Lorazepam Orion

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lorazepam Orion 1 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 1 mg lorazepamo.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas.

Kiekvienoje tabletėje yra 63,75 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė. 

Balta arba beveik balta, apvali, plokščia, užapvalintais kraštais, nedengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra išraižyta „1“, o kitoje pusėje yra gili laužimo vagelė. Tabletę galima padalyti į dvi lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis nerimo sutrikimų gydymas arba trumpalaikis nerimo bei nerimo, susijusio su depresijos simptomais, malšinimas suaugusiesiems.

Lorazepam Orion skirtas vartoti tik tada, kai yra neveiksmingas gydymas be vaistinių preparatų, o sutrikimas yra sunkus, sukelia negalią arba pacientui sukelia labai didelį nerimą. Nerimo ir įtampos, susijusių su kasdieniniame gyvenime patiriamu stresu, atveju anksiolitikų vartoti paprastai nereikia.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Dozavimas ir gydymo trukmė turi būti nustatyti individualiai. Pacientui turi būti skirta mažiausia veiksminga dozė trumpiausią galimą laikotarpį ir dozė didinama tada, kai reikia. Ilgalaikis gydymas nerekomenduojamas. Apskritai gydymas paprastai turi trukti ne ilgiau kaip 2‑4 savaites, įskaitant laipsnišką vaistinio preparato vartojimo nutraukimą. Gydymo prailginti negalima prieš tai neįvertinus tolimesnio gydymo būtinybės ir gydymas neturėtų trukti ilgiau kaip 2‑3 mėnesius.

Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas, nes apie ilgalaikio gydymo saugumą ir veiksmingumą žinoma mažai, o lorazepamas gali sukelti priklausomybę (žr. 4.4 skyrių).

Gydymą reikia nutraukti palaipsniui, nes staigiai nutraukus vaistinio preparato vartojimą, kyla nutraukimo simptomų ir atoveiksmio reiškinio atsiradimo rizika

Gydant nerimą, vidutinė paros dozė yra 2‑3 mg, padalyta į keletą dozių. Vis dėlto paros dozės gali būti nuo 1 iki 7,5 mg. Didžiausią dozę reikia išgerti prieš einant miegoti. 

Nemigos dėl nerimo arba trumpalaikio situacinio streso atveju galima skirti vienkartinę 1‑2 mg paros dozę, kurią paprastai reikia išgerti prieš einant miegoti.

Vaikų populiacija

Lorazepamo saugumas ir veiksmingumas vaikams dar neištirti.

Senyviems pacientams

Senyviems ar nusilpusiems pacientams rekomenduojama pradinė dozė yra 1 mg per parą, kurią reikia padalyti į dvi dozes. Dozavimą reikia keisti, atsižvelgiant į paciento poreikius ir gydymo toleravimą. Paprastai dozę sumažinti arba dozavimo intervalą pailginti reikia senyviems ar nusilpusiems pacientams, taip pat pacientams, kuriems yra inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas arba lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Tokius pacientus reikia dažnai stebėti ir, atsižvelgiant į paciento organizmo atsaką, atidžiai keisti dozavimą. Senyviems ar nusilpusiems pacientams normalią (įprastą) dozę reikia sumažinti 50% ir dozavimą keisti, atsižvelgiant į paciento poreikius ir gydymo toleravimą.

Vartojimo metodas

Tabletes reikia išgerti užgeriant nedideliu kiekiu skysčio nepriklausomai nuo valgymo. Vartojant po valgio, vaistinio preparato absorbcija gali pailgėti.

4.3 Kontraindikacijos

Lorazepam Orion negalima vartoti pacientams, kuriems yra:

• Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, kitiems benzodiazepinams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Miego apnėjos sindromas.
• Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.
• Generalizuota miastenija (myasthenia gravis).
• Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Lorazepam Orion nėra skirtas pirminiam psichozinių ar depresijos sutrikimų gydymui ir jo negalima vartoti depresija sergančių pacientų monoterapijai. Benzodiazepinai gali pašalinti slopinamąjį poveikį ir paskatinti depresija sergančius pacientus savižudybei arba pasunkinti depresija sergančių pacientų depresiją. Todėl tokiems pacientams reikia skirti minimalų vaistinio preparato kiekį.

