skirs atlikti kraujo tyrimus, kad galėtų stebėti šių leukocitų skaičių. Neutropenija yra sunkus sutrikimas. Jį būtina nedelsiant gydyti ir atidžiai stebėti.
Kvėpavimo pasunkėjimas
Jeigu pasunkėja kvėpavimas, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Kepenų veiklos sutrikimas
Prieš pradedant gydyti Irinotecan Strides ir prieš kiekvieną kitą gydymo ciklą, reikės tikrinti kepenų veiklą (atlikti kraujo tyrimus).
Jeigu grįžus iš ligoninės į namus Jums yra vienas ar daugiau iš minėtų simptomų, turite nedelsdami kreiptis į savo arba gydymą Irinotecan Strides prižiūrinčio ligoninės skyriaus gydytoją.
Inkstų veiklos sutrikimas
Jeigu inkstų veikla sutrikusi, reikia kreiptis į gydytoją, nes pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, šio vaistinio preparato poveikis netirtas.
Širdies sutrikimai
Jeigu sergate širdies nepakankamumu, Jums yra padidėjusi širdies nepakankamumo išsivystymo rizika arba jeigu Jums anksčiau buvo taikyta chemoterapija, pasakykite gydytojui, nes Irinotecan Strides gali sukelti širdies nepakankamumą. Jūsų širdies funkcija bus įvertinta prieš pradedant gydymą Irinotecan Strides ir jo metu, rezultatai bus naudojami siekiant sumažinti visus koreguojamus rizikos veiksnius (pavyzdžiui, rūkymą, hipertenziją ir hiperlipidemiją).
Skiepai
Jeigu neseniai buvote skiepytas arba Jums paskirtas skiepijimo laikas, pasakykite gydytojui.
Kiti vaistai ir Irinotecan Srides
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Tai taikoma ir vaistažolių bei stipraus poveikio vitaminų ir mineralinių medžiagų preparatams.
Kai kurie vaistai, pvz., ketokonazolas (vaistas nuo grybelinių ligų), rifampicinas (vaistas nuo tuberkuliozės) bei kai kurie preparatai nuo epilepsijos (karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas), varfarinas (antikoaguliantas, skirtas kraujui skystinti) arba kiti antikoaguliantai, atazanaviras (vartojamas ŽIV gydyti), ciklosporinas ar takrolimuzas (skirti slopinti imuninę sistemą) ir vakcinos gali keisti Irinotecan Strides poveikį.
Paprastųjų jonažolių (Hypericum perforatum), preparatų gydymo Irinotecan Strides metu ir tarp gydymo ciklų vartoti negalima, nes jie silpnina Irinotecan Strides poveikį.
Jeigu Jums reikia atlikti operaciją, pasakykite gydytojui ar anesteziologui, kad vartojate šį vaistą, nes jis gali keisti kai kurių operacijos metu vartojamų vaistų poveikį.
Jeigu vartojate Irinotecan Strides derinyje su vaistais, kurių sudėtyje yra cetuksimabo, bevacuzimabo ar kapecitabino, prieš vartojimą perskaitykite šių vaistų pakuotės lapelį.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Irinotecan Strides negalima vartoti nėštumo metu, nebent aiškiai būtina. Vaisingo amžiaus moterys turi vengti pastoti.
Gydymo metu ir mažiausiai vieną (vyrams) ir tris mėnesius (moterims) po jo būtina naudotis kontracepcijos priemonėmis. Vis dėlto jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju.
Nežinoma, ar Irinotecan Strides išsiskiria į motinos pieną. Todėl gydymo Irinotecan Strides metu žindymą būtina nutraukti.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Kai kuriais atvejais Irinotecan Strides gali sukelti šalutinį poveikį, kuris gali veikti gebėjimą vairuoti, valdyti įrangą ir mechanizmus. Jeigu kyla abejonių, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Pirmųjų 24 valandų laikotarpiu po Irinotecan Strides infuzijos Jums gali svaigti galva arba sutrikti rega. Jeigu toks poveikis pasireiškia, vairuoti ir valdyti įrangos ar mechanizmų negalima.
Irinotecan Strides sudėtyje yra sorbitolio
Jeigu netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į gydytoją prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
Irinotecan Strides sudėtyje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio viename ml, t. y. jis beveik neturi reikšmės.
3. Kaip vartoti Irinotecan Strides
Tik suaugusiems.
Irinotecan Strides dozė Jums bus sulašinta kaip infuzija į veną per 30−90 minučių.
Infuzinio tirpalo kiekis priklausys nuo Jūsų amžiaus, kūno svorio ir bendrosios sveikatos būklės. Be to, jis priklausys nuo kitų kartu vartojamų vaistų nuo vėžio. Gydytojas apskaičiuos Jūsų kūno paviršiaus plotą kvadratiniais metrais (m2).
- Jeigu anksčiau buvote gydytas 5-fluorouracilu, Jus paprastai gydys vien Irinotecan Strides, pradedant nuo 350 mg/m2 kūno paviršiaus dozės kas 3 savaites.
- Jeigu anksčiau chemoterapiniais vaistais nebuvote gydytas, paprastai Jums kas 2 savaites skirs 180 mg/m2 kūno paviršiaus Irinotecan Strides dozę, o po jos folino rūgšties ir 5-fluorouracilo.
- Jeigu Jus gydys irinotekano ir cetuksimabo deriniu, Jums skirs tokią pačią irinotekano dozę, kokia buvo skirta anksčiau taikyto gydymo, kurio sudedamoji dalis buvo irinotekanas, paskutinio ciklo metu.
Jeigu Irinotecan Strides Jums skiriamas derinyje su cetuksimabu, Irinotecan Strides turi būti suleidžiamas praėjus ne mažiau negu 1 val. po cetuksimabo infuzijos pabaigos.
Jeigu Jūs gydomi Irinotecan Strides deriniu su cetuksimabu, perskaitykite cetuksimabo pakuotės lapelį.
Jeigu Jūs gydomi Irinotecan Strides deriniu su bevacizumabu, perskaitykite bevacizumabo pakuotės lapelį.
Jeigu Jūs gydomi Irinotecan Strides deriniu su kapecitabinu, perskaitykite kapecitabino pakuotės lapelį.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas.
Bendra gydymo laikotarpio trukmė priklausys nuo progresavimo ir nuo to, kaip Jūs jaučiatės. Jūsų gydytojas pasakys, kiek gali trukti Jūsų gydymas.
Priklausomai nuo Jūsų sveikatos būklės ir pasireiškusio šalutinio poveikio gydytojas gali keisti dozavimą.
Jeigu Jūs manote, kad Jums buvo skirta didesnė Irinotecan Strides nei turėtų, pasakykite gydytojui.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Gydytojas Jus supažindins su šalutiniu poveikiu ir paaiškins gydymo šiuo vaistu riziką ir naudą. Kai kurie šalutiniai poveikiai gali būti sunkūs. Jeigu pasireiškė toliau nurodytas šalutinis poveikis, nedelsdamas pasakykite apie tai gydytojui, nes Jums gali prireikti skubios pagalbos (žr. ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“ informaciją).
Labai dažni (pasireiškia daugiau negu 1 vartotojui iš 10)
- mažakraujystė (anemija), kuri gali sąlygoti odos blyškumą arba silpnumą ir oro trūkumą;
- neutropenija (kai kurių leukocitų skaičiaus sumažėjimas), kas padidina infekcijos riziką;
- kompleksinio gydymo metu, trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje), tai sąlygoja kraujosruvų atsiradimą, polinkį kraujuoti ir nenormalų kraujavimą;
- skiriant monoterapiją, karščiavimas ir infekcija;
- skiriant monoterapiją, karščiavimas be infekcijos ir be lydinčio sunkaus kai kurių leukocitų skaičiaus sumažėjimo (neutropenijos);
- vėlyvasis sunkus viduriavimas;
- skiriant monoterapiją: sunkus pykinimas ir vėmimas;
- nuplikimas (baigus gydyti, plaukai atauga);
- kompleksinio gydymo metu: laikinas kai kurių fermentų (alaninaminotransferazės, aspartataminotransferazės, šarminės fosfatazės) arba bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume;
- vartojant derinyje su kapecitabinu, visų laipsnių šalutinis vaisto poveikis: trombozė / embolija.
Dažni (pasireiškia mažiau nei 1 vartotojui iš 10, bet daugiau nei 1 iš 100)
- sunkus laikinas ūminis cholinerginis sindromas: svarbiausi jo simptomai yra ankstyvasis viduriavimas ir kiti simptomai, pvz., pilvo skausmas, akių paraudimas, akių skausmas, akių niežėjimas arba ašarojimas (konjunktyvitas), sloga (rinitas), mažas kraujospūdis, kraujagyslių išsiplėtimas, prakaitavimas, šaltkrėtis, diskomforto ir negalavimo pojūtis, galvos svaigimas, regos sutrikimas, vyzdžių susiaurėjimas, ašarojimas, padidėjęs seilėtekis, atsirandantys per pirmas 24 val. po Irinotecan Strides infuzijos;
- taikant gydymą tik vienu vaistu gali pasireikšti trombocitopenija (trombocitų kiekio sumažėjimas), dėl to atsiranda kraujosruvų, polinkis kraujavimui ir nenormaliam kraujavimui;
- taikant gydymą kelių vaistų deriniu: karščiavimas ir infekcijos;
- taikant gydymą kelių vaistų deriniu: karščiavimas be infekcijos ir be lydinčio sunkaus kai kurių leukocitų skaičiau sumažėjimo (neutropenijos);
- infekcijos, susijusios su sunkiu kai kurių leukocitų kiekio sumažėjimu (užfiksuoti 3 mirties atvejai);
- karščiavimas, susijęs su sunkiu kai kurių baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimu (febrili neutropenija);
- skysčių netekimas (dehidracija), paprastai susijęs su viduriavimu ir (arba) vėmimu;
- vidurių užkietėjimas;
- stiprus pykinimas ir vėmimas taikant kombinuotą terapiją;
- silpnumas (astenija);
- taikant gydymą tik vienu vaistu: laikinas, nedidelis arba vidutinis kai kurių kepenų fermentų (transaminazių, šarminės fosfatazės) arba bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume;
- taikant gydymą kelių vaistų deriniu: laikinas sunkus bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume;
- laikinas, nedidelis arba vidutinis kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas;
- taikant gydymą kartu su kapecitabinu: visų laipsnių šalutiniai vaisto poveikiai: padidėjusio jautrumo reakcijos, širdies išemija / infarktas, bei 3 ir 4 laipsnio šalutinės vaisto reakcijos: febrilinė neutropenija;
- taikant gydymą kartu su kapecitabinu ir bevacuzimabu: 3 ir 4 laipsnio šalutinės vaistų reakcijos: neutropenija, trombozė / embolija, hipertenzija, širdies išemija / infarktas.
