Ceftriaxone Kabi

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ceftriaxone Kabi 1 g milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBĖS IR KIEKYBĖS SUDĖTIS

Viename miltelių injekciniam tirpalui flakone yra ceftriaksono natrio druskos, atitinkančios 1  g ceftriaksono.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 83 mg (atitinka 3,6  mmol) natrio.

Vaistinio preparato sudėtyje nėra nei pagalbinių medžiagų, nei konservantų.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui

Flakonuose yra baltos ar gelsvos spalvos miltelių.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ceftriaxone Kabi 1 g vartojama toliau išvardytoms infekcinėms ligoms, kurias sukėlė jam jautrūs mikroorganizmai (žr. 5.1 skyrių), gydyti tuo atveju, jei vaistinio preparato būtina vartoti parenteriniu būdu.

- Ausų, nosies ir gerklės infekcinė liga;

- apatinių kvėpavimo takų infekcinė liga;

- inkstų ir šlapimo takų infekcinė liga;

- odos ar minkštųjų audinių, įskaitant žaizdų, infekcinė liga;

- lyties organų infekcinė liga, įskaitant gonorėją;

- pilvo infekcinė liga (peritonitas);

- kaulų ir sąnarių infekcinė liga;

- septicemija;

- meningitas;

- perioperacinė pacientų, kuriems yra padidėjusi infekcijos grėsmė, profilaktika;

- Laimo (Lyme) liga (II ir III stadija);

- febrilinė neutropenija.

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Ceftriaxone Kabi 1 g miltelius injekciniam ar infuziniam tirpalui, ištirpintus pagal toliau pateiktas rekomendacijas (žr. 6. 6 skyrių), galima lėtai injekuoti į veną (visą dozę iškarto, t.y. boliusu) arba giliai suleisti į raumenis.

Vaistinio preparato dozė ir vartojimo metodas nustatomas atsižvelgiant infekcinės ligos lokalizaciją ir sunkumą, ligą sukėlusio mikroorganizmo jautrumą vaisto poveikiui, paciento amžių bei sveikatos būklę.

Įprastinis dozavimas

Suaugę žmonės ir vyresni kaip 12 metų paaugliai, sveriantys 50 kg arba daugiau

Įprastinė dozė yra 1–2 g ceftriaksono. Ją reikia vartoti kartą per parą (kas 24 valandas). Jei infekcinė liga sunki arba ją sukėlęs mikroorganizmas yra vidutiniškai jautrus vaisto poveikiui, paros dozę galima didinti iki 4 g ir kartą per parąją suleisti į veną.

Naujagimiai (0–14 parų)

Kartą per parą (kas 24 valandas) reikia švirkšti į veną 20 – 50 mg/kg kūno svorio dozę. Gydant net ir sunkią infekcinę ligą negalima viršyti 50 mg/kg kūno svorio paros dozės.

Vaikai (15 parų – 12 metų), sveriantys mažiau negu 50  kg

Kartą per parą (kas 24 valandas) reikia švirkšti į veną 20 – 80 mg/kg kūno svorio dozę.

Gydant sunkią infekcinę ligą, išskyrus meningitą (žr. 4.2 skyriaus poskyrį „Specialios dozavimo rekomendacijos“), negalima viršyti 80 mg/kg kūno svorio paros dozės.

Vaikams, sveriantiems 50  kg arba daugiau, tinka suaugusio žmogaus dozė.

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams vaistą rekomenduojama dozuoti taip pat, kaip jaunesniems suaugusiems

žmonėms, netaikant pakeitimų.

Specialios dozavimo rekomendacijos

Meningitas

Gydymą reikia pradėti 100  mg/kg kūno svorio paros doze, per parą galima injekuoti ne daugiau kaip

4 g preparato. Nustačius ligos sukėlėjo jautrumą, dozę galima atitinkamai sumažinti. Naujagimiams (0–14 parų) negalima viršyti 50 mg/kg kūno svorio paros dozės.

Perioperacinė profilaktika

30 – 90 minučių prieš operaciją reikia injekuoti įprastinę ceftriaksono dozę. Paprastai pakanka vienos vaistinio preparato injekcijos.

Gonorėja

Sergant nekomplikuota gonorėja, suaugusiems žmonėms ir vyresniems, kaip 12 metų bei sveriantiems daugiau kaip 50  kg paaugliams, kartą per parą reikia suleisti į raumenis vienkartinę 250 mg ceftriaksono dozę. Tuo atveju, jei mikroorganizmų jautrumas bus mažesnis, gali prireikti dozę didinti.

Tokiam dozavimui rekomenduojamos kitokios dozavimo formos.

Prieš pavartojant ceftriaksono, reikia nustatyti, ar pacientas nėra kartu užsikrėtęs ir Treponema pallidum sukeltu sifiliu.

Laimo (Lyme) liga (II ir III stadija)

Suaugusiems žmonėms ir vyresniems, kaip 12 metų paaugliams gydomoji ceftriaksono paros dozė yra 2 g. Gydymo trukmė yra ne trumpesnė, kaip 14 parų. Pranešama, kad sunkiais atvejais buvo vartojama iki 4 g paros dozė.

Jaunesniems kaip 12 metų vaikams kartą per parą vartojama 50–100 mg/kg kūno svorio paros dozė, kuri turi būti ne didesnė, kaip 2 g. Gydymo trukmė –ne trumpesnė, kaip 14 parų.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, ir kreatinino klirensas yra didesnis, kaip 10 ml/min. bet nesutrikusi kepenų veikla, ceftriaksono paros dozės keisti nereikia, tačiau jei yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas yra 10 ml/min.arba mažesnis), suaugusių pacientų ceftriaksono paros dozė turi neviršyti 2 g.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurie serga kepenų ligomis, tačiau jų inkstų funkcija nesutrikusi, ceftriaksono dozės keisti nereikia (žr. 4.8 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų ir inkstų funkcija sutrikusi

Jeigu yra sunkus inkstų ir kepenų nepakankamumas, reikia reguliariai tirti ceftriaksono koncentraciją kraujyje ir vaikams bei suaugusiems žmonėms tinkamai koreguoti dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių).