Pacientus, kuriems yra inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas, reikia dažnai stebėti ir atidžiai keisti jiems dozavimą, atsižvelgiant į šių pacientų organizmo atsaką. Tokiems pacientams gali pakakti mažesnės dozės. Tokių pat atsargumo priemonių reikia imtis, gydant senyvus ir nusilpusius pacientus bei pacientus, kuriems pasireiškia lėtinis kvėpavimo nepakankamumas.

Benzodiazepinai, kaip ir kiti CNS slopinantys preparatai, gali skatinti encefalopatijos atsiradimą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.

Kai kuriems pacientams gydymo benzodiazepinais metu pasireiškė trombocitopenija, agranulocitozė ar pancitopenija, o kai kuriems pacientams buvo stebėtas kepenų fermentų suaktyvėjimas. Jeigu atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, reikia pakartotinių gydymo kursų, reikia laikas nuo laiko skaičiuoti kraujo ląstelių kiekius ir tikrinti kepenų funkciją.

Gydant benzodiazepinais, buvo pranešta apie sunkias anafilaksines reakcijas. Buvo pranešta apie angioneurozinės edemos, apėmusios liežuvį, antgerklį ar gerklas, atvejus po pirmosios ar vėlesnių benzodiazepinų dozių pavartojimo. Be to, kai kuriems pacientams pasireiškė dusulys, uždusimo pojūtis arba pykinimas ir vėmimas. Kai kuriais atvejais pacientams prireikė neatidėliotinos pagalbos ir gydymo vaistiniais preparatais. Jeigu angioneurozinė edema apima liežuvį, antgerklį ar gerklas, gali pasireikšti kvėpavimo takų obstrukcija ir pacientas gali mirti. Benzodiazepinų negalima vartoti pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi angioneurozinė edema, susijusi su gydymu benzodiazepinais. 

Nors hipotenzija pasireiškė retai, benzodiazepinus reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems dėl kraujospūdžio sumažėjimo gali kilti kardiovaskulinių ar galvos smegenų komplikacijų. Tai labai svarbu senyviems pacientams.

Atsargiai turi būti gydomi pacientai, kuriems pasireiškia ūminė uždaro kampo glaukoma.

Nerimas gali būti daugelio kitų sutrikimų simptomas. Reikia atsižvelgti į tai, kad nerimas gali būti susijęs su pagrindiniu fiziniu ar psichikos sutrikimu, dėl kurio turi būti skiriamas specifinis gydymas.

Gydymo trukmė

Jeigu gydymas trunka ilgiau kaip 4 savaites ir reguliariai vėliau, laikas nuo laiko reikia įvertinti, ar būtina tęsti gydymą Lorazepam Orion. Gydymas neturėtų trukti ilgiau kaip 2‑3 mėnesius.

Priklausomybė

Dėl benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Farmakologinis nerimo gydymas visais atvejais turi būti adjuvantinis. Jeigu įmanoma, gydymą pradėti, stebėti ir užbaigti turi tas pats gydantysis gydytojas.

Priklausomybės rizika yra didesnė, ilgą laiką vartojant didesnes dozes, ir dar didesnė pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė alkoholizmas arba narkomanija, arba pacientams, kurie turi reikšmingų asmenybės sutrikimų. Todėl šio vaistinio preparato negalima skirti narkotikų vartojantiems pacientams ir alkoholikams.

Nutraukimo simptomai

Jeigu pacientui pasireiškia fizinė priklausomybė, staigiai nutraukus vaistinio preparato vartojimą, gali atsirasti nutraukimo simptomų. Simptomai, susiję su benzodiazepinų vartojimo nutraukimu, yra galvos skausmas, raumenų skausmas, nerimas, įtampa, depresija, nemiga, neramumas, sumišimas, dirglumas, prakaitavimas ir nutraukimo sindromas (atkrytis), t. y. atsinaujina simptomai, dėl kurių buvo pradėtas gydymas benzodiazepinais, bet jie būna dar stipresni. Tokius simptomus gali būti sunku atskirti nuo pradinių simptomų, dėl kurių buvo skirtas vaistinis preparatas. 

