Lidocaine Claris

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lidocaine Claris 20 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename ml injekcinio tirpalo yra 20 mg lidokaino hidrochlorido.

2 ml injekcinio tirpalo yra 40 mg lidokaino hidrochlorido.

5 ml injekcinio tirpalo yra 100 mg lidokaino hidrochlorido.

20 ml injekcinio tirpalo yra 400 mg lidokaino hidrochlorido.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

1 ml injekcinio tirpalo yra maždaug 0,119 mmol natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas

Skaidrus, bespalvis arba beveik bespalvis tirpalas.

Tirpalo pH yra 5,00‑7,00, osmoliariškumas – 313,42 mosmol/kg.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Lokali ir regioninė nejautra, nervų ir nervinių rezginių blokados.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimą reikia koreguoti atsižvelgiant į paciento reakciją ir vartojimo vietą. Reikia vartoti mažiausios koncentracijos mažiausią dozę, sukeliančią norimą poveikį. Didžiausia dozė sveikiems suaugusiems žmonėms negali būti didesnė kaip 200 mg.

Vartojamas tirpalo tūris lemia, kokiame plote pasireiškia nejautra. Jei norima vartoti didelį mažesnės koncentracijos tūrį, standartinį tirpalą reikia atskiesti fiziologiniu (0,9% NaCl) tirpalu. Skiesti būtina prieš pat vartojimą.

Vaikams ir senyviems ar nusilpusiems pacientams reikia švirkšti mažesnes amžių ir fizinę būklę atitinkančias dozes.

Suaugusiems žmonėms ar 12‑18 metų vaikams vienkartinė Lidocaine Claris dozė (skirta kitokiai nei spinalinei nejautrai sukelti) negali būti didesnė kaip 5 mg/kg kūno svorio (ne daugiau kaip 200 mg).

Toliau pateikiamos suaugusiems žmonėms rekomenduojamos dozės.

Jaunesni kaip 1 metų vaikai

Patirties, vaistinio preparato skiriant jaunesniems kaip 1 metų vaikams, yra nedaug. Didžiausia 1% tirpalo dozė vaikams (1‑12 metų) yra 5 mg/kg kūno svorio.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas amidų tipo anestetikams.

Visiška širdies blokada.

Hipovolemija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Lidocaine Claris gali skirti specialistas, mokantis gaivinti ir turintis reikiamos įrangos. Švirkščiant vietinių anestetikų, turi būti parengtos gaivinimo priemonės.

Lidokaino būtina atsargiai skirti pacientams, kurie serga generalizuota miastenija, epilepsija, staziniu širdies nepakankamumu, kuriems yra bradikardija ar kvėpavimo slopinimas bei tais atvejais, jei vartojama sąveiką su lidokainu sukeliančių vaistinių preparatų (didinančių lidokaino prieinamumą ar sukeliančių adityvų poveikį, pvz. fenitoino) arba pailgėja lidokaino eliminacija (pvz., yra kepenų ar terminalinis inkstų nepakankamumas ir galimas lidokaino metabolitų kaupimasis).

Pacientai, gydomi III klasės vaistiniais preparatais nuo aritmijos (pvz., amjodaronu), turi būti atidžiai stebimi, be to, reikia apsvarstyti EKG stebėjimą, kadangi poveikis širdžiai gali būti adityvus (žr. 4.5 skyrių).

Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie pacientams, kuriems po operacijos į sąnarį nuolat buvo infuzuojama vietinio anestetiko, pasireiškusią chondrolizę. Daugumoje praneštų atvejų chondrolizė buvo apėmusi peties sąnarį. Kadangi tokiam sutrikimui įtakos turi daug veiksnių, o mokslinės literatūros duomenys dėl poveikio mechanizmo nėra nuoseklūs, priežastinis ryšys nustatytas nebuvo. Nuolatinė infuzija į sąnarį nėra patvirtinta lidokaino vartojimo indikacija.

