Montelukastas, 5mg, kramtomosios tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: GlaxoSmithKline Lietuva, UAB, Lietuva
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Montelukastas
1. Kas yra Montelukast GSK 5 mg ir kam jis vartojamas
Montelukastas yra leukotrienų receptorių antagonistas, kuris slopina medžiagas, vadinamas leukotrienais. Leukotrienai sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą ir patinimą plaučiuose. Montelukast GSK 5 mg palengvina astmos simptomus ir padeda kontroliuoti astmą.
Gydytojas paskyrė Jums Montelukast GSK 5 mg astmai gydyti, kad vaistas neleistų atsirasti astmos simptomams dieną ir naktį.
- Montelukast GSK 5 mg skiriamas gydyti pacientams, kurių būklę nepakankamai kontroliuoja jau vartojami vaistai, todėl jiems reikia papildomo gydymo.
- Be to, Montelukast GSK 5 mg gali būti skiriamas alternatyviam gydymui vietoj inhaliuojamųjų kortikosteroidų 6‑14 metų pacientams, kurie paskutiniuoju metu nevartojo geriamųjų kortikosteroidų astmai gydyti ir įsitikinta, kad jie nesugeba vartoti inhaliuojamųjų kortikosteroidų;
- Be to, Montelukast GSK 5 mg padeda išvengti kvėpavimo takų susiaurėjimo, kurį išprovokuoja fizinis krūvis.
Gydytojas nurodys, kaip vartoti Montelukast GSK 5 mg, atsižvelgdamas į Jums ar Jūsų vaikui pasireiškiančius simptomus ir astmos sunkumą.
Kas yra astma?
Astma yra ilgai trunkanti liga.
Sergant astma, pasireiškia:
- kvėpavimo pasunkėjimas dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo. Toks kvėpavimo takų susiaurėjimas pablogina arba pagerina atsaką į įvairias sąlygas;
- kvėpavimo takų jautrumas, dėl kurio kvėpavimo takai reaguoja į daugelį veiksnių, pavyzdžiui: cigarečių dūmus, žiedadulkes, šaltą orą arba fizinį krūvį;
- kvėpavimo takų gleivinės patinimas (uždegimas).
Astmos simptomai yra: kosulys, švokštimas ir spaudimas krūtinėje.
2. Kas žinotina prieš vartojant Montelukast GSK 5 mg
Pasakykite gydytojui apie visas esamas arba buvusias Jūsų arba Jūsų vaiko sveikatos problemas arba alergiją.
Montelukast GSK 5 mg vartoti Jums arba Jūsų vaikui negalima
- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) montelukastui arba bet kuriai pagalbinei Montelukast GSK 5 mg medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami duoti savo vaikui Montelukast GSK 5 mg.
- jeigu Jūsų arba vaiko astma ar kvėpavimas pasunkėja, nedelsdami pasakykite gydytojui;
- per burną vartojamas Montelukast GSK 5 mg nėra skirtas ūminiams astmos priepuoliams gydyti. Ištikus priepuoliui, vykdykite Jums arba Jūsų vaikui gydytojo duotus nurodymus. Visada turėkite su savimi inhaliuojamųjų pirmosios pagalbos vaistų astmos priepuoliams gydyti;
- svarbu, kad vartotumėte arba Jūsų vaikas vartotų visus gydytojo paskirtus vaistus astmai gydyti. Montelukast GSK 5 mg negalima vartoti vietoj kitų vaistų nuo astmos, kuriuos skyrė gydytojas;
- visus vaistų astmai gydyti vartojančius pacientus reikia perspėti, kad pasireiškus simptomų deriniui, pavyzdžiui, į gripą panašiam susirgimui, rankų ar kojų dilgčiojimui ar nutirpimui, pasunkėjus plaučių simptomams ir (arba) atsiradus išbėrimui, reikia pasikonsultuoti su gydytoju;
- Jums arba Jūsų vaikui negalima vartoti acetilsalicilo rūgšties (aspirino) arba vaistų nuo uždegimo (dar vadinamų nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo arba NVNU), jeigu jie sunkina astmą.
Vartojimas vaikams
2‑5 metų vaikams tiekiamos Montelukast GSK 4 mg kramtomosios tabletės.
6‑14 metų vaikams ir paaugliams tiekiamos Montelukast GSK 5 mg kramtomosios tabletės.
Kiti vaistai ir Montelukast GSK 5 mg
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami duoti savo vaikui Montelukast GSK 5 mg.
Kai kurie vaistai gali keisti Montelukast GSK 5 mg poveikį arba Montelukast GSK 5 mg gali keisti kitų vaistų, kuriuos vartoja Jūsų vaikas, poveikį.
Jeigu vartojate ar Jūsų vaikas vartoja arba neseniai vartojote arba Jūsų vaikas vartojo kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Pasakykite gydytojui prieš pradedant vartoti Montelukast GSK 5 mg, jeigu vartojate arba Jūsų vaikas vartoja išvardytų vaistų:
- fenobarbitalį (epilepsijai gydyti);
- fenitoiną (epilepsijai gydyti);
- rifampiciną (tuberkuliozei ir kai kurioms kitoms infekcinėms ligoms gydyti).
Montelukast GSK 5 mg vartojimas su maistu ir gėrimais
Montelukast GSK 5 mg kramtomųjų tablečių negalima vartoti iš karto po valgio. Tabletes reikia vartoti likus bent 1 val. prieš valgį arba praėjus bent 2 val. po pavalgymo.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Vartojimas nėštumo metu
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Nesitikima, kad Montelukast 5 mg veiktų gebėjimą vairuoti automobilį arba valdyti mechanizmus. Vis dėlto individualus atsakas į vaistus gali būti skirtingas. Kai kuris šalutinis poveikis (pvz., svaigulys ir mieguistumas), apie kurį vartojant Montelukast GSK 5 mg buvo pranešta labai retai, gali veikti kai kurių pacientų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.
Montelukast GSK 5 mg sudėtyje yra aspartamo
Montelukast GSK 5 mg kramtomųjų tablečių sudėtyje yra aspartamo – tai yra medžiagos, iš kurios susidaro fenilalaninas. Jeigu Jūsų vaikas serga fenilketonurija (retas paveldimas metabolizmo sutrikimas), turite atsižvelgti į kiekvienoje 5 mg kramtomojoje tabletėje esantį fenilalanino kiekį (atitinkamai kiekvienoje 5 mg kramtomojoje tabletėje yra 0,842 mg fenilalanino).