Sunkiais atvejais gali pasireikšti išvardyti nutraukimo simptomai: realybės jausmo praradimas, depersonalizacija, hiperakuzija, spengimas ausyse, galūnių nutirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir fiziniam kontaktui, nevalingi judesiai, vėmimas, haliucinacijos ir traukuliai. Traukulių dažniau gali atsirasti pacientams, kuriems anksčiau buvo priepuolių arba kurie vartoja vaistinius preparatus, kurie mažina traukulių slenkstį, pavyzdžiui, antidepresantus.

Nutraukimo simptomų, ypač sunkių simptomų, dažniau gali atsirasti pacientams, kurie ilgą laikotarpį vartojo dideles dozes. Vis dėlto buvo pranešta apie nutraukimo simptomus pacientams, nutraukusiems gydomųjų benzodiazepinų dozių vartojimą, ypač kai vaistinio preparato vartojimas nutraukiamas staigiai. Nutraukimo simptomų / nutraukimo sindromo (atkryčio) rizika yra didesnė, kai gydymas nutraukiamas staigiai. Todėl vaistinio preparato vartojimą reikia užbaigti palaipsniui.

Amnezija

Pranešta, kad su benzodiazepinų vartojimu yra susijusi trumpalaikė anterogradinė amnezija ir atminties sutrikimas. Reikia įvertinti anterogradinės amnezijos riziką, vaistinį preparatą geriant dieną arba jeigu yra tikimybė, kad vaistinio preparato poveikis tęsis ilgiau nei paciento miegas. Pacientai turi būti tikri, kad galės nepertraukiamai miegoti pakankamai ilgai, kol baigsis vaistinio preparato poveikis (t. y. 7 - ­8 valandas).

Psichinės ir paradoksinės reakcijos

Kartais buvo pranešta apie benzodiazepinų vartojimo metu pasireiškusias paradoksines reakcijas. Tokios reakcijos yra neramumas, susijaudinimas, dirglumas, agresyvumas, kliedesiai, pyktis, košmarai, haliucinacijos, psichozės ir netinkamas elgesys. Tokių reakcijų tikimybė gali būti didesnė vaikams ir senyviems žmonėms. Jeigu jų atsiranda, gydymą šiuo vaistiniu preparatu reikia nutraukti.

Alkoholis

Gydymo lorazepamu metu reikia vengti alkoholio vartojimo (žr. 4.5 skyrių).

Pagalbinės medžiagos

Pacientai, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaisto vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Lorazepamą vartojant kartu su kitais CNS slopinančiais vaistiniais preparatais (pvz., anksiolitikais, antidepresantais, migdomaisiais / sedaciją sukeliančiais preparatais, barbitūratais, antipsichoziniais preparatais, vaistiniais preparatais nuo traukulių, anestetikais, beta adrenoreceptorių blokatoriais, opioidiniais analgetikais, sedaciją sukeliančiais antihistamininiais preparatais) ir alkoholiu, gali interaktyviai sustiprėti CNS slopinimas. Jeigu įmanoma, reikia vengti šių vaistinių preparatų vartojimo kartu ir, jeigu būtina, reikia vartoti mažesnę lorazepamo dozę.

Antiepilepsiniai vaistiniai preparatai

Galimos benzodiazepinų ir antiepilepsinių vaistinių preparatų sąveikos farmakokinetikos tyrimų duomenys yra prieštaringi. Buvo pranešta ir apie vaistinio preparato koncentracijos sumažėjimą, ir apie jos padidėją, ir apie pokyčių nebuvimą.

Kartu vartojamas fenobarbitalis gali sukelti adityvų poveikį CNS. Gydymo pradžioje dozę keisti reikia labai atsargiai.

Vartojant kartu su hidantoinais ar barbitūratais, gali pasireikšti ryškesnis nepageidaujamas poveikis. 