Nedažni (pasireiškia mažiau nei 1 vartotojui iš 100, bet daugiau nei 1 iš 1 000)
- silpnos alerginės reakcijos, įskaitant paraudusią niežtinčią odą, dilgėlinę, konjunktyvitą, rinitą;
- silpna odos reakcija, silpnos reakcijos infuzijos vietoje;
- ankstyvasis poveikis, toks kaip kvėpavimo pasunkėjimas (dusulys);
- plaučių liga (intersticinė plaučių liga), pasireiškianti kaip kvėpavimo nepakankamumas, sausas kosulys ir karkalai įkvėpimo metu;
- dalinis arba visiškas žarnų nepraeinamumas, kraujavimas iš virškinimo trakto;
- žarnų uždegimas, sukeliantis pilvo skausmą ir (arba) viduriavimą (ši būsena vadinama pseudomembraniniu kolitu);
- inkstų nepakankamumas, mažas kraujospūdis arba širdies ir kraujotakos nepakankamumas pacientams, kuriems buvo dehidracija, susijusi su viduriavimu ir (arba) vėmimu arba sepsiu.
Reti (pasireiškia mažiau nei 1 vartotojui iš 1 000, bet daugiau nei 1 iš 10 000)
- sunkios alerginės reakcijos (anafilaksinė arba anafilaktoidinė reakcijos), sukeliančios rankų, pėdų, kulkšnių, veido, lūpų, burnos ar gerklės tinimą (dėl to gali būti sunku kvėpuoti ar nuryti). Joms pasireiškus, būtina nedelsiant apie tai pasakyti gydytojui;
- ankstyvasis poveikis, pvz., raumenų susitraukimai arba mėšlungis, nutirpimas (parestezija);
- storosios žarnos uždegimas, sukeliantis pilvo skausmą (kolitas, įskaitant aklosios žarnos uždegimą, išeminį ir opinį kolitą);
- žarnų perforacija;
- apetito praradimas (anoreksija), pilvo skausmas, gleivinės uždegimas;
- simptominis ir besimptominis kasos uždegimas (pankreatitas);
- kraujospūdžio padidėjimas infuzijos metu ir po jos;
- kalio ir natrio kiekio kraujyje sumažėjimas, dažniausiai sukeltas viduriavimo ir vėmimo.
Labai reti (pasireiškia mažiau nei 1 vartotojui iš 10 000) šalutinis poveikis
- laikinas kalbos sutrikimas;
- kai kurių virškinimo fermentų, skaidančių angliavandenius (amilazė) ir riebalus (lipazė), aktyvumo padidėjimas;
- vienas periferinės trombocitopenijos su antitrombocitiniais antikūnais atvejis.
Jeigu Jums Irinotecan Strides skiriamas kartu su vaistais, kurių sudėtyje yra cetuksimabo, bevacuzimabo ar kapecitabino, kai kurie galintys pasireikšti šalutiniai poveikiai taip pat gali būti susiję su šiuo kartu vartojamų vaistų deriniu, pvz., į aknę panašus bėrimas. Todėl taip pat perskaitykite cetuksimabo, bevacuzimabo ar kapecitabino pakuotės lapelį.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. Kaip laikyti Irinotecan Strides
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant kartoninės dėžutės, po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Buteliuką atkimšus, preparatą būtina vartoti nedelsiant.
Praskiestas preparatas chemiškai ir fiziškai stabilus išlieka 12 valandų laikant 25 °C temperatūroje ir 24 valandas 2°C–8 °C temperatūroje. Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą preparatą reikia vartoti nedelsiant. Jei jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau ilgiau negu 24 val. 2°C–8 °C temperatūroje laikyti negalima, nebent vaistinis preparatas būtų skiedžiamas kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.
Pastebėjus nuosėdų buteliukuose arba po praskiedimo, preparatas turi būti sunaikintas laikantis standartinių procedūrų, taikomų citotoksiniams preparatams.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Irinotecan Strides sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra irinotekano hidrochloridas trihidratas.
- 1 ml koncentrato yra 20 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato, atitinkančio 17,33 mg irinotekano.
- Viename 2 ml buteliuke yra 40 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
- Viename 5 ml buteliuke yra 100 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
- Pagalbinės medžiagos yra sorbitolis E 420, pieno rūgštis, natrio hidroksidas, vandenilio chlorido rūgštis ir injekcinis vanduo.
Irinotecan Strides išvaizda ir kiekis pakuotėje
Irinotecan Strides 20 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui yra skaidrus, bespalvis arba šviesiai geltonas tirpalas, be jokių matomų dalelių.
Pakuotės dydis:
1 x 2 ml
1 x 5 ml
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Irinotekano hidrochloridas trihidratas |
Vaisto stiprumas | 20mg/ml |
Vaisto forma | koncentratas infuziniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | leisti į veną |
Registracijos numeris | LT/1/12/2918 |
Registratorius | Strides Arcolab International Limited, Jungtinė Karalystė |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2012.04.27 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Irinotecan Strides 20 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
1 ml koncentrato yra 20 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato, atitinkančio 17,33 mg/ml irinotekano.
Kiekviename Irinotecan Strides 2 ml buteliuke yra 40 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Kiekviename Irinotecan Strides 5 ml buteliuke yra 100 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Pagalbinė (-s) medžiaga (-os), kurių poveikis žinomas:
sorbitolis E 420 (45 mg/ml).
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Koncentratas infuziniam tirpalui.
Skaidrus, blyškiai gelsvas tirpalas be matomų dalelių, kurio pH yra 3,0–3,8, o osmoliariškumas – 270–392 mOsmol/l.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Irinotecan Strides skirtas pacientų, sergančių progresavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, gydymui:
- kartu su 5-fluorouracilu ir folino rūgštimi pacientams, kuriems prieš tai nebuvo taikyta chemoterapija, progresavusio vėžio gydymui;
- kaip vienas preparatas pacientams, kuriems gydymas pripažintais preparatais, tarp kurių buvo 5‑fluorouracilas, buvo neveiksmingas.
Irinotecan Strides skiriamas metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio, kuris ekspresuoja epidermio augimo faktoriaus receptorius (EAFR), su „laukinio tipo“ KRAS genu, gydymui kartu su cetuksimabu pacientams, kuriems anksčiau nebuvo gydytas metastazavęs vėžys arba gydymas citotoksiniais preparatais, įskaitant irinotekaną, buvo neveiksmingas (žr. 5.1 skyrių).
Irinotecan Strides skiriamas pacientų, sergančių gaubtinės arba tiesiosios žarnos metastazavusiu vėžiu, pirmaeiliam gydymui kartu su 5-fluorouracilu, folino rūgštimi ir bevacizumabu.
Irinotecan Strides skiriamas pacientų, sergančių gaubtinės arba tiesiosios žarnos metastazavusiu vėžiu, pirmaeiliam gydymui kartu su kapecitabinu ir su bevacizumabu arba be jo.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Preparatu gydomi tik suaugusieji. Praskiestas Irinotecan Strides koncentratas infuziniam tirpalui lašinamas į periferinę arba centrinę veną.
Dozavimas
Taikant monoterapiją (anksčiau gydytiems pacientams):
Rekomenduojama Irinotecan Strides dozė yra 350 mg/m² kūno paviršiaus ploto. Ji sulašinama į veną per 30–90 min. kas tris savaites (žr. šio skyriaus poskyrį „Vartojimo metodas“ ir 4.4 bei 6.6 skyrius).
Taikant kombinuotą terapiją (anksčiau negydytiems pacientams):
Irinotekano saugumas ir veiksmingumas vartojant kartu su 5-fluorouracilu (5FU) ir folino rūgštimi (FR) buvo įvertintas šia gydymo schema (žr. 5.1 skyrių): irinotekanas ir 5FU/FR kas dvi savaitės.
Rekomenduojama Irinotecan Strides dozė yra 180 mg/m2, lašinama į veną kartą per dvi savaites į veną per 30–90 minučių ir po to atliekama folino rūgšties ir 5-fluorouracilo infuzija.
Kaip kartu vartoti ir dozuoti kartu skiriamo cetuksimabo žr. šio vaistinio preparato charakteristikų santraukoje.
Paprastai vartojama tokia pati irinotekano dozė, kuri buvo skiriama ankstesniojo irinotekano režimo paskutinio ciklo metu. Irinotekano negalima skirti anksčiau nei po vienos valandos po cetuksimabo infuzijos pabaigos.
Apie bevacizumabo dozavimą ir vartojimo metodą žr. bevacizumabo preparato charakteristikų santraukoje.
Apie derinių su kapecitabinu dozavimą ir vartojimo metodą derinyje žr. 5.1 skyriuje ir atitinkamuose kapecitabino preparato charakteristikų santraukos skyriuose.
Dozavimo keitimas
Irinotecan Strides galima skirti tik tada, kai visi nepageidaujamo poveikio simptomai susilpnėja iki nulinio arba 1-ojo laipsnio pagal NVI BTK (Nacionalinio vėžio instituto bendrus toksiškumo kriterijus) ir kai visiškai praeina gydymo sukeltas viduriavimas.
Prieš kitą infuziją reikia mažinti Irinotecan Strides ir 5FU (jeigu juo gydoma) dozę, atsižvelgiant į blogiausią nepageidaujamų reiškinių, atsiradusių ankstesnės infuzijos metu, laipsnį. Infuziją reikia atidėti 1–2 savaitėms, kad išnyktų su gydymu susiję nepageidaujami reiškiniai.
Irinotecan Strides ir (arba) 5FU (jeigu juo gydoma) dozę reikia mažinti 15–20 %, jeigu atsiranda šių nepageidaujamų reiškinių:
- toksinis poveikis kraujodarai (4 laipsnio neutropenija, febrilinė neutropenija (3–4 laipsnio neutropenija ir 2–4 laipsnio karščiavimas), trombocitopenija bei leukopenija (4 laipsnio);
- nehematologinis toksinis poveikis (3–4 laipsnio).
Kartu su irinotekanu vartojamo cetuksimabo dozę reikia keisti taip, kaip rekomenduojama šio vaistinio preparato informaciniame lapelyje
Kaip keisti kartu su Irinotecan Strides/5FU/FR vartojamo bevacizumabo dozę žr. bevacizumabo charakteristikų santraukoje.
Skiriant kartu su kapecitabinu 65 metų amžiaus ar vyresniems pacientams, remiantis kapecitabino charakteristikų santrauka, rekomenduojama mažinti pradinę kapecitabino dozę iki 800 mg/m2 du kartus per parą. Dozės keitimo rekomendacijas taikant kombinuotą terapiją taip pat žr. kapecitabino charakteristikų santraukoje.
Specialių grupių ligoniai:
Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Monoterapija: pacientams, kurių funkcinė būklė yra ≤ 2, pradinę Irinotecan Strides dozę turi lemti bilirubino kiekis kraujyje (ne daugiau kaip 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą). Pacientų, kuriems yra hiperbilirubinemija ir kurių protrombino laikas didesnis nei 50 %, organizme irinotekano klirensas yra mažesnis (žr. 5.2 skyrių), reiškia, jiems yra didesnė toksinio poveikio kraujodarai rizika. Tokiems ligoniams reikia kas savaitę stebėti visų kraujo ląstelių kiekį.