3. Kaip vartoti Montelukast GSK 5 mg
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Jūs turite arba Jūsų vaikas turi vartoti tik po vieną Montelukast GSK 5 mg tabletę vieną kartą per parą taip, kaip paskyrė gydytojas.
- Tabletes reikia vartoti net tuo atveju, kai Jums arba Jūsų vaikui nėra simptomų arba pasireiškia ūminis astmos priepuolis.
- Vartoti per burną.
Dozavimas 6‑14 metų vaikams ir paaugliams
Reikia išgerti po vieną kramtomąją tabletę per parą vakare. Montelukast GSK 5 mg kramtomųjų tablečių negalima vartoti iš karto po valgio. Tabletes reikia vartoti bent 1 val. prieš valgį arba praėjus bent 2 val. po pavalgymo.
Jeigu Jūs vartojate arba Jūsų vaikas vartoja Montelukast GSK 5 mg, įsitikinkite, kad nevartotumėte arba Jūsų vaikas nevartotų jokių kitų vaistų, kurių sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos montelukasto.
Ką daryti Jums arba Jūsų vaikui pavartojus per didelę Montelukast GSK 5 mg dozę?
Nedelsdami kreipkitės patarimo į gydytoją.
Dauguma perdozavimo atvejų apie šalutinį poveikį pranešta nebuvo. Dažniausiai po perdozavimo suaugusiesiems ir vaikams pasireiškę simptomai buvo pilvo skausmas, mieguistumas, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir pernelyg didelis aktyvumas.
Jums arba Jūsų vaikui pamiršus pavartoti Montelukast GSK 5 mg
Stenkitės vartoti Montelukast GSK 5 mg taip, kaip paskirta. Vis dėlto jeigu Jūs praleidote arba Jūsų vaikas praleido dozę, tik tęskite vartojimą pagal įprastą dozavimo planą, vartodami po vieną tabletę vieną kartą per parą.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Jums arba Jūsų vaikui nustojus vartoti Montelukast GSK 5 mg
Montelukast 5 mg gali gydyti vaiko astmą tik tada, kai yra vartojamas. Svarbu vartoti Montelukast 5 mg visą gydytojo skirtą laiką. Tai padės Jums arba Jūsų vaikui kontroliuoti astmą.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Šalutinis poveikis, apie kurį klinikinių Montelukast GSK 5 mg kramtomųjų tablečių tyrimų metu buvo pranešta dažniausiai (pasireiškė ne rečiau kaip 1 iš 100 pacientų, bet rečiau kaip 1 iš 10 gydytų vaikų populiacijos pacientų) ir manoma, kad jis susijęs su Montelukast GSK 5 mg, buvo:
- galvos skausmas.
Be to, klinikinių Montelukast GSK 10 mg plėvele dengtų tablečių:
- pilvo skausmas.
Toks poveikis paprastai buvo lengvas ir pasireiškė dažniau pacientams, vartojantiems Montelukast GSK 5 mg kramtomąsias tabletes nei placebą (tabletes, kuriose nėra vaisto).
Toliau išvardyto galimo šalutinio poveikio dažnis pateiktas, naudojant tokius sutrikimų dažnio apibūdinimus:
labai dažni šalutiniai poveikiai: pasireiškia rečiau kaip 1 iš 10 vaistą vartojusių žmonių;
dažni šalutiniai poveikiai: pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 100 vaistą vartojusių žmonių;
nedažni šalutiniai poveikiai: pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 1000 vaistą vartojusių žmonių;
reti šalutiniai poveikiai: pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 10 000 vaistą vartojusių žmonių;
labai reti šalutiniai poveikiai: pasireiškia rečiau kaip 1 iš 10 000 vaistą vartojusių žmonių.
Be to, po vaisto patekimo į rinką buvo pranešta apie išvardytus reiškinius:
- viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga (labai dažni);
- polinkio kraujuoti padidėjimas (reti);
- alerginės reakcijos, įskaitant išbėrimą, veido, lūpų, liežuvio ir (arba) gerklės patinimą, dėl kurių gali pasunkėti kvėpavimas arba rijimas (nedažni);
- pokyčiai, susiję su elgesiu arba nuotaika [nenormalūs sapnai, įskaitant košmarus, miego sutrikimas, vaikščiojimas miegant, irzlumas, nerimas, nerimastingumas, susijaudinimas, įskaitant agresyvų elgesį ar priešiškumą, depresija (nedažni), drebulys, dėmesio sutrikimas, atminties susilpnėjimas (reti), haliucinacijos, mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys (labai reti);
- svaigulys, mieguistumas, dilgčiojimas ir dilgsėjimas ar nutirpimas, priepuoliai (nedažni);
- dažno širdies plakimo jutimas (palpitacijos) (reti);
- kraujavimas iš nosies (nedažni);
- viduriavimas, pykinimas, vėmimas (dažni), burnos džiūvimas, nevirškinimas (nedažni);
- kepenų uždegimas (hepatitas) (labai reti);
- mėlynių (kraujosruvų) atsiradimas, niežulys, dilgėlinė (nedažni), skausmingi raudoni sukietėjimai po oda, dažniausiai atsirandantys ant blauzdų (mazginė raudonė) (labai reti);
- sąnarių ar raumenų skausmas, raumenų mėšlungis (nedažni);
- karščiavimas (dažni), silpnumas arba nuovargis, bloga savijauta, patinimas (nedažni).
Buvo pranešta, kad montelukastu gydytiems astma sergantiems pacientams labai retais atvejais atsirado tokių simptomų, kaip į gripą panašaus susirgimo, rankų ir kojų dilgčiojimo ir dilgsėjimo ar nutirpimo pojūčio ir (arba) išbėrimo, derinys (Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromas). Jeigu pasireiškė vienas ar daugiau išvardytų simptomų, turite iš karto pranešti gydytojui.
Daugiau informacijos apie šalutinį poveikį klauskite gydytojo arba vaistininko. Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Montelukast GSK 5 mg
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant pakuotės po ,,Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Montelukast GSK 5 mg sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra montelukastas. Kiekvienoje tabletėje yra toks montelukasto natrio druskos kiekis, kuris atitinka 5 mg montelukasto.
- Pagalbinės medžiagos yra manitolis (E421), mikrokristalinė celiuliozė, mažai pakeista hidroksipropilceliuliozė, raudonasis geležies oksidas (E172), kroskarmeliozės natrio druska, vyšnių aromatinė medžiaga, aspartamas (E951) ir magnio stearatas (E572).
