Amlodipine Accord

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Amlodipine Accord 10 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Amlodipine Accord 10 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra amlodipino besilato, atitinkančio 10 mg amlodipino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Tabletė. 

10 mg: balta, apvali apie 8,5 mm skersmens, abipus išgaubta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Hipertenzija.

Lėtinė stabilioji krūtinės angina.

Angiospazminė (Prinzmetal) krūtinės angina.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugę žmonės

Hipertenzijai ar krūtinės anginai gydyti iš pradžių reikia gerti vieną kartą per parą 5 mg amlodipino dozę, kurią galima didinti iki didžiausios, t. y. 10 mg dozės.

Hipertenzija sergantiems pacientams amlodipinas gali būti vartojamas kartu su tiazido grupės diuretikais, alfa adrenoblokatoriais, beta adrenoblokatoriais arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais. Krūtinės angina sergančius pacientus galima gydyti vien amlodipinu arba juo kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo krūtinės anginos, kurie yra atsparūs nitratams ir (arba) adekvačioms beta adrenoblokatorių dozėms.

Dozės koreguoti nereikia kartu su Amlodipin Accord tabletėmis vartojant tiazido grupės diuretikus, beta adrenoblokatorius ir angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius.

Ypatingosios populiacijos

Senyviems pacientams

Amlodipinas, vartojamas panašiomis dozėmis gydant senyvo amžiaus arba jaunesnius pacientus paprastai vienodai gerai toleruojamas. Senyvo amžiaus pacientams rekomenduojamas įprastas dozavimas, tačiau dozė turi būti didinama atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, sergantiems lengvu ir vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumu nėra rekomendacijų dėl dozavimo; todėl dozę reikia parinkti atsargiai ir parinkimas turi prasidėti nuo mažiausios dozės (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Amlodipino farmakokinetika tarp pacientų, sergančių sunkiu kepenų nepakankamumu, nebuvo ištirta. Pacientams, sergantiems sunkiu kepenų nepakankamumu, amlodipinas turi būti pradėtas nuo mažiausios dozės ir iš lėto titruojamas.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Amlodipino koncentracijos plazmoje pokyčiai nėra koreliuojami su inkstų nepakankamumu, todėl rekomenduojama įprastinė dozė. Amlodipinas nėra dializuojamas.

Vaikų populiacija

Sergantys hipertenzija vaikai ir paaugliai nuo 6 iki 17 metų amžiaus

Hipertenzijai gydyti pradinė rekomenduojama geriama dozė 6–17 metų vaikams yra 2,5 mg kartą per parą. Jei po 4 savaičių tikslinio kraujospūdžio nepasiekiama, dozę galima didinti iki 5 mg kartą per parą. Dozės viršijančios 5 mg su pediatrine populiacija netirtos (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Vaikai iki 6 metų

Duomenų nėra

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

4.3 Kontraindikacijos

Amlodipino negalima vartoti pacientams, kuriems yra:

- padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai,

- sunki hipotenzija,

- šokas (įskaitant kardiogeninį),

- kraujo tekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė),

- hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nenustatyta, ar saugu ir veiksminga vartoti amlodipiną ištikus hipertenzinei krizei.

Pacientai, kuriems yra širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumu sergančius pacientus reikia gydyti atsargiai. Ilgalaikio placebu kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo ligoniai, sergantys sunkiu (III arba IV klasės pagal NYHA klasifikaciją) širdies veikos nepakankamumu, duomenimis, pacientams, gydytiems amlodipinu, plaučių edemos dažnis buvo didesnis negu vartojusiems placebo (žr. 5.1 skyrių). 

Kalcio kanalų blokatorius, tarp jų ir amlodipiną, pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, reikia skirti atsargiai, kadangi jie gali padidinti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką ir mirtingumą.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientų, kurių kepenų veikla sutrikusi, amlodipino pusinės eliminacijos periodas yra ilgesnis ir AUC reikšmės yra didesnės; rekomenduojamos dozės nenustatytos. Todėl šiems pacientams dozės parinkimas turi prasidėti nuo mažiausios dozės ir amlodipino reikia skirti atsargiai. Pacientams, sergantiems sunkiu kepenų nepakankamumu, gali reikėti lėto dozės titravimo ir įdėmaus stebėjimo.

