Cefuroxime MIP [Cefuroxime IPP]

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cefuroxime MIP 750 mg milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Cefuroxime MIP 750 mg milteliai injekciniam tirpalui:

Kiekviename flakone yra cefuroksimo natrio druskos, atitinkančios 750 mg cefuroksimo.

Kiekviename flakone yra 42 mg (1,77 mmol) natrio.

3. FARMACINĖ FORMA

750 mg milteliai injekciniam tirpalui.

Balti arba beveik balti milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Cefuroxime MIP skirtas suaugusiesiems ir vaikams, įskaitant naujagimius (nuo jų gimimo), toliau išvardytoms infekcinėms ligoms gydyti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

• Bendruomenėje įgyta pneumonija.
• Paūmėjęs lėtinis bronchitas.
• Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos, įskaitant pielonefritą.
• Poodinio audinio infekcinės ligos: celiulitas, rožė ir infekuotos žaizdos.
• Pilvo ertmės infekcinės ligos (žr. 4.4 skyrių).
• Infekcinių ligų profilaktika atliekant virškinimo trakto (įskaitant stemplę), ortopedines, širdies ir kraujagyslių bei ginekologines operacijas (įskaitant cezario pjūvio operaciją).

Gydant infekcines ligas, kurias, labai tikėtina, sukėlė ir anaerobiniai mikroorganizmai, bei vartojant šių ligų profilaktikai, cefuroksimo reikia leisti kartu su papildomu tinkamu antibakteriniu vaistiniu preparatu.

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

1 lentelė. Suaugusiesiems ir vaikams ≥ 40 kg

2 lentelė. Vaikams < 40 kg

Inkstų funkcijos sutrikimas

Didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus. Todėl, kaip ir vartojant visus antibiotikus, pacientams, kurių inkstų funkcija yra labai sutrikusi, Cefuroxime MIP dozę rekomenduojama sumažinti, siekiant kompensuoti jo ekskrecijos sulėtėjimą.

3 lentelė. Rekomenduojamos Cefuroxime MIP dozės pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas

Kepenų funkcijos sutrikimas

Didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus. Nesitikima, kad pasireikštų poveikis cefuroksimo farmakokinetikai pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, organizme.

Vartojimo metodas

Cefuroxime MIP reikia leisti į veną per 3-5 minutes tiesiai į veną arba lašinti lašeline sistema arba infuzuoti į veną per 30-60 minučių, arba leisti giliai į raumenis. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas cefuroksimui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Padidėjęs jautrumas cefalosporinų grupės antibiotikams.

Buvo pasireiškęs sunkus padidėjęs jautrumas (pvz., anafilaksinė reakcija) betkokiam kitam beta laktaminiam antibiotikui (penicilinams, monobaktamams,karbapenemams).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Padidėjusio jautrumo reakcijos Buvo pranešta apie sunkias ir kartais mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas, kaip ir nuo visų beta laktaminių antibakterinių vaistinių preparatų. Jeigu pasireiškia sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos, gydymą cefuroksimu reikia nedelsiant nutraukti ir imtis tinkamų skubios pagalbos priemonių.

Prieš pradedant gydymą, reikia nustatyti, ar pacientui nebuvo pasireiškę sunkių padidėjusio jautrumo cefuroksimui, kitokiems cefalosporinams arba bet kokiam kitam beta laktaminiam antibiotikui reakcijų. Cefuroksimą skiriant pacientams, kuriems buvo pasireiškęs nesunkus padidėjęs jautrumas kitokiems beta laktaminiams antibiotikams, gydyti reikia atsargiai.

Vartojimas kartu su stipriai veikiančiais diuretikais ar aminoglikozidais

Dideles cefalosporinų grupės antibiotikų dozes reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems kartu taikomas gydymas stipraus poveikio diuretikais, pavyzdžiui, furozemidu, arba aminoglikozidais. Pranešta apie inkstų funkcijos sutrikimą vartojant tokį vaistinių preparatų derinį. Inkstų funkciją reikia stebėti senyviems pacientams ir tiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą yra diagnozuotas inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 skyrių).