Montelukast GSK 5 mg išvaizda ir kiekis pakuotėje
Montelukast GSK 5 mg kramtomosios tabletės yra rausvos spalvos, apvalios (apie 4 x 10 mm dydžio). Ant tabletės vienos pusės išraižyta ,,M9UT“ ir ,,5“.
Tabletės tiekiamos lizdinėmis plokštelėmis, kuriose yra 7, 10, 20, 28, 30, 50, 56, 90, 98, 100 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Montelukastas |
Vaisto stiprumas | 5mg |
Vaisto forma | kramtomosios tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/11/2600 |
Registratorius | GlaxoSmithKline Lietuva, UAB, Lietuva |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2011.09.15 |
Vaistas perregistruotas | 2014.04.09 |
1. Vaistinio preparato pavadinimas
Montelukast GSK 5 mg kramtomosios tabletės
2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Vienoje kramtomojoje tabletėje yra toks montelukasto natrio druskos kiekis, kuris atitinka 5 mg montelukasto.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 1,5 mg aspartamo (E951).
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
2. Farmacinė forma
Kramtomoji tabletė.
Rausvos spalvos, apvalios, abipus išgaubtos (apie 4 x 10 mm dydžio). Ant tabletės vienos pusės išraižyta ,,M9UT“ ir ,,5“.
4. Klinikinė informacija
4.1 Terapinės indikacijos
Montelukast GSK 5 mg kramtomosios tabletės skirtos papildomam astmos gydymui tiems pacientams, kuriems lengva arba vidutinio sunkumo nuolatinė astma nepakankamai kontroliuojama inhaliuojamaisiais kortikosteroidais ir kuriems pagal poreikį vartojami trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistai nepakankamai kontroliuoja klinikinius astmos simptomus.
Be to, Montelukast GSK 5 mg kramtomąsias tabletes galima pasirinkti alternatyviam gydymui vietoj mažų inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozių lengva nuolatine astma sergantiems pacientams, kuriems pastaruoju metu nebuvo sunkių, gydymo per burną vartojamais kortikosteroidais pareikalavusių astmos priepuolių, ir kurie akivaizdžiai nesugeba vartoti inhaliuojamųjų kortikosteroidų (žr. 4.2 skyrių).
Be to, Montelukast GSK 5 mg kramtomosios tabletės skirtos astmos profilaktikai pacientams, kuriems vyrauja fizinio krūvio sukeltas bronchų spazmas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozė 6‑14 metų vaikų populiacijos pacientams yra viena 5 mg kramtomoji tabletė per parą, kurią reikia išgerti vakare. Atsižvelgiant į valgymą, montelukastą reikia vartoti 1 val. prieš valgį arba praėjus 2 val. po pavalgymo. Dozavimo keisti pacientams šioje amžiaus grupėje nereikia.
Bendrosios rekomendacijos
Montelukasto gydomasis poveikis astmos kontrolės rodikliams pasireiškia per vieną parą. Pacientams rekomenduojama ir toliau vartoti montelukastą, kai jų astma tampa kontroliuojama, ir astmos pasunkėjimo laikotarpiais.
Pacientams, kurie serga inkstų nepakankamumu arba lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozavimo keisti nebūtina. Duomenų apie pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nėra. Dozavimas vyrams ir moterims nesiskiria.
Lengvos persituojančios astmos gydymas montelukastu vietoj mažos inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozės
Monoterapija montelukastu nerekomenduojama pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo persistuojančia astma. Gydant vaikus, kurie serga lengva persistuojančia astma, gydymą montelukastu vietoj mažos inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozės apsvarsčius galima skirti tik tiems pacientams, kuriems pastaruoju metu nebuvo sunkių astmos priepuolių, kuriuos teko gydyti geriamaisiais kortikosteroidais, ir įsitikinta, kad jie nesugeba vartoti inhaliuojamųjų kortikosteroidų (žr. 4.1 skyrių). Lengva persistuojanti astma yra apibūdinama astmos simptomais, kurie pasireiškia dažniau kaip vieną kartą per savaitę, bet rečiau nei vieną kartą per parą, naktiniais simptomais, kurie pasireiškia dažniau kaip du kartus per mėnesį, bet rečiau nei vieną kartą per savaitę, o tarp priepuolių plaučių funkcija yra normali. Jeigu pakankama astmos kontrolė per stebėjimo laikotarpį (paprastai per vieną mėnesį) nepasiekta, reikia apsvarstyti, ar būtina skirti papildomą arba kitokį priešuždegiminį gydymą atsižvelgiant į astmos gydymo pakopų sistemą. Astmos simptomų kontrolė pacientams turi būti periodiškai įvertinama.
Montelukasto vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais astmai gydyti
Montelukastą skiriant papildomai kartu su inhaliuojamaisiais kortikosteroidais, inhaliuojamųjų kortikosteroidų staigiai pakeisti monteukastu negalima (žr. 4.4 skyrių).
Tiekiamos Montelukast GSK 4 mg kramtomosios tabletės 2‑5 metų vaikams gydyti.
Tiekiamos Montelukast GSK 10 mg plėvele dengtos tabletės 15 metų ar vyresniems suaugusiesiems gydyti.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pacientams reikia patarti, kad niekada nevartotų geriamojo montelukasto ūminiams astmos priepuoliams gydyti ir šiam tikslui visada turėtų lengvai pasiekiamų įprastų tinkamų vaistinių preparatų skubiai pagalbai. Pasireiškus ūminiam priepuoliui, reikia vartoti inhaliuojamąjį trumpai veikiantį beta adrenoreceptorių agonistą. Pacientai turi kaip įmanoma greičiau keiptis į gydytoją, jeigu jiems reikia daugiau trumpai veikiančių beta adrenoreceptorių agonistų inhaliacijų, negu įprastai.
Inhaliuojamųjų arba geriamųjų kortikosteroidų staigiai pakeisti montelukastu negalima.
Duomenų, kurie rodytų, kad vartojant kartu montelukastą, galima sumažinti geriamųjų kortikosteroidų dozę, nėra.
Vaistiniais preparatais nuo astmos, įskaitant montelukastą, gydytiems pacientams retais atvejais gali pasireikšti sisteminė eozinofilija, kartais pasireiškianti klinikiniais vaskulito požymiais, kurie atitinka Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromą (būklę, kuri dažnai gydoma sisteminio poveikio kortikosteroidais). Šie atvejai paprastai, bet ne visada, buvo susiję su geriamųjų kortikosteroidų dozės sumažinimu ar jų vartojimo nutraukimu. Galimybės, kad leukotrienų receptorių antagonistai gali būti susiję su Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromo pasireiškimu, negalima nei paneigti, nei įrodyti. Gydytojai turi būti pasirengę, jeigu pacientams pasireikštų eozinofilija, vaskulitinis bėrimas, plaučių simptomų pasunkėjimas, širdies komplikacijos ir (arba) neuropatija. Reikia iš naujo įvertinti pacientų, kuriems pasireiškia šie simptomai, būklę ir jų gydymo planus.