Valproatas gali slopinti lorazepamo gliukuronizaciją (koncentracijų serume padidėjimas: mieguistumo rizikos padidėjimas). Vartojant kartu su valproatu, reikia maždaug 50% sumažinti lorazepamo dozę.

Opioidiniai analgetikai

Kartu su CNS ir kvėpavimo slopinimo sustiprėjimu, benzodiazepinus vartojant kartu su opipoidiniais analgetikais, gali sustiprėti euforija ir padidėti psichologinė priklausomybė.

Klozapinas

Lorazepamą vartojant kartu su klozapinu, gali pasireikšti žymi sedacija, pernelyg stiprus seilėtekis ir ataksija.

Kiti sedaciją sustiprinantys vaistiniai preparatai

Cisapridas, lofeksidinas, nabilonas, disulfiramas ir raumenis atpalaiduojantys preparatai baklofenas ir tizanidinas. Sedacija gali sustiprėti ir vartojant kartu su alfa adrenoreceptorių blokatoriais ar moksonidinu.

Medžiagos, kurios veikia kepenų fermentus

Rifampicinas gali skatinti lorazepamo metabolizmą.

Hipotenzinis poveikis

Antihipertenziniai vaistiniai preparatai, vazodilatatoriai ir diuretikai. Hipotenzinio poveikio sustiprėjimas, vartojant kartu su AKF inhibitoriais, alfa adrenoreceptorių blokatoriais, angiotenzino II receptorių antagonistais, kalcio kanalų blokatoriais, adrenerginių neuronų blokatoriais, beta adrenoreceptorių blokatoriais, moksonidinu, nitratais, hidralazinu, minoksidiliu, natrio nitroprusidu ir diuretikais.

Kita sąveika

Lorazepamą vartojant kartu su probenecidu, dėl pusinio periodo pailgėjimo ir bendrojo klirenso sumažėjimo gali greičiau prasidėti arba ilgiau trukti lorazepamo poveikis. Kartu su probenecidu vartojamo lorazepamo dozę reikia sumažinti maždaug 50%.

Kofeino, teofilino ar aminofilino vartojimas gali mažinti benzodiazepinų, įskaitant lorazepamo, veiksmingumą.

Alkoholis

Lorazepamo negalima vartoti kartu su alkoholiu. Dėl lorazepamo vartojimo kartu su alkoholiu gali sustiprėti sedacija.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Remiantis vartojimo žmonėms patirtimi, manoma, kad nėštumo metu vartojami benzodiazepinai sukelia apsigimimus.

Benzodiazepinų negalima vartoti nėštumo metu, ypač pirmojo ir paskutiniojo nėštumo trimestrų metu. Skiriant vaistinį preparatą vaisingo amžiaus moteriai, reikia rekomenduoti, kad moteris kreiptųsi į savo gydytoją dėl šio vaistinio preparato nutraukimo, jeigu norėtų pastoti arba įtartų, kad pastojo. Vaisingo amžiaus moterys gydymo metu turi naudoti veiksmingą kontracepciją.

Nėštumo metu vartojami benzodiazepinai gali pažeisti vaisių. Įvairūs tyrimai rodo, kad anksiolitikų, pavyzdžiui, chlordiazepoksido, diazepamo ir meprobamato vartojimas susijęs su apsigimimų atsiradimo rizikos padidėjimu. Žmogaus virkštelės kraujo mėginiai rodo, kad benzodiazepinai ir jų gliukuroninti metabolitai prasiskverbia per placentą ir pasiekia vaisių. Pranešama, kad kūdikiams, kurių motinos prieš gimdymą keletą savaičių ar ilgiau gėrė benzodiazepinų, laikotarpiu po gimdymo pasireiškia nutraukimo simptomai. Buvo pranešta, kad naujagimiams, kuriuos pagimdė motinos, nėštumo pabaigoje, prasidėjus gimdymo veiklai arba gimdymo metu vartojusios benzodiazepinų, pasireiškė hipoaktyvumas, hipotonija, hipotermija, kvėpavimo slopinimas, apnėja, žindymo problemos ir metabolinio atsako į šalčio stresą sutrikimas.