Į raumenis sušvirkštas lidokainas gali didinti kreatinino fosfokinazės koncentraciją, o tai gali trukdyti diagnozuoti ūminį miokardo infarktą. Nustatyta, kad gyvūnams lidokainas sukelia porfiriją, todėl jo nerekomenduojama vartoti porfirija sergantiems pacientams.

Jei lidokaino švirkščiama į uždegimo ar infekcijos apimtas sritis, vaistinio preparato poveikis gali susilpnėti.

Prieš lidokaino vartojimą į veną būtina pašalinti hipokalemiją, hipoksiją bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus.

Kai kurios procedūros, kurių metu vartojama vietinių anestetikų, gali būti susijusios su sunkiomis nepageidaujamomis reakcijomis, nepriklausomai nuo vartoto vietinio anestetiko vaistinio preparato.

Centrinė nervų blokada gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimą, ypač jei yra hipovolemija, todėl epidurinę anesteziją būtina atsargiai sukelti pacientams, kuriems yra širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos sutrikimas. 

Epidurinė anestezija gali sukelti hipotenziją ir bradikardiją. Tokio poveikio riziką galima sumažinti cirkuliuojančio kraujo tūrį iš anksto padidinant kristaloidų ar koloidų tirpalais. Hipotenziją būtina koreguoti nedelsiant.

Paracervikalinė blokada kartais vaisiui gali sukelti bradikardiją ar tachikardiją, todėl būtina atidžiai stebėti vaisiaus širdies susitraukimų dažnį (žr. 4.6 skyrių).

Jei injekcija atliekama galvos ar kaklo srityje, vaistinio preparato galima netyčia sušvirkšti į arteriją, tokiu atveju net mažos dozės gali sukelti smegenų sutrikimų simptomų.

Retrobulbarinės injekcijos atveju lidokaino retai gali patekti į kaukolės povoratinklinę ertmę ir gali atsirasti sunkių ar didelių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos kolapsą, apnėją, traukulius ir laikiną apakimą.

Yra nedidelė rizika, kad retrobulbarinė ir peribulbarinė vietinio anestetiko injekcija gali sukelti neišnykstančią akių motorinę disfunkciją. Pagrindinės tokio poveikio priežastys yra trauma ir (arba) lokalus toksinis poveikis raumenims ir (arba) nervams.

Tokios audinių reakcijos sunkumas priklauso traumos sunkumo, vietinio anestetiko koncentracijos ir jo ekspozicijos audiniuose trukmės. Dėl šios priežasties būtina vartoti mažiausios veiksmingos koncentracijos lidokaino, kaip ir bet kurio kito vietinio anestetiko, tirpalą ir mažiausią veiksmingą dozę.

Lidokaino injekcinio tirpalo nerekomenduojama vartoti naujagimiams. Optimali lidokaino koncentracija serume, į kurią būtina atsižvelgti, siekiant išvengti toksinio poveikio, pvz., traukulių ir širdies ritmo sutrikimų, tokio amžiaus pacientams nėra žinoma.

Reikia stengtis, kad šio vaistinio preparato nebūtų injekuota į kraujagyslę (tokios indikacijos nėra).

Šio vaistinio preparato būtina vartoti atsargiai:

• pacientams, kuriems yra koagulopatija. Jei pacientas vartoja antikoaguliantų (pvz., heparino), nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) ar plazmos pakaitalų, didėja kraujavimo rizika. Atsitiktinis kraujagyslių pažeidimas gali sukelti sunkų kraujavimą. Jei reikia, būtina ištirti kraujavimo laiką, dalinį aktyvintą tromboplastino laiką (DATL), protrombino laiką ir trombocitų kiekį;
• pacientams, kuriems yra dalinė ar visiška širdies laidžiosios sistemos blokada, kadangi vietiniai anestetikai gali slopinti atrioventrikulinį laidumą;
• pacientams, kurie serga traukuliais pasireiškiančiomis smegenų ligomis (tokių pacientų būklę reikia labai atidžiai stebėti, ar neatsiranda centrinės nervų sistemos sutrikimų simptomų). Net ir mažos lidokaino hidrochlorido dozės gali didinti traukulių riziką;
• pacientams, kuriems yra Melkersono-Rozentalio (Melkersson-Rosenthal) sindromas, vietiniai anestetikai gali dažniau sukelti alerginių ir toksinių centrinės nervų sistemos reakcijų;
• trečiuoju nėštumo trimestru.