Montelukast GSK 5 mg kramtomosiose tabletėse yra aspartamo (medžiagos, iš kurios susidaro fenilalaninas). Pacientai, kurie serga fenilketonurija, turi atsižvelgti į tai, kad kiekvienoje Montelukast GSK 5 mg kramtomojoje tabletėje yra toks šios medžiagos kiekis, kuris atitinka 0,842 mg fenilalanino vienoje dozėje.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Montelukastas gali būti vartojamas kartu su kitais įprastiniais astmos profilaktikai ar ilgalaikiam astmos gydymui skiriamais vaistais. Vaistinių preparatų sąveikos tyrimų duomenimis, rekomenduojama gydomoji montelukasto dozė neturėjo kliniškai reikšmingo poveikio farmakokinetikai išvardytų vaistinių preparatų: teofilino, prednizono, prednizolono, geriamųjų kontraceptikų (etinilestradiolio / noretindrono 35/1), terfenadino, digoksino ir varfarino.
Tiriamųjų, kuriems kartu buvo skirtas fenobarbitalis, plotas po montelukasto koncentracijos plazmoje kreive (AUC) sumažėjo maždaug 40 %. Montelukasto metabolizmą veikia CYP 3A4, 2C8 ir 2C9, todėl montelukastą skirti reikia atsargiai kartu su CYP 3A4 sužadinančiais vaistiniais preparatais (ypač vaikams), pavyzdžiui: fenitoinu, fenobarbitaliu ir rifampicinu.
Tyrimai in vitro parodė, kad montelukastas yra stipraus poveikio CYP 2C8 inhibitorius. Vis dėlto klinikiniai vaistinių preparatų sąveikos tyrimai, kurių metu buvo vartotas montelukastas ir roziglitazonas (bandomasis substratas, kuris yra pavyzdinis vaistinių preparatų, kurių metabolizmą daugiausia veikia CYP 2C8, 2C8 ir 2C9, atstovas), parodė, kad montelukastas neslopina CYP 2C8 in vivo. Todėl nesitikima, kad montelukastas labai pakeistų metabolizmą vaistinių preparatų, kurių metabolizmą veikia šis izofermentas (pvz., paklitakselio, roziglitazono, repaglinido).
In vitro tyrimais parodyta, kad montelukastas yra CYP 2C8 substratas, o reikšmingai mažesnį kiekį metabolizuoja 2C9 ar 3A4. Klinikinių montelukasto ir gemfibrozilio (tiek CYP 2C8, tiek 2C9 inhibitoriaus) tarpusavio sąveikos tyrimų metu gemfibrozilis 4,4 karto padidino montelukasto sisteminę ekspoziciją. Skiriant kartu su gemfibroziliu ar kitais stipriais CYP 2C8 inhibitoriais montelukasto įprasto dozavimo koreguoti nereikia, tačiau gydytojai turi žinoti apie nepageidaujamų reakcijų padažnėjimo galimybę.
Remiantis in vitro gautais duomenimis, kliniškai svarbi vaistų sąveika su silpnesniais CYP 2C8 inhibitoriais (pvz., trimetoprimu) nėra tikėtina. Montelukastą skiriant kartu su stipriu CYP 3A4 inhibitoriumi itrakonazolu, montelukasto sisteminė ekspozicija reikšmingai nepadidėjo.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Tyrimai su gyvūnais kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi neparodė.
Riboti nėštumo duomenų bazės duomenys nerodo priežastinio ryšio tarp montelukasto vartojimo ir apsigimimų (pvz., galūnių apsigimimų), apie kuriuos retais atvejais pranešta po vaistinio preparato patekimo į pasaulinę rinką.
Montelukastą galima vartoti nėštumo metu tik tada, kai nusprendžiama, kad tai neabejotinai būtina.
Žindymas
Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad montelukastas išsiskiria į pieną (žr. 5.3 skyrių). Nežinoma, ar montelukastas išsiskiria į motinos pieną.
Montelukastas gali būti vartojamas žindymo metu tik tada, kai nusprendžiama, kad tai neabejotinai būtina.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Nesitikima, kad montelukastas veiktų paciento gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Vis dėlto labai retais atvejais asmenys pranešė apie mieguistumą ar svaigulį.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Montelukastas buvo įvertintas išvardytuose klinikiniuose tyrimuose.
- 10 mg plėvele dengtas tabletes vartojo maždaug 4 000 suaugusiųjų ir 15 metų bei vyresnių paauglių.
- 5 mg kramtomąsias tabletes vartojo maždaug 1 750 vaikų ir paauglių nuo 6 iki 14 metų;
- 4 mg kramtomąsias tabletes vartojo 851 vaikas nuo 2 iki 5 metų; ir
- 4 mg granules vartojo 175 pacientai nuo 6 mėnesių iki 2 metų amžiaus.
Montelukastas buvo įvertintas klinikiniuose tyrimuose su protarpinės eigos astma sergančiais pacientais:
- 4 mg granulės ir kramtomosios tabletės su 1038 vaikais nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus.
Toliau išvardytos su vaistiniu preparatu susijusios nepageidaujamos reakcijos klinikinių tyrimų metu montelukastu gydytiems pacientams pasireiškė dažnai (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) ir dažniau kaip placebą vartojusiems pacientams.
Organų sistemų klasės |
Suaugusieji ir 15 metų bei vyresni paaugliai (du 12 savaičių tyrimai, n=795) |
Vaikai ir paaugliai nuo 6 iki 14 metų (vienas 8 savaičių tyrimas, n=201) (du 56 savaičių tyrimai, n=615) |
2‑5 metų vaikai (vienas 12 savaičių tyrimas, n=461) (vienas 48 savaičių tyrimai, n=278) |
Vaikai nuo 6 mėnesių iki 2 metų amžiaus (vienas 6 savaičių tyrimas, n=175) |
Nervų sistemos sutrikimai |
Galvos skausmas |
Galvos skausmas |
|
Hiperkinezija |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
|
|
|
Astma |
Virškinimo trakto sutrikimai |
Pilvo skausmas |
|
Pilvo skausmas |
Viduriavimas |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
|
|
|
Egzeminis dermatitas, bėrimas |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
|
|
Troškulys |
|
Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo nedaug pacientų, pratęsus gydymą iki 2 metų suaugusiesiems ir iki 12 mėnesių vaikams ir paaugliams nuo 6 iki 14 metų, saugumo pobūdis nepakito.