- Pacientams, kurių bilirubino kiekis mažiau negu 1,5 karto didesnis už viršutinę normos ribą, rekomenduojama Irinotecan Strides dozė yra 350 mg/m2 kūno paviršiaus ploto.
- Pacientams, kurių bilirubino kiekis yra 1,5–3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, rekomenduojama Irinotecan Strides dozė yra 200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto.
- Pacientų, kurių bilirubino kiekis yra daugiau negu 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, Irinotecan Strides gydyti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Apie pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymą irinotekanu ir kartu kitais preparatais, duomenų nėra.
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, Irinotecan Strides gydyti nerekomenduojama, nes tyrimų tokiems pacientams neatlikta (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Senyvi pacientai
Specifinių farmakokinetikos tyrimų pagyvenusių žmonių organizme neatlikta. Kadangi tokių pacientų biologinė funkcija dažniau būna susilpnėjusi, todėl jiems šio vaistinio preparato dozę reikia nustatyti atsargiai, o gydymo metu atidžiau juos prižiūrėti (žr. 4.4 skyrių).
Vaikai
Irinotecan Strides negalima vartoti vaikams.
Vartojimo metodas
Irinotecan Strides yra citotoksinis preparatas. Informacija apie jo skiedimą, specialias atsargumo priemones, kurios būtinos tvarkant atliekas ar kitaip dirbant su medikamentu, pateikta 6.6 skyriuje.
Irinotecan Strides negalima švirkšti į veną nei smūgine doze, nei lašinti į veną infuzija trumpiau nei 30 minučių arba ilgiau nei 90 minučių.
Gydymo trukmė
Irinotecan Strides reikia gydyti tol, kol prasideda objektyvus ligos progresavimas arba pasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis.
4.3 Kontraindikacijos
- Lėtinė uždegiminė žarnų liga ir (arba) žarnų obstrukcija (žr. 4.4 skyrių).
- Anksčiau buvusi sunki padidėjusio jautrumo reakcija irinotekano hidrochlorido trihidratui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Daugiau kaip 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą bilirubino kiekis (žr. 4.4 skyrių).
- Sunkus kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas.
- Funkcinė būklė pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO)> 2.
- Vartojimas kartu su paprastųjų jonažolių preparatais (žr. 4.5 skyrių).
- Papildomos cetuksimabo, bevacizumabo ir kapecitabino kontraindikacijos, nurodytos šių vaistinių preparatų informacijoje.
- Žindymo laikotarpis (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Irinotecan Strides galima skirti tik specializuotuose citotoksinės chemoterapijos skyriuose ir tik prižiūrint kvalifikuotam priešvėžinės chemoterapijos gydytojui. |
Atsižvelgiant į nepageidaujamų reiškinių pobūdį ir dažnį, žemiau nurodytais atvejais Irinotecan Strides galima gydyti tik nustačius, kad laukiama gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką.
- Pacientus, turinčius rizikos veiksnių, ypač tuos, kurių funkcinė būklė pagal PSO yra 2.
- Tais retais atvejais, kai manoma, kad pacientas nevykdys nepageidaujamų reiškinių valdymo nurodymų (prasidėjus vėlyvajam viduriavimui, nedelsiant pradėti ir ilgai vartoti preparatų nuo viduriavimo bei gerti daug skysčių). Tokiems pacientams rekomenduojama atidi priežiūra ligoninėje.
Gydant vien tik Irinotecan Strides, jo paprastai skiriama kas trys savaitės. Vis dėlto pacientams, kuriems būtinas atidesnis stebėjimas arba kuriems yra didelė sunkios neutropenijos pasireiškimo rizika, šio vaistinio preparato gali būti tikslinga skirti kas savaitę (žr. 5.1 skyrių).
Vėlyvasis viduriavimas
Pacientą būtina informuoti apie vėlyvojo, t. y. prasidedančio praėjus daugiau kaip 24 val. po Irinotecan Strides infuzijos, bet kuriuo metu iki kito gydymo ciklo, viduriavimo galimybę. Gydant vienu preparatu, pirmasis tuštinimasis skystomis išmatomis prasidėjo vidutiniškai penktą parą po irinotekano infuzijos. Apie prasidėjusį viduriavimą pacientas turi nedelsdamas informuoti gydytoją ir tuoj pat pradėti jo skirtą gydymą.
Viduriavimo rizika yra didesnė pacientams, kurių pilvo ar mažojo dubens sritis anksčiau buvo švitinta radioaktyviaisiais spinduliais, kuriems prieš pradedant gydyti buvo hiperleukocitozė arba kurių funkcionalumas pagal PSO yra ≥ 2, bei moterims. Tinkamai negydomas viduriavimas gali būti pavojingas gyvybei, ypač tiems pacientams, kuriems yra ir neutropenija.
Pirmą kartą pasituštinęs skystomis išmatomis pacientas turi nedelsdamas pradėti gerti daug skysčių, kuriuose yra elektrolitų, ir tinkamus vaistus nuo viduriavimo. Vaistinių preparatų nuo viduriavimo bus išrašyta tame skyriuje, kuriame buvo leistas Irinotecan Strides. Jų pacientas turi įsigyti išvykdamas iš ligoninės, kad viduriavimą galėtų slopinti iškart, kai tik jis prasideda. Be to, jei / kai prasideda viduriavimas, pacientas turi informuoti savo arba gydymą Irinotecan Strides prižiūrinčio skyriaus gydytoją.
Šiuo metu rekomenduojama viduriavimą slopinti didelėmis loperamido dozėmis (pradžioje gerti 4 mg, vėliau – po 2 mg kas 2 val.). Toks gydymas, jo nekeičiant, tęsiamas dar 12 val. po paskutinio pasituštinimo skystomis išmatomis. Taip loperamido galima dozuoti ne ilgiau kaip 48 val. iš eilės, kadangi kyla paralyžinio žarnyno nepraeinamumo rizika, bet ne trumpiau kaip 12 valandų.
Jeigu viduriavimas susijęs su sunkia neutropenija (neutrofilų yra < 500 ląstelių/mm³), infekcijos profilaktikai reikia kartu su vaistiniais preparatais nuo viduriavimo vartoti plataus antimikrobinio poveikio antibiotikų.
Stabdant viduriavimą, be gydymo antibiotikais, pacientą rekomenduojama hospitalizuoti, jeigu:
- viduriavimas susijęs su karščiavimu;
- viduriavimas sunkus (būtina į veną leisti skysčių);
- pradėjus gydyti didele loperamido doze, viduriavimas trunka ilgiau nei 48 val.
Viduriavimo profilaktikai loperamido vartoti negalima net tiems pacientams, kuriems ankstesnio gydymo ciklo metu buvo pasireiškęs vėlyvasis viduriavimas.
Pacientams, kuriems buvo pasireiškęs sunkus viduriavimas, kitų gydymo ciklų metu rekomenduojama mažinti irinotekano dozę (žr. 4.2 skyrių).
Hematologija
Gydant Irinotecan Strides, rekomenduojama kas savaitę nustatyti kraujo ląstelių kiekį. Pacientą būtina informuoti apie neutropenijos galimybę ir karščiavimo reikšmę. Pasireiškus febrilinei neutropenijai (temeperatūra > 38 °C ir neutrofilų ≤ 1 000 ląstelių/mm³), pacientą reikia nedelsiant stacionarizuoti ir gydyti į veną leidžiamais plataus antimikrobinio poveikio antibiotikais.
Pacientams, kuriems atsirado sunkių kraujodaros sutrikimų, tolesnę dozę rekomenduojama mažinti (žr. 4.2 skyrių).
Ligoniams, kuriems pasireiškė sunkus viduriavimas, yra didesnė infekcijos ir toksinio poveikio kraujodarai rizika. Pacientams, kuriems prasidėjo sunkus viduriavimas, reikia nustatyti visų kraujo ląstelių kiekį.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Prieš pradedant gydyti irinotekanu ir prieš kiekvieną ciklą reikia ištirti kepenų funkciją.
Pacientams, kurių bilirubino kiekis tampa 1,5–3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, dėl sumažėjusio irinotekano klirenso, todėl didėja toksinio poveikio kraujodarai rizika (žr. 5.2 skyrių). Tokiems ligoniams reikia kas savaitė nustatyti visų kraujo ląstelių kiekį. Pacientų, kurių bilirubino kiekis daugiau nei 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, Irinotecan Strides gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Pykinimas ir vėmimas
Prieš kiekvieną Irinotecan Strides infuziją rekomenduojamas profilaktinis gydymas vėmimą slopinančiais vaistiniais preparatais. Pykinimas ir vėmimas pasitaiko dažnai. Jei vėmimas prasideda kartu su vėlyvuoju viduriavimu, pacientą reikia nedelsiant hospitalizuoti ir gydyti.
Ūminis cholinerginis sindromas
Jei atsiranda ūminis cholinerginis sindromas (ankstyvasis viduriavimas ir įvairūs kiti simptomai, pvz., prakaitavimas, pilvo diegliai, ašarojimas, miozė, seilėtekis), reikia sušvirkšti atropino sulfato (0.250 miligramų po oda), išskyrus tuos atvejus, kai yra klinikinių kontraindikacijų (žr. 4.8 skyrių). Pacientus, kurie serga astma, reikia gydyti atsargiai. Jei pasireiškia ūminis ar sunkus cholinerginis sindromas, tolesnių Irinotecan Strides dozių infuzijos metu rekomenduojamas profilaktinis gydymas atropino sulfatu.
Kvėpavimo sutrikimai
Intersticinė plaučių liga, pasireiškianti plaučių infiltratais, gydymo irinotekanu metu pasireiškia nedažnai. Intersticinė plaučių liga gali būti mirtina. Rizikos veiksniai, su kuriais gali būti susijęs intersticinės plaučių ligos pasireiškimas, yra toksinį poveikį plaučiams sukeliančių medikamentų vartojimas, radioterapija ir augimo faktorių vartojimas. Prieš irinotekano infuziją ir po jos reikia atidžiai stebėti, ar pacientams, kuriems yra rizikos veiksnių, neatsiranda kvėpavimo sutrikimo simptomų.
Ekstravazacija
Turi būti imamasi atitinkamų saugumo priemonių, siekiant išvengti preparato ekstravazacijos (išsiliejimo į audinius). Infuzijos sritis turi būti stebima, ar neatsiranda uždegimo požymių. Atsiradus ekstravazacijos požymiams, rekomenduojama tą sritį plauti steriliu vandeniu ir šaldyti ledo kompresais.
Senyvi pacientai
Kadangi pagyvenusių pacientų organų, ypač kepenų, funkcija dažniau būna sutrikusi, todėl juos Irinotecan Strides reikia gydyti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).
Lėtinė uždegiminė žarnų liga ir (arba) žarnų nepraeinamumas
Tokių ligonių Irinotecan Strides gydyti negalima tol, kol žarnų nepraeinamumas neišnyks (žr. 4.3 skyrių).
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Tyrimai su šia populiacija neatlikti (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Širdies sutrikimai
Po gydymo irinotekanu stebėti miokardo išemijos atvejai, ypač pacientams, sergantiems širdies liga, turintiems kitų žinomų širdies ligų rizikos veiksnių arba anksčiau gydytiems citotoksine chemoterapija (žr. 4.8 skyrių).