Nustatyta, kad naujagimių organizme yra lėtesnė lorazepamo konjugacija, gliukuronidai šlapime aptinkami praėjus daugiau kaip septynioms paroms. Lorazepamo gliukuronizacija gali konkurenciniu būdu slopinti bilirubino konjugaciją ir sukelti naujagimio hiperbilirubinemiją.

Žindymas

Lorazepamas išsiskiria į motinos pieną ir pastebėtas poveikis gydomų motinų žindomiems naujagimiams / kūdikiams. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar nutraukti arba susilaikyti nuo gydymo lorazepamu. Motinų, kurios vartoja benzodiazepinų, žindomiems naujagimiams pasireiškė sedacija ir nesugebėjimas žįsti. Reikia stebėti, ar kūdikiams nepasireiškia farmakologinis poveikis (įskaitant sedaciją ir dirglumą).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl sedacinio, migdomojo ir raumenis atpalaiduojančiojo veikimo lorazepamas gebėjimą reaguoti veikia vidutiniškai ar stipriai. Be to, gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, pavyzdžiui: apsnūdimas, mieguistumas ir galvos svaigimas. Į tai reikia atsižvelgti, kai reikia atlikti užduotis, kurias atliekant, būtinas didesnis budrumas ir dėmesingumas, pavyzdžiui: vairuojant ir valdant mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamas poveikis paprastai pasireiškia gydymo pradžioje ir dažniausiai lengvėja ir nyksta, tęsiant vartojimą arba sumažinus dozę. 

Naudojami tokie sutrikimų dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Gydant perdozavimą, visada reikia prisiminti, kad pacientas galėjo pavartoti daug vaistinių preparatų.

Simptomai

Perdozavus benzodiazepinų, paprastai pasireiškia įvairaus laipsnio centrinės nervų sistemos slopinimas nuo mieguistumo iki komos. Lengvais atvejais gali pasireikšti tokie simptomai: mieguistumas, sumišimas ir letargija. Sunkesniais atvejais, ypač jeigu pacientas kartu pavartojo ir kitų CNS slopinančių medžiagų ar alkoholio, perdozavimas gali sukelti ataksiją, hipotenziją, raumenų hipotoniją, kvėpavimo slopinimą, sąmonės pokyčius nuo somnolencijos iki gilios komos ir labai retais atvejais mirtį.

Gydymas

Jeigu vaistinio preparato buvo nuryta neseniai, jeigu būtina, reikia sukelti vėmimą ir (arba) plauti skrandį, vėliau reikia skirti palaikomąjį gydymą, stebėti gyvybinius požymius ir pacientą atidžiai prižiūrėti. Jeigu skrandžio ištuštinimas neturi pranašumų, vaistinio preparato absorbciją galima veiksmingai sumažinti skiriant aktyvintosios anglies. Hipotenziją, nors ji mažai tikėtina, galima gydyti noradrenalinu. Lorazepamas blogai šalinamas dializės metu. Neveiklusis metabolitas lorazepamo gliukuronidas gali pasišalinti dializės metu.

Benzodiazepinų antagonistas flumazenilis gali būti naudingas benzodiazepinų perdozavimui gydyti ligoninėje gydomiems pacientams. Prieš vartojimą reikia perskaityti flumazenilio preparato informaciją.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – anksiolitikai, benzodiazepinai (trankviliantai) 

ATC kodas – N05BA06

Lorazepam Orion yra benzodiazepinas, kuris turi nerimą slopinančių, sedaciją sukeliančių, traukulius slopinančių, raumenis atpalaiduojančių ir migdomųjų savybių.

Veikimo mechanizmas

Benzodiazepinų veikimo mechanizmas šiuo metu nėra pilnai nustatytas. Vis dėlto atrodo, kad yra keletas veikimo mechanizmų. Benzodiazepinai poveikį greičiausiai sukelia, prisijungdami prie specifinių receptorių įvairiose CNS vietose, sustiprindami gama aminosviesto rūgšties sukeliamą sinapsinį ar presinapsinį slopinamąjį poveikį arba tiesiogiai veikdami veikimo potencialą sukeliančius mechanizmus.