Pacientams, kuriems taikoma hemodializė ar peritoninė dializė

Kadangi dializės metu ceftriaksono pašalinama labai mažai, po dializės vartoti papildomos ceftriaksono dozės nebūtina. Vis dėlto, kad būtų nustatyta, ar būtina keisti dozavimą, reikia stebėti vaistinio preparato koncentraciją serume, kadangi tokiems pacientams gali būti sumažėjęs vaistinio preparato eliminacijos greitis.

Pacientams, kuriems atliekama nuolatinė peritoninė dializė (NAPD), ceftriaksono galima injekuoti arba į veną, arba suleisti tiesiai į dializės tirpalą, jei yra infekcija, susijusi su peritonine dialize (pvz., į pirmąjį dializės tirpalą, vartojamą atitinkamą dieną, suleisti 1 – 2 g ceftriaksono) (žr. 6.6 skyrių).

Vartojimo metodas

Siekiant flakone ištirpinti ceftriaksoną ir prieš suleidžiant į veną jį atskiesti, negalima vartoti tirpiklių, kurių sudėtyje yra kalcio (pvz., Ringerio arba Hartmano tirpalų), nes gali iškristi nuosėdos.

Jei ceftriaksono ir tirpalų, kuriuose yra kalcio,injekuojama ta pačia intravenine sistema, jie gali susimaišyti ir iškristi ceftriaksono kalcio druskų nuosėdos. Todėl ceftriaksono ir tirpalų, kuriuose yra kalcio, draudžiama maišyti arba injekuoti tuo pačiu metu (žr. 4.3, 4.4 ir 6.2 skyrius).

Paprastai ceftriaksono injekuojama į veną. Vaistinio preparato reikia injekuoti ne trumpiau kaip 2 – 4 minutes tiesiai į veną arba į vamzdelį intraveninės infuzijų sistemos, kurioje yra 0,9% natrio chlorido infuzinio tirpalo arba 5% gliukozės infuzinio tirpalo.

Injekcija į raumenis

Injekcijos į raumenis metodas skirtas vienkartiniam vartojimui ir tik esant ypatingai klinikinei situacijai bei tik apsvarsčius naudos ir rizikos santykį. Šis metodas netinka Laimo (Lyme) ligai ir sunkių būklių, pvz., sepsio arba meningito atveju, bei jaunesniems kaip 12 metų vaikams.

Intraveninė injekcija

Ceftriaxone Kabi 1 g reikia ištirpinti 10 ml injekcinio vandens. Injekcijos trukmė 2 – 4 minutės. Jei Ceftriaxone Kabi suleidžiamas per greitai (mažiau, kaip per 1 minutę) per centrinės venos kateterį, gali pasireikšti sunki aritmija.

Paruoštas injekcinis tirpalas yra šiek tiek gelsvas, tačiau tai nemenkina Ceftriaxone Kabi 1 g efektyvumo arba toleravimo. Ištirpinus miltelius, tirpalą reikia apžiūrėti. Vartoti galima tik skaidrų, be kietųjų dalelių tirpalą

Tirpalas yra tik viekartinio vartojimo, nesuvarotą tirpalą reikia išpilti.

Injekcija į raumenis

Jei reikia vaistinio preparato leisti į raumenis, Ceftriaxone Kabi 1 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui tirpinami 3,5 ml 1% lidokaino hidrochlorido tirpalo (žr. 6.6 skyrių), injekuojama giliai į sėdmenų raumenis. Abiejose kūno pusėse galima injekuoti ne daugiau kaip 1 g ceftriaksono. Didžiausia į raumenis suleidžiama paros dozė turi būti ne didesnė, kaip 2 g.

Į kraujagyslę injekuoti griežtai draudžiama, nes į kraujagyslę patekęs lidokainas gali sukelti sunkų nepageidaujamą poveikį. 1% lidokaino hidrochlorido preparato charakteristikų santrauka turi būti pateikta kartu su ceftriaksono 1 g SPC.

Į raumenis Ceftriaxone Kabi 1 g leisti draudžiama, sergant Laimo (Lyme) liga (II ir III stadija), sunkia infekcine liga bei jaunesniems kaip 12 metų vaikams.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė priklauso nuo infekcinės ligos savybių. Paprastai ceftriaksonu gydoma ne trumpiau kaip 48 – 72 valandas po to, kai sunormalėja kūno temperatūra bei atsiranda bakterijų išnaikinimo požymių.

Reikia atsižvelgti į dozavimo rekomendacijas esant tam tikroms indikacijoms.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ceftriaksonui bei kitiems cefalosporinams.

Anksčiau buvusi ūminė ir (arba) sunki padidėjusio jautrumo reakcija penicilinui ar bet kuriam kitam betalaktaminiam antibiotikui (žr. 4.4 skyrių).

Ceftriaksono draudžiama vartoti:

- neišnešiotiems naujagimiams iki koreguoto amžiaus 41 savaitės ( nėštumo savaitės + gyvenimo savaitės)

- išnešiotiems naujagimiams iki 28 parų amžiaus, jei:

• naujagimiui yra gelta, hipoalbuminemija ar acidozė. Dėl šių būklių gali sutrikti bilirubino surišimas;

• naujagimiui reikia ( ar yra manoma, kad gali prireikti) į veną infuzuoti kalcio arba tirpalų, kuriuose yra kalcio dėl galimos ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizikos (žr. 4.4, 4.8 ir 6.2 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Padidėjusio jautrumo reakcija/anafilaksija

Gali prasidėti įvairaus sunkumo laipsnio padidėjusio jautrumo reakcijos net anafilaksinis šokas (žr. 4.8 skyrių).

Ypač didelio atsargumo reikia nustačius kitokio tipo buvusią padidėjusio jautrumo reakciją penicilinui arba kitiems betalaktaminiams vaistiniams preparatams, kadangi galima kryžminė alergija.

Pacientai, kuriems pasireiškia bet kokia padidėjusio jautrumo reakcija arba kurie serga astma, yra labiau linkę į padidėjusio jautrumo reakciją ceftriaksonui.

Ypač atsargiai reikia injekuoti ceftriaksono pacientams, sergantiems alergine diateze, kadangi medikamento injekavus į veną padidėjusio jautrumo reakcijos atsiranda greičiau ir išlieka daug sunkesnės (žr. 4.8 skyrių).

Jei pasireiškė ūminė padidėjusio jautrumo reakcija ir anafilaksinis šokas, būtina nedelsiant nutraukti ceftriaksono vartojimą ir pradėti tinkamą neatidėliotiną gydymą.

Jeigu yra sunkus inkstų nepakankamumas, kurį lydi kepenų nepakankamumas, dozę reikia mažinti taip, kaip nurodyta 4.2 skyriuje.

Jei vienu metu pasireiškia inkstų ir kepenų nepakankamumas, kraujo serume reikia reguliariai sekti ceftriaksono koncentraciją.

Kiekvieną kartą pavartojus antibiotikų gali prasidėti mikroorganizmų, atsparių veikliosios medžiagos poveikiui, dauginimasis. Reikia atkreipti dėmesį į lydinčių antrinių infekcinių ligų (įskaitant kandidozę ir grybelių sukeltą ), požymius. Antrinė infekcinė liga yra atitinkamai gydoma (žr. 5.1 skyrių).

Jei ceftriaksono vartojimo laikotarpiu arba po gydymo pacientui prasideda sunkus ir nuolatinis arba kraujingas viduriavimas, reikia įvertinti, ar tai nėra gyvybei pavojinga komplikacija, t.y. pseudomembraninis kolitas, sukeltas Clostridium difficile (žr. 4.8 skyrių).

Atsižvelgiant į pagrindines indikacijas, reikia spręsti apie gydymo ceftriaksonu nutraukimą ir pradėti taikyti tinkamas gydymo priemones: vartoti specialių antibiotikų ar taikyti kliniškai veiksmingą chemoterapiją. Lėtinančių peristaltiką vaistinių preparatų varoti draudžiama.

Sąveika su preparatais, kurių sudėtyje yra kalcio

Aprašyti mirties atvejai dėl ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo plaučiuose ir inkstuose neišnešiotiems ir jaunesniems nei 1 mėnesio išnešiotiems naujagimiams. Mažiausiai vienam iš jų ceftriaksonas ir kalcis buvo suleisti skirtingu laiku ir per skirtingas infuzines sistemas. Atsižvelgiant į esamus mokslinius duomenis, informacijos apie patvirtintą nuosėdų susidarymą kraujagyslėse kitiems pacientams, išskyrus naujagimius, gydytiems ceftriaksonu ir tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio ar kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra kalcio, nėra. In vitro tyrimų metu nustatyta, kad lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, naujagimiams yra didesnė ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizika.

Ceftriaksono negalima maišyti ar vartoti kartu su intraveniniais tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio, bet kokio amžiaus pacientams, net naudojant skirtingas infuzines sistemas ar infuzijos vietas.

Tačiau vyresniems nei 28 parų pacientams ceftriaksonas ir tirpalai, kurių sudėtyje yra kalcio, gali būti vartojami paeiliui vienas po kito, infuzuojant į skirtingas vietas, naudojant skirtingas infuzines sistemas arba po infuzijos gerai praplovus infuzinę sistemą fiziologiniu natrio chlorido tirpalu, kad išvengti nuosėdų susidarymo. Pacientams, kuriems būtinos nuolatinės visiško parenterinio maitinimo (angl. TPN) infuzijos, kurių sudėtyje yra kalcio, sveikatos priežiūros specialistas gali apsvarstyti alternatyvaus antibakterinio gydymo, nesukeliančio panašios nuosėdų susidarymo rizikos, galimybę. Jei nusprendžiama, kad gydymas ceftriaksonu būtinas nuolatinį maitinimą gaunantiems pacientams, TPN ir ceftriaksono galima vartoti kartu, leidžiant skirtingomis infuzinėmis sistemomis į skirtingas vietas, arba galima ceftriaksono infuzijos metu TPN tirpalo infuziją nutraukti, o tarp tirpalų infuzijų praplauti infuzines sistemas (žr. 4.3, 4.8, 5.2 ir 6.2 skyrių).

Dėl galimo fizinio ir cheminio nesuderinamumo pavojaus ceftriaksoną būtina tirpinti ir maišyti tik su tais tirpalais arba vaistiniais preparatais, kurie nurodyti 4.2 skyriuje.

Ceftriaksono nuosėdų gali atsirasti tulžies pūslėje ar inkstuose ir tiriant ultragarsu ten jie randami šešėlių pavidalu (žr. 4.8 skyrių). Taip gali atsitikti bet kokio amžiaus pacientams, tačiau dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie gydomi ceftriaksono dozėmis, didesnėmis už standartines rekomenduojamas dozes.

Didesnių, nei 80 mg/kg kūno svorio dozių vaikams vartoti negalima, išskyrus meningito atvejus, kadangi didėja nuosėdų atsiradimo tulžyje pavojus.

Nėra įrodyta, kad tulžies pūslės akmenys arba ūminis cholecistitas pasireiškia vaikams arba kūdikiams gydytiems ceftriaksonu, rekomenduojama tulžies pūslėje ceftriaksono nuosėdų atsiradimą gydyti konservatyviais metodais (žr. 4.8 skyrių).

Pacientams, kuriems yra tulžies stazės ar tulžies nuosėdų atsiradimo rizikos veiksnių, pvz., anksčiau buvęs pagrindinės ligos gydymas, sunki liga ir visiškas parenterinis maitinimas, yra didesnė pankreatito rizika (žr. 4.8 skyrių). Ar šio sutrikimo atsiradimui yra reikšmingos su ceftriaksonu susijusios tulžies nuosėdos, tiksliai nežinoma.

Cefalosporinai yra linkę absorbuotis raudonųjų ląstelių membranų paviršiuje ir reaguoti su vaistiniu preparatu, sukeliančiu teigiamą Kumbso reakciją ir retkarčiais šiek tiek lengvesnę hemolizinę anemiją. Tokiu būdu gali pasireikšti kai kurios kryžminės reakcijos su penicilinais.

Reikia atsižvelgti į tai, kad įtariamos ar įrodytos didelio atsparumo (>60%) ceftriaksono poveikiui Pseudomonas aeruginosa sukeltos infekcinės ligos, pasireiškia mažiausiai keliose Europos valstybėse (žr. 5.1 skyrių).

Antrinis atsparumas nepasireiškia, jei infekcinės ligos, sukeltos Pseudomonas aeruginosa atveju, jautrumas ceftriaksono ir amino glikozidų derinio poveikiui yra įrodytas.

Gydymą ceftriaksonu reikia derinti su aminoglikozidais tuo atveju, jei pacientams, sergantiems neutropenijos sukeltu karščiavimu, pasireiškė kitokių bakterijų sukelta infekcinė liga.

Kartu vartojant cefalosporinų ir aminoglikozidų būtina atsižvelgti į fizinį ir cheminį nesuderinamumą ir padidėjusią ototoksinio bei nefrotoksinio poveikio riziką.

Ilgalaikio gydymo metu reikia reguliariai sekti inkstų ir kepenų funkciją bei kraujo tyrimų rodmenis (žr. 4.8 skyrių).

Šio vaistinio preparato vienoje dozėje yra 3,6 mmol (arba 83 mg) natrio, tai reikia žinoti pacientams, kurių dietoje ribojamams natrio kiekis.

Tais atvejais, kai ceftriaksono injekuojama į raumenis, skiediklių, kuriuose yra lidokaino, vaistinio preparato charakteristikų santrauka turi būti pateikiama kartu.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Bakteriostatinio poveikio antibiotikai

Bakteriostatinio poveikio antibiotikai, pvz., chloramfenikolis ir tetraciklinai gali antagonistiškai veikti baktericidinio poveikio antibiotikų, pvz., ceftriaksono, aktyvumą, ypač ūminės infekcinės ligos atveju, kai mikroorganizmai greitai dauginasi. Todėl vienu metu vartoti ceftriaksono ir bakteriostatinio poveikio antibiotikų nerekomenduojama.

Ceftriaksonas ir probenecidas

Priešingai nei kiti cefalosporinai probenecidas netrukdo ceftriaksono inkstų kanalėlių sekrecijai.

Geriamieji kontraceptikai

Hormoninių kontraceptikų poveikį ceftriaksonas gali trikdyti, todėl patariama papildomai naudoti nehormoninių kontraceptinių priemonių.

Kiti

Laboratoriniai-diagnostiniai metodai

Ceftriaksono vartojimo periodu Kumbso testas gali būti tariamai teigiamas (žr. 4.4 skyrių).

Gydymo ceftriaksonu metu gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenys gali būti tariamai teigiami, todėl gliukozę šlapime reikia nustatinėti fermentiniu būdu.

Vartojant ceftriaksono galaktozės nustatymo kraujyje testo rezultatas gali būti tariamai teigiamas.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenys apie nėščių moterų gydymą ceftriaksonu yra nepakankami. Ceftriaksonas prasiskverbia per placentą. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad reprodukcijai toksinis poveikis nepasireiškė. Kadangi ceftriaksono vartojimo saugumas nėščioms moterims nenustatytas, jas šiuo vaistu gydyti galima tik būtinu atveju.

Žindymo laikotarpis

Šiek tiek ceftriaksono patenka į pieną. Žindomiems kūdikiams gali pasireikšti diarėja bei grybelių sukelta infekcinė gleivinių liga, tokiu atveju maitinimą krūtimi būtina nutraukti. Reikia turėti omenyje ir galimą padidėjusio jautrumo atsiradimą.Vis dėlto, žindyves šiuo vaistiniu preparatu galima gydyti tik gydytojui apsvarsčius galimos naudos ir rizikos santykį.

Vaisingumas

Neklinikiniais tyrimais nustatyta, kad spermos kokybė blogėja. Ar tai yra klinikai svarbu, nežinoma.

Vartojimas į raumenis

Nėštumo laikotarpiu į raumenis injekuoti ceftriaksono ir lidokaino nerekomenduojama. Tyrimai su lidokainu gydytais gyvūnais parodė, kad pakinta jų elgesys, tačiau nei embriotoksinis, nei teratogeninis poveikis nepasireiškė.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Ceftriaksonas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.Vis dėlto, reikia turėti omenyje, kad ceftriaksonas sukelia tokį nepageidaujamą poveikį: hipotenziją arba galvos svaigimą (vertigo) (žr. 4.8 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Yra retų pranešimų apie sunkias nepageidaujamas reakcijas (keli atvejai baigėsi mirtimi) neišnešiotiems ir. išnešiotiems naujagimiams (jaunesniems nei 28 parų), kurie buvo gydomi į veną vartojamais ceftriaksonu ir kalcio preparatais. Skrodimo metu plaučiuose ir inkstuose pastebėta ceftriaksono kalcio druskos nuosėdų. Didelė nuosėdų atsiradimo rizika naujagimiams yra dėl jų mažo kraujo tūrio ir ilgesnio ceftriaksono pusinės eliminacijos laiko, palyginti su suaugusiais žmonėmis (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos vartojant ceftriaksoną, suskirstytos atsižvelgiant į pasireiškimo dažnį ir išvardytos toliau.

¹Nepageidaujamas poveikis būna lengvas ir dažniausiai gydymo metu ar jį nutraukus, sumažėja.

² Jei gydymo laikotarpiu ar po gydymo prasideda sunkus ir nepaliaujamas viduriavimas, reikia ištirti, ar nepasireiškė pseudomembraninis kolitas, kuris yra sunki, net gyvybei pavojinga komplikacija, dažniausiai sukelta Clostridium difficile (žr. 4.4 skyrių).

³ Šis nepageidaujamas poveikis pasireiškia tuo atveju, jei gydoma arba didele paros doze (pvz., paros dozė 80 mg/kg kūno svorio arba didesnė), arba suminė ceftriaksono paros dozė yra didesnė, kaip 10 g (pvz., didžiausia paros dozė yra 4 g), todėl pasireiškia kai kurie rizikos faktoriai (pvz., dėl sumažėjusio skysčių vartojimo). Vis dėlto, nutraukus ceftriaksono vartojimą šie simptomai išnyksta.

⁴Jei į veną ceftriaksono injekuojama greitai, gali atsirasti nesuderinamumo reakcija, pvz., karščio pojūtis arba pykinimas. Tokios reakcijos nebūna vaisto suleidžiant lėtai, per 2-4 minutes.

⁵Gydant spirochetozę, pvz., Laimo (Lyme) ligą, gali atsirasti Herksheimerio (Herxheimer) reakcija , t.y. karščiavimas, drebulys, galvos ir sąnarių skausmas. Ši reakcija yra baktericidinio ceftriaksono poveikio sukelėjams Borrelia burgdorferi rezultatas. Pacientus reikia informuoti, kad tokia reakcija antibiotikais gydant Laimo boreliozę pasireiškia dažnai ir praeina savaime.

Aprašyta atvejų, kai po ilgalaikio Laimo ligos gydymo ceftriaksonu, atsirado odos reakcija, niežulys, karščiavimas, leukopenija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas, sutriko kvėpavimo funkcija, atsirado sąnarių skausmai. Iš dalies šie sutrikimai atitinka Laimo boreliozės simptomus.

*Yra pranešimų apie sonografijos (ultragarso) būdu nustatytus pokyčius pacientų, gydytų ceftriaksonu, tulžies pūslėje. Be to, kai kuriems šių pacientų pasireiškė tulžies pūslės ligos simptomų.

Tiriant ultragarsu, kartais tulžyje aptinkama pakitimų, kurie klaidingai (nerandant šešėlių) palaikomi tulžies pūslės akmenimis. Medžiagos cheminė sudėtis, pvz., ceftriaksono kalcio druska, sąlygoja jos nustatymą ultragarsu. Tokia būklė yra trumpalaikė ir nutraukus ceftriaksono vartojimą bei pradėjus konservatyvų gydymą, praeina.

4.9 Perdozavimas

Pranešimų apie perdozavimą nėra.

Intoksikacijos simptomai

Būdingi vaisto perdozavimo požymiai atitinka vaisto nepageidaujamų reakcijų apibūdinimą.

Jei yra nefropatija arba tulžies pūslės akmenligė, vaistinio preparato vartojama didelėmis dozėmis ir dažnai, leidimo greitis yra didesnis nei rekomenduojama, labai retais atvejais gali atsirasti pilvo dieglių.

Perdozavimo gydymas

Per didelės ceftriaksono koncentracijos kraujyje hemodializės ar peritoninės dializės būdu pašalinti neįmanoma. Specifinio priešnuodžio nėra. Apsinuodijus tinka simptominės gydymo priemonės.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė- kiti betalaktaminiai antibakteriniai preparatai, trečios kartos cefalosporinai.

ATC kodas. J01DD04

Veikimo mechanizmas

Ceftriaksonas veikia baktericidiškai, kadangi slopina bakterijos ląstelės sienelės sintezę (augimo periodo laikotarpiu), slopindamas peniciliną prijungiančius baltymus (PBPs) , panašius į transpeptidazę.

Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos

Baktericidinio aktyvumo laipsnis priklauso nuo laiko intervalo, per kurį kraujo serume vaisto koncentracija pasiekia mažiausią mikrobo slopinamąją koncentraciją (MIC).