Senyvo amžiaus pacientai

Senyviems pacientams dozę didinti reikia atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu

Tokiems pacientams amlodipino galima skirti įprastinėmis dozėmis. Amlodipino kiekio pokyčiai kraujo plazmoje nesusiję su inkstų pakenkimo sunkumu. Amlodipino neįmanoma pašalinti iš organizmo atliekant dializę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų įtaka amlodipinui

CYP3A4 inhibitoriai. Kartu skiriant stiprų ar vidutinio poveikio CYP3A4 inhibitorių (proteazės inhibitorius, azolinius priešgrybelinius preparatus, makrolidus kaip eritromicinas arba klaritromicinas, verapamilis arba diltiazemas) gali būti sukeltas ženklus amlodipino poveikio padidėjimas. Šio farmakokinetikos pokyčių klinikinė interpretacija gali stipriau pasireikšti senyvo amžiaus pacientų tarpe. Todėl gali prireikti klinikinio stebėjimo ir dozės pakeitimo

CYP3A4 induktoriai. Nėra duomenų, kad CYP3A4 induktoriai darytų įtaką amlodipino poveikiui. Kartu vartojant CYP3A4 induktorius (pvz., rifampiciną, paprastosios jonažolės preparatus (Hypericum perforatum)) gali mažėti amlodipino koncentracija kraujo plazmoje. Amlodipinu kartu su CYP3A4 induktoriais reikia gydyti atsargiai.

Amlodipino skyrimas kartu su greipfrutais arba greipfrutų sultimis yra nerekomenduojamas, kadangi gali padidėti biologinis prieinamumas, o tai gali sukelti sustiprintą kraujospūdžio mažinimą.

Dantrolenas (infuzija): tarp gyvūnų buvo pastebėta mirtina skilvelio fibriliacija ir širdies ir kraujagyslių sistemos kolapsas, susiję su hiperglikemija po verapamilio arba intraveninio dantroleno skyrimo. Dėl hiperglikemijos rizikos rekomenduojama vengi kartu skirti tokius kalcio kanalų blokatorius, kaip amlodipinas, kai pacientams kyla piktybinės hipertermijos pavojus, arba kontroliuojant piktybinę hipertermiją.

Amlodipino įtaka kitiems vaistiniams preparatams

Amlodipino kraujospūdį mažinantis poveikis  gali stiprinti kitų antihipertenzinio pobūdžio vaistinių prepratų kraujospūdį mažinantį poveikį.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad amlopidinas nedaro įtakos atorvastatino, digoksino, varfarino ir ciklosporino farmakokinetikai.

Simvastatinas: skiriant daugybines 10 mg amlodipino ir 80 mg simvastatino dozes 77% padidina simvastatino poveikį, palyginti su simvastatino monoterapija. Kai pacientas gydomas amlodipinu, sumažinkite simvastatino dozę iki 20 mg per dieną.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Ar saugu amlodipino vartoti nėštumo metu, nenustatyta.

Tiriant gyvūnus, esant didelėms dozėms buvo pastebėtas reprodukcinis toksiškumas (žr. 5.3 skyrių).

Nėščias moteris galima gydyti tik tuomet, kai saugesnio gydymo nėra arba kai motinai ir vaisiui ligos keliama rizika yra didesnė, negu gydymo šiuo vaistiniu preparatu metu.

Žindymas

Ar amlodipino išsiskiria su motinos pienu, nežinoma. Sprendimas ar pratęsti/ nutraukti kūdikio žindymą ar pratęsti/nutraukti motinai gydymą amlodipinu turi būti padarytas tik įvertinus žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą amlodipinu motinai.

Vaisingumas

Kai kurių pacientų, gydytų kalcio kanalo blokatoriais, tarpe buvo pastebėti grįžtami spermatozoidų galvučių biocheminiai pakitimai. Apie potencialų amlodipino poveikį vaisingumui pakankamai klinikinių duomenų nėra. Viename žiurkių tyrime buvo nustatytas neigiamas poveikis patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Amlodipinas gali silpnai ar vidutiniškai veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jei amlodipiną vartojantiems ligoniams atsiranda svaigulys, galvos skausmas, nuovargis arba pykinimas, gebėjimas reaguoti gali sutrikti. Rekomenduojamas atsargumas, ypač gydymo pradžioje.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos yra mieguistumas, svaigulys, galvos skausmas, palpitacijos, raudonis, pilvo skausmas, pykinimas, čiurnų tinimas, edema ir nuovargis. 

Buvo pastebėti šie nepageidaujami reiškiniai, gydant amlodipinu, ir tokie jų dažniai: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10 000).

Kiekvienoje dažnio kategorijoje, nepageidaujamos reakcijos yra pateikiamos rimtumo mažėjimo tvarka.

Buvo pranešta apie išimtinius ekstrapiramidinio sindromo atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt

4.9 Perdozavimas 

Žmonių tyčinio perdozavimo atvejų yra labai mažai.

Simptomai

Esami duomenys rodo, kad išgėrus labai didelę dozę labai išsiplečia periferinės kraujagyslės ir galima refleksinė tachikardija. Buvo žymios ir galimai užsitęsusios sisteminės hipotenzijos atvejų, kartais ir su šoku, lėmusiu mirtį.

Gydymas

Pasireiškus kliniškai reikšmingai hipotenzijai dėl amlodipino perdozavimo, būtina aktyviai palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją, įskaitant dažną širdies ir plaučių funkcijos sekimą, rankų ir kojų pakėlimą aukščiau, cirkuliuojančio skysčio tūrio ir šlapimo išsiskyrimo sekimą. 

Norint padidinti kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį, galima vartoti kraujagysles sutraukiančius vaistinius preparatus, jei jų vartojimui nėra kontraindikacijų. Kalcio kanalų blokados sukeltam poveikiui naikinti naudinga į veną švirkšti kalcio gliukonato.

Kai kuriais atvejais gali būti naudinga išplauti skrandį. Nustatyta, kad sveikų savanorių, išgėrusių aktyvuotos anglies 2 valandų laikotarpiu po 10 mg amlodipino dozės pavartojimo, organizme sulėtėjo amlodipino absorbcija. 

Kadangi daug amlodipino prisijungia prie plazmos baltymų, dializė tikriausiai yra mažai veiksminga.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: kalcio kanalų blokatoriai, selektyviniai kalcio kanalų blokatoriai su daugiausiai vaskuliariniu poveikiu. ATC kodas: C 08C A01.

Amlodipinas stabdo kalcio jonų srautą į ląstelę (lėtųjų kanalų blokatorius arba kalcio jonų antagonistas) ir kalcio jonų skverbimąsi pro membraną į lygiuosius širdies ir kraujagyslių raumenis.

Antihipertenzinis amlodipino poveikis pasireiškia dėl to, kad tiesiogiai atpalaiduojami lygieji kraujagyslių raumenys. Tikslus mechanizmas, kaip amlodipinas šalina krūtinės anginos simptomus, nežinomas, tačiau nustatyta, kad išeminę būklę amlodipinas mažina dviem būdais:

1. Amlodipinas plečia periferines arterioles ir mažina bendrąjį periferinį pasipriešinimą (pokrūvį) širdžiai. Kadangi širdies susitraukimų dažnumas yra pastovus, tai, mažinant širdies pokrūvį, miokardas mažiau suvartoja energijos ir deguonies.
2. Manoma, kad amlodipinas taip pat plečia ir sveikų ir išeminių zonų pagrindines vainikines arterijas bei vainikines arterioles. Todėl pacientų, kuriems būna vainikinių arterijų spazmas (Princmetalo (Prinzmetal) arba variantinė krūtinės angina) ir rūkymo sukelta vainikinių kraujagyslių konstrikcija, miokardas geriau aprūpinamas deguonimi.