Lidocaine Claris 20 mg/ml injekcinis tirpalas nėra patvirtintas vartoti į povoratinklinę ertmę (povoratinklinei nejautrai sukelti).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu su cimetidinu ar propranololiu vartojamo lidokaino toksinis poveikis sustiprėja, todėl su minėtais vaistiniais preparatais vartojamo lidokaino dozę reikia mažinti. Abu minėti vaistiniai preparatai mažina kepenų kraujotaką. Be to, cimetidinas slopina mikrosomų aktyvumą. Ranitidinas šiek tiek mažina lidokaino klirensą. Be to, lidokaino kiekis serume gali padidėti, jei tuo pat vartojama antivirusinių preparatų (pvz., amprenaviro, atazanaviro, darunaviro, lopinaviro).

Diuretikų sukeliama hipokalemija gali neutralizuoti tuo pat metu vartojamo lidokaino poveikį (žr. 4.4 skyrių).

Lidokaino būtina atsargiai skirti pacientams, kurie vartoja kitokių vietinių anestetikų ar preparatų, kurių struktūra yra panaši į amidų tipo vietinius anestetikus (pvz., antiaritminių preparatų, tokių kaip meksiletinas, tokainidas), kadangi pasireiškiantis sisteminis toksinis poveikis būna adityvus. Specifinių lidokaino ir III klasės antiaritminių preparatų (pvz., amjodarono) sąveikos tyrimų neatlikta, tačiau minėtų vaistinių preparatų kartu rekomenduojama vartoti atsargiai.

Jei pacientas tuo pat metu yra gydomas antipsichoziniais preparatais, kurie ilgina QT intervalą (pvz., pimozidu, sertindolu, olanzapinu, kvetiapinu, zotepinu), prenilaminu, adrenalinu (jei jo netyčia sušvirkščiama į veną)), ar 5HT3 antagonistais (pvz., tropisetronu, dolasetronu), gali didėti skilvelių aritmijos rizika.

Kvinupristinas ar dalfopristinas gali didinti kartu vartojamo lidokaino koncentraciją, todėl gali didėti skilvelių aritmijos rizika; dėl šios priežasties minėtų vaistinių preparatų kartu su lidokainu vartoti nerekomenduojama.

Raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų (pvz., suksametonio) vartojantiems pacientams lidokainas gali stiprinti ir ilginti neuromuskulinę blokadą.

Pranešta apie kardiovaskulinio kolapso atvejus po bupivakaino pavartojimo verapamiliu ir timololiu gydomiems pacientams; lidokainas yra labai panašus į bupivakainą.

Dopaminas ir 5 hidroksitriptaminas mažina lidokaino sukeliamų traukulių slenkstį.

Tikėtina, kad opioidai gali sukelti traukulius, ir tai patvirtina turimi duomenys, kad lidokainas žmonėms mažina fentanilio sukeliamų traukulių slenkstį. 

Opioido ir antiemetiko derinys (kartais vartojamas raminamajam poveikiui sukelti vaikams) gali mažinti lidokaino sukeliamų traukulių slenkstį ir didinti centrinę nervų sistemą (CNS) slopinantį poveikį.

Adrenalinas gali sumažinti kartu vartojamo lidokaino kraujagyslinę absorbciją, tačiau netyčinės injekcijos į veną atveju labai padidėja skilvelių tachikardijos ir virpėjimo rizika. 

Jei lidokaino vartojama kartu su kitais antiaritminiais preparatais, beta blokatoriais ir kalcio kanalų blokatoriais, gali pasireikšti adityvus atrioventrikulinį laidumą, intraventrikulinį laidumą ir kontraktilumą slopinantis poveikis.