Pernelyg greitas nejautrių mikroorganizmų dauginimasis

Vartojant cefuroksimo, gali pernelyg išvešėti mieliagrybiai (Candida). Be to, ilgalaikis vartojimas gali skatinti pernelyg greitą nejautrių mikroorganizmų (pvz., enterokokų ir Clostridium difficile) dauginimąsi ir dėl to gali tekti nutraukti gydymą (žr. 4.8 skyrių).

Vartojant cefuroksimo, buvo pranešta apie su antibakterinių vaistinių preparatų vartojimu susijusį pseudomembraninį kolitą (nuo lengvo iki gyvybei pavojingo). Svarbu numatyti tokią diagnozę pacientams, kuriems pasireiškia viduriavimas cefuroksimo vartojimo metu arba baigus vartoti cefuroksimą (žr. 4.8 skyrių). Reikia apgalvotai nutraukti gydymą cefuroksimu ir skirti specifinį gydymą nuo Clostridium difficile sukeltos ligos. Negalima skirti vaistinių preparatų, kurie slopina peristaltiką.

Pilvo ertmės infekcinės ligos

Dėl veikimo spektro cefuroksimu netinka gydyti infekcinių ligų, kurias sukėlė gramneigiamos nefermentuojančios bakterijos (žr. 5.1 skyrių).

Sąveika su diagnostiniais tyrimais

Vartojant cefuroksimą, gali būti teigiamas Kumbso mėginys, ir tai gali trukdyti įvertinti donoro ir recipiento kraujo tapatumą (žr. 4.8 skyrių).

Gali pasireikšti nežymus poveikis tiriant vario redukcijos metodais (Benedict, Fehling, Clinitest mėginiai). Vis dėlto dėl to mėginių rezultatai nebus klaidingai teigiami, kaip atsitinka vartojant kai kuriuos kitus cefalosporinus.

Gali būti klaidingai neigiami fericianido mėginio duomenys, todėl tiriant gliukozės koncentraciją pacientų, vartojančių cefuroksimo natrio druską, kraujyje ar plazmoje, rekomenduojama taikyti gliukozės oksidazės arba heksokinazės metodus.

Svarbi informacija apie pagalbines medžiagas

Cefuroxime MIP miltelių injekciniam arba infuziniam tirpalui sudėtyje yra natrio. Į tai būtina atsižvelgti pacientams, kuriems kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Cefuroksimas gali veikti žarnų mikroflorą, dėl to gali sumažėti estrogenų reabsorbcija ir sumažėti sudėtinių geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas.

Cefuroksimas šalinamas iš organizmo glomerulų filtracijos ir sekrecijos inkstų kanalėliuose būdais. Nerekomenduojama kartu vartoti probenecido. Kartu vartojamas probenecidas ilgina antibiotiko ekskreciją ir didina didžiausią jo koncentraciją serume.

Vaistiniai preparatai, kurie gali daryti nefrotoksinį poveikį, ir kilpiniai diuretikai

Didelėmis cefalosporinų dozėmis reikia atsargiai gydyti pacientus, kurie vartoja stipriai veikiančių diuretikų (pvz., furozemidą) arba vaistinių preparatų, kurie gali daryti nefrotoksinį poveikį (pvz., aminoglikozidų grupės antibiotikų), nes negalima paneigti, kad vartojant tokį vaistinių preparatų derinį, neatsiras inkstų funkcijos sutrikimo.

Kita sąveika

Reikia tirti gliukozės koncentracijas kraujyje ar plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Vartojant kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, gali padidėti tarptautinis normalizuotasis santykis (angl., International normalized ratio [INR]).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenys apie cefuroksimo natrio druskos vartojimą moterims nėštumo metu yra riboti. Tyrimai su gyvūnais toksinio poveikio reprodukcijai neparodė (žr. 5.3 skyrių). Cefuroxime MIP skirti moterims nėštumo metu galima tik tada, kai nauda viršija galimą riziką.

Nustatyta, kad motinai suleidus vaistinio preparato į raumenis arba į veną, cefuroksimas prasiskverbia per placentą ir amniono vandenyse bei virkštelės kraujyje pasiekia gydomąsias koncentracijas.