Sergantiems hipertenzija, kuriems skiriama vaisto vieną kartą per parą, per 24 valandas gerokai sumažėja kraujospūdis tiek gulint, tiek stovint. Amlodipinas nesukelia ūminės hipotenzijos, nes jis pradeda veikti lėtai.

Pacientai segantys krūtinės angina ir vartojantys amlodipino vieną kartą per parą, ilgiau toleruoja fizinį krūvį, jiems ilgiau nepasireiškia krūtinės angina, lėčiau 1 mm mažėja ST segmentas, rečiau pasireiškia krūtinės anginos priepuoliai, mažiau suvartojama nitroglicerino tablečių.

Vartojimas pacientams su koronarine širdies liga (KŠL) Amlodipino efektyvumas, apsaugant nuo klinikinių pasireiškimų, tarp pacientų su koronarine širdies liga buvo įvertintas nepriklausomame, atliekamame daugelyje centrų, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotame, placebo kontroliuojamame tyrime, kuriame dalyvavo 1997 pacientai: „Amlodipino ir enlaprilo, siekiant apriboti trombozės atvejus, palyginimas“ (Comparison of Amlodipine vs. Enalapril to Limit Occurrences of Thrombosis (CAMELOT)). Iš tų  pacientų, 663 buvo gydomi amlodipinu 5-10 mg, 673 pacientai buvo gydomi enalaprilu 10-20 mg ir 655 pacientai buvo gydyti placebo bei standartine statinų, beta adrenoblokatorių, diuretikų ir aspirino programa, dvejus metus. Pagrindiniai efektyvumo rezultatai pateikiami 1 lentelėje. Rezultatai rodo, kad gydymas amlodipinu buvo susijęs su mažesniu hospitalizavimų skaičiumi dėl krūtinės anginos ir revaskuliarizacijos procedūroms tiems pacientams, kurie serga KŠL.  

Vartojimas pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas

Hemodinamikos tyrimų su ligoniais, ir kontroliuojamų fiziniais krūviais paremtų klinikinių tyrimų su ligoniais, sergančiais II-IV (pagal NYHA klasifikaciją) klasės širdies nepakankamumu,  duomenys rodo, kad širdies nepakankamumo, atsižvelgiant į fizinio krūvio toleravimą, kairiojo skilvelio išstūmimo frakciją ir klinikinius simptomus, amlodipinas nesunkino.

Placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo (PRAISE), kuris buvo skirtas įvertinti amlodipino poveikį III-IV klasės (pagal NYHA klasifikaciją) širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams, kurie buvo gydomi digoksinu, diuretikais ir AKF inhibitoriais, metu amlodipinas nedidino širdies nepakankamumu sergančių pacientų mirštamumo bei mirštamumo ir ligotumo kartu rizikos.

Ilgalaikio placebu kontroliuojamo amlodipino tyrimo (PRAISE-2) stebėjimo metu nustatyta, kad amlodipinas neįtakojo pacientų, kuriems yra NYHA III ar IV klasės širdies nepakankamumas be klinikinių simptomų ar objektyvių duomenų, kurie leistų pagalvoti apie esančią išeminę širdies ligą, ir kurie vartoja pastovias AKF inhibitorių, rusmenės glikozidų ir diuretikų dozes, bendro mirtingumo ar kardiovaskulinės patologijos sukelto mirtingumo.

Šiems pacientams amlodipino vartojimas buvo siejamas su didesniu plaučių edemos dažniu.

Gydymo poveikio apsaugant nuo miokardo infarkto tyrimas (ALLHAT)

Buvo atliktas randomizuotas dvigubai aklas klinikinio sergamumo ir mirtingumo klinikinis tyrimas, vadinamas antihipertenzinio ir lipidų koncentraciją mažinančio gydymo poveikio apsaugant nuo miokardo infarkto tyrimu (angl. The Antihypertensive and Lipid-Lowering Treatment to Prevent Heart Attack Trial (ALLHAT)) kurio metu buvo lygintos naujesnės medikamentinės terapijos: amlodipinas 2,5-10 mg. per dieną (kalcio kanalų blokatorius) arba lizinoprilis 10-40 mg. per dieną (angiotenziną pakeičiančio fermento inhibitorius), kaip pirmaeilis gydymas, su pirmaeiliu gydymu tiazidu-diuretiku chlortalidonu, 12,5-25 mg. per dieną, gydant lengvą ar vidutinio sunkumo hipertenziją.