Kartu vartojami kraujagysles sutraukiantys vaistiniai preparatai ilgina lidokaino poveikį.

Jei tuo pat metu vartojama lidokaino ir skalsių alkaloidų (pvz., ergotamino), gali labai sumažėti kraujospūdis.

Atsargumas būtinas tuo atveju, jei vartojama raminamųjų vaistinių preparatų, kurie veikia centrinės nervų sistemos funkciją ir gali keisti vietinių anestetikų poveikį.

Lidokaino rekomenduojama atsargiai vartoti kartu su vaistiniais preparatais nuo epilepsijos (fenitoinu), barbitūratais ir kitais fermentų inhibitoriais, jei jų vartojama ilgai, kadangi gali labai susilpnėti lidokaino poveikis ir todėl gali prireikti didesnių dozių.

Be to, į veną vartojamas fenitoinas gali stiprinti širdies veiklą slopinantį lidokaino poveikį.

Analgezinį vietinių anestetikų poveikį gali stiprinti opioidai ir klonidinas.

Etilo alkoholis (ypač lėtinio piktnaudžiavimo atveju) gali silpninti vietinių anestetikų poveikį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Vaisingumas

Duomenų apie galima lidokaino poveikį žmonių vaisingumui nėra.

Nėštumas

Lidokaino galima vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Būtina tiksliai laikytis rekomenduojamų dozių ribų. Kritinės būklės ar jau pasireiškusio kraujavimo atveju nėščiosioms epidurinę nejautrą sukelti lidokainu draudžiama.

Lidokaino vartojo daug nėščių ir vaisingo amžiaus moterų. Duomenų apie specifinius su reprodukcija susijusius sutrikimus negauta: apsigimimų dažnis nepadidėjo.

Paracervikalinės blokados atveju kartais vaisiui gali pasireikšti nepageidaujamas vietinių anestetikų poveikis, pvz., bradikardija, kadangi, esant didelei koncentracijai, lidokaino gali patekti į vaisiaus organizmą. Dėl šios priežasties nėščioms moterims negalima vartoti didesnės nei 1% koncentracijos lidokaino.

Tyrimų su gyvūnais metu duomenų apie žalingą poveikį vaisiui negauta.

Žindymas

Šiek tiek lidokaino išsiskiria į motinos pieną, tačiau per burną pavartoto lidokaino biologinis prieinamumas yra labai nedidelis. Dėl šios priežasties tikėtina, kad su motinos pienu į kūdikio organizmą lidokaino patenka labai nedaug, ir rizika, kad kūdikiui pasireikš žalingas poveikis, yra labai nedidelė.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Po vietinio anestetiko injekcijos gali pasireikšti laikina sensorinė ir (arba) motorinė blokada. Vairuoti ir valdyti mechanizmus negalima tol, kol minėtas poveikis neišnyksta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Toliau aprašytos nepageidaujamos reakcijos apibūdintos pagal MedDRA organų sistemų klases.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 

Kaip ir vartojant kitokių vietinių anestetikų, nepageidaujamų lidokaino reakcijų atsiranda retai, paprastai jos būna susijusios su koncentracijos plazmoje padidėjimu po netyčinio sušvirkštimo į kraujagyslę, per didelės dozės pavartojimo ar greitos absorbcijos srityse, kuriose yra labai daug kraujagyslių; be to, tokių reakcijų gali atsirasti dėl paciento padidėjusio jautrumo, idiosinkrazijos ar sumažėjusio toleravimo. Sisteminis toksinis poveikis daugiausia pasireiškia centrinės nervų sistemos ir (arba) kardiovaskulinės sistemos sutrikimais (taip pat žr. 4.9 skyrių).

Imuninės sistemos sutrikimai

Padidėjusio jautrumo reakcijos (alerginės ar anafilaktoidinės reakcijos, anafilaksinis šokas) (taip pat žr. „Odos ir poodinio audinio sutrikimai“). Laikoma, kad odos testas alergijai lidokainui nustatyti nėra patikimas.