Iš viso montelukastu buvo gydyti 502 vaikai nuo 2 iki 5 metų ne trumpiau kaip 3 mėnesius, 338 pacientai – 6 mėnesius ar ilgiau ir 534 pacientai – 12 mėnesių ar ilgiau. Ilgalaikio gydymo atveju saugumo pobūdis šių pacientų grupėse nepasikeitė.
Vaisto saugumas vaikų populiacijoje nuo 6 mėnesių iki 2 metų amžiaus, išliko nepakitęs gydant iki 3 mėnesių.
Patirtis, sukaupta po vaistinio preparato patekimo į rinką
Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta po vaistinio preparato patekimo į rinką, išvardytos toliau esančioje lentelėje pagal organų sistemų klases, naudojant specifinius reiškinių apibūdinimus. Dažnio kategorijos buvo nustatytos, remiantis atitinkamais klinikiniais tyrimais.
Organų sistemų kasės |
Nepageidaujamo reiškinio apibūdinimas |
Dažnio apibūdinimas* |
Infekcijos ir infestacijos |
Viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga †. |
Labai dažni |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
Polinkio kraujuoti padidėjimas. |
Reti |
Imuninės sistemos sutrikimai |
Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją. |
Nedažni |
Eozinofilinė kepenų infiltracija. |
Labai reti |
|
Psichikos sutrikimai |
Nenormalūs sapnai, įskaitant košmarus, nemiga, somnambulizmas, nerimas, susijaudinimas, įskaitant agresyvų elgesį ar priešiškumą, depresija psichomotorinis aktyvumas (įskaitant irzlumą, nerimastingumą, drebulį§). |
Nedažni |
Dėmesio sutrikimas, atminties susilpnėjimas. |
Reti |
|
Haliucinacijos, mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys (polinkis į savižudybę). |
Labai reti |
|
Nervų sistemos sutrikimai |
Svaigulys, mieguistumas, parestezija / hipestezija, priepuoliai. |
Nedažni |
Širdies sutrikimai |
Palpitacijos. |
Reti |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
Kraujavimas iš nosies. |
Nedažni |
Čargo-Strauso (Churg‑Strauss) sindromas (CSS) (žr. 4.4 skyrių). |
Labai reti |
|
Virškinimo trakto sutrikimai |
Viduriavimas ‡, pykinimas ‡, vėmimas ‡. |
Dažni |
Burnos džiūvimas, dispepsija. |
Nedažni |
|
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Transaminazių (ALT, AST) suaktyvėjimas serume. |
Dažni |
Hepatitas (įskaitant cholestazinį, hepatoceliulinį ir mišrų kepenų pažeidimą). |
Labai reti |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
Išbėrimas ‡. |
Dažni |
Kraujosruvos, dilgėlinė, niežėjimas. |
Nedažni |
|
Angioneurozinė edema. |
Reti |
|
Mazginė raudonė (Erythema nodosum), daugiaformė raudonė (Erythema multiforme). |
Labai reti |
|
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
Artralgija, mialgija, įskaitant raumenų mėšlungį. |
Nedažni |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
Karščiavimas ‡. |
Dažni |
Astenija / nuovargis, negalavimas, edema. |
Nedažni |
|
* Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000). † Šis nepageidaujamas reiškinys, kuris montelukastą vartojantiems pacientams pasireiškė labai dažnai, klinikinių tyrimų metu labai dažnai pasireiškė ir pacientams, kurie vartojo placebą. ‡ Šis nepageidaujamas reiškinys, kuris montelukastą vartojantiems pacientams pasireiškė dažnai, klinikinių tyrimų metu dažnai pasireiškė ir pacientams, kurie vartojo placebą. § Dažnis: reti. |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Specialios informacijos apie montelukasto perdozavimo gydymą nėra. Lėtinės astmos tyrimų duomenimis, suaugę pacientai 22 savaites vartojo iki 200 mg montelukasto paros dozes, o trumpalaikių tyrimų duomenimis, pacientai maždaug vieną savaitę vartojo iki 900 mg paros dozes ir nepatyrė kliniškai reikšmingų nepageidaujamų reiškinių.
Po vaistinio preparato patekimo į rinką ir klinikinių montelukasto tyrimų metu gauta pranešimų apie ūminio perdozavimo atvejus. Tai pranešimai apie atvejus, kai suaugusieji ar vaikai pavartojo iki 1 000 mg montelukasto dozę (maždaug 61 mg/kg kūno masės dozę 42 mėnesių vaikas). Klinikiniai ir laboratoriniai duomenys atitiko saugumo pobūdį suaugusiesiems ir vaikams. Daugeliu perdozavimo atvejų apie nepageidaujamus reiškinius nepranešta. Dažniausiai pasireiškę nepageidaujami reiškiniai atitiko montelukasto saugumo duomenis ir tai buvo pilvo skausmas, somnolencija, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir pernelyg didelis psichomotorinis aktyvumas.
Ar montelukastas pašalinamas iš organizmo peritoninės dializės arba hemodializės metu, nežinoma.
5. Farmakologinės savybės
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – leukotrienų receptorių antagonistai.
ATC kodas – R03D C03
Cisteinil-leukotrienai (LTC4, LTD4, LTE4) yra stiprūs uždegimo eikozanoidai, išskiriami įvairių ląstelių, įskaitant putliąsias ląsteles bei eozinofilus. Šie svarbūs proastminiai mediatoriai susijungia su cisteinil-leukotrienų (CysLT) receptoriais, kurių yra žmogaus kvėpavimo takuose, ir sukelia poveikį kvėpavimo takams, įskaitant bronchų spazmą, gleivių sekreciją, kraujagyslių pralaidumą bei eozinofilų kaupimąsi.
Montelukastas yra veiklus geriamasis junginys, kuriam būdingas didelis afinitetas ir selektyvumas CysLT1 receptoriams. Klinikinių tyrimų duomenimis, net tokia maža kaip 5 mg montelukasto dozė slopina bronchų spazmą po LTD4 inhaliacijos. Bronchai išsiplečia per dvi valandas po pavartojimo. Beta adrenoreceptorių agonisto sukeltas bronchų plečiamasis poveikis ir montelukasto sukeltas poveikis yra adityvus. Gydymas montelukastu slopino ir ankstyvos, ir vėlyvos fazės antigeno išprovokuotą bronchų spazmą. Montelukastas, palyginti su placebu, mažino eozinofilų kiekį suaugusiųjų ir vaikų periferiniame kraujyje. Kito tyrimo duomenimis, gydymas montelukastu reikšmingai sumažino eozinofilų kiekį kvėpavimo takuose (suskaičiuoti skrepliuose). Tyrimų su suaugusiaisiais ir vaikais bei paaugliais nuo 2 iki 14 metų duomenimis, montelukastas, palyginti su placebu, mažino eozinofilų kiekį periferiniame kraujyje ir gerino astmos klinikinių simptomų kontrolę.