Atsparumo mechanizmai

• dėl β-laktamazių sukeltos inaktyvacijos. Ceftriaksoną hidrolizuoja betalaktamazės, ypač plataus spektro (ESBLs), kurias gamina Escherichia coli arba Klebsiella pneumoniae padermės, taip pat chromosominės koduotos sužadintos arba AmpC tipo betalaktamazės, kurios randamos Enterobacter cloacae sudėtyje. Todėl infekcinę ligą, sukeltą patogenų su indukuotomis, chromosominėmis, koduotomis AmpC beta laktamazėmis, negalima gydyti ceftriaksonu net ir tuo atveju, jei in vitro yra patvirtintas jautrumas vaistiniam preparatui, nes yra pavojus atsirasti padermėms su išskirtinai išreikštomis slopinančiomis AmpC beta laktamazėmis.
• dėl sumažėjusio penicilinus prijungiančių baltymų afiniteto prie ceftriaksono pneumokokų ir kitų streptokokų įgytas atsparumas vaistui yra nulemtas jau esančių PBPs pakitimų, kylančių dėl mutacijų, priešingai negu meticilinui (oksacilinui) atsparių stafilokokų, kurie gamina papildomus PBP su sumažėjusiu afinitetu ceftriaksonui ir sukelia jam atsparumą.
• dėl nepakankamo ceftriaksono patekimo (penetracijos) per išorinę gramneigiamų bakterijų ląstelės membraną. Dėl šios priežasties PBP slopinimas taip pat yra nepakankamas.
• dėl transporto mechanizmo, vaisto ištekėjimo siurblio, kuris iš ląstelės aktyviai išgabena ceftriaksoną.

Vienoje ląstelėje vienu metu gali veikti daugiau negu vienas iš aukščiau išvardintų atsparumo mechanizmų.

Atsiranda dalinis arba pilnas kryžminis atsparumas ceftriaksonui ir kitiems cefalosporinams (cefotaksimui ar ceftazidimui).

Mikroorganizmų jautrumas ir atsparumas

Tiriant atsparumą ceftriaksonui, vartojamos paprastai praskiestos serijos. Po to nustatyta mažiausia slopinamoji koncentracija, kuriai mikrobų padermės yra jautrios arba atsparios.

Padermių, kurių atsparumo dažnis nustatytas Europos jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų komiteto (EUCAST), nurodytas lentelėje.

*Stafilokokų jautrumas cefalosporinams nustatomas atsižvelgiant į jautrumą cefoksitinui.

**Beta-hemolizinių streptokokų A,B,C ir G grupių beta-laktamų jautrumas nustatomas, atsižvelgiant į jautrumą penicilinui.

***Izoliatai, kurių MIC yra didesnis nei paplitę jautrumo kriterijai, yra labai reti arba iki šiol neaprašyti. Bet kokio tokio izoliato identifikacija ir jautrumo testas antimikrobiniam poveikiui turi būti kartojamas ir jei rezultatai yra patvirtinti, izoliatai siunčiami į kitą laboratoriją. Iki šiol yra remiamasi klinikiniu atsaku į patvirtintą izoliato MIC, kuris yra didesnis, negu paplitę atsparumo kriterijai, todėl reikia tai įvardinti, kaip atsparų.

****Jautrumo kriterijai nustatomi į veną kartą per parą suleidus 1 g vaistinio preparato ir pavartojus ne didesnę kaip 2 g dozę.

Tam tikrų padermių, kurioms būdingas įgytas atsparumas, paplitimas gali skirtis priklausomai nuo geografinės vietovės ir nuo laiko, todėl pageidautina informacija apie lokalų atsparumą, ypač jei gydoma sunki infekcinė liga. Būtinu atveju, kai įtariama, jog paplitęs lokalus atsparumas yra susijęs mažiausiai su kelių rūšių infekcijos sukėlėjais, reikia konsultuotis su ekspertu. Reikia siekti, kad ypač sunkių infekcinių ligų arba gydymo nesekmių atveju būtų nustatoma mikrobiologinė diagnozė, įskaitant patikslintą ligos sukelėją ir jo jautrumą.

Mikrorganizmų jautrumo duomenys pateikti lentelėje.

Paprastai jautrios rūšys

Gramteigiami aerobai

Staphylococcus aureus* (meticilinui jautrios padermės)

Streptococcus agalactiae

Streptococcus pyogenes*

Streptococcus pneumoniae*

Gramneigiami aerobai

Borrelia burgdorferi

Haemophilus influenzae*

Moraxella catarrhalis*

Morganella morganii¹

Neisseria meningitidis*

Proteus mirabilis*¹

Proteus mirabilis*¹

Neisseria gonorrhoeae

Rūšys, kurių įgytas atsparumas gali kelti problemų

Gramteigiami aerobai

Staphylococcus epidermidis ⁺

Staphylococcus aureus

Staphylococcus haemolyticus+

Staphylococcus hominis+

Gramneigiami aerobai

Citrobacter freundii¹

Enterobacter aerognes

Enterobacter cloacae

Escherichia coli*¹

Klebsiella pneumoniae*¹

Klebsiella oxytoca

Proteus vulgaris

Serratia marcescens

Anaerobai

Bacteroides fragilis

Iš prigimties atsparios rūšys

Gramteigiami aerobai

Enterococcus spp.

Listeria monocytogenes

Staphylococcus aureus (meticilinui atsparios padermės)

Gramneigiami anaerobai

Clostridium difficile

Gramneigiami aerobai

Acinetobacter baumannii+

Pseudomonas aeruginosa

Stenotrophomonas maltophilia

Anaerobai

Clostridium difficile

Kiti mikroorganizmai

Chlamydia spp.

Chlamydophila spp.

Legionella pneumophila

Mycoplasma spp.

Treponema pallidum

* Klinikinis veiksmingumas įrodytas išskirtiems jautriems izoliatams patvirtintų klinikinių indikacijų

metu.

$ Vidutinio natūralaus jautrumo padermės

1 Kai kurios padermės gamina indukuojamąją ar pastoviai slopinančią, chromosomų koduojamą

cefalosporinazę ir platesnio spektro beta laktamazes (ESBLs), todėl klinikoje yra atsparios cefalosporinams.

⁺Padermės, iš kurių 50% yra atsparios vienoje ar daugiau EU vietovių arba šalių.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Ceftriaksonas yra cefalosporinas, vartojamas parenteriniu, intraveniniu ar injekuojamu į raumenis būdu. Išgertas ceftriaksonas neabsorbuojamas.

Injekavus 1 – 2 g, daugiau negu 60 audinių (įskaitant plaučius, širdį, tulžies latakus, kepenis, migdolines liaukas, vidurinę ausį, nosies gleivinę, kaulus) ir audinių skysčių (įskaitant smegenų, pleuros, prostatos ir sinovijos skystį) ilgiau negu 24 valandas laikosi didesnė už daugelio ligų sukėlėjų

MIC reikšmes vaisto koncentracija.

Absorbcija

Suleistas į raumenis ceftriaksonas visiškai absorbuojamas. Po injekcijos didžiausia koncentracija plazmoje (maždaug 80 mg/l) atsiranda per 2 – 3 valandas.

Pasiskirstymas

Ceftriaksonas gerai pasiskirsto įvairiuose organizmo skyriuose bei prasiskverbia per placentą. Vidutinis tariamasis pasiskirstymo tūris sveikam suaugusiam žmogui yra 0,13 l/kg.

Ceftriaksonas laikinai prisijungia prie albuminų. Jei vaistinio preparato koncentracija yra mažesnė negu 100 mg/l, prie baltymų būna prisijungę 95% plazmoje esančio ceftriaksono. Didėjant koncentracijai, vaisto prie albuminų prisijungia mažiau: jei ceftriaksono koncentracija plazmoje

300 µg/ml, prie albuminų prisijungia tik 85% plazmoje esančio vaistinio preparato.

Kiekis serume

Per 30 minučių sulašinus 1 g ceftriaksono, iš karto po infuzijos serume buvo 123,2 mikrogramo/ml ir 94,81 mikrogramo/ml, 57,8 mikrogramo/ml, 20,2 mikrogramo/ml bei 4,6 mikrogramo/ml, atitinkamai po 1,5 val., 4 val., 12 val. ir 24 val. nuo infūzijos pradžios.

Suleidus 1 g ceftriaksono į raumenis, po 1,5 val. vaisto koncentracija serume buvo 79,2 mikrogramo/ml, po to 58,2 mikrogramo/ml, 35,5 mikrogramo/ml bei 7,8 mikrogramo/ml, atitinkamai po 4 val., 12 val. ir 24 val.

Ceftriaksonas prasiskverbia į naujagimių, kūdikių ir vaikų uždegimo apimtus smegenų dangalus.

Suleidus į veną 50–100 mg/kg kūno svorio ceftriaksono, vidutinė didžiausia koncentracija (18 mg/l) smegenų skystyje atsiranda maždaug po 4 valandų. Suaugusiam žmogui, sergančiam meningitu, suleidus 50 mg/kg kūno svorio dozę, gydomoji koncentracija atsiranda po 2 -24valandų.

Ceftriaksonas prasiskverbia per placentos barjerą. Nedaug vaistinio preparato patenka į motinos pieną.

Biotransformacija

Metabolizmas

Ceftriaksono organizmas nemetabolizuoja, tačiau jį skaldo plonosios žarnos bakterijos.

Eliminacija

Jei vartojama 0,15 – 3 g dozė, pusinės eliminacijos periodo intervalas yra 6 – 9 valandos, bendras plazmos klirensas būna 0,6 – 1,4 l/val., inkstų klirensas – 0,3 – 0,7 l/val. 50-60 % ceftriaksono išsiskiria su šlapimu nepakitusios veikliosios medžiagos pavidalu, o kita dalis šalinama per tulžį su išmatomis mikrobiologiškai neaktyvių metabolitų forma.

Ceftriaksonas koncentruojasi šlapime. Čia vaisto koncentracija būna 5 – 10 kartų didesnė negu plazmoje.

Ceftriaksono pašalinti nei hemodialize, nei peritonine dialize neįmanoma.

Vaistas išskiriamas į šlapimą glomerulų filtracijos būdu. Kanalėlių sekrecijos būdu jis nešalinamas, todėl manoma, kad jo kiekis serume nepadidės, jei vaisto vartojama kartu su probenecidu ir šio vaistinio preparato, net didesnėmis dozėmis, pvz., 1 - 2 g, vartojimas, faktiškai yra nepagrįstas.

Tiesinis/ netiesisnis pobūdis

Ceftriaksono farmakokinetika dozės atžvilgiu yra netiesinė. Tai paaiškinama nuo koncentracijos priklausomu prisijungimo prie plazmos baltymų sumažėjimu ir dėl to atitinkamai padidėjusiu pasiskirstymu bei šalinimu.

Visi farmakokinetikos rodmenys, išskyrus pusinės eliminacijos periodą, yra priklausomi nuo dozės. Pakartotinai vartojant 0,5 – 2 g dozę, farmakokinetikos rodmenys būna 15 – 36 % didesni, negu suvartojus vienkartinę dozę.

Ypatingos populiacijos

Senyvi žmonės (vyresni negu 75 metų)

Senyviems pacientams ceftriaksono pusinės eliminacijos iš plazmos periodas yra 2 – 3 kartus ilgesnis, negu jaunesniems žmonėms.

Naujagimiai

3 parų naujagimiams ceftriaksono pusinės eliminacijos iš serumo periodas trunka maždaug 16 valandų, o 9 – 30 parų kūdikiams – maždaug 9 valandas.

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų ir(arba) kepenų funkcija

Pacientai, kurių sutrikusi inkstų veikla, daugiau ceftriaksono šalinama su tulžimi, o pacientai, kurių sutrikusi kepenų veikla, – su šlapimu. Šiems pacientams ceftriaksono pusinės eliminacijos iš plazmos periodas beveik nepailgėja. Jis gali pailgėti pacientams, kurių sutrikusi ne tik inkstų, bet ir kepenų veikla.