Nervų sistemos ir psichikos sutrikimai

Neurologiniai sisteminio toksinio poveikio požymiai yra svaigulys ar alpulys, nervingumas, tremoras, apyburnio parestezija, liežuvio tirpimas, apsnūdimas, traukuliai, koma.

Nervų sistemos reakcijos gali būti sužadinamojo ir (arba) slopinamojo poveikio. CNS stimuliavimo požymiai gali tęstis labai trumpai arba jų gali nebūti visai, todėl pirmieji toksinio poveikio požymiai gali būti konfūzija ir apsnūdimas, po to pasireiškia koma ir kvėpavimo nepakankamumas.

Galimos neurologinės spinalinės nejautros komplikacijos yra laikini nervų sistemos pažeidimo požymiai, pvz. apatinės nugaros dalies, sėdmenų ir kojų skausmas. Šie simptomai paprastai atsiranda per dvidešimt keturias valandas nuo nejautros sukėlimo ir išnyksta per kelias dienas. Gauta pavienių pranešimų apie po spinalinės lidokainu ar kitu panašiu vaistiniu preparatu sukeltos anestezijos pasireiškusius arachnoiditą ar arklio uodegos (cauda equine) sindromą su nuolatine parestezija, žarnyno ar šlapimo takų disfunkcija ar kojų paralyžiumi. Dauguma atvejų buvo susiję su hiperbarine lidokaino koncentracija ar ilgalaike infuzija į povoratinklinę ertmę.

Akių sutrikimai

Galimi lidokaino toksinio poveikio požymiai yra neryškus matomas vaizdas, diplopija ir laikinas aklumas.

Be to, abiejų akių aklumą gali sukelti netyčinis sušvirkštimas į regos nervo apvalkalą akių procedūrų metu. Po retrobulbarinės ar peribulbarinės nejautros sukėlimo buvo akiduobės uždegimo ir diplopijos atvejų (žr. 4.4 skyrių).

Ausų ir labirintų sutrikimai

Ūžesys (tinnitus), hiperakuzija.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai

Kardiovaskulinės reakcijos būna slopinamojo poveikio, jos pasireiškia hipotenzija, bradikardija, miokardo slopinimu, širdies ritmo sutrikimu, gali nutrūkti širdies veikla ar pasireikšti kardiovaskulinis kolapsas.

Hipotenzija gali būti susijusi su spinaline ar epidurine nejautra. Pranešta apie pavienius bradikardijos ir širdies veiklos nutrūkimo atvejus.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Dusulys, bronchų spazmas, kvėpavimo slopinimas, kvėpavimo sustojimas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Pykinimas, vėmimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Išbėrimas, dilgėlinė, angioneurozinė edema, veido edema.

4.9 Perdozavimas

Ūminio sistemino toksinio poveikio simptomai

Toksinis poveikis centrinei nervų sistemai pasireiškia vis sunkėjančiais simptomais. Iš pradžių pacientui gali pasireikšti apyburnio parestezija, liežuvio tirpimas, alpulys, hiperakuzija ir ūžesys (tinnitus). Regos sutrikimas ir raumenų trūkčiojimas yra sunkesnio poveikio požymiai, jie rodo, kad prasidės generalizuoti traukuliai. Šių požymių negalima painioti su neuroziniu elgesiu. Gali išnykti sąmonė ir prasidėti grand mal traukuliai, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Prasidėjus traukuliams, greitai pasireiškia hipoksija ir hiperkapnija, kadangi padidėja raumenų aktyvumas ir trikdomas normalus kvėpavimas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti apnėja. Acidozė didina toksinį vietinių anestetikų poveikį.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Didelė sisteminė koncentracija gali sukelti hipotenziją, bradikardiją, aritmiją ir širdies veiklos nutrūkimą, toks poveikis gali būti mirtinas.