Tyrimų su suaugusiaisiais duomenimis, 10 mg montelukasto dozė vieną kartą per parą, palyginti su placebu, reikšmingai pagerino rytinį FEV1 (pokytis nuo pradinio 10,4 %, palyginti su 2,7 %), rytinis didžiausias iškvėpimo greitis (angl. peak expiratory flow rate [PEFR]) (pokytis nuo pradinio 24,5 l/min., palyginti su 3,3 l/min.) ir reikšmingai sumažėjo bendrasis beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas (pokytis nuo pradinio -26,1 %, palyginti su -4,6 %).
Palyginti su placebu, labai pagerėjo dieną ir naktį atsiradusių astmos simptomų, apie kuriuos pranešė pacientai, balas.
Tyrimai su suaugusiaisiais parodė, kad montelukastas gali sustiprinti kartu vartojamų inhaliuojamųjų kortikosteroidų klinikinį poveikį (FEV1 pokytis % nuo pradinio vartojant inhaliuojamąjį beklometazoną kartu su montelukastu, palyginti su beklometazono vartojimu, buvo atitinkamai 5,43 %, palyginti su 1,04 %, palyginti su beta adrenoreceptorių agonisto vartojimu – -8,70 %, palyginti su 2,64 %). Montelukastas, palyginti su inhaliuojamuoju beklometazonu (200 µg du kartus per parą per tūrinį įtaisą), parodė greitesnį pradinį atsaką, nors gydant beklometazonu 12 savaičių tyrimo metu, vidutinis gydymo veiksmingumas buvo didesnis (FEV1 pokytis % nuo pradinio vartojant montelukastą, palyginti su beklometazono vartojimu, buvo atitinkamai 7,49 %, palyginti su 13,3 %, vartojant beta adrenoreceptorių agonistą – -28,28 %, palyginti su -43,89 %). Vis dėlto didelei procentinei daliai montelukastu gydytų pacientų, palyginti su beklometazono vartojimu, pasireiškė panašus klinikinis atsakas (pvz., 50 % pacientų, gydytų beklometazonu, FEV1 pagerėjo vidutiniškai 11 % ir daugiau, palyginti su pradiniu ir toks pat atsakas pasireiškė 42 % montelukastu gydytiems pacientams).
Dvylikos savaičių placebu kontroliuojamojo tyrimo, kuriame dalyvavo 2‑5 metų vaikai, duomenimis, vartojant 4 mg montelukasto dozę vieną kartą per parą, palyginti su placebu, reikšmingai pagerėjo astmos kontrolės rodikliai, nepriklausomai nuo kartu taikomo kontrolinio gydymo (inhaliuojamieji ar per purkštuvą vartojami kortikosterioidai, inhaliuojamasis ar per purkštuvą vartojamas natrio kromoglikatas). Šešiasdešimt procentų pacientų jokio kito kontrolinio gydymo neprireikė. Montelukastas, palyginti su placebu, palengvino dienos simptomus (įskaitant kosulį, švokštimą, kvėpavimo sunkumą ir veiklos apribojimą) ir nakties simptomus. Be to, vartojant montelukastą, palyginti su placebu, rečiau prireikė vartoti beta adrenoreceptorių agonistą pagal poreikį ar suteikti skubią pagalbą kortikosteroidais dėl astmos pasunkėjimo. Montelukstą vartojantys pacientai daugiau dienų nepatyrė astmos nei vartojantys placebą. Gydomasis poveikis pasiektas po pirmosios dozės pavartojimo.
Dvylikos mėnesių placebu kontroliuojamojo tyrimo, kuriame dalyvavo 2‑5 metų vaikai, sergantys lengva astma ir patiriantys paūmėjimo epizodus, duomenimis, vartojant 4 mg montelukasto dozę vieną kartą per parą, palyginti su placebu, astmos paūmėjimo epizodai (PE) per metus buvo reikšmingai (p ≤ 0,001) retesni (atitinkamai 1,60 PE, palyginti su 2,34 PE), (PE apibūdinamas dienos simptomų buvimu ≥ 3 dienas iš eilės, dėl kurių reikia vartoti beta adrenoreceptorių agonistą arba kortikosteroidų [geriamųjų arba inhaliuojamųjų], arba dėl astmos gydytis ligoninėje). PE dažnio per metus procentinis sumažėjimas buvo 31,9 % (95 % PI, 16,9, 44,1).
Placebu kontroliuojamojo tyrimo, kuriame dalyvavo vaikų populiacijos pacientai nuo 6 mėnesių iki 5 metų, kuriems pasireiškė intermituojanti (epizodinė) astma, bet nebuvo persistuojančios astmos, duomenimis, gydymas montelukastu buvo taikytas 12 mėnesių laikotarpiu arba pagal dozavimo vieną kartą per parą po 4 mg planą, arba 12 dienų kursais, kurių kiekvienas buvo pradėtas tuo metu, kai atsirasdavo intermituojančių simptomų. Reikšmingų astmos epizodų, pasibaigiančių astmos priepuoliu, apibūdinamų astmos epizodu, kuriam pasireiškus reikia panaudoti sveikatos priežiūros išteklius, pavyzdžiui, neplanuotai apsilankyti pas gydytoją, kviestis greitąją pagalbą arba apsilankyti ligoninės priėmimo skyriuje, gydytis geriamaisiais, į veną arba į raumenis leidžiamais kortikosteroidais, skaičiaus skirtumų tarp pacientų, gydytų 4 mg montelukasto doze arba vartojančių placebą, nebuvo.
Aštuonių savaičių tyrimo, kuriame dalyvavo vaikai ir paaugliai nuo 6 iki 14 metų, duomenimis, vartojant 5 mg montelukasto dozę vieną kartą per parą, palyginti su placebu, reikšmingai pagerėjo kvėpavimo funkcija (FEV1 pokytis nuo pradinio buvo 8,71 %, palyginti su 4,16 %, rytinio PEFR pokytis nuo pradinio buvo 27,9 l/min., palyginti su 17,8 l/min.) ir sumažėjo beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas pagal poreikį (pokytis nuo pradinio buvo -11,7 %, palyginti su +8,2 %).
Dvylikos mėnesių tyrimo, kuriame astmos kontrolės veiksmingumas gydant montelukastu lengva persistuojančia astma sergančius nuo 6 iki 14 metų vaikus ir paauglius buvo palygintas su inhaliuojamojo flutikazono poveikiu, duomenimis, montelukastas ne blogiau už flutikazoną didino dienų, kai nereikėjo vartoti vaistinių preparatų skubiai pagalbai (pirminė vertinamoji baigtis), procentinę dalį. Per vidutiniškai 12 mėnesių gydymo laikotarpį dienų, kai nereikėjo vartoti vaistinių preparatų skubiai pagalbai, procentinė dalis vartojant montelukastą padidėjo nuo 61,6 iki 84,0, o flutikazono grupėje – nuo 60,9 iki 86,7. Dienų, kai nereikėjo vartoti vaistinių preparatų skubiai pagalbai nuo astmos, procentinės dalies mažiausių kvadratų vidurkio padidėjimo skirtumas tarp grupių buvo statistiškai reikšmingas (-2,8, 95 % PI, 4,7, -0,9), bet neviršijo prieš pradedant tyrimą numatytų kliniškai neblogesnio rezultato ribų. Be to, ir montelukastas, ir flutikazonas gerino astmos kontrolę pagal antrinius kintamuosius, įvertintus po 12 gydymo mėnesių.
- FEV1 padidėjo nuo 1,83 l iki 2,09 l montelukasto grupėje ir nuo 1,85 l iki 2,14 l flutikazono grupėje. FEV1 mažiausių kvadratų vidurkio padidėjimo skirtumas tarp grupių buvo -0,02 l (95 % PI, -0,06, 0,02). Numatytojo FEV1 vidurkio padidėjimas nuo pradinio % buvo 0,6 % gydymo montelukastu grupėje ir 2,7 % gydymo flutikazonu grupėje. Numatytojo FEV1 mažiausių kvadratų vidurkio pokyčio nuo pradinio skirtumas % buvo reikšmingas (-2,2 %, 95 % PI -3,6, -0,7).
- Dienų, kuriomis buvo vartotas beta adrenoreceptorių agonistas, dalis procentais sumažėjo nuo 38,0 iki 15,4 montelukasto grupėje ir nuo 38,5 iki 12,8 flutikazono grupėje. Dienų, kuriomis buvo vartotas beta adrenoreceptorių agonistas, dalies procentais mažiausių kvadratų vidurkio skirtumas tarp grupių buvo reikšmingas (2,7, 95 % PI 0,9, 4,5).
- Pacientų, patyrusių astmos priepuolį (astmos priepuolis apibūdinamas astmos pasunkėjimo laikotarpiu, kai reikia gydyti geriamaisiais steroidais ir neplanuotai kreiptis į gydytoją, apsilankyti ligoninės priėmimo skyriuje arba atsigulti į ligoninę), procentinė dalis buvo 32,2 montelukasto grupėje ir 25,6 flutikazono grupėje. Šansų santykis (95 % PI) yra lygus 1,38 (1,04, 1,84).
- Procentinė pacientų, tyrimo laikotarpiu gydytų sisteminio poveikio (daugiausia geriamaisiais) kortikosteroidais, dalis buvo 17,8 % montelukasto grupėje ir 10,5 % flutikazono grupėje. Mažiausių kvadratų vidurkio skirtumas tarp grupių buvo 7,3 % (95 % PI, 2,9, 11,7).
Dvylikos savaičių tyrimas su suaugusiaisiais parodė reikšmingą fizinio krūvio sukelto bronchų spazmo (exercise-induced bronchoconstriction, EIB) sumažėjimą (didžiausias FEV1 sumažėjimas, vartojant montelukastą, buvo 22,33 %, palyginti su 32,40 %, vartojant placebą; laikotarpis, per kurį FEV1 grįžo iki rodmens, kuris nuo pradinio skiriasi ne daugiau kaip 5 %, truko 44,22 min., palyginti su 60,64 min.). Šis poveikis nekito per visą 12 savaičių tyrimo laikotarpį. Be to, EIB sumažėjimą parodė ir trumpalaikis tyrimas, kuriame dalyvavo nuo 6 iki 14 metų vaikai ir paaugliai (didžiausias FEV1 sumažėjimas buvo 18,27 %, palyginti su 26,11 %; laikotarpis, per kurį FEV1 grįžo iki rodmens, kuris nuo pradinio skiriasi ne daugiau kaip 5 %, truko 17,76 min., palyginti su 27,98 min.). Poveikis abiejuose tyrimuose pasireiškė vartojimo vieną kartą per parą laikotarpio pabaigoje.
Montelukastu gydant astma sergančius aspirinui jautrius pacientus, kurie kartu vartojo inhaliuojamuosius ir (arba) geriamuosius kortikosteroidus, palyginti su placebu, labai pagerėjo astmos kontrolė (FEV1 pokytis nuo pradinio rodmens buvo 8,55 %, palyginti su -1,74 %, o bendras beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas sumažėjo -27,78 %, palyginti su 2,09 %).
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Išgertas montelukastas greitai absorbuojamas. Vidutinė didžiausia koncentracija (Cmax) nevalgiusio suaugusio žmogaus, išgėrusio 10 mg plėvele dengtą tabletę, plazmoje atsirado (tmax) po 3 valandų. Geriamojo vaistinio preparato vidutinis biologinis prieinamumas yra 64 %. Įprastas maistas įtakos biologiniam prieinamumui ir Cmax neturi. Vaistinio preparato saugumas ir veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais, kurių metu 10 mg plėvele dengtos tabletės buvo vartotos neatsižvelgiant į valgymo laiką.
Suaugusiam žmogui, pavartojus 5 mg kramtomąją tabletę, Cmax atsirado praėjus 2 valandoms po vaistinio preparato pavartojimo nevalgius. Geriamojo vaistinio preparato vidutinis biologinis prieinamumas yra 73 %, o įprastinis maistas jį sumažina iki 63 %.
2‑5 metų vaikams nevalgius pavartojus 4 mg kramtomąją tabletę, Cmax atsirado praėjus 2 valandoms po vaistinio preparato pavartojimo. Vidutinė Cmax buvo 66 % didesnė, o vidutinė Cmin – mažesnė nei suaugusiųjų, išgėrusių 10 mg tabletę.