Žindymas

Mažas cefuroksimo kiekis išsiskiria į motinos pieną. Vartojant gydomąsias dozes, nepageidaujamų reakcijų nesitikima, nors viduriavimo ir grybelių sukeltos gleivinių infekcinės ligos rizikos paneigti negalima. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar netaikyti gydymo cefuroksimu, ar jį nutraukti.

Vaisingumas

Duomenų apie cefuroksimo natrio druskos poveikį žmogaus vaisingumui nėra. Reprodukcijos tyrimai su gyvūnais poveikio vaisingumui neparodė.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto atsižvelgiant į žinomas nepageidaujamas reakcijas, cefuroksimas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus veikti neturėtų.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra: neutropenija, eozinofilija, trumpalaikiai kepenų fermentų suaktyvėjimas arba bilirubino kiekio kraujyje padaugėjimas, ypač pacientams, kurie prieš pradedant gydymą sirgo kepenų liga, tačiau duomenų apie kepenų pažaidą ir reakciją injekcijos vietoje nėra.

Toliau nurodytas nepageidaujamų reakcijų dažnis yra tik apytikris, nes apie daugumą reakcijų nėra tinkamų duomenų dažniui apskaičiuoti. Be to, su cefuroksimo natrio druska susijusių nepageidaujamų reakcijų dažnis gali skirtis priklausomai nuo indikacijos.

Nustatant nuo labai dažnų iki retų nepageidaujamų reakcijų dažnį, buvo naudojami klinikinių tyrimų duomenys. Visų kitų nepageidaujamų reakcijų (t. y., tų, kurios pasireiškė < 1/10 000) dažnis daugiausiai buvo nustatytas, analizuojant duomenis, gautus po vaistinio preparato patekimo į rinką, ir labiau atitinka pranešimų nei tikrąjį dažnį.

Su gydymu susijusios nepageidaujamos reakcijos (visų sunkumo laipsnių) yra išvardytos toliau pagal MedDRA organų sistemų klases, dažnį ir sunkumo laipsnį. Dažnis apibūdinamas naudojant tokius sutrikimų dažnio apibūdinimus: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Vaikų populiacija

Cefuroksimo natrio druskos saugumo pobūdis vaikams atitinka saugumo pobūdį suaugusiesiems.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimas gali sukelti neurologinių pasekmių, įskaitant encefalopatiją, traukulius ir komą. Perdozavimo simptomų gali atsirasti, tinkamai nesumažinus dozės pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Cefuroksimo koncentracijas serume galima sumažinti atliekant hemodializę ar peritoninę dializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antibakteriniai vaistiniai preparatai, antros kartos cefalosporinai, ATC kodas – J01DC02.

Veikimo mechanizmas

Cefuroksimas slopina bakterijų ląstelių sienelės sintezę, prisijungdamas prie peniciliną prisijungiančio baltymo (PPB). Dėl to nutrūksta ląstelių sienelės (peptidoglikano) biosintezė, pasireiškia bakterijų ląstelių lizė ir mirtis.

Atsparumo atsiradimo mechanizmas

Bakterijų atsparumas cefuroksimui gali pasireikšti dėl vieno arba daugiau išvardytų mechanizmų:

• hidrolizė, veikiant beta laktamazėms, įskaitant (bet neapsiribojant vien tik) plataus spektro beta laktamazes (PSBL) ir AmpC fermentus, kurie gali būti sužadinami arba stabiliai slopinami kai kurių rūšių aerobinėse gramneigiamose bakterijose;
• peniciliną prisijungiančio baltymo afiniteto cefuroksimui sumažėjimas;
• išorinės membranos nepralaidumas, dėl kurio yra ribojamas cefuroksimo prasiskverbimas prie peniciliną prisijungiančio baltymo, esančio gramneigiamose bakterijose;
• bakterijų šalinimo iš ląstelės siurbliai.