Farmakodinaminis poveikis

Lorazepamas yra trumpai veikiantis benzodiazepinas, kurio pagrindinės savybės yra panašios į diazepamo. Vaistinis preparatas mažina nerimą, sukelia sedaciją, slopina traukulius, atpalaiduoja raumenis ir sukelia migdomąjį poveikį.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Lorazepamas yra veiksmingas anksiolitinis vaistinis preparatas, kuriam gali atsirasti priklausomybė, pacientams jį vartojant netinkamai arba piktnaudžiaujant. Pacientams, kuriems pasireiškia sunkus nerimas, gali padėti trumpalaikis (ne ilgesnis kaip 2‑4 savaičių) gydymas lorazepamu. Ilgėjant gydymo trukmei, rizikos ir naudos santykio palankumas mažėja ir tampa neigiamu, jeigu vaistinio preparato vartojama ilgiau kaip 2–3 mėnesius.

Vaikų populiacija

Lorazepamo saugumas ir veiksmingumas vaikams dar neištirti.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Vartojant per burną, beveik visas lorazepamas greitai absorbuojamas. Didžiausia koncentracija plazmoje pasiekiama per maždaug 2 valandas po pavartojimo.

Eliminacija

Nekonjuguoto lorazepamo pusinės eliminacijos periodas iš žmogaus plazmos paprastai trunka nuo maždaug 12 iki 16 val. Esant kliniškai reikšmingai koncentracijai, maždaug 90% lorazepamo būna prisijungusio prie plazmos baltymų. Lorazepamo koncentracija plazmoje proporcingai priklauso nuo dozės. 

Didelio kaupimosi sveikų tiriamųjų, vartojančių kartotines vaistinio preparato dozes, organizme nepastebėta. Daugiausia lorazepamo metabolizuojama konjugacijos su gliukurono rūgštimi būdu susiformuojant neaktyviam gliukuronidui. Lorazepamas neturi veikliųjų metabolitų. Nuo 70% iki 75% dozės šalinama su šlapimu gliukuronidų pavidalu. Reikšmingai didelės dalies lorazepamo hidroksilinimo nebūna ir jis nėra CYP450 sistemos N-dealkilinimo fermentų substratas.

Ypatingos populiacijos

Amžius neturi kliniškai reikšmingos įtakos lorazepamo farmakokinetikai. Tyrimo su senyvais tiriamaisiais metu buvo pranešta apie statistiškai reikšmingą bendrojo klirenso iš organizmo sumažėjimą, bet pusinės eliminacijos periodas žymiai nepakito.

Lorazepamo klirenso iš pacientų, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas (hepatitas, alkoholio vartojimo sukelta cirozė), organizmo pokyčių nebuvo.

Vienkartinės dozės farmakokinetinių savybių pacientų, kuriems yra įvairaus laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (nuo lengvo iki sunkaus), organizme duomenimis, apie žymius absorbcijos, klirenso ar ekskrecijos pokyčius nepranešta. Neveikliojo gliukuronido eliminacija žymiai pailgėjo. Dviem pacientams, kurie sirgo lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, po vidutinės trukmės gydymo lorazepamu buvo stebėtas eliminacijos sutrikimas su susijusiu pusinio periodo pailgėjimu. Hemodializė reikšmingai neveikia nepakitusio lorazepamo farmakokinetinių savybių, bet iš plazmos pašalinama labai daug neaktyviųjų gliukuronidų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Aštuoniolika mėnesių trukusio tyrimo metu žiurkėms ir pelėms girdant lorazepamą, galimo kancerogeninio poveikio įrodymų negauta. Lorazepamo mutageninio aktyvumo tyrimas su Drosophila melanogaster parodė, kad vaistinis preparatas nesukelia mutageninio poveikio. Tyrimas prieš implantaciją su žiurkėmis, kurioms buvo girdyta 20 mg/kg lorazepamo dozė, vaisingumo sutrikimo neparodė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Laktozė monohidratas

Mikrokristalinė celiuliozė

Polakrilino kalio druska

Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Aliuminio folijos, padengtos PE plėvele, dvisluoksnės juostelės.

Pakuotėje yra 20, 30, 50 ir 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.