Pasiskirstymas. Daugiau kaip 99 % montelukasto prisijungia prie plazmos baltymų. Vidutinis montelukasto pasiskirstymo tūris pusiausvyros apykaitos sąlygomis yra 8‑11 litrų. Radioaktyviai žymėtojo montelukasto tyrimai su žiurkėmis parodė, kad menka jo dalis prasiskverbia per hematoencefalinį barjerą. Be to, praėjus 24 valandoms po vaistinio preparato dozės pavartojimo, radioaktyviai žymėtosios medžiagos koncentracija visuose kituose audiniuose buvo minimali.
Biotransformacija
Didelė dalis montelukasto yra ekstensyviai metabolizuojama. Gydomųjų dozių tyrimų duomenimis, pusiausvyros apykaitos sąlygomis montelukasto metabolitų koncentracijos suaugusiųjų ir vaikų plazmoje buvo neišmatuojamos.
Citochromas P450 2C8 yra pagrindinis montelukasto metabolizmą vykdantis fermentas. Be to, šiek tiek dalyvauja CYP 3A4 ir 2C9, nors buvo parodyta, kad stiprus CYP 3A4 inhibitorius itrakonazolas sveikų tiriamųjų, vartojusių po 10 mg montelukasto per parą, organizme montelukasto farmakokinetikos kintamųjų nepakeitė. Remiantis tolesnių tyrimų su žmogaus kepenų mikrosomomis in vitro duomenimis, gydomosios montelukasto koncentracijos plazmoje neslopina citochromo P450 3A4, 2C9, 1A2, 2A6, 2C19 ar 2D6 izofermentų. Metabolitų įtaka montelukasto gydomajam poveikiui yra minimali.
Eliminacija
Vidutinis montelukasto klirensas iš sveikų suaugusiųjų plazmos yra 45 ml/min. Išgėrus radioaktyviai žymėtojo montelukasto dozę, 86 % radioaktyviosios medžiagos buvo nustatyta 5 paras rinktose išmatose ir < 0,2 % – šlapime. Įvertinus kartu su biologinio prieinamumo duomenimis, matyti, kad geriamasis montelukastas ir jo metabolitai šalinami beveik vien tik su tulžimi.
Pacientų savybės. Senyviems pacientams arba pacientams, kuriems yra lengvas ir vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas, dozavimo keisti nebūtina. Tyrimų su pacientais, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, neatlikta. Montelukastas ir jo metabolitai eliminuojami su tulžimi, todėl pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nebūtina. Duomenų apie montelukasto farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas (> 9 balų pagal Child-Pugh), organizme nėra.
Didelės montelukasto dozės (nuo 20 iki 60 kartų didesnės už rekomenduojamą dozę suaugusiesiems) mažino teofilino koncentraciją plazmoje. Šio poveikio nepastebėta, vartojant rekomenduojamą 10 mg dozę vieną kartą per parą.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Toksinio poveikio tyrimuose su gyvūnais buvo stebėti laikini nedideli biocheminiai ALT, gliukozės, fosforo ir trigliceridų koncentracijų serume pokyčiai. Toksinio poveikio gyvūnams požymiai buvo sustiprėjusi seilių sekrecija, virškinimo trakto simptomai, skystos išmatos ir jonų pusiausvyros sutrikimas. Šiuos reiškinius sukėlė dozės, kurias vartojant, ekspozicija buvo > 17 kartų didesnė už tą, kuri būna vartojant gydomąją dozę. Nepageidaujamas poveikis beždžionėms pasireiškė vartojant didesnes kaip 150 mg/kg paros dozes (> 232 kartus didesnė sisteminė ekspozicija už tą, kuri būna vartojant gydomąją dozę). Tyrimuose su gyvūnais montelukastas neveikė vaisingumo ar reprodukcinės elgsenos, kai sisteminė ekspozicija buvo daugiau kaip 24 kartais didesnė už gydomąją. Vaisingumo tyrimo su žiurkių patelėmis metu pastebėtas nedidelis žiurkiukų kūno masės sumažėjimas skiriant 200 mg/kg paros dozę (> 69 kartus didesnė ekspozicija už tą, kuri būna vartojant gydomąją dozę). Tyrimų su triušiais duomenimis, dažniau pasireiškė nepilnas sukaulėjimas, palyginti su kontrolinės grupės gyvūnais, kai sisteminė ekspozicija buvo > 24 kartais didesnė tą, kuri būna vartojant gydomąją dozę. Žiurkėms anomalijų nepastebėta. Nustatyta, kad montelukastas prasiskverbia per gyvūnų placentos barjerą ir išsiskiria į patelių pieną.
Išgėrus vienkartinę iki 5 000 mg/kg montelukasto natrio druskos dozę (didžiausia tirta dozė) pelėms ir žiurkėms (pelėms ir žiurkėms atitinkamai 15 000 mg/m2 ir 30 000 mg/m2), mirtinų atvejų nebuvo. Ši dozė yra 25 000 kartų didesnė už rekomenduojamą paros dozę suaugusiam žmogui (apskaičiuotą, kai suaugusio paciento kūno masė yra 50 kg).
Nustatyta, kad vartojant iki 500 mg/kg montelukasto paros dozes, pelėms, veikiamoms UVA, UVB ar matomų saulės spektro spindulių (maždaug > 200 kartų didesnė sisteminė ekspozicija), fototoksinio poveikio nebūna.
Montelukastas nesukėlė nei mutageninio poveikio in vitro ar in vivo, nei tumorogeninio poveikio graužikų rūšims.
6. Farmacinė informacija
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Mikrokristalinė celiuliozė
Manitolis (E421)
Kroskarmeliozės natrio druska
Mažai pakeista hidroksipropilceliuliozė
Vyšnių aromatinė medžiaga
Aspartamas (E951)
Raudonasis geležies oksidas (E172)
Magnio stearatas (E572)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai.
6. Specialios laikymo sąlygos
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Tabletės supakuotos į OPA/Al/PVC//Al lizdines plokšteles ir kartono dėžutę.
Pakuočių dydžiai
Lizdinėje plokštelėje yra 7, 10, 20, 28, 30, 50, 56, 90, 98, 100 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyt
Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Gydytojo priimamajame:
- Girdėjau, daktare, jog padaroma tokia operacija, po kurios jau niekaip nebūna vaikų. Man tokią padarykit.
- Na, gerbiamasis, tokie sprendimai taip skubotai nedaromi. Šiandien jūs vaikų nenorit, o rytoj užsimanysit. Pasverkit viską, apsvarstykit su šeima...
- Jau mes svarstėm. Ir nubalsavom: 2 - prieš, 17 - už.
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?