Toksinis poveikis išnyksta dėl vietinio anestetiko persiskirstymo iš centrinės nervų sistemos ir metabolizmo. Toksinis poveikis gali išnykti greitai, nebent buvo sušvirkšta didelė vaistinio preparato dozė.

Ūminio toksinio poveikio gydymas

Jei atsiranda ūminio sisteminio toksinio poveikio požymių, anestetiko injekciją būtina nutraukti nedelsiant. 

Gydymas reikalingas tuo atveju, jei atsiranda traukulių, CNS slopinimas ir kardiotoksinis poveikis. Gydymo tikslai yra oksigenacijos palaikymas, traukulių pašalinimas ir kraujotakos palaikymas. Būtina palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, duoti kvėpuoti deguonimi ir, jei reikia, atlikti pagalbinę ventiliaciją (ventiliuojant per kaukę maišu). Kraujotaką reikia palaikyti plazmos ir intraveninių skysčių infuzijomis. Jei pasireiškia kraujotakos slopinimas ir reikalingas tolesnis palaikomasis gydymas, reikia apsvarstyti gydymą kraujagysles sutraukiančiu vaistiniu preparatu, nors tai ir didina CNS sužadinimo riziką. Traukulius galima kontroliuoti į veną leidžiamu diazepamu (0,1 mg/kg kūno svorio į veną) ar tiopentalio natrio druska (1-3 mg/kg kūno svorio į veną), atsižvelgiant į tai, kad traukulius slopinantys vaistiniai preparatai taip pat gali slopinti kvėpavimą ir kraujotaką. Ilgalaikiai traukuliai gali sutrikdyti paciento kvėpavimą ir oksigenaciją, todėl reikia apsvarstyti ankstyvą endotrachėjinę intubaciją. Jei nutrūksta širdies veikla, reikia pradėti įprastinį kardiopulmoninį gaivinimą. Nuolatinė optimali oksigenacija ir ventiliacija, kraujotakos palaikymas bei acidozės šalinimas yra gyvybiškai svarbūs.

Gydant ūminį lidokaino perdozavimą, dializės sukeliamas poveikis yra nereikšmingas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vietiniai anestetikai, amidai, ATC kodas – N01BB02.

Lidokainas yra trumpai veikiantis amidų tipo vietinis anestetikas. Jo veikimo mechanizmas remiasi sumažėjusiu neuronų membranos laidumu natrio jonams. Dėl šios priežasties sumažėja depoliarizacijos greitis ir didėja sudirginimo slenkstis, o tai sukelia laikiną vietinį tirpimą. Lidokaino vartojama anestezijai sukelti blokuojant įvairių sričių nervus bei širdies ritmo sutrikimams kontroliuoti. Lidokaino poveikis prasideda greitai (maždaug per vieną minutę po injekcijos į veną ir per penkiolika minučių po injekcijos į raumenis), vaistinis preparatas greitai pasiskirsto aplinkiniuose audiniuose. Poveikis trunka maždaug dešimt – dvidešimt minučių po injekcijos į veną ir maždaug šešias – devynias minutes po injekcijos į raumenis.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Lidokainas greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto, tačiau dėl metabolizmo pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu į kraujotaką patenka nedaug vaistinio preparato. 

Sisteminė lidokaino absorbcija priklauso nuo injekcijos vietos, dozės ir farmakologinių savybių. Didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda tarpšonkaulinio nervo blokados atveju, mažesnė (koncentracijos mažėjimo tvarka) – vaistinio preparato sušvirkščiant į juosmeninės srities epidurinę ertmę, peties rezginio sritį ir poodinį audinį. Nepriklausomai nuo suleidimo vietos, absorbcijos greitis ir koncentracija kraujyje labiausiai priklauso nuo bendros sušvirkštos dozės. Yra tiesinė priklausomybė tarp suleistos lidokaino dozės ir didžiausios anestetiko koncentracijos kraujyje.