Numatyta, kad mikroorganizmai, kuriems būdingas įgytas atsparumas kitiems injekuojamiesiems cefalosporinams, bus atsparūs ir cefuroksimui. Priklausomai nuo atsparumo atsiradimo mechanizmo, mikroorganizmų, kuriems būdingas įgytas atsparumas penicilinams, jautrumas cefuroksimui gali būti sumažėjęs arba šie mikroorganizmai gali būti atsparūs cefuroksimui.

Jautrumo cefuroksimo natrio druskai ribinės vertės

Europos antimikrobinio jautrumo tyrimų komitetas (angl., European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing [EUCAST]) nustatė tokias minimalios slopinamosios koncentracijos (MSK) ribines vertes.

1 Enterobacteriaceae nustatytos jautrumo cefalosporinams ribinės vertės susijusios su visais kliniškai reikšmingais atsparumo mechanizmais (įskaitant PSBL ir plazmidžių, veikiant AmpC). Kai kurios padermės, kurios gamina beta laktamazes, yra jautrios arba vidutiniškai jautrios trečios ir ketvirtos kartos cefalosporinams esant šioms ribinėms vertėms ir turėtų būti nurodoma, kaip nustatyta, t. y. PSBL buvimas arba nebuvimas neturi įtakos jautrumo apibūdinimui. Daugelyje vietų rekomenduojama arba privaloma nustatyti ir apibūdinti PSBL infekcijos kontrolės tikslais.

2 Ribinės vertės susijusios tik su dozavimu po 1,5 g x 3 ir E. coli, P. mirabilis ir Klebsiella rūšimis.

3 Stafilokokų jautrumas cefalosporinams yra numatomas pagal jautrumą meticilinui, išskyrus ceftazidimą, cefiksimą ir ceftibuteną, kurie neturi ribinių verčių ir neturėtų būti vartojami stafilokokų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti.

4 A,B,C ir G grupių beta hemolizinių streptokokų jautrumas beta laktamams numatomas pagal jautrumą penicilinui.

5 Jautrumo ribinės vertės tinka tik į veną vartojamai 750 mg x 3 dozei ir didelei, ne mažesnei kaip 1,5 g x 3 dozei.

Mikrobiologinis jautrumas

Tam tikrų mikroorganizmų rūšių atsparumo paplitimas įvairiose geografinėse vietovėse laikui bėgant skiriasi, todėl rekomenduojama atsižvelgti į vietinę informaciją apie mikroorganizmų atsparumą, ypač gydant sunkias infekcines ligas. Jeigu būtina, kai atsparumo paplitimas vietovėje yra toks, kad kyla abejonių dėl vaistinio preparato veiksmingumo gydant bent kelių tipų infekcijas, reikia kreiptis konsultacijos į specialistą.

Cefuroksimas in vitro paprastai yra veiksmingas prieš nurodytus mikroorganizmus.

$ Visi meticilinui atsparūs S. aureus yra atsparūs cefuroksimui.

Tyrimais in vitro nustatytas bent jau adityvus cefuroksimo natrio druskos ir aminoglikozidų grupės antibiotikų derinio aktyvumas, kuris įrodytas pavieniais chirurginių operacijų atvejais.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Sveikiems savanoriams į raumenis (i. m.) suleidus cefuroksimo, didžiausios vidutinės koncentracijos serume buvo nuo 27 iki 35 μg/ml, suleidus 750 mg dozę, ir nuo 33 iki 40 μg/ml, suleidus 1 000 mg dozę, bei atsirado per 30-60 minučių po pavartojimo. Suleidus 750 mg ir 1 000 mg dozes į veną (i. v.), atitinkamai 50 ir 100 μg/ml koncentracijos serume atsirado 15-tą minutę.

Pasirodė, kad vartojant vienkartines dozes nuo 250 iki 1 000 mg ribose, AUC ir Cmax po pavartojimo i. m. ir i. v. didėja tiesiniu būdu didėjant dozei . Duomenų, kad cefuroksimas kauptųsi sveikų savanorių serume po kartotinių 1 500 mg dozių pavartojimo į veną kas 8 valandas, nėra.