Taigi, rizikos veiksnių turintys pacientai turi būti atidžiai stebimi, reikia imtis veiksmų, siekiant sumažinti keičiamus rizikos veiksnius (pvz., rūkymą, hipertenziją ir hiperlipidemiją).
Imunosupresinis poveikis / padidintas imlumas infekcijoms
Gyvų arba gyvų susilpnintų vakcinų skyrimas pacientams, kurių imunitetas nuslopintas skiriamų chemoterapijos preparatų, įskaitant irinotekaną, gali sąlygoti sunkias arba mirtinas infekcijas. Irinotekanu gydomų pacientų reikia vengti skiepyti gyva vakcina. Negyvos arba inaktyvintos vakcinos gali būti skiriamos; tačiau atsakas į tokias vakcinas gali būti nepakankamas.
Kitokios būklės
Kadangi Irinotecan Strides sudėtyje yra sorbitolio, vaistas netinka žmonėms, kuriems yra įgimtas fruktozės netoleravimas.
Pacientams, kurie dėl viduriavimo ir (arba) vėmimo neteko skysčių arba esant sepsiui, retai pasireiškė inkstų funkcijos nepakankamumo, hipotenzijos ir kraujotakos nepakankamumo atvejų.
Gydymo metu ir mažiausiai tris mėnesius po jo būtinos kontracepcijos priemonės (žr. 4.6 skyrių).
Irinotekano vartojant kartu su stipriais citochromo P450 3A4 inhibitoriais (pvz., ketokonazolu) arba induktoriais (pvz., rifampicinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu, fenitoinu, paprastąja jonažole) gali pasikeisti irinotekano metabolizmas, todėl taip gydyti reikia vengti (žr. 4.5 skyrių).
Šio vaistinio preparato sudėtyje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio viename ml, t. y. jis beveik be natrio.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Negalima atmesti irinotekano sąveikos su nervo ir raumens sinapsių blokatoriais galimybės. Kadangi Irinotecan Strides slopina acetilcholinesterazės aktyvumą, todėl vaistiniai preparatai, pasižymintys anticholinesteraziniu aktyvumu, gali ilginti suksametonio sukeliamą nervo ir raumens sinapsių blokuojamąjį poveikį ir naikinti nedepoliarizuojančio poveikio miorelaksantų sukeltą nervo ir raumens sinapsių blokadą.
Keli tyrimai parodė, kad kartu vartojami CYP 3A indukuojantys prieštraukuliniai preparatai (pvz., karbamazepinas, fenobarbitalis ar fenitoinas) mažina irinotekano, SN-38 ir SN-38 gliukuronido ekspoziciją ir silpnina farmakodinaminį poveikį. Minėtų prieštraukulinių preparatų poveikį rodė SN-38 ir SN-38 gliukuronido AUC sumažėjimas 50 % arba daugiau. Be citochromo P450 3A fermentų indukcijos, irinotekano ir jo metabolitų ekspozicija gali mažėti ir dėl gliukuroninimo bei išsiskyrimo su tulžimi padidėjimo.
Tyrimų rezultatai rodo, kad gydant irinotekanu ir kartu ketokonazolu, 87 % sumažėja aminopentano rūgšties darinio (angl. APC) AUC ir 106 % padidėja SN-38 AUC, palyginti su gydymu vien irinotekanu.
Pacientus, irinotekano vartojantiems kartu su vaistiniais preparatais, slopinančiais (pvz., ketokonazolu) arba indukuojančiais (pvz., rifampicinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu ar fenitoinu) medikamentų metabolizmą, veikiant citochromo P450 3A4 fermentams, reikia gydyti atsargiai. Irinotekano vartojant kartu su šio metabolizmo būdo inhibitoriais arba induktoriais, gali kisti irinotekano metabolizmas, todėl taip gydyti reikia vengti (žr. 4.4 skyrių).
Vieno mažo (n = 5) farmakokinetinio tyrimo metu pacientų, 350 mg/m2 kūno paviršiaus irinotekano dozę vartojusių kartu su 900 mg paprastųjų jonažolių (Hypericum perforatum) doze, kraujo plazmoje aktyvaus irinotekano metabolito SN-38 koncentracija sumažėjo 42 %.
Paprastosios jonažolių mažina SN-38 kiekį plazmoje. Taigi, paprastųjų jonažolių kartu su irinotekanu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).
5-fluorouracilo ir folino rūgšties derinys kartu vartojamo irinotekano farmakokinetikos nekeitė.
Atazanaviro sulfatas. Kartu skiriamas atazanaviro sulfatas, CYP3A4 ir UGT1A1 inhibitorius, turi potencialą didinti sisteminę SN-38 (aktyvaus irinotekano metabolito) ekspoziciją. Gydytojas, kartu skiriantis šiuos vaistus, turi į tai atsižvelgti.
Visiems citotoksiniams preparatams dažnos sąveikos: antikoaguliantų vartojimas dėl padidėjusios trombozės rizikos sergant onkologinėmis ligomis yra dažnas. Jeigu skiriami antikoaguliantai, vitamino K antagonistai, reikalinga dažniau stebėti TNS – tarptautinį normalizuotą santykį (angl. INR) dėl siauro terapinio intervalo, didelio kraujo trombogeniškumo įvairavimo skirtingiems asmenims ir sąveikos tarp geriamų antikoaguliantų ir priešvėžinės chemoterapijos galimybės.
Vartoti kartu kontraindikuota
- Geltonojo drugio vakcina: mirtinų generalizuotų reakcijų į vakciną pavojus.
Vartoti kartu nerekomenduojama
- Gyvos susilpnintos vakcinos (išskyrus geltonojo drugio): sisteminių, galimai mirtinų ligų (pvz., infekcijų) pavojus. Šis pavojus padidėja asmenims, kuriems jau yra imunosupresija.
Naudoti inaktyvintas vakcinas, kai tokios yra (poliomielitas).
- Fenitoinas: traukulių paūmėjimo rizika dėl to, kad citotoksiniai vaistai mažina fenitoino absorbciją iš virškinimo trakto arba toksiškumo rizikos padidėjimas dėl fenitoino kepenų metabolizmo padidėjimo.
Atidumo reikalaujantis vartojimas kartu
- Ciklosporinas, takrolimuzas: išreikšta imunosupresija su limfoproliferacijos pavojumi.
Kad kartu vartojamas cetuksimabas darytų įtaką irinotekano saugumui ir atvirkščiai, duomenų nėra.
Vieno tyrimo metu pacientų, gydomų irinotekanu, 5FU/FR (125 mg/m2 irinotekano, 500 mg/m2 5-FU ir 20 mg/m2 leukovorino, skiriamo kartotinais 6 savaičių ciklais, kuriuos sudarė 4 savaites kas savaitę skiriamas gydymas, po kurio sekė 2 savaičių pertrauka) ir kartu bevacizumabu arba be jo, kraujyje irinotekano koncentracija buvo panaši. Kiekvieno tiriamųjų grupėje aktyvaus irinotekano metabolito SN-38 koncentracija buvo matuota maždaug 30 pacientų kraujyje. Irinotekanu, 5FU/FR ir kartu bevacizumabu gydomų pacientų kraujyje ji buvo vidutiniškai 33 % didesnė, negu gydomų irinotekanu ir 5FU/FR deriniu. Kadangi koncentracija atskirų pacientų kraujyje labai skyrėsi ir mėginių kiekis buvo mažas, neaišku, ar stebėtą SN-38 koncentracijos padidėjimą sukėlė bevacizumabas. Šio tyrimo metu bevacizumabo grupėje šiek tiek dažniau pasireiškė nepageidaujami reiškiniai – 3-4 laipsnio viduriavimas ir leukopenija.
Pacientams, gydomiems irinotekanu, 5FU/FR ir kartu bevacizumabu, dažniau reikėjo mažinti irinotekano dozę.
Irinotekanu kartu su bevacizumabu gydomiems ligoniams, kuriems pasireiškia sunkus viduriavimas, leukopenija ar neutropenija, irinotekano dozę reikia mažinti taip, kaip nurodyta 4.2 skyriuje.
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Reikiamų duomenų apie irinotekano vartojimą nėštumo metu nėra. Nustatyta, kad irinotekanas sukelia embriotoksinį ir teratogeninį poveikį gyvūnams (žr. 5.3 skyrių). Remiantis tyrimų su gyvūnais rezultatais ir irinotekano veikimo mechanizmu, šios medžiagos negalima vartoti nėštumo metu, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Gydymo naudos ir galimos rizikos vaisiui santykis turi būti įvertintas kiekvienu individualiu atveju.
Vaisingo amžiaus moterys
Vaisingo amžiaus vyrams ir moterims gydymo metu ir atitinkamai iki 1 ir 3 mėnesių po jo būtina naudotis kontracepcijos priemonėmis.
Vaisingumas
Duomenų apie irinotekano poveikį žmogaus vaisingumui nėra. Gyvūnams dokumentuotas nepageidaujamas irinotekano poveikis palikuonių vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).
Žindymas
Ar irinotekano išsiskiria į moters pieną, nežinoma. Žindymo laikotarpiu pavartoto 14C irinotekano į žiurkių pieną pateko. Dėl galimų nepageidaujamų reakcijų žindomam kūdikiui gydymo irinotekanu metu kūdikio krūtimi maitinti negalima (žr. 4.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Pacientą būtina perspėti, kad per pirmąsias 24 val. po Irinotecan Strides infuzijos gali svaigti galva ir sutrikti regėjimas, ir patarti nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų, jeigu tokių simptomų atsiranda.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Žemiau nurodytas nepageidaujamas irinotekano poveikis. Kad irinotekano saugumui darytų poveikį kartu vartojamas cetuksimabas ir atvirkščiai, įrodymų nėra. Gydant irinotekano ir cetuksimabo deriniu metu pasireiškęs papildomas nepageidaujamas poveikis buvo būdingas cetuksimabui (pvz., 88 % pacientų pasireiškė spuogus primenantis išbėrimas). Informaciją apie nepageidaujamą poveikį, skiriant irinotekaną derinyje su cetuksimabu, žiūrėkite atitinkamas preparatų charakteristikų santraukas.
Informacijos apie nepageidaujamas reakcijas gydymo irinotekano ir bevacizumabo deriniu galima rasti bevacizumabo charakteristikų santraukoje.
Nepageidaujamos vaisto reakcijos, pasireiškusios pacientams, gydytiems kapecitabinu su irinotekanu bei papildomos toms, kurios pasireiškė kapecitabino monoterapijos metu arba didesniu dažniu negu gydant vien kapecitabinu yra šios: labai dažnos (visų laipsnių nepageidaujamos vaistų reakcijos) – trombozė ar embolija; dažnos (visų laipsnių nepageidaujamos vaistų reakcijos) - padidėjusio jautrumo reakcijos, širdies išemija ar miokardo infarktas; dažnos (3 ir 4 laipsnio nepageidaujamos vaistų reakcijos) - febrilinė neutropenija. Norėdami sužinoti išsamesnę informaciją apie kapecitabino nepageidaujamas reakcijas, perskaitykite kapecitabino charakteristikų santrauką.
3 ir 4 laipsnio nepageidaujamos vaistų reakcijos, pasireiškusios pacientams, gydytiems kapecitabinu kartu su irinotekanu ir bevacizumabu bei papildomos toms, kurios pasireiškė kapecitabino monoterapijos metu arba didesniu dažniu negu gydant vien kapecitabinu yra šios:
Dažnos, 3 ir 4 laipsnio nepageidaujamos vaistų reakcijos - neutropenija, trombozė ar embolija, hipertenzija ir širdies išemija ar miokardo infarktas. Norėdami sužinoti išsamesnę informaciją apie kapecitabino ir bevacizumabo nepageidaujamas reakcijas, perskaitykite kapecitabino ir bevacizumabo preparatų charakteristikos santrauką.
Toliau išvardintos nepageidaujamos reakcijos, kurios manoma yra arba gali būti susijusios su irinotekano hidrochlorido trihidrato poveikiu, pastebėtos 765 pacientams, gydomiems vien rekomenduojama šio preparato doze, t. y. 350 mg/m2 kūno paviršiaus, bei 145 pacientams, kas dvi savaitės vartojusiems rekomenduojamą jo dozę, t. y. 180 mg/m2 kūno paviršiaus, kartu su 5FU/FR.
Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra ankstyvasis ir vėlyvasis viduriavimas, neutropenija, anemija, trombocitopenija, alopecija ir karščiavimas be infekcijos. Dozę mažinti reikalaujantis toksiškumas ir sunkios nepageidaujamos vaistų reakcijos, dėl kurių reikia skubios medicininės pagalbos – ankstyvasis ir vėlyvasis viduriavimas, kuris yra sunkus ir nuolatinis, neutropenija, pykinimas ir (arba) vėmimas ir kvėpavimo sutrikimai.
Dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10000)
Infekcijos ir infestacijos
Nedažni. Pacientams, kuriems pasireiškė sepsis, buvo inkstų nepakankamumo, hipotenzijos ir širdies bei kraujagyslių funkcijos nepakankamumo atvejų.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Dozę ribojantis toksinis poveikis yra neutropenija. Ji būdavo laikina ir nesikaupianti tiek monoterapijos metu, tiek gydant keliais preparatais, vidutinis laikas iki didžiausio neutrofilų kiekio sumažėjimo - 8 paros.
Monoterapijos metu
Labai dažni. 78,7 % pacientų stebėta neutropenija, 22,6 % jų ji buvo sunki (neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3). Vertintų gydymo ciklų metu 18 % pacientų neutrofilų buvo mažiau nei 1 000 ląstelių/mm3, įskaitant 7,6 % atvejų, kai neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3. Neutrofilų kiekis sunormalėjo per 22 paras.
Maždaug 58,7 % pacientų atsirado anemija (8 % jų hemoglobino buvo < 80 g/l, 0,9% - < 65 g/l).
Infekcijos epizodų pasitaikė maždaug 10,3 % pacientų (2,5% gydymo ciklų metu) ir 5,3 % pacientų (1,1 % gydymo ciklų metu) jie buvo susiję su sunkia neutropenija, 2 pacientai mirė.
Dažni. 6,2 % pacientų (1,7 % gydymo ciklų metu) pasireiškė karščiavimas ir kartu sunki neutropenija.
Trombocitopenija (< 100 000 ląstelių/mm3) pasireiškė 7,4 % pacientų (1,8 % gydymo ciklų metu), įskaitant 0,9 % pacientų (0,2 % gydymo ciklų metu), kuriems trombocitų buvo ≤ 50 000 ląstelių/mm3.
Beveik visiems pacientams minėti pokyčiai per 22 dienas išnyko.
Kombinuoto gydymo metu
Labai dažni. 82,5 % pacientų atsirado neutropenija, 9,8 % jų ji buvo sunki (neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3).
Vertintų gydymo ciklų metu 67,3 % pacientų neutrofilų kiekis buvo mažesnis nei 1 000 ląstelių/mm3, 2,7 % jų neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3.
Neutrofilų kiekis sunormalėjo per 7-8 paras.
97,2 % pacientų atsirado anemija (2,1 % jų hemoglobino buvo < 80 g/l).
32,6 % pacientų (21,8 % gydymo ciklų metu) nustatyta trombocitopenija (£ 100 000 ląstelių/mm3).
Sunkios trombocitopenijos (< 50 000 ląstelių/mm3) atvejų nebuvo.
Dažni. 3,4 % pacientų (0,9 % gydymo ciklų metu) atsirado karščiavimas, susijęs su sunkia neutropenija.
Infekcijos epizodų pasitaikė maždaug 2 % pacientų (0,5 % gydymo ciklų metu), kurie maždaug 2,1 % pacientų (0,5 % gydymo ciklų metu) buvo susiję su sunkia neutropenija, vienas pacientas nuo to mirė.
Labai reti. Preparatą pateikus į rinką, buvo pranešta apie vienam pacientui pasireiškusią periferinę trombocitopeniją, kuri buvo susijusi su antitrombocitinių antikūnų atsiradimu.
Imuninės sistemos sutrikimai
Nedažni. Silpnos alerginės reakcijos.
Reti: anafilaksinė / anafilaktoidinė reakcijos.
Nervų sistemos sutrikimai
Labai reti. Laikinas kalbos sutrikimas, susijęs su irinotekano infuzija.
Širdies sutrikimai
Reti. Hipertenzija, atsiradusi infuzijos metu arba po jos.
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni. Intersticinė plaučių liga, kuri reiškėsi plaučių infiltratais. Buvo ankstyvojo poveikio, pvz., dusulio, atvejų (žr. 4.4 skyrių).
Virškinimo trakto sutrikimai
Vėlyvasis viduriavimas
Viduriavimas (prasidedantis praėjus daugiau negu 24 valandoms po infuzijos) – tai toksinis poveikis, dėl kurio reikia riboti Irinotecan Strides dozę.
Monoterapijos metu
Labai dažni. 20 % pacientų, kurie laikėsi viduriavimo valdymo rekomendacijų, pasireiškė sunkus viduriavimas. Vertintų gydymo ciklų metu sunkus viduriavimas prasidėjo 14 % pacientų. Vidutinis laikotarpis po irinotekano infuzijos iki pirmojo tuštinimosi skystomis išmatomis buvo 5 paros.
Kombinuoto gydymo metu
Labai dažni. 13,1 % pacientų, kurie laikėsi viduriavimo valdymo rekomendacijų, pasireiškė sunkus viduriavimas. Vertintų gydymo ciklų metu sunkus viduriavimas prasidėjo 3,9 % pacientų.
Nedažni. Pranešta apie pseudomembraninio kolito atvejus, iš kurių vienas patvirtintas bakteriologiniu tyrimu (nustatyta Clostridium difficile).
Pykinimas ir vėmimas
Monoterapijos metu
Labai dažni. Pykinimas ir vėmimas. Jie buvo sunkūs maždaug 10 % pacientų, gydytų vėmimą slopinančiais vaistiniais preparatais.
Kombinuoto gydymo metu
Dažni. Sunkus pykinimas ar vėmimas. Jie pasireiškė rečiau negu gydymo vienu preparatu metu (atitinkamai 2,1 % ir 2,8 % pacientų).
Dehidracija
Dažni. Dehidracijos epizodai, susiję su viduriavimu ir (arba) vėmimu.
Nedažni. Dėl viduriavimo ir (arba) vėmimo skysčių netekusiems pacientams buvo inkstų nepakankamumo, hipotenzijos arba širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumo atvejų.
Kiti virškinimo trakto reiškiniai
Dažni. Su irinotekano ir (arba) loperamido vartojimu susijęs vidurių užkietėjimas:
- monoterapijos metu – mažiau nei 10 % pacientų
- kombinuotos terapijos metu – 3,4 % pacientų.
Nedažni. Žarnų obstrukcija, nepraeinamumas ar virškinimo trakto hemoragija.
Reti. Kolitas, įskaitant tiflitą, išeminį ir opinį kolitą, žarnų perforacija. Buvo simptominio ir besimptomio pankreatito atvejų, susijusių su gydymu irinotekanu. Kitas silpnas poveikis – tai anoreksija, pilvo skausmas ir mukozitas.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni. Laikinas nuplikimas.
Nedažni. Lengvos odos reakcijos.
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Reti. Ankstyvasis poveikis, pvz., raumenų susitraukimas arba mėšlungis ir parestezija.
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai dažni. 12% pacientų monoterapijos metu pasitaikė karščiavimas, kai nebuvo infekcijos ir sunkios neutropenijos.
Dažni.
Ūminis cholinerginis sindromas
Sunkus trumpalaikis ūminis cholinerginis sindromas pasireiškė 9 % pacientų monoterapijos metu ir 1,4 % pacientų kombinuotos terapijos metu. Svarbiausi simptomai, atsirandantys per pirmąsias 24 valandas po irinotekano hidrochlorido trihidrato infuzijos, yra ankstyvasis viduriavimas ir kiti įvairūs simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, konjunktyvitas, rinitas, hipotenzija, kraujagyslių išsiplėtimas, prakaitavimas, šalčio krėtimas, negalavimas, svaigulys, regos sutrikimas, miozė, ašarojimas ir seilėtekio padidėjimas. Jie išnyksta pavartojus atropino (žr. 4.4 skyrių).
Mažiau nei 10 % pacientų monoterapijos metu ir 6,2 % pacientų kombinuotos terapijos metu atsirado sunki astenija. Priežastinis ryšys su vartojamu irinotekanu gerai neištirtas.
6,2 % pacientų kombinuotos terapijos metu pasitaikė karščiavimas, kai nebuvo infekcijos ir sunkios neutropenijos.
Nedažni. Silpna infuzijos vietos reakcija.
Tyrimai
Labai dažni. Kombinuotos terapijos metu pacientų, kuriems nebuvo progresuojančių kepenų metastazių, kraujo serume trumpam padidėjo (padidėjimas buvo 1 arba 2 laipsnio) ALT (alaninaminotransferazės), AST (aspartataminotransferazės), šarminės fosfatazės ar bilirubino kiekis, atitinkamai 15%, 11%, 11% ir 10% pacientų.
Dažni. Vieno preparato vartojimo metu pacientų, kuriems nebuvo progresuojančių kepenų metastazių, kraujo serume laikinai šiek tiek ar vidutiniškai padidėjo transaminazių, šarminės fosfatazės aktyvumas arba bilirubino kiekis, atitinkamai 9,2 %, 8,1 % ir 1,8 % pacientų. 7,3 % pacientų trumpam šiek tiek ar vidutiniškai padidėjo kreatinino koncentracija kraujo serume.
Kombinuotos terapijos metu trumpalaikis 3 laipsnio bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume atsirado 1% pacientų (4 laipsnio padidėjimo atvejų nebuvo).
Reti. Hipokalemija ir hiponatremija, dažniausiai dėl viduriavimo ir (arba) vėmimo.
Labai reti. Amilazės ir (arba) lipazės kiekio padidėjimas.
4.9 Perdozavimas
Yra pranešimų apie perdozavimą, kai buvo vartojamos maždaug du kartus didesnės nei rekomenduojamos gydomosios dozės, nuo kurių gali ištikti mirtis. Svarbiausios nepageidaujamos perdozavimo reakcijos buvo sunki neutropenija ir viduriavimas.
Irinotekano priešnuodis nežinomas. Reikia taikyti palaikomąjį gydymą, kad dėl viduriavimo neatsirastų dehidacijos, ir gydyti infekcijos sukeltas komplikacijas
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybė
Farmakoterapinė grupė - kiti antinavikiniai preparatai, ATC kodas – L01XX19.
Eksperimentų duomenys
Irinotekanas yra pusiau sintetinis kamptotecino darinys. Tai – priešnavikinis preparatas, veikiantis kaip specifinis DNR topoizomerazės I inhibitorius. Daugelyje audinių karboksilesterazė jį metabolizuoja į SN-38, kuris, kaip nustatyta, daug aktyviau negu irinotekanas veikia išgrynintą topoizomerazę I ir yra labiau citotoksiškas kelioms pelių ir žmogaus navikų ląstelių linijoms. Kai irinotekanas ar SN-38 nuslopina DNR topoizomerazės I aktyvumą, pažeidžiama viena DNR spiralės vija, dėl to blokuojama DNR replikacijos šakutė ir sukeliamas citotoksinis poveikis. Paaiškėjo, kad šis citotoksinis poveikis priklauso nuo laiko ir yra specifiškas S-fazei.
In vitro glikoproteinas P MDR reikšmingai irinotekano ir SN-38 neatpažįsta, o irinotekanas pasižymi citotoksiniu aktyvumu prieš ląstelių linijas, kurios atsparios doksorubicinui ir vinblastinui.
Be to, in vivo irinotekanui būdingas platus antinavikinis aktyvumas prieš pelių navikų modelius (P03 kasos latakų adenokarcinomą, MA16/C krūtų adenokarcinomą, C38 ir C51 storosios žarnos adenokarcinomas) ir žmogaus ksenotransplantatus (Co-4 storosios žarnos adenokarcinomą, Mx-1 krūtų adenokarcinomą, ST-15 ir SC-16 skrandžio adenokarcinomas). Irinotekanas aktyviai veikia navikus, kuriems būdinga glikoproteino P MDR ekspresija (atsparias vinkristinui ir doksorubicinui P388 leukemijas).
Be priešnavikinio, kitas svarbiausias farmakologinis Irinotacen Strides poveikis yra acetilcholinesterazės aktyvumo slopinimas.
Klinikiniai duomenys
Pirmos eilės kombinuota terapija metastazavusios gaubtinės ir tiesiosios žarnų karcinomos gydymui
Kombinuota terapija su folino rūgštimi ir 5-fluorouracilu
III fazės tyrime dalyvavo 385 pacientai, sergantys anksčiau negydytu metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, kuriems irinotekano buvo leidžiama kas 2 savaites (žr. 4.2 skyrių) arba kas savaitę. Pacientai, kuriems irinotekano hidrochlorido trihidrato buvo leidžiama kas 2 savaites, buvo gydomi taip: pirmą gydymo ciklo dieną buvo lašinama 180 mg/m2 kūno paviršiaus irinotekano hidrochlorido trihidrato dozė, po jos - folio rūgštis (200 mg/m2 kūno paviršiaus per 2 valandas į veną), o po to - 5-fluorouracilo (iš karto į veną švirkšta 400 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, po to 600 mg/m2 kūno paviršiaus dozė lašinta į veną per 22 val.). Antrą dieną folino rūgštis ir 5-fluorouracilas vartoti tokiomis pačiomis dozėmis ir tokiu pačiu metodu. Pacientai, kuriems irinotekano hidrochlorido trihidrato buvo leidžiama kas savaitę, 6 savaites buvo gydomi taip: pradžioje į veną buvo lašinama 80 mg/m2 kūno paviršiaus irinotekano dozė, po jos - folino rūgštis (500 mg/m2 kūno paviršiaus dozė per 2 valandas), o po to - 5-fluorouracilas (2 300 mg/m2 kūno paviršiaus dozė per 24 valandas).
Tyrimo, kurio metu taikytas kompleksinis gydymas dviem aukščiau aprašytais būdais, irinotekano veiksmingumas vertintas 198 pacientams:
Kombinuota terapija (n=198) | Preparatų vartota kas savaitę (n=50) | Preparatų vartota kas 2 savaites (n=148) | ||||
Irinotekano hidrochlorido trihidratas + 5FU ir FR | 5FU ir FR | Irinotekano hidrochlorido trihidratas + 5FU ir FR | 5FU ir FR | Irinotekano hidrochlorido trihidratas + 5FU ir FR | 5FU ir FR | |
Atsako dažnis (%) | 40,8 * | 23,1 * | 51,2 * | 28,6 * | 37,5 * | 21,6 * |
p reikšmė | p<0,001 | p=0,045 | p=0,005 | |||
Laiko iki ligos progresavimo vidurkis (mėnesiais) | 6,7 | 4,4 | 7,2 | 6,5 | 6,5 | 3,7 |
p reikšmė | p<0,001 | NS | p=0,001 | |||
Vidutinė atsako trukmė (mėnesiais) | 9,3 | 8,8 | 8,9 | 6,7 | 9,3 | 9,5 |
p reikšmė | NS | p=0,043 | NS | |||
Vidutinė atsako ir stabilizacijos trukmė (mėnesiais) | 8,6 | 6,2 | 8,3 | 6,7 | 8,5 | 5,6 |
p reikšmė | p<0,001 | NS | p=0,003 | |||
Laiko, per kurį gydymas tampa neveiksmingas, vidurkis (mėnesiais) | 5,3 | 3,8 | 5,4 | 5,0 | 5,1 | 3,0 |
p reikšmė | p=0,0014 | NS | p<0,001 | |||
Vidutinis išgyvenamumas (mėnesiais) | 16,8 | 14,0 | 19,2 | 14,1 | 15,6 | 13,0 |
p reikšmė | p=0,028 | NS | p=0,041 |
5FU – 5-fluorouracilas
FR – folino rūgštis
NS – statistiškai nereikšminga
* - pagal pacientų analizės protokolą
Vaistinių preparatų vartojant kas savaitę, sunkiai viduriavo 44 % pacientų, gydytų irinotekano, 5FU ir FR deriniu, ir 25,6 % pacientų, gydytų vien 5FU ir FR deriniu. Sunki neutropenija (neutrofilų < 500 ląstelių/mm3) atsirado 5,8 % pacientų, gydytų irinotekano, 5FU ir FR deriniu, bei 2,4 % pacientų, gydytų vien 5FU ir FR deriniu.
Be to, pacientų, kurie vartojo irinotekano, 5FU ir FR derinio, funkcinė būklė visiškai aiškiai pablogėjo vėliau negu pacientų, kurie vartojo FU ir FR derinio (p = 0,046).
Šio III fazės tyrimo metu gyvenimo kokybė vertinta pagal EORTC QLQ-C30 anketą (apklausos lapą). Tų pacientų, kuriems buvo leidžiamas irinotekanas, gyvenimo kokybė pablogėjo vėliau. Sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė buvo, nors nedaug bei nereikšmingai, geresnė tų pacientų, kurie kartu su kitais preparatais vartojo irinotekano. Tai rodo, kad kombinuotos terapijos metu irinotekanas gali būti veiksmingas ir neveikti gyvenimo kokybės.
Kombinuotas gydymas su bevacizumabu
Bevacizumabo, vartojamo kartu su irinotekanu, 5FU ir FR pirmaeiliam metastazinės gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymui, veiksmingumas buvo nustatomas III fazės atsitiktinių imčių klinikiniu tyrimu, atliktu dvigubai aklu būdu aktyvioje kontrolėje (tyrimas AVF2107g). Gydymą irinotekano, 5FU ir FR deriniu papildžius bevacizumabu, statistiškai reikšmingai pailgėjo bendras išgyvenamumas. Atsižvelgiant į bendrą išgyvenamumą, klinikinė nauda buvo pastebima visų specialių grupių pacientams, įskaitant grupes pagal amžių, lytį, funkcionalumą, pirminio naviko lokalizaciją, įtrauktų organų skaičių, bei metaszazinės ligos trukmę. Reikia peržiūrėti ir bevacizumabo charakteristikų santrauką. Tyrimo ACF2107g gauti veiksmingumo rezultatai pateikti žemiau esančioje lentelėje.
AVF2107g | ||
1 grupė irinotekanas /5FU/FR + Placebas | 2 grupė irinotekanas /5FU/FR + Avastinasa | |
Tiriamųjų skaičius | 411 | 402 |
Bendras išgyvenamumas |
|
|
Vidutinis laikas (mėnesiais) | 15,6 | 20,3 |
95% pasikliautinasis intervalas | 14,29–16,99 | 18,46–24,18 |
Rizikos santykisb |
| 0,660 |
p-reikšmė |
| 0,00004 |
Laikas ligai neprogresuojant |
|
|
Vidutinis laikas (mėnesiais) | 6,2 | 10,6 |
Rizikos santykisb |
| 0,54 |
p-reikšmė |
| < 0,0001 |
Bendras atsako dažnis |
|
|
Dažnis (%) | 34,8 | 44,8 |
95% PI | 30,2 – 39,6 | 39,9 – 49,8 |
p-reikšmė |
| 0,0036 |
Atsako trukmė |
|
|
Vidutinis laikas (mėnesiais) | 7,1 | 10,4 |
25–75 procentilių (mėn.) | 4,7 – 11,8 | 6,7 – 15,0 |
a 5 mg/kg kūno svorio kas 2 savaitės; b Palyginti su kontroline grupe
Kombinuotas gydymas su cetuksimabu
EMR 62 202-013: šis atsitiktinių imčių tyrimas su metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios vėžiu sergančiais pacientais, anksčiau negavusiais gydymo nuo metastazavusios ligos, lygino gydymą cetuksimabo, irinotekano ir leidžiamo 5-fluoruracilo/folino rūgšties (5-FU/FR) deriniu (599 pacientai) su tokia pačia chemoterapija vienu preparatu (599 pacientai). Pacientų su nemutavusio („laukinio tipo“) KRAS geno navikais dalis iš įvertintos pacientų populiacijos dėl KRAS būklės buvo 64%.
Šių tyrimų metu gauti efektyvumo duomenys pateikti žemiau esančioje lentelėje.
Bendra populiacija | Nemutavusio („laukinio tipo“) KRAS geno populiacija | |||
Kintamasis/statistika | Cetuksimabas plius FOLFIRI (N=599) | FOLFIRI (N=599) | Cetuksimabas plius FOLFIRI (N=172) | FOLFIRI (N=176) |
OAD | ||||
% (95%PI) | 46,9 (42,9; 51,0) | 38,7 (34,8; 42,8) | 59,3 (51,6; 66,7) | 43,2 (35,8; 50,9) |
p-reikšmė | 0,0038 | 0,0025 | ||
ILN | ||||
Rizikos santykis (95% PI) | 0,85 (0,726; 0,998) | 0,68 (0,501; 0,934) | ||
p-reikšmė | 0,0479 | 0,0167 |
PI = pasikliautinasis intervalas, FOLFIRI = irinotekanas plius infuzijos būdu skiriamas 5-FU/FR, OAD = objektyvaus atsako dažnis (tiriamieji su visišku arba daliniu atsaku), ILN = išgyvenamumas ligai neprogresuojant.
Kombinuota terapija su kapecitabinu
Randomizuoto, kontroliuojamo III fazės tyrimo (CAIRO) duomenys paremia metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio pirmaeilę terapiją kapecitabino (pradine 1000 mg/m2 doze, vartota 2 savaites kas 3 savaites) ir irinotekano deriniu. 820 pacientų buvo randomizuoti į dvi grupes, kurių viena buvo gydoma vienu preparatu po kito (n = 410), o kitai buvo taikomas kombinuotas gydymas (n = 410). Gydžius vienu preparatu po kito taikyta tokia schema: pirmos eilės gydymas kapecitabinu (1250 mg2 dozė vartota du kartus per parą 14 parų), antros eilės gydymas irinotekanu (350 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo parą) ir trečios eilės gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą 14 parų) ir oksaliplatinos (130 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo parą) deriniu. Kombinuoto gydymo schema taikyta tokia: pirmos eilės gydymas kapecitabinu (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą 14 parų) kartu su irinotekanu (250 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo parą) (XELIRI) ir antros eilės gydymas kapecitabinu (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą 14 parų) kartu su oksaliplatina (130 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo parą). Visi gydymo ciklai buvo kartojami kas 3 savaites. Gydant vien kapecitabinu kaip pirmos eilės vaistu, numatytų gydyti pacientų išgyvenimo iki ligos progresavimo mediana buvo 5,8 mėnesio (95 % PI 5,1-6,2 mėnesio), taikant gydymą XELIRI - 7,8 mėnesio (95 % PI 7,0–8,3 mėnesio; p = 0,0002).
Preliminari daugiacentrio, randomizuoto, kontroliuojamo II fazės tyrimo (A10 KRK 0604) duomenų analizė paremia metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio pirmaeilę terapiją kapecitabinu (pradinė 800 mg/m2 dozė vartota 2 savaites kas 3 savaites) deriniu su irinotekanu ir bevacizumabu. 115 pacientų buvo randomizuoti į grupę, gydomą kapecitabinu kartu su irinotekanu (XELIRI) ir bevacizumabu: kapecitabinas (800 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą dvi savaites, o po to daryta 7 parų pertrauka), irinotekanas (200 mg/m2 dozė suleista per 30 minučių 1-mą ciklo parą kas 3 savaites) ir bevacizumabas (7,5 mg/kg dozė lašinta per 30–90 minučių 1-mą ciklo parą kas 3 savaites); 118 pacientų buvo randomizuoti į grupę, gydomą kapecitabinu ir oksaliplatinos bei bevacizumabo deriniu: kapecitabinas (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą dvi savaites, o po to daryta 7 parų pertrauka), oksaliplatina (130 mg/m2 dozė suleista per 2 valandas 1-mą ciklo parą kas 3 savaites), ir bevacizumabas (7,5 mg/kg dozė suleista per 30-90 minučių 1-mą ciklo parą kas 3 savaites). Numatytų gydyti pacientų išgyvenimas iki ligos progresavimo 6-tą mėnesį buvo 80 % (XELIRI + bevacizumabu), palyginti su 74 % (XELOXa + bevacizumabu). Bendras atsako (visiško ir dalinio kartu sudėjus) dažnis buvo 45 % (XELOC + bevacizumabu) ir 47 % (XELRI + bevacizumabu).
Antros eilės monoterapija metastazavusios gaubtinės ir tiesiosios žarnų karcinomos gydymui
II ir III fazės klinikinių tyrimų metu gydyta daugiau kaip 980 metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu sergančių pacientų, kuriems ankstesnis gydymas 5FU buvo neveiksmingas. Irinotekano veiksmingumas vertintas 765 pacientams, kurių ligos progresavimas gydymo 5-fluorouracilu metu buvo dokumentuotas įtraukiant į tyrimą.
III fazė | ||||||
Irinotekanas palyginti su palaikomuoju gydymu | Irinotekanas palyginti su 5FU | |||||
Irinotekano hidrochlorido trihidratas | Palaikomasis gydymas | p reikšmės | Irinotekano hidrochlorido trihidratas | 5FU | p reikšmės | |
n=183 | n=90 | n=127 | n=129 | |||
Išgyvenamumas be ligos progresavimo požymių po 6 mėnesių (%) | NA | NA | 33,5* | 26,7 | p = 0,03 | |
Išgyvenamumas po 12 mėnesių (%) | 36,2* | 13,8 | p = 0,0001 | 44,8* | 32,4 | p = 0,0351 |
Vidutinis išgyvenamumas (mėn.) | 9,2* | 6,5 | p = 0,0001 | 10,8* | 8,5 | p = 0,0351 |
NA: duomenų nėra
* Skirtumas statistiškai reikšmingas
II fazės tyrimų metu iš 455 pacientų, kuriems vaistinio preparato buvo skiriama kas 3 savaites, be ligos požymių po 6 mėnesių gydymo buvo 30 %, o vidutinis išgyvenamumo laikas buvo 9 mėnesiai. Vidutinis laikas, per kurį liga pradėjo progresuoti, buvo 18 savaičių.
Tai pat atlikti nelyginamieji II fazės tyrimai, kurių metu 304 pacientams kas savaitę 4 savaites iš eilės į veną per 90 minučių buvo leidžiama 125 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, o vėliau daroma 2 savaičių pertrauka. Šių tyrimų metu vidutiniškai liga pradėjo progresuoti po 17 savaičių, o vidutinis išgyvenamumo laikas buvo 10 mėnesių. Panašaus pobūdžio preparato saugumas nustatytas ir tyrimo, kurio metu 193 pacientams preparato į veną buvo leidžiama kas savaitę, metu (pradinė dozė buvo 125 mg/m2 kūno paviršiaus), lyginant su dozavimo režimu, kai vaistinio preparato buvo leidžiama kas 3-ią savaitę. Vidutiniškai 11 parą prasidėjo tuštinimasis skystomis išmatomis.
Irinotekaną derinant su cetuksimabu po nepavykusio irinotekanu vykdyto citotoksinio gydymo
Dviejų klinikinių tyrimų metu buvo vertinamas cetuksimabo ir irinotekano derinio veiksmingumas. Tyrimų metu kompleksinis gydymas buvo taikytas 356 pacientams, sergantiems metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu su EAFR ekspresija, kuriems neseniai taikytas gydymas citotoksiniais preparatais, tarp kurių buvo irinotekanas, buvo neveiksmingas ir kurių funkcinė būklė pagal Karnofsky buvo mažiausiai 60 balų, tačiau daugumos jis buvo ≥ 80.
Tyrimas EMR 62 202-007 buvo atsitiktinių imčių. Jo metu buvo lyginamas gydymas cetuksimabo ir irinotekano deriniu (218 pacientų) su gydymu vien cetuksimabu (111 pacientų).
Tyrimas IMCL CP02-9923 buvo vienos grupės, atviras. Jo metu buvo tiriamas kompleksinio gydymo veiksmingumas 138 pacientams.
Šių tyrimų duomenys pateikti žemiau esančioje lentelėje.
Tyrimas | N | OAD | LKD | ILN (mėn.) | BI (mėn.) | ||||
n (%) | 95%PI | n (%) | 95%PI | Vidutinis | 95%PI | Vidutinis | 95%PI | ||
Cetuksimabas + irinotekanas | |||||||||
EMR 62 202-007 | 218 | 50 (22,9) | 17,5, 29,1 | 121 (55,5) | 48,6, 62,2 | 4,1 | 2,8, 4,3 | 8,6 | 7,6, 9,6 |
IMCL CP02-9923 | 138 | 21 (15,2) | 9,7, 22,3 | 84 (60,9) | 52,2, 69,1 | 2,9 | 2,6, 4,1 | 8,4 | 7,2, 10,3 |
Cetuksimabas | |||||||||
EMR 62 202-007 | 111 | 12 (10,8) | 5,7, 18,1 | 36 (32,4) | 23,9, 42,0 | 1,5 | 1,4, 2,0 | 6,9 | 5,6, 9,1 |
PI - pasikliautinas intervalas, LKD - ligos kontroliavimo dažnis (visiškas arba dalinis atsakas arba liga stabili mažiausiai 6 mėn.), OAD - objektyvaus atsako dažnis (visiškas arba dalinis atsakas), BI - bendras išgyvenamumas, ILN - išgyvenamumas ligai neprogresuojant
Atsižvelgiant į objektyvaus atsako dažnį (OAD), ligos kontroliavimo dažnį (LKD) ir išgyvenamumą ligai neprogresuojant (ILN), gydymas cetuksimabo ir irinotekano deriniu buvo pranašesnis už gydymą vien cetuksimabu. Atsitiktinių imčių tyrimo metu poveikio bendram išgyvenamumui nebuvo (rizikos santykis 0,91, p = 0,48).
Farmakokinetikos ir farmakodinamikos duomenys
Svarbiausio toksinio irinotekano poveikio (pvz., leukoneutropenijos ir viduriavimo) stiprumas priklausė nuo nepakitusio irinotekano ir jo metabolito SN-38 ekspozicijos (AUC). Gydant tik irinotekanu, stebėta reikšminga sąsaja tarp toksinio poveikio kraujodarai (leukocitų ir neutrofilų kiekio sumažėjimo tuo metu, kai jis būna mažiausias) ar viduriavimo stiprumo ir bendro irinotekano bei metabolito SN-38 AUC dydžio.
Pacientai, kurių uridino difosfato gliukuronoziltranferazės (UGT1A1) aktyvumas sumažėjęs
Uridino difosfato gliukuronoziltranferazė 1A1 (UGT1A1) dalyvauja metabolinėje SN-38 inaktyvacijoje, kuomet aktyvus irinotekano metabolitas verčiamas neaktyviu SN-38 gliukuronidu (SN-38G). UGT1A1 genas yra labai polimorfiškas, dėl to skirtingų asmenų metabolinės galimybės yra skirtingos. Viena specifinė UGT1A1 geno variacija apima geno aktyvatoriaus srities polimorfizmą, žinomą kaip UGT1A1*28 variantas. Šis variantas ir kiti įgimti UGT1A1 ekspresijos nepakankamumai (tokie kaip Crigler-Najjar ir Gilbert'o sindromas) susiję su sumažėjusiu šio fermento aktyvumu. Metaanalizės duomenimis asmenims, kuriems yra Crigler-Najjar sindromas (1 ir 2 tipo), arba tiems, kurie yra homozigotiniai pagal UGT1A1-28 alelį (Gilbert’o sindromas) yra padidėjęs 3 ar 4 laipsnio kraujo sistemos toksiškumo pavojus, vartojant vidutines arba dideles vaisto dozes (>150 mg/m²). Ryšys tarp UGT1A1 genotipo ir irinotekano sukelto viduriavimo pasireiškimo nebuvo nustatytas.
Pacientams, kurie yra homozigotiniai pagal UGT1A1-28 turi būti skiriama įprastai taikoma pradinė irinotekano dozė. Tačiau šie pacientai turi būti stebimi dėl hematologinio toksiškumo. Jeigu ankstesnio gydymo metu pasireikė nepriimtinas kraujo sistemos toksiškumas, pacientams turi būti apsvarstyta sumažintos dozės pritaikymo galimybė. Tikslūs dozės sumažinimo parametrai pacientų populiacijoje nėra žinomi ir tolesnių dozių modifikacijos gali būti apsvarstomos pagal individualią kiekvieno paciento toleranciją (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Išvadoms dėl UGT1A1 genotipavimo naudos padaryti šiuo metu duomenų nepakanka
5.2 Farmakokinetinės savybės
I fazės tyrimu, kurio metu 60 pacientų kas trys savaitės į veną per 30 min. buvo leidžiama rekomenduojama irinotekano dozė, t.y. 100-750 mg/m2 kūno paviršiaus, preparato eliminacija iš plazmos buvo dvifazė arba trifazė. Vidutinis klirensas plazmoje buvo 15 l/val./m2, pasiskirstymo tūris tuo metu, kai apykaita pastovi (Vss), - 157 l/m2. Trifazės eliminacijos atveju pirmosios fazės metu vidutinis pusinės eliminacijos laikas buvo 12 minučių, antrosios fazės metu – 2,5 valandų, galutinės fazės metu – 14,2 valandų. SN-38 eliminacija iš kraujo plazmos buvo dvifazė, galutinės fazės metu vidutinis pusinės eliminacijos laikas buvo 13,8 valandų.
Vidutinė didžiausia irinotekano ir SN-38 koncentracija kraujo plazmoje, kuri atsirado rekomenduojamos 350 mg/m2 kūno paviršiaus dozės infuzijos pabaigoje, buvo atitinkamai 7,7 mikrogramai/ml ir 56 ng/ml, plotas po koncentracijos kraujyje priklausomai nuo laiko kreive (AUC) – atitinkamai 34 mikrogramai.val./ml ir 451 ng.val./ml. Atskirų asmenų organizme dideli farmakokinetinių parametrų skirtumai pastebėti daugiausia SN-38 metabolito.
Irinotekano farmakokinetikos analizė atlikta 148 pacientų, sergančių metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu, grupėje, II fazės tyrimų metu gydytų įvairiais metodais ir skirtingomis dozėmis, organizme. Farmakokinetikos parametrai, apskaičiuoti apytikriai naudojant trijų pasiskirstymo skyrių modelį, buvo panašūs kaip ir nustatyti I fazės tyrimų metu. Visi tyrimai parodė, kad irinotekano (CPT-11) ir SN-38 ekspozicija didėja proporcingai vartojamos CPT-11 dozės dydžiui ir kad jų farmakokinetika nepriklauso nuo ankstesnių gydymo ciklų skaičiaus ar vartojimo metodo.
In vitro maždaug 65 % irinotekano ir 95 % SN-38 prisijungia prie kraujo plazmos baltymų.
Masės balanso ir metabolizmo tyrimai, atlikti vartojant 14C žymėto preparato, parodė, kad daugiau nei 50 % į veną suleistos irinotekano dozės išsiskiria kaip nepakitęs preparatas, 33 % išsiskiria su tulžimi ir pašalinama su išmatomis, 22 % - išsiskiria su šlapimu.
Yra du metabolizmo keliai, kurių kiekvienu metabolizuojama mažiausiai 12 % dozės.
- Vykstant karboksilesterazės katalizuojamai hidrolizei atsiranda aktyvus SN-38 metabolitas. SN-38 daugiausia eliminuojamas sudarant jo gliukuronidą ir po to pašalinant su tulžimi bei pro inkstus (mažiau nei 0,5 % irinotekano dozės). Labiausiai tikėtina, kad SN-38 gliukuronidas vėliau hidrolizuojamas žarnyne.
- Vykstant oksidacijai, skatinamai citochromo P450 3A fermentų, sutrūksta išorinis piperidino žiedas, susidaro aminopentano rūgšties darinys (angl. APC) ir svarbiausias amino darinys (angl. NPC) (žr. 4.5 skyrių).
Kraujo plazmoje daugiausia būna nepakitusio irinotekano, mažiau APC, SN-38 gliukuronido ir SN-38. Tik SN-38 pasižymi reikšmingu citotoksiniu poveikiu.
Pacientų, kurių bilirubino kiekis kraujyje 1,5–3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, organizme irinotekano klirensas yra apie 40 % mažesnis. Šių pacientų kraujo plazmoje preparato ekspozicija nuo 200 mg/m2 kūno paviršiaus dozės būna panaši į ekspoziciją, atsirandančią nuo 350 mg/m2 kūno paviršiaus dozės vėžiu sergančių pacientų, kurių kepenų funkcijos parametrai normalūs, kraujyje.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Pelėms, žiurkėms ir šunims buvo tirtas vienkartinės ir kartotinių dozių toksinis poveikis. Svarbiausias toksinis poveikis pasireiškė kraujodarai ir limfinei sistemai. Vėlyvasis viduriavimas, susijęs su žarnyno gleivinės atrofija ir židinine nekroze, prasidėjo šunims. Jiems pasireiškė ir alopecija. Šie pokyčiai buvo grįžtami ir jų sunkumas priklausė nuo dozės dydžio.
Nustatyta, kad in vitro chromosomų aberacijos CHO ląstelėse ir in vivo pelių mikrobranduolių tyrimų metu irinotekanas ir SN-38 sukėlė mutageninį poveikį. Vis dėlto medikamentas nedarė mutageninio poveikio Ames testo metu.
Žiurkėms, kurioms 13 savaičių kartą per savaitę buvo duodama didžiausia 150 mg/m2 kūno paviršiaus dozė (perpus mažesnė už žmogui rekomenduojamą vartoti dozę), 91 savaitę po preparato dozavimo pabaigos su preparato vartojimu susijusių navikų neatsirado.
Reprodukcija
Irinotekanas buvo teratogeniškas žiurkėms ir triušiams, skiriant jo mažesne nei terapinė dozė žmogui. Žiurkėms, gydytiems gyvūnams gimusių jauniklių, turėjusių išorinių sklaidos trūkumų, vaisingumas buvo sumažėjęs. Morfologiškai normaliems jaunikliams to stebėta nebuvo. Vaikingoms žiurkėms stebėtas placentas svorio sumažėjimas, o palikuonims – sumažėjęs vaisiaus gyvybingumas ir elgsenos sutrikimų padažnėjimas.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Sorbitolis E 420
Pieno rūgštis
Natrio hidroksidas (pH koreguoti)
Vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti)
Injekcinis vanduo
6.2 Nesuderinamumas
Irinotecan Strides negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.
6.3 Tinkamumo laikas
Neatkimštas buteliukas
2 metai.
Atkimštas buteliukas
Buteliuką pirmą kartą atkimšus, preparatą būtina vartoti nedelsiant.
Praskiestas preparatas
0,9 % natrio chlorido arba 5 % gliukozės tirpalu praskiesto preparato, laikomo 25 °C temperatūroje, fizinis ir cheminis stabilumas išlieka 12 val., laikomo 2°C –8 °C temperatūroje - 24 val. Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą preparatą reikia vartoti nedelsiant. Jei jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau ilgiau negu 24 val. 2°C –8 °C temperatūroje laikyti negalima, nebent vaistinis preparatas būtų skiedžiamas kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.
6.5 Talpyklės pabūdis ir jos turinys
I tipo gintaro spalvos stiklo buteliukas, užkimštas pilkos spalvos chlorobutilo guminiu kamščiu ir uždengtas nuplėšiamuoju aliumininiu dangteliu.
Pakuotės dydžiai
1 x 2 ml
1 x 5 ml
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Vaistinio preparato ruošimas
Su Irinotecan Strides, kaip ir kitais priešvėžiniais preparatais, reikia elgtis atsargiai. Preparatą aseptinėmis sąlygomis ir tam skirtoje vietoje turi skiesti patyręs darbuotojas. Būtina saugotis, kad vaisto nepatektų ant odos ar gleivinės.
Skiedimo instrukcijos
Irinotecan Strides koncentratas infuziniam tirpalui yra skirtas tik lašinti į veną, prieš tai praskiedus rekomenduojamu tirpikliu, t. y. 0,9 %natrio chlorido arba 5 % gliukozės infuziniu tirpalu. Aseptinėmis sąlygomis graduotu švirkštu reikia iš buteliuko ištraukti reikiamą Irinotecan Strides koncentrato infuziniam tirpalui kiekį ir suleisti į 250 ml infuzinį maišelį arba buteliuką, po to, juos sukiojant tarp rankų, tirpalą gerai sumaišyti.
Jeigu koncentrate arba praskiestame tirpale yra nuosėdų, preparatą būtina sunaikinti, laikantis vietinių citotoksinių preparatų naikinimo taisyklių.
Apsaugos priemonės ruošiant Irinotecan Strides infuzinį tirpalą
1. Reikia naudotis apsaugine kamera, užsimauti apsaugines pirštines ir užsivilkti apsauginį chalatą. Jeigu apsauginės kameros nėra, reikia užsirišti veido kaukę ir užsidėti apsauginius akinius.
2. Atkimštas talpykles, pvz., injekcinius buteliukus, infuzinius buteliukus ir naudotas kaniules, švirkštus, kateterius, mėgintuvėlius bei citotoksinių preparatų atliekas reikia laikyti pavojingomis atliekomis ir tvarkyti laikantis vietinių darbo su PAVOJINGOMIS ATLIEKOMIS reikalavimų.
3. Vaistui išsiliejus, reikia elgtis taip:
- dėvėti apsauginius drabužius;
- surinkti sudužusio buteliuko šukes ir sudėti jas į PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę;
- užterštą paviršių gerai nuplauti dideliu kiekiu šalto vandens;
- nuplautą paviršių kruopščiai nušluostyti audiniu ir įdėti jį į PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę.
4. Irinotecan Strides patekus ant odos, pradžioje užterštą vietą reikia nuplauti dideliu kiekiu tekančio vandens, po to vandeniu ir muilu. Preparato patekus ant gleivinės, užterštą vietą būtina rūpestingai nuplauti vandeniu. Jeigu lieka nemalonių pojūčių, reikia kreiptis į gydytoją.
5. Irinotecan Strides patekus į akis, jas būtina nuplauti dideliu kiekiu vandens ir nedelsiant kreiptis į akių gydytoją.
Atliekų tvarkymas
Visas skiedimui ir infuzijai naudotas arba kitokiu būdu su Irinotecan Strides kontaktavusias medžiagas reikia tvarkyti laikantis vietinių darbo su citotoksiniais preparatais reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Daktare, sakykit, o kiek laiko galima išgyventi be smegenų?
- O, sakykite, kiek jums metų?- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?