Pasiskirstymas

Lidokainas jungiasi prie plazmos baltymų, įskaitant α1-rūgštųjį glikoproteiną (AAG) ir albuminą. Prie baltymų prisijungianti lidokaino dalis svyruoja, tačiau būna maždaug 66%. Naujagimių plazmoje AAG koncentracija būna maža, todėl laisvojo biologinį poveikį sukeliančio lidokaino dalis būna reliatyviai didesnė.

Lidokainas prasiskverbia pro kraujo ir smegenų bei placentos barjerus (tikriausiai pasyvios difuzijos būdu).

Biotransformacija

Lidokainas metabolizuojamas kepenyse, maždaug 90% sušvirkštos dozės N-dealkilinama, susidaro monoetilglicineksilididas (MEGX) ir glicineksilididas (GX); abu šie metabolitai gali būti susiję su terapiniu ir toksiniu lidokaino poveikiu. Farmakologinis ir toksinis MEGX ir GX poveikis yra panašus į lidokaino poveikį, tačiau silpnesnis. GX pusinės eliminacijos laikas (maždaug 10 valandų) yra ilgesnis nei lidokaino, todėl ilgalaikio vartojimo atveju GX gali kauptis.

Susidaro ir kitų metabolitų, kurie išsiskiria su šlapimu (šlapime nepakitusio lidokaino būna mažiau kaip 10%).

Eliminacija

Sveikiems suaugusiems žmonėms į veną sušvirkštos smūginės lidokaino dozės pusinės eliminacijos laikas yra 1‑2 valandos. Glicineksilidido pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 10 valandų, monoetilglicineksilidido – 2 valandos.

Ypatingos populiacijos

Dėl greito metabolizmo lidokaino farmakokinetikai įtakos gali turėti būklės, kurių metu keičiasi kepenų funkcija. Jei yra kepenų funkcijos sutrikimas, pusinės eliminacijos laikas gali pailgėti 2 ir daugiau kartų.

Inkstų funkcijos sutrikimas įtakos lidokaino farmakokinetikai neturi, tačiau gali sukelti jo metabolitų kaupimąsi. 

Naujagimių organizme α1-rūgščiojo glikoproteino kiekis būna mažas, todėl mažiau lidokaino gali jungtis prie baltymų. Laisvojo lidokaino dalis naujagimių organizme būna didesnė, todėl lidokaino tokiems pacientams vartoti nerekomenduojama.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Genotoksinio lidokaino poveikio tyrimų metu galimo mutageninio poveikio nenustatyta.

Kai kurių genotoksinio poveikio tyrimų metu gauta netvirtų duomenų apie mutageninį lidokaino metabolito 2,6-ksilidino (2,6-dimetilanilino) poveikį. Ilgalaikio toksinio poveikio tyrimų metu didelės 2,6-ksilidino dozės sukėlė kancerogeninį poveikį. Toks poveikis gali būti reikšmingas žmonėms. Dėl šios priežasties lidokaino didelėmis dozėmis negalima vartoti ilgai.

Kitokios svarbios informacijos, nei paminėta kituose Preparato charakteristikų santraukos skyriuose, ikiklinikinių tyrimų metu negauta. 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Natrio chloridas (kaip osmosinį slėgį palaikanti medžiaga)

0,1 M vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti)

0,1 M natrio hidroksidas (pH koreguoti)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Nustatyta, kad lidokainas yra nesuderinamas mišinyje su amfotericinu, metoheksitonu ir glicerolio trinitratu. Lidokaino maišyti su kitomis medžiagomis nerekomenduojama.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Negalima šaldyti ar užšaldyti.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Skaidraus stiklo ampulės ir skaidraus stiklo flakonai su guminiu kamščiu ir nuplėšiamu gaubteliu.

2 ml ir 5 ml stiklo ampulės tiekiamos 5, 10 ir 25 ampulių pakuotėmis, 20 ml flakonai - 1 ir 10 flakonų pakuotėmis.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Leisti į veną, į raumenis arba po oda.

Vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.

Tik vienkartiniam vartojimui. Nesuvartotą vaistinį preparatą sunaikinti.