Jeigu yra galutinė inkstų veiklos nepakankamumo stadija, pusinės eliminacijos periodas būna žymiai ilgesnis ir trunka maždaug 14 valandų.

Farmakokinetika esant specifinėms klinikinėms situacijoms

Pirmąją gyvenimo savaitę 80% dozės išsiskiria su šlapimu; po pirmojo mėnesio eliminacijos lygis susilygina su suaugusiųjų. Naujagimiams, jaunesniems nei 8 paros, vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra du ar tris kartus ilgesnis nei jaunų suaugusiųjų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastinių tyrimų su gyvūnais duomenimis, nustatant ūminį toksinį vaistinio preparato poveikį, kartotinių dozių toksinį poveikį bei genotoksinį poveikį, nustatyta, kad kitokio poveikio žmogui, nei nurodytas kituose vaistinio preparato charakteristikų skyriuose, nerasta.

Tyrimais su avinais nustatyta, kad ceftriaksono vartojant dozėmis panašiomis ar mažesnėmis, nei skiriama žmonėms, mažėja spermos koncentracija, kiekis ir spermijų judrumas. Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad joms vartojant maždaug 20 kartų didesnę dozę, nei skiriamą žmonėms, poveikio vaisingumui ir reprodukcijai nepastebėta.

Tyrimai atlikti su pelėmis, žiurkėmis ir primatais, vartojant vaistinio preparato dozėmis, atitinkamai, 20, 20 ir 3 kartus didesnėmis, nei skiriamos žmonėms, parodė, kad nei teratogeninis, nei toksinis poveikis embrionui ir vaisiui nepasireiškė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Ceftriaxone Kabi 1 g sudėtyje nėra pagalbinių medžiagų ar konservantų.

6.2 Nesuderinamumas

Vaistinį preparatą Ceftriaxone Kabi 1 g draudžiama tirpinti kitais tirpalais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

Paruošto tirpalo draudžiama pridėti į kitus infuzinius tirpalus (skiriamus per infuzinę sistemą), išskyrus nurodytus 4.2 skyriuje!

Tirpalų, kurių sudėtyje yra ceftriaksono negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais ar šiais tirpalais juos papildyti. Be to, flakone esančio ceftriaksono negalima tirpinti ar paruošto vartojimui į veną tirpalo skiesti tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio ( pvz., Ringerio, Hartmano tirpalais), nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksono negalima maišyti ar vartoti kartu su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio (žr. 4.2, 4.3, 4.4 ir 4.8 skyrius).

Ceftriaxone Kabi 1 g yra nesuderinamas su toliau išvardintais preparatais:

-Aminoglikozidais. Dėl fizinio ir cheminio nesuderinamumo su visais aminoglikozidais, viename švirkšte ar ta pačia infuzijų sistema su jais ceftriaksono injekuoti negalima. Du antibiotikus galima injekuoti į skirtingas vietas, naudojant atskiras injekcines sistemas.

-Tirpalais, kuriuose yra kitų antimikrobinių preparatų. Jei vartojama kartu, šiuos preparatus būtina injekuoti atskirai. Gauta pranešimų apie ceftriaksono nesuderinamumą su amsakrinu, vankomicinu ir flukonazolu.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

Paruoštas tirpalas

Cheminis ir fizinis vaistinio preparato, laikomo 25° C temperatūroje, stabilumas išlieka 12 valandų, o laikomo 2 C – 8 C temperatūroje – 2 paras.

Mikrobiologiniu požiūriu paruoštą tirpalą reikia vartoti nedelsiant. Jei tuoj pat suvartoti negalima, už paruošto tirpalo laikymą ir sąlygas iki vartojimo atsako medikas, tačiau ilgiau negu 24 val. 2 C – 8 C temperatūroje laikyti negalima, nebent paruošimas buvo atliekamas kontroliuojamomis ir validuotomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

II ar III hidrolitinės klasės (pagal Europos farmakopėją) 15 ml stiklinis flakonas, užkimštas butilo gumos kamščiu ir užspaustas aliuminio dangteliu.

Kartono dėžutėje yra 5 arba 10 flakonų.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Ceftriaksono negalima maišyti tame pačiame švirkšte su kitais vaistais, išskyrus su 1% lidokaino hidrochlorido tirpalu (tik injekuojant į raumenis).

Ištirpinus miltelius, tirpalą reikia 60 sekundžių purtyti, kad ceftriaksono milteliai visiškai ištirptų.

Leidimas į raumenis

Ceftriaxone Kabi 1 g reikia ištirpinti 3,5 ml 1% lidokaino hidrochlorido tirpalo ir injekuoti giliai į sėdmenų raumenis. Lidokaino tirpalo leisti į veną draudžiama.

Leidimas į veną

Ceftriaxone Kabi 1 g reikia ištirpinti 10 ml injekcinio vandens. Preparato reikia injekuoti ne trumpiau kaip 2 – 4 minutes tiesiai į veną arba į intraveninės infuzijų sistemos vamzdelį. Informacija apie suderinamumą pateikta 4.2 skyriuje.

Paruoštas injekcinis tirpalas yra šiek tiek gelsvas, tačiau tai įtakos Ceftriaxone Kabi 1 g efektyvumui ar toleravimui neturi.

Paruoštą tirpalą reikia apžiūrėti. Galima vartoti tik skaidrų, be matomų dalelių tirpalą. Paruoštas vaistinis preparatas tinka vartoti tik vieną kartą, todėl likusį nesuvartotą tirpalą būtina sunaikinti.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.