33 357 hipertenzija sirgę 55 metų ir vyresni ligoniai buvo atsitiktiniu būdu suskirstyti į grupes ir gydomi vidutiniškai 4,9 metus. Ligoniams nustatytas mažiausiai vienas papildomas IŠL rizikos veiksnys, įskaitant buvusį miokardo infarktą ar insultą (> 6 mėnesius prieš tyrimą), ar kita aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių sistemos liga (iš viso 51,5%), 2 tipo cukrinis diabetas (36,1%), mažesnė nei 35 mg/dl DTL cholesterolio koncentracija (11,6%), kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, patvirtinta elektrokardiografiškai ar echokardiografiškai (20,9%), rūkymas (21,9%).

Pirminė vertinamoji baigtis buvo visi mirtinos IŠL ir nemirtino miokardo infarkto atvejai. Nebuvo ženklaus skirtumo tarp amlodipino ir chlortalidono terapijų, vertinant pirminės vertinamosios baigties atvejus (santykinė rizika 0,98, 95% PI (0,9‑1,07) p=0,65). Tarp antrinių vertinamųjų baigčių, širdies nepakankamumo pasireiškimo dažnis (bendros visų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų vertinamosios baigties dalis) amlodipino vartojusių grupėje, palyginti su vartojusiais chlortalidono, buvo statistiškai reikšmingai didesnis (10,2%, palyginti su 7,7%, santykinė rizika yra 1,38, 95% PI (1,25‑1,52) p<0,001). Tačiau nebuvo didelio skirtumo mirštamumo nuo bet kokios priežasties dažnyje gydant amlodipinu, palyginti su chlortalidonu. Santykinė rizika yra 0,96, 95% PI [0,89‑1,02] p=0,20.

Vartojimas vaikams (6 metų amžiaus ir vyresniems)

Tyrimo su 268 6-17 metų vaikais, sergančiais daugiausia antrine hipertenzija, metu nustatyta, kad 2,5 mg ir 5 mg amlodipino dozės ženkliai geriau, nei placebo, sumažino sistolinį kraujospūdį. Skirtumas tarp dviejų dozių nebuvo statistiškai reikšmingas.

Ilgalaikis amlodipino poveikis augimui, lytiniam subrendimui ir bendram vystymuisi nebuvo tirtas. Ilgalaikis gydymo amlodipinu vaikystėje poveikis mirtingumo sumažėjimui nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų suaugus nenustatytas.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija, pasiskirstymas, plazmos baltymų surišimas:

Išgėrus gydomąsias amlodipino dozes, vaistinis preparatas gerai absorbuojamas iš virškinamojo trakto, ir koncentracija kraujyje pasiekia piką, praėjus nuo 6 iki 12 valandų. Maistas neveikia amlodipino biologinio prieinamumo. Absoliutus biologinis prieinamumas yra nuo 64 iki 80%. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg.  In vitro tyrimai parodo, kad cirkuliuojantis amlodipinas susijungia su kraujo plazmos baltymais maždaug 97,5%.

Amlodipino biologinio prieinamumo maistas neveikia.

Biotransformacija / eliminacija

Preparato terminalinės pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra maždaug 35–50 valandų ir atitinka kasdienį dozavimą. Didelė amlodipino dozės dalis metabolizuojama kepenyse į neveiklius metabolitus, ir apytikriai 10% nepakitusios vaistinės medžiagos ir 60% metabolitų išsiskiria su šlapimu.

Sutrikusi kepenų funkcija

Yra labai nedaug klinikinių duomenų dėl amlodipino skyrimo pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu. Pacientai, turintys kepenų nepakankamumą, turi mažesnį amlodipino klirensą, kurio rezultatas yra ilgesnis pusinės eliminacijos laikas ir AUC padidėjimas maždaug 40-60%.

Pagyvenę žmonės

Laikas, per kurį atsiranda didžiausia amlodipino koncentracija pagyvenusių ir jaunesnių pacientų kraujo plazmoje, yra panašus. Pagyvenusių pacientų organizme amlodipino klirensas gali būti mažesnis, todėl gali padidėti plotas po koncentracijos ir laiko kreive (AUC) ir pailgėti pusinės eliminacijos laikas. Tirto amžiaus pacientų grupės, sergančios staziniu širdies nepakankamumu, organizme, kaip ir tikėtasi, AUC buvo didesnis, o pusinės eliminacijos laikas ilgesnis.

Vaikų populiacija

Atliktas populiacinis ikiklinikinis tyrimas su 74 hipertenzija sergančiais vaikais iki 17 metų amžiaus (34 pacientai nuo 6 iki 12 metų ir 28 pacientai nuo 13 iki 17 metų amžiaus), kuriems buvo skirta nuo 1,25 mg iki 20 mg amlodipino vieną ar du kartus per parą. Vaikams nuo 6 iki 12 metų ar paaugliams nuo 13 iki 17 metų amžiaus standartinis klirensas pavartojus per burną (CL/F) buvo atitinkamai 22,5 ir 27,4 l/val. berniukams ir 16,4 ir 21,3 l/val. mergaitėms. Pastabėta, kad ekspozicija atskirų asmenų organizmuose buvo labai įvairi. Duomenys apie vaikus, jaunesnius nei 6 metų amžiaus, riboti.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Reprodukcinis toksiškumas

Reprodukcijos tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis rodo gimdymo vėlavimą, prailgintus sąrėmius ir sumažėjusį vados išgyvenamumą, kai dozavimas yra maždaug 50 kartų didesnis, nei maksimaliai rekomenduojama dozė žmonėms, skaičiuojant mg/kg.

Vaisingumo sutrikimai

Poveikio žiurkių, gydomų amlodipinu, vaisingumui nebuvo (patinams 64 dienos, o patelėms – 14 dienų prieš apvaisinimą), skiriant dozes iki 10 mg/kg per dieną (8 kartus* daugiau, nei maksimali rekomenduojama žmogaus dozė – 10 mg, skaičiuojant mg/m²). Kitame tyrime su žiurkėmis, kur vyriškos lyties žiurkės buvo gydomos amlodipino besilatu 30 dienų dozėmis, palyginamomis su žmogaus dozėmis, skaičiuojant mg/kg, sumažino folikulus stimuliuojančio hormono koncentraciją plazmoje, o taip pat sumažėjo spermos tankis ir subrendusių spermatidų ir Sertolio ląstelių skaičių.

Kancerogeniškumas, mutageniškumas

Žiurkės ir pelės, gydomos amlodipinu per maistą dvejus metus, kai koncentracija buvo paskaičiuota, kad užtikrintų dienines dozes 0,5, 1,25 ir 2,5 mg/kg per dieną, neparodė jokio kancerogeniškumo. Didžiausia dozė (pelėms – panaši į maksimalią klinikinę dozę, o žiurkėms – dvigubai didesnė už maksimalią rekomenduojamą klinikinę dozę, kuri savo ruožtu sudaro 10 mg, skaičiuojant pagal mg/m²), buvo artima maksimaliai toleruojamai dozei pelėms, bet ne žiurkėms.

Mutageniškumo tyrimai neparodė jokio poveikio, susijusio su vaistas – nei genų, nei chromosomų lygyje. 

* Kai paciento svoris – 50 kg.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Magnio stearatas

Dinatrio-vandenilio citratas

Krospovidonas

Kroskarmeliozės natrio druska

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas 

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/ PVDC folijos ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės.

5 mg: 10, 14, 20, 28, 30, 50, 60, 90, 98, 100 tablečių.

10 mg: 10, 14, 20, 28, 30, 50, 60, 90, 98, 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti 

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.