Pasiskirstymas

Priklausomai nuo naudoto metodo, buvo nustatyta, kad nuo 33 iki 50 % medžiagos prisijungia prie baltymų. Vidutinis pasiskirstymo tūris po dozės nuo 250 iki 1 000 mg ribose pavartojimo i. m. arba i. v. buvo nuo 9,3 iki 15,8 l/1,73 m² ribose. Didesnės už ligą sukėlusiems patologiniams mikroorganizmams minimalią slopinamąją koncentraciją koncentracijos gali būti pasiektos migdoluose, prienosinių ančių audiniuose, bronchų gleivinėje, kauluose, pleuros skystyje, sąnarių skystyje, sinovijos skystyje, intersticiniame skystyje, tulžyje, skrepliuose ir akies skystyje. Smegenų dangalų uždegimo atveju cefuroksimas prasiskverbia per kraujo smegenų barjerą.

Biotransformacija

Cefuroksimas nemetabolizuojamas.

Eliminacija

Cefuroksimas šalinamas glomerulų filtracijos ir sekrecijos inkstų kanalėliuose būdais. Pusinė eliminacija iš serumo po pavartojimo į raumenis arba į veną trunka maždaug 70 minučių. Beveik visas (85-90 %) nepakitęs cefuroksimas pasišalina su šlapimu per 24 valandas po pavartojimo. Didžioji dalis cefuroksimo pašalinama per pirmąsias 6 valandas. Vidutinis klirensas per inkstus po dozės nuo 250 iki 1 000 mg pavartojimo i. m. arba i. v. yra nuo 114 iki 170 ml/min./1,73 m².

Specialios pacientų grupės

Lytis

Cefuroksimo farmakokinetikos vyrų ar moterų organizme skirtumų po vienkartinės 1 000 mg cefuroksimo natrio druskos dozės suleidimo iš karto i. v. nepastebėta

Senyvi žmonės

Cefuroksimo absorbcija, pasiskirstymas ir ekskrecija po pavartojimo i. m. arba i. v. senyvų pacientų organizme buvo panaši į jaunesnių pacientų, turinčių lygiavertę inkstų funkciją. Senyviems pacientams yra didesnė inkstų funkcijos susilpnėjimo rizika, todėl cefuroksimo dozę reikia sekti ir gali tekti stebėti inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių).

Vaikai

Cefuroksimo pusinės eliminacijos laikas naujagimių serume žymiai pailgėjo priklausomai nuo gestacinio amžiaus. Vis dėlto pusinės eliminacijos laikas vyresnių kūdikių (> 3 savaičių) ir vaikų serume (60-90 minučių) yra panašus į nustatytą suaugusiesiems.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus. Todėl, kaip ir vartojant visus tokius antibiotikus, pacientams, kurių inkstų funkcija yra žymiai sutrikusi (t. y. Kl_kr < 20 ml per minutę), rekomenduojama sumažinti cefuroksimo dozę, kad būtų kompensuojama lėtesnė ekskrecija (žr. 4.2 skyrių). Cefuroksimas veiksmingai šalinamas iš organizmo atliekant hemodializę ir peritoninę dializę.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Kadangi didžiausia dalis cefuroksimo šalinama per inkstus, manoma, kad kepenų funkcijos sutrikimas neveiks cefuroksimo farmakokinetikos.

Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos

Nustatyta, kad svarbiausias cefalosporinų farmakokinetikos ir farmakodinamikos rodiklis, kuris koreliuoja su veiksmingumu in vivo, yra dozavimo intervalo procentinė dalis (%T), kai neprisijungusio cefuroksimo koncentracija būna didesnė už minimalią slopinamąją koncentraciją (MSK), nustatytą atskiroms tikslinėms rūšims (t. y. %T > MSK).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Kancerogeniškumo tyrimų neatlikta. Vis dėlto duomenų, kurie rodytų kancerogeninio poveikio tikimybę, nėra.

Įvairūs cefalosporinai slopino gama gliutamiltranspeptidazės aktyvumą žiurkių šlapime, vis dėlto slopinimo lygmuo vartojant cefuroksimą yra mažesnis. Tai gali turėti reikšmės sąveikaujant su klinikinių laboratorinių tyrimų duomenimis žmogui.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais ir su kitais injekciniais arba infuziniais tirpalais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje. Cefuroksimo maišyti su aminoglikozidų grupės antibiotikais draudžiama.

Cefuroksimo maišymas su natrio vandenilio-karbonato tirpalais ženkliai paveikia tirpalo spalvą. Todėl skiesti šiuo tirpalu cefuroksimo nerekomenduojama. Jei reikia, injekciniu vandeniu skiestas cefuroksimo tirpalas gali būti suleidžiamas į lašinės sistemos vamzdelį pacientams, kuriems infuzuojamas natrio vandenilio-karbonato tirpalas.

Daugiau informacijos apie suderinamus tirpalusžiūrėti 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

Paruošto tirpalo tinkamumo laikas

Paruošto tirpalo cheminis ir fizinis stabilumas nekinta 3 valandas 25 ° C temperatūroje ir 12 valandų 5 ° C temperatūroje. Mikrobiologiniu požiūriu, paruoštą tirpalą reikia suvartoti nedelsiant. Jeigu jis tuoj pat nevartojamas, už paruošto tirpalo laikymo laiką ir sąlygas prieš vartojimą atsako vartotojas.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje. Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Cefuroxime MIP 750 mg yra tiekiamas 15 ml talpos bespalviuose I tipo stikliniuose flakonuose, kurie uždaryti chlorobutilo gumos kamščiais ir nuimamais dangteliais.

Cefuroxime MIP 1500 mg yra tiekiamas 50 ml ir 100 ml talpos bespalviuose II tipo stikliniuose flakonuose, kurie uždaryti chlorobutilo gumos kamščiais ir nuimamais dangteliais.

Pakuotės dydis: 1, 5 arba 10 flakonų pakuotės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

4 lentelė. Papildomas kiekis ir tirpalo koncentracijos, kurios gali būti naudingos, kai reikia dalies dozės.

* Paruoštą tirpalą reikia suleisti į 50 ml arba 100 ml suderinamo infuzinio tirpalo (informaciją apie suderinamumą žr. toliau).

** Ištirpinus cefuroksimą, tirpalo tūris padidėjo dėl vaistinės medžiagos poslinkio koeficiento ir dėl to atsirado nurodytos koncentracijos mg/ml.

Injekcinio tirpalo paruošimas

Ruošiant tirpalą, Cefuroxime MIP 750 mg ištirpiname ne mažiau kaip 6 ml, Cefuroxime MIP 1500 mg ištirpiname mažiausiai 15 ml injekcinio vandens.

Vaistinis preparatas į veną švirkščiamas lėtai, 3-5 minutes.

Infuzinio tirpalo paruošimas

Ruošiant trumpalaikę infuziją, Cefuroxime MIP 1500 mg tirpiname 50 ml injekcinio vandens, izotoninio natrio chlorido tirpalo arba 5% gliukozės tirpalo ir infuzuojame per 20 minučių.

Cefuroxime MIP 1500 mg taip pat galime tirpinti 100 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo arba 5% gliukozės tirpalo ir infuzuoti lėtai, maždaug per 60 minučių.

Injekcija į raumenis

Cefuroxime MIP 750 mg tirpiname 3 ml injekcinio vandens arba Cefuroxime MIP 1500 mg tirpiname 6 ml injekcinio vandens.

Reikia švirkšti ne daugiau kaip 5 ml į vieną vietą siekiant išvengti skausmo, kuri gali sukelti leidžiamo tirpalo tūris.

Suderinamumas su intraveniniais skysčiais

Tirpalo paruošimui tinka šie tirpikliai:

- injekcinis vanduo

- 5% gliukozės tirpalas

- fiziologinis natrio chlorido tirpalas.

Paruoštas tirpalas yra gelsvas ar rusvas. Spalvos intensyvumas ir skirtumas vaisto saugumui ir veiksmingumui jokios įtakos neturi.

Kalbant apie visus parenteralius vaistinius preparatus, prieš vartojimą visada vizualiai įvertinkite paruošto tirpalo neištirpusių kietųjų dalelių kiekį ir spalvos pasikeitimą. Tirpalas turi būti naudojamas tik tada, kai yra skaidrus ir beveik be nuosėdų.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų