Ceftriaksonas, 0,5g, milteliai injekciniam tirpalui
Vartojimas: leisti į raumenis, į veną
Registratorius: Hospira UK Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Ceftriaksonas
1. Kas yra Ceftriaxone Hospira ir kam jis vartojamas
Ceftriaxone Hospira yra antibiotikas, skiriamas suaugusiesiems ir vaikams (įskaitant naujagimius). Jis veikia naikindamas infekciją sukeliančias bakterijas. Jis priklauso antibiotikų grupei, kuri vadinama cefalosporinais.
Ceftriaxone Hospira vartojamas gydymui jei yra:
- smegenų infekcija (meningitas);
- plaučių infekcija;
- vidurinės ausies infekcija;
- pilvo ertmės ir pilvo sienos infekcija (peritonitas);
- šlapimo takų ir inkstų infekcija;
- kaulų ir sąnarių infekcija;
- odos ir minkštųjų audinių infekcija;
- kraujo infekcija;
- širdies infekcija.
Vaistas gali būti skiriamas:
- gydyti tam tikras lytiškai plintančias infekcijas (gonorėją ir sifilį);
- gydyti pacientus, kuriems yra sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių skaičius (neutropenija) ir kurie karščiuoja dėl bakterinės infekcijos;
- gydyti krūtinės ląstos infekcijas lėtiniu bronchitu sergantiems suaugusiems žmonėms;
- gydyti Laimo ligą (sukeltą erkės įkandimo) suaugusiems žmonėms ir vaikams, įskaitant naujagimius nuo 15 parų amžiaus;
- siekiant išvengti infekcijos operacijos metu.
2. Kas žinotina prieš vartojant Ceftriaxone Hospira
Ceftriaxone Hospira vartoti negalima.
- Jeigu yra alergija ceftriaksonui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).
- Jums buvo pasireiškusi sunki arba ūmi alerginė reakcija į antibiotikus (pvz., cefalosporinų, karbapenemų ar monobaktamų). Požymiai: ūmus gerklės ar veido tinimas, dėl kurio gali būti sunku kvėpuoti ar ryti, ūmus rankų, pėdų ar kulkšnių tinimas ir ūmus, greitai plintantis bėrimas.
- Esate alergiškas lidokainui ir Ceftriaxone Hospira Jums bus leidžiama į raumenis.
Ceftriaxone Hospira vartoti naujagimiams negalima:
- neišnešiotiems naujagimiams;
- išnešiotiems naujagimiams (jaunesniems negu 28 parų amžiaus), kuriems yra tam tikrų problemų dėl kraujo ar serga gelta (gelsva oda ar akių baltymai) arba jam į veną bus skiriamas kalcio turintis preparatas.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoja, prieš pradėdami vartoti Ceftriaxone Hospira, jeigu:
- su injekcija ar infuzija Jums neseniai buvo sušvirkšta arba ketinama švirkšti kalcio;
- neseniai po antibiotikų vartojimo viduriavote; jums yra buvę problemų, susijusių su žarnynu (ypač jei buvo pasireiškęs kolitas, t. y. žarnos uždegimas);
- turite kepenų ar inkstų veiklos sutrikimų;
- Jūsų tulžies pūslėje ar inkstuose yra akmenų;
- sergate kitomis ligomis, pvz., hemolizine anemija (raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimas, dėl ko Jūsų oda gali šiek tiek pagelsti, atsirasti silpnumas ar dusulys);
- laikotės mažo natrio kiekio dietos.
Jei reikia atlikti kraujo ar šlapimo tyrimą
Jei jums ilgą laiką skiriama Ceftriaxone Hospira, reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Ceftriaxone Hospira gali keisti kai kurių gliukozės koncentracijos tyrimų šlapime ir kraujo tyrimo, vadinamo Kumbso mėginių, rezultatus. Jei jums atliekami tyrimai:
• informuokite mėginį imantį asmenį, kad vartojote Ceftriaxone Hospira.
Vaikams
Prieš vaikui skiriant Ceftriaxone Hospira, pasitarkite su gydytoju, vaistininku ar slaugytoja, jei:
- jam ar jai neseniai į veną buvo skirtas ar bus skiriamas kalcio turintis preparatas.
Kiti vaistai ir Ceftriaxone Hospira
Jeigu vartojate, neseniai vartojote ar ketinate vartoti kitų vaistų, pasakykite tai gydytojui, vaistininkui arba slaugytojai.
Ypač svarbu pasakyti gydytojui, jeigu Jūs vartojate:
- antibiotikus, vadinamus aminoglikozidais;
- antibiotiką, vadinamą chloramfenikoliu (vartojamas gydant infekcijas, ypač akių).
Jeigu Jūs atliekate šlapimo tyrimą gliukozės koncentracijai nustatyti arba kraujo tyrimą, pasakykite gydytojui arba slaugytojui.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Gydytojas įvertins Jūsų gydymo Ceftriaxone Hospira naudą ir riziką kūdikiui.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Ceftriaxone Hospira gali sukelti galvos svaigimą. Jei jaučiatės apsvaigę, nevairuokite ir nenaudokite įrankių ar mechanizmų. Jei pasireiškia šie simptomai, pasitarkite su gydytoju.
Ceftriaxone Hospira sudėtyje yra natrio
Viename Ceftriaxone Hospira grame yra maždaug 3,6 mmol (82,8 mg) natrio. Į tai reikia atsižvelgti, jeigu laikotės mažo natrio kiekio dietos.
3. Kaip vartoti Ceftriaxone Hospira
Ceftriaxone Hospira paprastai skiria gydytojas arba slaugytoja. Jis gali būti skiriamas lašeline (infuzija į veną) arba injekcija tiesiogiai į veną ar raumenį. Ceftriaxone Hospira paruošia gydytojas, vaistininkas arba slaugytoja. Vaistas nėra maišomas ar skiriamas kartu su injekcijomis, kurių sudėtyje yra kalcio.
Įprastinė dozė
Gydytojas nustatys jums tinkamą Ceftriaxone Hospira dozę. Dozė priklauso nuo infekcijos sunkumo ir tipo; nuo to, ar vartojate kitų antibiotikų; nuo svorio ir amžiaus; nuo inkstų ir kepenų funkcijos. Dienų ar savaičių skaičius, kurį bus skiriamas Ceftriaxone Hospira, priklauso nuo infekcijos, kuria sergate, rūšies.
Suaugusieji, senyvo amžiaus žmonės ir 12-os metų amžiaus ar vyresni vaikai, sveriantys 50 kilogramų arba daugiau:
- 1–2 g per parą priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir tipo. Jei sergate sunkia infekcija, gydytojas skirs didesnę dozę (iki 4 g kartą per parą). Jeigu Jūsų paros dozė yra didesnė nei 2 g, ją galima suvartoti kaip vieną dozę arba per du kartus.
Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai (nuo 15-os parų iki 12-os metų amžiaus), sveriantys mažiau nei 50 kg:
- 50–80 mg Ceftriaxone Hospira kiekvienam kilogramui vaiko kūno masės kartą per parą priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir tipo. Jei sergate sunkia infekcija, gydytojas skirs didesnę dozę (iki 100 mg kiekvienam kilogramui kūno masės, iš viso iki 4 g kartą per parą). Jeigu Jūsų paros dozė yra didesnė nei 2 g, ją galima suvartoti kaip vieną dozę arba per du kartus.
- 50 kg ir daugiau sveriantiems vaikams turi būti skiriama įprastinė suaugusio žmogaus dozė.
Naujagimiai (0–14-os parų amžiaus)
- 20–50 mg Ceftriaxone Hospira kiekvienam kilogramui naujagimio kūno masės kartą per parą priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir tipo.
- Didžiausia paros dozė negali viršyti 50 mg kiekvienam kilogramui naujagimio kūno masės.
Asmenys, kuriems yra kepenų ir inkstų veiklos sutrikimų
Jums gali būti skiriama kitokia nei įprastinė dozė. Jūsų gydytojas nuspręs, kokio kiekio Ceftriaxone Hospira reikia, ir atidžiai stebės gydymo procesą, tai priklauso nuo kepenų ir inkstų ligos sunkumo.
Ką daryti pavartojus per didelę Ceftriaxone Hospira dozę?
Jei dėl klaidos gavote didesnį vaisto kiekį, nei buvo išrašyta, iš karto susisiekite su gydytoju arba artimiausios ligoninės personalu.
Pamiršus pavartoti Ceftriaxone Hospira
Jei užmiršote sušvirkšti injekciją, padarykite tai kuo greičiau. Tačiau jei netrukus bus laikas kitai injekcijai, praleiskite injekciją, kurią užmiršote sušvirkšti. Nebandykite kompensuoti praleistos dozės vartodami dvigubą dozę (dviejų injekcijų tuo pačiu metu).
Nustojus vartoti Ceftriaxone Hospira
Nenutraukite gydymo Ceftriaxone Hospira tol, kol to nenurodys gydytojas. Jei turite daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. gali pasireikšti bet kuris iš toliau išvardytų šalutinių poveikių.
Sunkios alerginės reakcijos (dažnis nežinomas, negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
Jei jums pasireiškė alerginė reakcija, nedelsiant praneškite gydytojui.
Toliau išvardyti galimi požymiai.
- Ūmus veido, gerklės, lūpų ar burnos tinimas. Dėl to gali pasidaryti sunku kvėpuoti ar ryti.
- Ūmus rankų, pėdų ir kulkšnių tinimas.
Sunkūs odos išbėrimai (dažnis nežinomas, negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
Jei jus sunkiai išbėrė, nedelsiant praneškite gydytojui.
- Požymiai gali būti: sunkus, greitai plintantis bėrimas, lydimas pūslių ir odos lupimosi, galbūt pūslių burnoje.
Kiti galimi šalutiniai poveikiai:
Labai dažni (gali pasireikšti daugiau negu 1 iš 10 žmonių):
- baltųjų kraujo ląstelių pokyčiai (pvz., leukocitų skaičiaus sumažėjimas ir eozinofilų skaičiaus padidėjimas) ir trombocitų pokyčiai (trombocitų skaičiaus sumažėjimas);
- tuštinimasis beformėmis išmatomis ar viduriavimas;
- kraujo tyrimų, kurie rodo kepenų funkciją, pokyčiai;
- bėrimas.
Nedažni (gali pasireikšti mažiau negu 1 iš 100 žmonių)
- grybelinės infekcijos (pvz., pienligė);
- baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimas (granulocitopenija);
- raudonųjų kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimas (anemija);
- kraujo krešėjimo sutrikimai. Tai apima tokius simptomus: lengvai atsirandančios kraujosruvos ir sąnarių skausmas bei patinimas;
- galvos skausmas;
- svaigimas;
- bloga savijauta;
- niežulys;
- skausmas ir deginimo jausmas venoje, į kurią buvo skirta Ceftriaxone Hospira; skausmas injekcijos vietoje;
- aukšta kūno temperatūra (karščiavimas);
- nenormalūs inkstų funkcijos tyrimų rezultatai (padidėjusi kreatinino koncentracija serume).
Reti (gali pasireikšti negu 1 iš 1000 žmonių)
- storosios žarnos uždegimas. Tai apima tokius simptomus: viduriavimas, dažnai su kraujo ar gleivių priemaiša, pilvo skausmas ir karščiavimas;
- sunkumas kvėpuoti (bronchospazmas);
- iškilęs bėrimas (dilgėlinė), kuris gali dengti didelį kūno plotą, niežėjimas ir patinimas;
- kraujas ar gliukozė šlapime;
- edema (skysčių susikaupimas);
- šaltkrėtis.
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
- antrinė infekcija, galinti nereaguoti į gydymą anksčiau paskirtu antibiotiku;
- anemijos forma, kuriai esant yra raudonosios kraujo ląstelės (hemolizinė anemija);
- didelis baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimas (agranulocitozė);
- traukuliai;
- svaigimas (sukimosi pojūtis);
- kasos uždegimas (pankreatitas). Tai apima tokius simptomus: stiprus pilvo skausmas, plintantis į nugarą;
- burnos gleivinės uždegimas (stomatitas);
- liežuvio uždegimas (glositas). Tai apima tokius simptomus: liežuvio patinimas, paraudimas ir skausmas;
- tulžies pūslės veiklos sutrikimai, kurie gali sukelti skausmą ar blogą savijautą;
- neurologinis sutrikimas, galintis atsirasti naujagimiams, kuriems pasireiškė sunki branduolių gelta;
- inkstų sutrikimai, kuriuos sukėlė kalcio ceftriaksono druskų nuosėdos. Gali būti jaučiamas skausmas šlapinantis ar sumažėjęs šlapimo kiekis;
- klaidingai teigiamas Kumbso testo rezultatas (kai kuriems kraujo sutrikimams tirti naudojamas testas);
- klaidingai teigiami galaktozemijos (per didelio angliavandenio galaktozės kiekio kraujyje susidarymo) tyrimo duomenys;
- Ceftriaxone Hospira gali veikti kai kurių rūšių gliukozės kiekio kraujo serume nustatymo tyrimus – pasitarkite su gydytoju.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel.: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Ceftriaxone Hospira
- Už šio vaisto laikymą atsakingas Jūsų gydytojas arba vaistininkas.
- Šio vaistinio preparato laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama. Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
- Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
- Ant išorinės dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Ceftriaxone Hospira sudėtis
Ceftriaxone Hospira veiklioji medžiaga yra ceftriaksono natrio druska.
Kiekviename flakone yra 0,5 mg ceftriaksono, atitinkančio 596 mg ceftriaksono natrio druskos.
Ceftriaxone Hospira sudėtyje pagalbinių medžiagų nėra.
Ceftriaxone Hospira išvaizda ir kiekis pakuotėje
- Ceftriaxone Hospira yra beveik baltos ar gelsvos spalvos milteliai, stikliniuose flakonuose.
- Ceftriaxone Hospira tiekiamas po 1, 5, 10 arba 25 flakonus kartono dėžutėje.
- Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Ceftriaksonas |
Vaisto stiprumas | 0,5g |
Vaisto forma | milteliai injekciniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | leisti į raumenis, į veną |
Registracijos numeris | LT/1/14/3549 |
Registratorius | Hospira UK Limited, Jungtinė Karalystė |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2014.04.28 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Ceftriaxone Hospira 0,5 g milteliai injekciniam tirpalui
2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Kiekviename flakone yra 0,5 g ceftriaksono, atitinkančio 596 mg ceftriaksono natrio druskos.
Ceftriaxone Hospira 0,5 g yra maždaug 1,8 mmol (41,4 mg) natrio.
3. FARMACINĖ FORMA
Milteliai injekciniam tirpalui
Beveik balti arba gelsvi, šiek tiek higroskopiniai, kristaliniai milteliai.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Ceftriaxone Hospira skirtas gydyti tokias suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant naujagimius (nuo gimimo), infekcines ligas:
- bakterinį meningitą;
- visuomenėje įgytą pneumoniją;
- hospitalinę pneumoniją;
- ūminį vidurinės ausies uždegimą;
- intraabdominalines infekcijas;
- komplikuotas šlapimo takų infekcijas (įskaitant pielonefritą);
- kaulų ir sąnarių infekcijas;
- komplikuotas odos ir poodinių audinių infekcijas;
- gonorėją;
- sifilį;
- bakterinį endokarditą.
Ceftriaxone Hospira gali būti vartojamas:
- suaugusiųjų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimui gydyti;
- suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant naujagimius nuo 15-tos gyvenimo paros, diseminuotai Laimo boreliozei (ankstyvajai (II stadijos) ar vėlyvajai (III stadijos) gydyti;
- operacijos srities infekcijų profilaktikai prieš operaciją;
- gydant karščiuojančius pacientus, kuriems yra neutropenija, įtariama, kad ją sukėlė bakterinė infekcija;
- gydant pacientus, kuriems yra bakteriemija, susijusi (ar įtariama, kad yra susijusi) su bet kuria iš anksčiau nurodytų infekcijų.
Ceftriaxone Hospira turi būti vartojamas kartu su kitais antibakteriniais vaistiniais preparatais, jei galima ligą sukėlusių bakterijų padermė nepatenka į vaisto poveikio spektrą (žr. 4.4 skyrių).
Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Dozė priklauso nuo infekcijos sunkumo, jautrumo, lokalizacijos bei tipo ir nuo paciento amžiaus bei kepenų ir inkstų funkcijos.
Toliau pateikiamose lentelėse rekomenduojamos dozės yra įprastai rekomenduojamos dozės esant šioms indikacijoms. Itin sunkiais atvejais turėtų būti skiriama didesnė rekomenduojama dozė.
Suaugusieji ir vyresni nei 12 metų vaikai, sveriantys 50 kg arba daugiau
Ceftriaksono dozavimas* | Dažnis** | Indikacijos |
1–2 g | Kartą per parą | Visuomenėje įgyta pneumonija |
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas | ||
Intraabdominalinės infekcijos | ||
Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą) | ||
2 g | Kartą per parą | Hospitalinė pneumonija |
Komplikuotos odos ir poodinių audinių infekcijos | ||
Kaulų ir sąnarių infekcijos | ||
2‑4 g | Kartą per parą | Karščiuojančių pacientų, kuriems yra neutropenija, gydymas, kai įtariama, kad karščiavimą sukėlė bakterinė infekcija |
Bakterinis endokarditas | ||
Bakterinis meningitas |
* Jeigu yra nustatyta bakteremija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę.
** galima apsvarstyti, ar nevertėtų didesnes kaip 2 g paros dozes vartoti per du kartus (kas 12 valandų).
Indikacijos suaugusiesiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams, sveriantiems 50 kg ar daugiau, kuriems reikia specialaus dozavimo plano
Ūminis vidurinės ausies uždegimas
Gali būti skiriama viena Ceftriaxone Hospira 1–2 g dozė į raumenis.
Remiantis ribotais duomenimis, tokiais atvejais, kai pacientas sunkiai serga arba ankstesnis gydymas yra neveiksmingas, Ceftriaxone Hospira gali būti veiksmingas skiriant 1–2 g paros dozę 3 dienas į raumenis.
Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją
2 g vienkartinė dozė prieš operaciją
Gonorėja
500 mg vienkartinė dozė į raumenis.
Sifilis
Įprastai rekomenduojamos dozės yra 500 mg–1 g kartą per parą, didinama iki 2 g kartą per parą esant neurosifiliui, 10–14 dienų. Dozės rekomendacijos gydant sifilį, įskaitant neurosifilį, remiasi ribotais duomenimis. Turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.
Diseminuota Laimo boreliozė (ankstyvoji [II stadija] ir vėlyvoji [III stadija])
2 g kartą per parą 14–21 dieną. Rekomenduojamos gydymo trukmės skiriasi, turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.
Vaikų populiacija
Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai (nuo 15-os parų iki 12-os metų amžiaus, sveriantys mažiau nei 50 kg)
Vaikams, sveriantiems 50 kg ar daugiau, turėtų būti skiriama įprastinė suaugusiųjų dozė.
Ceftriaksono dozavimas* | Dažnumas** | Indikacijos |
50‑80 mg/kg | Kartą per parą | Intraabdominalinės infekcijos |
Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą) | ||
Visuomenėje įgyta pneumonija | ||
Hospitalinė pneumonija | ||
50‑100 mg/kg (iki 4 g) | Kartą per parą | Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcijos |
Kaulų ir sąnarių infekcijos | ||
Karščiuojančių pacientų, kuriems yra neutropenija, įtariama, kad ją sukėlė bakterinė infekcija, gydymas | ||
80‑100 mg/kg (iki 4 g) | Kartą per parą | Bakterinis meningitas |
100 mg/kg (iki 4 g) | Kartą per parą | Bakterinis endokarditas |
* Jeigu yra nustatyta bakteriemija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę.
** galima apsvarstyti, ar nevertėtų didesnes kaip 2 g paros dozes vartoti per du kartus (kas 12 valandų).
Indikacijos naujagimiams, kūdikiams ir vaikams (nuo 15-os parų iki 12-os metų amžiaus, sveriantiems mažiau nei 50 kg), kuriems reikia specialaus dozavimo plano.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas
Pradiniam ūminiam vidurinės ausies uždegimui gydyti gali būti skiriama vienkartinė 50 mg/kg Ceftriaxone Hospira dozė. Remiantis ribotais duomenimis, tokiais atvejais, kai vaikas sunkiai serga arba pradinis gydymas yra neveiksmingas, Ceftriaxone Hospira gali būti efektyvus skiriant 50 mg/kg paros dozę 3 dienas į raumenis.
Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją
50–80 mg/kg vienkartinė dozė prieš operaciją.
Įprastai rekomenduojamos dozės yra 75–100 mg/kg (iki 4 g) kartą per parą 10–14 dienų. Dozės rekomendacijos gydant sifilį, įskaitant neurosifilį, remiasi ribotais duomenimis. Turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.
Diseminuota Laimo boreliozė (ankstyvoji [II stadija] ir vėlyvoji [III stadija])
50–80 mg/kg kartą per parą 14–21 dieną. Rekomenduojamos gydymo trukmės skiriasi, turėtų būti vadovaujamasi šalies ar vietos nurodymais.
Naujagimiai (0–14-os parų amžiaus)
Ceftriaxone Hospira yra kontraindikuotinas neišnešiotiems naujagimiams iki 41-os nėštumo savaitės (gestacinis amžius plius chronologinis amžius).
Ceftriaksono dozavimas* | Dažnis | Indikacijos |
20‑50 mg/kg | Kartą per parą | Intraabdominalinės infekcijos |
Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcijos | ||
Komplikuotos šlapimo takų infekcijos (įskaitant pielonefritą) | ||
Visuomenėje įgyta pneumonija | ||
Hospitalinė pneumonija | ||
Kaulų ir sąnarių infekcijos | ||
Karščiuojančių pacientų, kuriems yra neutropenija, įtariama, kad ją sukėlė bakterinė infekcija, gydymas | ||
50 mg/kg | Kartą per parą | Bakterinis meningitas |
Bakterinis endokarditas |
* Jeigu yra nustatyta bakteriemija, turi būti svarstoma galimybė skirti didesnę rekomenduojamą dozę
Negalima viršyti didžiausios 50 mg/kg paros dozės.
Indikacijos 0‑14 dienų naujagimiams, kuriems reikia specialaus dozavimo plano.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas
Pradiniam ūminiam vidurinės ausies uždegimui gydyti gali būti skiriama vienkartinė 50 mg/kg ceftriaksono dozė.
Operacijos srities infekcijų profilaktika prieš operaciją
20‑50 mg/kg vienkartinė dozė prieš operaciją.
Gydymo trukmė
Gydymo trukmė kinta pagal ligos eigą. Paprastai ceftriaksonu gydoma ne trumpiau kaip 48–72 val. po to, kai kūno temperatūra tampa normali ir atsiranda bakterijų išnaikinimo požymių.
Senyviems pacientams
Senyvo amžiaus pacientams vaistą rekomenduojama dozuoti taip pat, kaip ir jaunesniems suaugusiems žmonėms, jei inkstų ir kepenų funkcijos yra patenkinamos
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Remiantis galimais duomenimis, pacientams, kuriems yra lengvo ar vidutinio laipsnio kepenų funkcijos sutrikimas, bet nesutrikusi inkstų funkcija, ceftriaksono dozės koreguoti nereikia.
Tyrimų duomenų apie pacientus su sunkaus laipsnio kepenų funkcijos sutrikimu nėra (žr. 5.2 skyrių).
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems sutrikusi inkstų funkcija, bet nesutrikusi kepenų funkcija, ceftriaksono dozės mažinti nereikia. Tačiau jei yra sunkus inkstų veiklos nepakankamumas (kreatinino klirensas < 10 ml/min), ceftriaksono dozė neturi viršyti 2 g.
Pacientams, kuriems atliekama dializė, po dializės vartoti papildomą ceftriaksono dozę nebūtina. Ceftriaksonas nepašalinamas peritoninės ar hemodializės metu. Dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas.
Pacientams, kurių kepenų ir inkstų funkcijos yra sunkiai sutrikusios
Jeigu yra sunkus inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas, dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas.
Vartojimo metodas
Ceftriaxone Hospira gali būti per mažiausiai 30 minučių sulašinamas į veną (geriausias būdas) arba lėtai, per 5 minutes, suleidžiamas į veną arba gilia injekcija sušvirkščiamas į raumenis. Į veną leisti reikia su pertrūkiais 5 minutes, geriau į didesnes venas. 50 mg/kg ar didesnės dozės į veną kūdikiams ir vaikams iki 12-os metų amžiaus turi būti skiriamos infuzijomis. Siekiant sumažinti galimą bilirubininės encefalopatijos riziką, naujagimiams dozės į veną turėtų būti skiriamos 60 minučių trukmės infuzijomis (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Injekciją į raumenis reikia švirkšti giliai į santykinai didelio raumens pilvelį, į vieną vietą galima sušvirkšti ne daugiau kaip 1 g. Švirkštimo į raumenis metodą reikia turėti omenyje, kai pacientui sulašinti į veną neįmanoma ar mažiau tinka. Didesnes nei 2 g dozes reikia vartoti į veną.
Jeigu kaip tirpiklis naudojamas lidokainas, gauto tirpalo niekada negalima vartoti į veną (žr. 4.3 skyrių). Turėtų būti vadovaujamasi lidokaino produkto savybių santraukoje esančia informacija.
Dėl ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susiformavimo rizikos ceftriaksono negalima vartoti naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus), jei jiems reikalingas gydymas į veną skiriamais tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio, įskaitant nuolatines infuzijas, sudėtyje turinčias kalcio, pvz., parenterinis maitinimas (žr. 4.3 skyrių).
Skiriant į veną, kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio arba Hartmano tirpalai) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakonuose arba praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksono kalcio nuosėdos taip pat gali susiformuoti, jei ceftriaksonas tame pačiame intraveninės sistemos vamzdelyje bus sumaišytas su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl negalima maišyti arba tuo pačiu metu vartoti ceftriaksono ir tirpalų, kurių sudėtyje yra kalcio (žr. 4.3, 4.4 ir 6.2 skyrius).
Chirurginio pjūvio infekcijų profilaktikai prieš operaciją ceftriaksonas turi būti vartojamas likus 30‑90 min. iki operacijos.
Instrukcijų apie vaistinio preparato skiedimą prieš vartojimą ieškokite 6.6 skyriuje.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai, kitiems cefalosporinams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Anksčiau buvusi ūminė ir (arba) sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija) bet kuriam kitam betalaktaminiam antibiotikui (pvz., penicilinui, monobaktamams ir karbapenemams).
Ceftriaksono vartoti negalima:
Neišnešiotiems naujagimiams iki 41-os nėštumo savaitės (gestacinis amžius plius chronologinis amžius)*.
Išnešiotiems naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus):
- kuriems yra hiperbilirubinemija, gelta, hipoalbuminemija ar acidozė, nes esant šioms būklėms bilirubinas gali sunkiau sudaryti junginius su kitomis medžiagomis*;
- jei jiems reikalingas (ar prognozuojama, kad bus reikalingas) gydymas kalcio preparatais į veną ar infuzijomis, kurių sudėtyje yra kalcio (dėl ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizikos) (žr. 4.4, 4.8 ir 6.2 skyrius).
* Tyrimų in vitro duomenimis, ceftriaksonas gali išstumti bilirubiną iš jo jungimosi su serumo albuminais sričių, todėl minėtiems pacientams galima bilirubininės encefalopatijos rizika.
Naudojant lidokainą kaip tirpiklį prieš ceftriaksono injekciją į raumenis turi būti įsitikinta, ar nėra kontraindikacijų lidokainui (žr. 4.4 skyrių).
Ceftriaksono tirpalų, kurių sudėtyje yra lidokaino, niekada negalima vartoti į veną.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Padidėjusio jautrumo reakcijos Kaip ir vartojant bet kuriuos beta laktaminius antimikrobinius vaistinius preparatus, buvo gauta pranešimų apie sunkias ir retais atvejais mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas dėl vaistinio preparato vartojimo (žr. 4.8 skyrių). Sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos atveju privaloma nedelsiant nutraukti gydymą ceftriaksonu ir imtis atitinkamų skubios pagalbos priemonių. Prieš pradedant gydymą reikia įsitikinti, ar anksčiau nebuvo sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos ceftriaksonui, kitiems cefalosporinams ar bet kokiems kitiems beta laktaminiams vaistiniams preparatams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvę nesunkių padidėjusio jautrumo reakcijų kitiems beta laktaminiams preparatams, ceftriaksonas turėtų būti skiriamas atsargiai. Buvo gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (Stivenso ir Džonsono [Stevens-Johnson] sindromas arba Lajelio [Lyell] sindromas ar toksinė epidermio nekrolizė), tačiau šių reiškinių dažnis nežinomas (žr. 4.8 skyrių). Sąveika su kalcio turinčiais preparatais
Yra aprašyta mirtinų reakcijų, susijusių su kalcio ceftriaksono druskų nuosėdomis plaučiuose ir inkstuose jaunesniems kaip 1 mėnesio neišnešiotiems ir išnešiotiems naujagimiams. Mažiausiai vienam iš jų buvo skirta ceftriaksono ir kalcio skirtingu metu ir skirtingais intraveninės sistemos vamzdeliais. Remiantis galimais mokslinių tyrimų duomenimis, nėra duomenų apie patvirtintą nuosėdų susidarymą kraujagyslėse pacientams (išskyrus naujagimius), kurie buvo gydomi ceftriaksonu ir kalcio turinčiais tirpalais ar bet kokiais kitais kalcio turinčiais vaistiniais preparatais. Tyrimų in vitro duomenimis, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, naujagimiams buvo padidėjusi ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizika.
Skiriant bet kokio amžiaus pacientams, ceftriaksoną draudžiama maišyti ar vartoti vienu metu su bet kokiais į veną vartojamais kalcio turinčiais tirpalais, net skirtingais infuzijų vamzdeliais ar skirtingose infuzijos vietose. Tačiau vyresniems nei 28-ių parų amžiaus pacientams ceftriaksono ir kalcio turinčių tirpalų galima skirti vieną po kito, jei infuzijos vamzdeliai naudojami skirtingose kūno vietose arba jei infuzijos vamzdeliai yra pakeičiami ar tarp infuzijų kruopščiai praplaunami fiziologiniu tirpalu, kad būtų išvengta nuosėdų susidarymo. Gydant pacientus, kuriems reikia nuolatinės kalcio turinčios visiško parenterinio maitinimo (TPN) infuzijos, sveikatos priežiūros specialistas gali apsvarstyti alternatyvaus antibakterinio gydymo taikymą, kuris nekeltų panašios nuosėdų formavimosi rizikos. Jei ceftriaksono vartojimas yra būtinas nuolatinį maitinimą gaunantiems pacientams, visiško parenterinio maitinimo tirpalai ir ceftriaksonas gali būti vartojami vienu metu, tačiau skirtingais infuzijos vamzdeliais skirtingose kūno vietose. Kitu atveju, ceftriaksono infuzijos metu visiško parenterinio maitinimo tirpalas turi būti neskiriamas ir tarp skirtingų tirpalų skyrimo turi būti praplaunami infuzijos vamzdeliai (žr. 4.3, 4.8, 5.2 ir 6.2 skyrius).
Vaikų populiacija
Ceftriaxone Hospira saugumas ir veiksmingumas naujagimiams, kūdikiams ir vaikams buvo patvirtintas vartojant dozėmis, kurios nurodytos skyriuje „Dozavimas ir vartojimo būdas“ (žr. 4.2 skyrių). Tyrimų duomenimis, ceftriaksonas, kaip ir kai kurie kiti cefalosporinai, gali išstumti bilirubiną iš jo junginių su serumo albuminais.
Neišnešiotiems ir laiku gimusiems naujagimiams Ceftriaxone Hospira skirti draudžiama, esant bilirubininės encefalopatijos atsiradimo rizikai (žr. 4.3 skyrių). Imuninių reakcijų sukelta hemolizinė anemija Imuninių reakcijų sukelta anemija buvo nustatyta pacientams, kuriems buvo skiriama cefalosporinų grupės antibakterinių vaistų, įskaitant Ceftriaxone Hospira (žr. 4.8 skyrių). Apie sunkius hemolizinės anemijos atvejus (įskaitant mirtinus) buvo gauta pranešimų gydant Ceftriaxone Hospira ir suaugusius žmones, ir vaikus. Jei pacientui pasireiškė anemija vartojant ceftriaksoną, gali būti įtariama cefalosporinų-sukelta anemija, ceftriaksono vartojimas turi būti nutrauktas, kol ligos etiologija bus nustatyta.
Ilgalaikis gydymas Ilgai vartojant vaistą reikia reguliariai atlikti bendrą kraujo tyrimą.
Kolitas ar nejautrių mikroorganizmų išplitimas Apie antibakterinių preparatų sukeltą kolitą ir pseudomembraninį kolitą buvo gauta pranešimų gydant beveik visais antibakteriniais preparatais, įskaitant ceftriaksoną. Šių sutrikimų sunkumas gali varijuoti nuo lengvo iki keliančio pavojų gyvybei. Todėl svarbu įtarti šią diagnozę pacientams, kuriems vartojimo metu ar po vartojimo pasireiškia viduriavimas (žr. 4.8 skyrių). Turėtų būti svarstomas gydymo ceftriaksonu nutraukimas ir specifinis Clostridium difficile gydymas. Negalima skirti žarnų peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų. Kaip ir vartojant kitus antibakterinius vaistinius preparatus, gali atsirasti nejautrių mikroorganizmų superinfekcijos. Pacientams, kurių inkstų ir kepenų funkcijos yra sunkiai sutrikusios Sunkaus inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumo atvejais dėl saugumo ir veiksmingumo rekomenduojamas atidus klinikinis stebėjimas (žr. 4.2 skyrių).
Sąveika su serologiniais tyrimais
Gali atsirasti sąveika su Kumbso testu, nes dėl Ceftriaxone Hospira gali būti gaunamas klaidingai teigiamas testo rezultatas. Dėl Ceftriaxone Hospira taip pat gali būti gaunami klaidingai teigiami galaktozemijos tyrimo duomenys (žr. 4.8 skyrių).
Gali būti gaunami klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenys. Gydymo Ceftriaxone Hospira metu gliukozės koncentracija šlapime turi būti nustatoma fermentiniu būdu (žr. 4.8 skyrių).
Natris
Kiekviename grame Ceftriaxone Hospira yra 3,6 mmol natrio. Į tai turi būti atsižvelgiama gydant pacientus, kuriems reguliuojamas suvartojamo natrio kiekis.
Antibakterinio veikimo spektras
Ceftriaksono antibakterinio poveikio spektras yra ribotas ir gydant kai kurias infekcijų rūšis ceftriaksonas gali būti netinkamas vartoti be papildomų preparatų, išskyrus atvejus, kai ligos sukėlėjas yra nustatytas (žr. 4.2 skyrių). Gydant kelių mikroorganizmų sukeltas infekcijas, kai tarp įtariamų ligos sukėlėjų yra ceftriaksonui atsparių organizmų, turi būti svarstoma papildomo antibiotiko vartojimo galimybė.
Lidokaino vartojimo
Kai lidokainas vartojamas kaip tirpiklis, ceftriaksono tirpalai turi būti vartojami tik injekcijomis į raumenis. Prieš vartojant turi būti atsižvelgta į kontraindikacijas lidokainui, įspėjimus ir kitą svarbią informaciją, aprašytą lidokaino produkto savybių santraukoje (žr. 4.3 skyrių). Lidokaino tirpalo niekada negalima vartoti į veną.
Akmenų formavimasis tulžies pūslėje ir tulžies takuose
Jei ultragarso tyrimo vaizduose matyti šešėliai, turėtų būti apsvarstytas galimas kalcio ceftriaksono druskų nuosėdų susidarymas. Šešėliai, kurie buvo netinkamai interpretuoti kaip tulžies pūslės akmenys, buvo nustatyti tulžies pūslės ultragarso tyrimo vaizduose, dažniau pasitaikydavo vartojant 1 g ar didesnę ceftriaksono paros dozę. Ypač atidžiai turėtų būti stebimi gydomi vaikai. Šios nuosėdos išnyksta nutraukus ceftriaksono vartojimą. Retais atvejais kalcio ceftriaksono druskų nuosėdos sukeldavo simptomus. Tokiais atvejais, kai pasireiškia simptomai, rekomenduojamas konservatyvus nechirurginis gydymas, bendrosios praktikos gydytojas turėtų apsvarstyti ceftriaksono vartojimo nutraukimo galimybę įvertinęs specifinę naudą ir riziką (žr. 4.8 skyrių).
Tulžies stazė
Buvo gauta pranešimų apie pankreatito, atsiradusio galimai dėl tulžies takų obstrukcijos, atvejus Ceftriaxone Hospira gydomiems pacientams (žr. 4.8 skyrių). Daugelis pacientų turėjo tulžies stazės ir tulžies druskų nuosėdų susidarymo rizikos faktorių, pvz., neseniai buvęs didelės apimties gydymas, sunki liga ar visiškas parenterinis maitinimas. Negalima atmesti su Ceftriaxone Hospira susijusio druskų nuosėdų formavimosi tulžies takuose aktyvinimo mechanizmo ar kofaktoriaus.
Akmenų formavimasis inkstuose
Buvo gauta pranešimų apie akmenų formavimąsi inkstuose. Nutraukus ceftriaksono vartojimą, šis procesas išnyksta (žr. 4.8 skyrių). Pasireiškus simptomams turi būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Įvertinęs specifinę naudą ir riziką, bendrosios praktikos gydytojas turėtų apsvarstyti ceftriaksono skyrimą pacientams, kuriems anksčiau buvo nustatyta akmenų inkstuose ar hiperkalciurija.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Skiriant į veną, kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio ar Hartmano tirpalai) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakonuose ar praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksono kalcio nuosėdos taip pat gali susiformuoti, jei ceftriaksonas tame pačiame intraveninės sistemos vamzdelyje bus sumaišytas su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio. Ceftriaksono negalima tuo pačiu metu vartoti kartu su kalcio turinčiais į veną skiriamais tirpalais, įskaitant nuolatines kalcio turinčias infuzijas, pvz., parenterinį maitinimą naudojant Y formos jungtį. Tačiau pacientams, išskyrus naujagimius, ceftriaksonas ir kalcio turintys tirpalai gali būti vartojami vienas po kito, jei tarp infuzijų vamzdeliai kruopščiai praplaunami suderinamu tirpalu. In vitro tyrimų su suaugusių žmonių ir naujagimių virkštelės kraujo plazma duomenimis, naujagimiams yra padidėjusi ceftriaksono kalcio druskų nuosėdų susidarymo rizika (žr. 4.2, 4.3, 4.4, 4.8 ir 6.2 skyrius).
Vartojimas kartu su geriamaisiais antikoaguliantais gali padidinti vitamino K antagonisto poveikį bei kraujavimo riziką. Rekomenduojama dažnai stebėti Tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) ir atitinkamai koreguoti prieš vitaminą K veikiančio vaistinio preparato dozavimą tiek gydymo ceftriaksonu metu, tiek ir baigus gydymą (žr. 4.8 skyrių).
Duomenys apie potencialiai padidėjusį aminoglikozidų toksiškumą inkstams vartojant kartu su cefalosporinais yra prieštaringi. Tokiais atvejais turi būti griežtai laikomasi rekomendacijų dėl aminoglikozidų koncentracijų (ir inkstų funkcijos lygio).
In-vitro tyrimo metu vartojant chloramfenikolio ir ceftriaksono derinį buvo nustatytas antagonistinis efektas. Šio radinio klinikinė reikšmė nežinoma.
Nebuvo gauta pranešimų apie sąveiką tarp ceftriaksono ir pro burną vartojamų kalcio turinčių preparatų ar tarp į raumenis vartojamo ceftriaksono ir kalcio turinčių preparatų (vartojamų į veną ar pro burną).
Ceftriaksonu gydomiems pacientams gali būti klaidingai teigiamas Kumbso testo rezultatas.
Dėl ceftriaksono, kaip ir dėl kitų antibiotikų, gali būti gaunami klaidingai teigiami galaktozemijos tyrimo duomenys.
Taip pat gali būti gaunami klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenys. Todėl gydymo ceftriaksono metu gliukozės koncentracija šlapime turi būti nustatoma fermentiniu būdu.
Vieną po kito vartojant dideles ceftriaksono dozes ir stipriai veikiančius diuretikus (pvz., furozemidą), nebuvo pastebėta inkstų funkcijos pablogėjimo.
Tuo pačiu metu vartojant probenecidą, ceftriaksono eliminacija nesumažėja.
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Ceftriaksonas praeina pro placentą. Duomenys apie ceftriaksoną vartojančias nėščiąsias yra riboti. Pagal tyrimų su gyvūnais duomenis, tiesioginis ar netiesioginis žalingas poveikis embrionui / vaisiui, perinataliniam ir postnataliniam vystymuisi nėra nurodytas (žr. 5.3 skyrių). Ceftriaksono vartoti nėštumo metu, ypač pirmojo trimestro metu, galima tik tuo atveju, jei nauda viršija riziką.
Žindymas
Ceftriaksonas mažomis koncentracijomis išsiskiria su motinos pienu, tačiau vartojant terapines ceftriaksono dozes žindomiems kūdikiams neturėtų būti jokio poveikio. Tačiau negali būti atmetama viduriavimo ar gleivinių grybelinės infekcijos rizika. Turėtų būti apsvarstyta sensibilizacijos galimybė. Turi būti nuspręsta nutraukti maitinimą krūtimi arba nutraukti / sustabdyti gydymą ceftriaksonu, atsižvelgiant į maitinimo krūtimi naudą vaikui ir gydymo ceftriaksonu naudą motinai.
Vaisingumas
Tiriant reprodukcinę funkciją, nebuvo nustatyta nepageidaujamo poveikio vyro ar moters vaisingumui.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Gydant ceftriaksonu, gali atsirasti nepageidaujamas poveikis (pvz., svaigimas), kuris gali veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus (žr. 4.8 skyrių). Pacientai turi būti atsargūs vairuodami ar valdydami mechanizmus.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Dažniausiai registruojami nepageidaujami ceftriaksono poveikiai yra eozinofilija, leukocitopenija, trombocitopenija, viduriavimas, bėrimas ir kepenų fermentų aktyvumo serume padidėjimas.
Duomenys apie ceftriaksono nepageidaujamų poveikių dažnį buvo gauti iš klinikinių tyrimų.
Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
Organų sistemos klasė | Dažnas | Nedažnas | Retas | Dažnis nežinomasa |
Infekcijos ir infestacijos | Lyties organų mikozė | Superinfekcijab | ||
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija Leukocitopenija | Granulocitopenija Anemija Krešėjimo sutrikimas | Agranulocitozė | |
Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaktoidinė reakcija Padidėjęs jautrumasb | |||
Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas Svaigimas | Traukuliai | ||
Ausų ir ausies labirinto sutrikimai | Sukimasis | |||
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | |||
Virškinamojo trakto sutrikimai | Tuštinimasis beformėmis išmatomis | Pykinimas Vėmimas | Kasos uždegimasb Burnos gleivinės uždegimas Liežuvio uždegimas | |
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai | Kepenų fermentų aktyvumo serume padidėjimas | Vaisto nuosėdų susidarymas tulžies pūslėjeb Branduolių gelta | ||
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Niežėjimas | Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromasb Toksinė epidermio nekrolizėb Daugiaformė eritema Ūminė išplitusi egzanteminė pustuliozė | |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Hematurija Glikozurija | Oligurija Vaisto nuosėdų susidarymas inkstuose (grįžtamas) | ||
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Venos uždegimas Skausmas injekcijos vietoje Karščiavimas | Edema Šaltkrėtis | ||
Tyrimai | Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujo serume | Klaidingai teigiamas Kumbso mėginysb Klaidingai teigiami galaktozės nustatymo kraujyje tyrimo duomenysb Klaidingai teigiami gliukozės nustatymo šlapime nefermentiniu metodu duomenysb |
a Remiantis po platinimo pradžios gautais pranešimais. Apie šias reakcijas pranešama savanoriškai iš neapibrėžto dydžio populiacijos, todėl neįmanoma patikimai įvertinti jų dažnio, tad klasifikuojamos kaip nežinomos.
b Žr. 4.4 skyrių.
Infekcijos ir infestacijos
Pranešimai apie viduriavimą pradėjus vartoti ceftriaksoną gali būti susiję su Clostridium difficile. Turėtų būti taikomas atitinkamas skysčių ir elektrolitų kiekį koreguojantis gydymas (žr. 4.4 skyrių).
Ceftriaksono kalcio druskų susidarymas
Retais atvejais buvo gauta pranešimų apie sunkius ir, kai kuriais atvejais, mirtinus nepageidaujamus reiškinius neišnešiotiems ir išnešiotiems naujagimiams (iki 28-ių parų amžiaus), kurie buvo gydomi ceftriaksono ir kalcio preparatais į veną. Pomirtinių tyrimų duomenimis, ceftriaksono kalcio druskų buvo rasta plaučiuose ir inkstuose. Didelė nuosėdų susidarymo rizika naujagimiams yra dėl jų mažo kraujo tūrio ir ilgesnio nei suaugusių žmonių pusinės eliminacijos laiko (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).
Buvo gauta pranešimų apie nuosėdų susidarymą inkstuose, daugiausiai vyresniems nei 3 metų vaikams, kurie buvo gydomi didelėmis paros dozėmis (pvz., ≥ 80 mg/kg/parą) arba dozėmis, kurių suma viršijo 10 gramų ir buvo kitų rizikos veiksnių (pvz., skysčių vartojimo apribojimai arba gulėjimas lovoje). Nuosėdų susidarymo rizika didėja imobilizuotiems ar dehidratuotiems pacientams. Šis reiškinys gali pasireikšti arba nepasireikšti simptomais, gali sukelti inkstų nepakankamumą ir anuriją, nutraukus ceftriaksono vartojimą išnyksta (žr. 4.4 skyrių).
Buvo nustatytas ceftriaksono kalcio nuosėdų susidarymas tulžies pūslėje, dažniausiai pacientams, kurie buvo gydomi didesnėmis nei rekomenduojamomis standartinėmis dozėmis. Perspektyvinių tyrimų duomenimis, vaikams nuosėdų susidarymo dažnis buvo didesnis vaistą vartojant į veną – daugiau nei 30 % kai kuriuose tyrimuose. Vartojant lėtomis infuzijomis (20–30 min) šis dažnis buvo mažesnis. Šis reiškinys dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau retais atvejais kartu su nuosėdomis pasireiškė tokie klinikiniai simptomai kaip skausmas, pykinimas ir vėmimas. Tokiais atvejais rekomenduojamas simptominis gydymas. Nutraukus ceftriaksono vartojimą, susidariusios nuosėdos dažniausiai išnyksta (žr. 4.4 skyrių).
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Perdozavus gali atsirasti pykinimo simptomai, vėmimas ir viduriavimas. Ceftriaksono koncentracijos negalima sumažinti atliekant hemodializę ar peritoninę dializę. Specifinio priešnuodžio nėra. Apsinuodijus tinka simptominės gydymo priemonės.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
ATC klasifikacija
Farmakoterapinė grupė –sisteminio vartojimo antibakteriniai preparatai, trečios kartos cefalosporinai, ATC kodas – J01DD04.
Veikimo mechanizmas
Prisijungęs prie peniciliną prijungiančių baltymų (PBP), ceftriaksonas slopina bakterijų ląstelių sienelės sintezę. Taip nutraukiama ląstelės sienelės (peptidoglikanų) biosintezė ir įvyksta bakterijos ląstelės lizė bei žūtis.
Atsparumas
Bakterijos gali būti atsparios ceftriaksonui dėl vieno ar kelių iš šių mechanizmų:
• hidrolizės, kurią atlieka betalaktamazės, įskaitant plataus spektro betalaktamazes (ESBL), karbapenemazes ir Amp C fermentus, kurie gali būti indukuojami ir stabiliai slopinami esant tam tikroms aerobinių gramneigiamų bakterijų rūšims;
• sumažėjusio peniciliną prijungiančių baltymų afiniteto ceftriaksonui;
• gramneigiamų organizmų išorinės membranos nepraeinamumo;
• iš ląstelės antibiotikus išmetančių pompų bakterijose.
Jautrumo tyrimų atskaitos taškai
Europos antimikrobinių vaistinių preparatų jautrumo tyrimų komitetas (EUCAST) nustatė toliau nurodytus minimalios inhibuojančios koncentracijos (MIC) atskaitos taškus.
Ligos sukėlėjas | Praskiedimo testas (MIC, mg/l) | |
Jautrus | Atsparus | |
Enterobacteriaceae | ≤ 1 | > 2 |
Staphylococcus spp. | a. | a. |
Streptococcus spp (A, B, C ir G grupės) | b. | b. |
Streptococcus pneumoniae | ≤ 0,5c | > 2 |
Viridans grupės Streptococci | ≤ 0,5 | > 0,5 |
Haemophilus influenzae | ≤ 0,12c | > 0,12 |
Moraxwella catarrhalis | ≤ 1 | > 2 |
Neisseria gonorrhoeae | ≤ 0,12 | > 0,12 |
Neisseria meningitidis | ≤ 0,12c | > 0,12 |
Non-species related | ≤ 1d. | > 2 |
a. Jautrumas nustatytas pagal jautrumą cefoksitinui.
b. Jautrumas nustatytas pagal jautrumą penicilinui.
c. Bakterijos, kurių ceftriaksono MIC yra virš jautrumo atskaitos taško, yra retos, ir, jei būtų nustatytos, turėtų būti tiriamos iš naujo ir, tai patvirtinus, nusiųstos į etaloninę laboratoriją.
d. Atskaitos taškai taikomi 1 g x 1 paros dozei į veną ir didelei bent 2 g x 1 dozei.
Klinikinis veiksmingumas prieš specifinius ligų sukėlėjus
Įgytas atsparumo paplitimas pasirinktoms padermėms kinta priklausomai nuo geografinės vietovės ir bėgant laikui, todėl pageidaujama vadovautis vietos atsparumo duomenimis, ypač gydant sunkias infekcijas. Jei vietos atsparumo paplitimas yra toks, kad ceftriaksono vartojimas gydant bent kelių padermių sukeltas infekcijas yra abejotinas, jei reikia, turėtų būti konsultuojamasi su specialistu.
| |
Gramteigiami aerobai Staphylococcus aureus (jautrūs meticilinui)£ Staphylococci coagulase-negative (jautrūs meticilinui)£ Streptococcus pyogenes (A grupės) Streptococcus agalactiae (B grupės) Streptococcus pneumoniae Viridans grupės Streptococci Gramneigiami aerobai Borrelia burgdorferi Haemophilus influenzae Haemophilus parainfluenzae Moraxella catarrhalis Neisseria gonorrhoea Neisseria meningitidis Proteus mirabilis Providencia spp. Treponema pallidum | |
Rūšys, kurioms esant įgytas atsparumas gali kelti sunkumų | |
Gramteigiami aerobai Staphylococcus epidermidis+ Staphylococcus haemolyticus+ Staphylococcus hominis+ Gramneigiami aerobai Citrobacter freundii Enterobacter aerogenes Enterobacter cloacae Escherichia coli% Klebsiella pneumoniae% Klebsiella oxytoca% Morganella morganii Proteus vulgaris Serratia marcescens Anaerobai Bacteroides spp. Fusobacterium spp. Peptostreptococcus spp. Clostridium perfringens | |
Natūraliai atsparūs organizmai | |
Gramteigiami aerobai Enterococcus spp. Listeria monocytogenes Gramneigiami aerobai Acinetobacter baumannii Pseudomonas aeruginosa Stenotrophomonas maltophilia Anaerobai Clostridium difficile Kiti: Chlamydia spp. Chlamydophila spp. Mycoplasma spp. Legionella spp. Ureaplasma urealyticum |
£ Visi meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs ceftriaksonui.
+ Bent viename regione atsparumo dažnis > 50 %.
% ESBL produkuojančios padermės visada yra atsparios.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Sušvirkštus į veną 500 mg ir 1 g ceftriaksono, vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra atitinkamai apytiksliai 120 ir 200 mg/l. Po 500 mg, 1 g ir 2 g ceftriaksono infuzijos į veną vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra atitinkamai apytiksliai 80, 150 ir 250 mg/l. Po injekcijos į raumenis vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje yra apytiksliai dvigubai mažesnė, nei koncentracijos, nustatytos po ekvivalentiškos dozės į veną. Didžiausia koncentracija plazmoje po vienos dozės į raumenis yra apie 81 mg/l ir pasiekiama po 2–3 valandų po injekcijos.
Plotas po koncentracijos plazmoje kitimo laiko atžvilgiu kreive po injekcijos į raumenis yra ekvivalentiškas plotui, kuris gaunamas po ekvivalentiškos dozės į veną.
Pasiskirstymas
Ceftriaksono pasiskirstymo tūris yra 7–12 l. Koncentracijos, gerokai mažesnės nei daugelio svarbių ligų sukėlėjų minimali inhibuojanti koncentracija, nustatomos audiniuose, įskaitant plaučius, širdį, tulžies takus ar kepenis, gomurio migdolus, vidurinės ausies ir nosies gleivinę, kaulus, galvos ir nugaros smegenų, krūtinplėvės, priešinės liaukos ir sinovinius skysčius. Vartojant pakartotinai, nustatytas vidutinės didžiausios koncentracijos plazmoje (Cmax) padidėjimas 8–15 %, tai priklauso nuo vartojimo būdo, daugeliu atvejų pusiausvyrinė koncentracija pasiekiama per 48–72 valandas.
Patekimas į tam tikrus audinius
Ceftriaksonas prasiskverbia pro smegenų dangalus. Prasiskverbimas padidėja esant dangalų uždegimui. Vidutinė didžiausia ceftriaksono koncentracija smegenų skystyje bakteriniu meningitu sergantiems pacientams buvo iki 25 % plazmos koncentracijos; pacientams, kuriems smegenų dangalų uždegimo nebuvo, ši koncentracija siekė 2 % plazmos koncentracijos. Didžiausia ceftriaksono koncentracija smegenų skystyje po injekcijos į veną pasiekiama apytiksliai po 46-ių valandų. Ceftriaksonas prasiskverbia pro placentą ir mažomis koncentracijomis išsiskiria su motinos pienu (žr. 4.6 skyrių).
Prisijungimas prie baltymų
Ceftriaksonas grįžtamai jungiasi prie albuminų. Esant mažesnei nei 100 mg/l vaisto koncentracijai plazmoje, apie 95 % ceftriaksono yra prisijungę prie plazmos baltymų. Prisijungimas yra įsotinamas procesas ir didėjant vaisto koncentracijai, prisijungusio prie baltymų vaisto dalis mažėja (iki 85 % vaisto koncentracijai plazmoje esant 300 mg/l).
Biotransformacija
Ceftriaksonas nemetabolizuojamas sistemiškai, žarnose esančios bakterijos jį verčia į neaktyvius metabolitus.
Eliminacija
Bendro ceftriaksono (prisijungusio ir neprisijungusio) plazmos klirensas yra 10–22 ml/min. Inkstų klirensas yra 5–12 ml/min. 50–60 % ceftriaksono šalinama nepakitusio su šlapimu, daugiausia glomerulų filtracijos būdu, 40–50 % šalinama nepakitusio su tulžimi. Bendro ceftriaksono pusinės eliminacijos laikas suaugusiems žmonėms yra apie 8-ios valandos.
Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcijos sutrikusios
Pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų ar kepenų veikla, ceftriaksono farmakokinetika keičiasi tik minimaliai: pusinės eliminacijos laikas šiek tiek padidėja (mažiau nei dvigubai), net jei pacientui yra žymiai sutrikusi inkstų funkcija.
Pusinės eliminacijos laiko santykinai vidutinio laipsnio padidėjimą galima paaiškinti kompensacinio klirenso ne inkstuose padidėjimu, nes sumažėja vaisto jungimasis prie baltymų ir atitinkamai padidėja bendro ceftriaksono klirensas ne inkstuose.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, pusinės ceftriaksono eliminacijos laikas nepadidėja dėl kompensacinio inkstų klirenso padidėjimo. Tai vyksta dėl nesusijungusios ceftriaksono dalies plazmoje padidėjimo, kuris prisideda prie pastebėto paradoksinio bendro vaisto klirenso padidėjimo, kartu su bendro pasiskirstymo tūrio padidėjimu proporcingai bendram klirensui.
Senyviems žmonėms
Vyresniems nei 75-ių metų amžiaus pacientams vidutinis pusinės eliminacijos laikas paprastai yra nuo dviejų iki trijų kartų didesnis nei jaunesnių suaugusių žmonių.
Vaikų populiacija
Ceftriaksono pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis naujagimiams. Nuo gimimo iki 14-os parų amžiaus: nesusijungusio ceftriaksono koncentraciją gali dar labiau didinti tokie veiksniai kaip sumažėjusi glomerulų filtracija ir pasikeitęs jungimasis prie baltymų. Vaikystės periodu pusinės eliminacijos laikas yra mažesnis nei naujagimiams ar suaugusiems žmonėms.
Plazmos klirensas ir bendro ceftriaksono pasiskirstymo tūris naujagimiams, kūdikiams ir vaikams yra didesnis nei suaugusiems žmonėms.
Tiesinis ar netiesinis pobūdis
Ceftriaksono farmakokinetika yra netiesinė ir visi pagrindiniai farmakokinetiniai rodikliai, išskyrus pusinės eliminacijos laiką, priklauso nuo dozės, jei remiantis bendra vaisto koncentracija, didėjant dozei vaisto koncentracija didėja neproporcingai. Netiesinis pobūdis yra dėl jungimosi prie plazmos baltymų įsotinimo ir todėl nustatomas bendram ceftriaksono kiekiui plazmoje, o ne laisvam (nesusijungusiam) ceftriaksonui.
Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos
Kaip ir su kitais betalaktaminiais antibiotikais, farmakokinetikos ir farmakodinamikos rodmenų rodiklis, parodantis geriausią koreliaciją su veiksmingumu in vivo, yra procentinė išraiška dozavimo intervalo, kuriam esant nesusijungusio vaisto koncentracija išlieka didesnė už ceftriaksono minimalią inhibuojančią koncentraciją (MIC) tam tikroms rūšims (tai yra %T > MIC).
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Atsižvelgus į tyrimų su gyvūnais duomenis, vartojant dideles ceftriaksono dozes dėl jose esančių kalcio druskų šunims ir beždžionėms susiformavo tulžies pūslės akmenų ir druskų nuosėdų. Šie pokyčiai buvo grįžtami. Atsižvelgus į tyrimų su gyvūnais duomenis, nepastebėta jokio toksiškumo dauginimuisi ir genotoksiškumo. Kancerogeninio poveikio tyrimai su ceftriaksonu nebuvo atliekami.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Nėra.
6.2 Nesuderinamumas
Pagal mokslinės literatūros šaltinius, ceftriaksonas yra nesuderinamas su amsakrinu, vankomicinu, flukonazolu ir aminoglikozidais.
Tirpalų, kuriuose yra ceftriaksono, negalima maišyti su kitais preparatais ar pilti į juos, išskyrus išvardintus 6.6 skyriuje. Skiriant į veną, tam tikri kalcio turintys skiedikliai (pvz., Ringerio tirpalas, Hartmano tirpalas) neturi būti naudojami siekiant paruošti ceftriaksono tirpalą flakone arba praskiesti paruoštą tirpalą, nes gali susiformuoti nuosėdos. Ceftriaksoną draudžiama maišyti ar vartoti vienu metu su kalcio turinčiais tirpalais, įskaitant visiško parenterinio maitinimo tirpalus (žr. 4.2, 4.3, 4.4 ir 4.8 skyrius).
6.3 Tinkamumo laikas
Atidarytas: 2 metai
Paruoštas tirpalas: cheminis ir fizinis paruošto vartoti tirpalo stabilumas išlieka 6 valandas 25 °C ar žemesnėje temperatūroje ir 24 valandas 2 °C – 8 °C temperatūroje.
Mikrobiologiniu požiūriu vaistinį preparatą būtina vartoti nedelsiant, nebent tirpinimo metodas yra toks, kad mikrobinio užteršimo rizikos nėra. Jei vaistinis preparatas nevartojamas nedelsiant, už laikymo iki vartojimo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau paprastai laikyti ne ilgiau nei aukščiau nurodytas cheminio ir fizinio paruošto vartoti tirpalo laikymo laikas.
Nesuvartotą tirpalą būtina sunaikinti.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šio vaistinio preparato laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama.
Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
0,5 g: 10 ml talpos bespalvio I tipo stiklo flakonas, uždarytas bromobutilo gumos kamščiu ir aliuminio dangteliu.
Pakuotės dydis: dėžutėje yra 1, 5, 10 arba 25 flakonai.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Infuzinio ir injekcinio tirpalų ruošimas
Rekomenduojama vartoti ką tik paruoštą tirpalą. Tokiu atveju veiksmingumas nepakinta mažiausiai 6 valandas, jei tirpalas laikomas 25 °C ar žemesnėje temperatūroje dienos šviesoje, arba 24 valandas, jei laikomas 2 °C ‑ 8 °C temperatūroje.
Jei ceftriaksono milteliai tirpinami injekciniame vandenyje, tirpalas būna šiek tiek gelsvas ar gintaro spalvos ir skaidrus.
Ceftriaksono miltelių injekciniam ar infuziniam tirpalui negalima maišyti tame pačiame švirkšte su jokiu kitu vaistiniu preparatu, išskyrus 1,0 % lidokaino hidrochlorido tirpalą (tik jei vaistinio preparato bus leidžiama į raumenis).
Injekcija į raumenis
Tirpiklis | Milteliai | Tirpalo koncentracija | Tirpiklio tūris | Išstumiamas tūris (tūrio padidėjimas ištirpinus) | Suminis flakono tūris po ištirpinimo | Apytikslė koncentracija, atsižvelgiant į išstumiamą tūrį |
1,0 % lidokaino hidrochlorido tirpalas | 0,5 g | 250 mg/ml | 2 ml | 0,447 ml | 2,447 ml | 204 mg/ml |
1 g | 250 mg/ml | 3,5 ml | 0,726 ml | 4,226 ml | 237 mg/ml |
Tirpalą reikia suleisti giliai į raumenis. Jei dozė yra didesnė kaip 1 g, ją reikia padalyti ir suleisti į kelias vietas. Į bet kurią kūno vietą negalima leisti didesnės kaip 1 g ceftriaksono dozės (žr.4.2 skyrių).
Su lidokainu paruoštų tirpalų į veną leisti negalima.
Injekcija į veną
Tirpiklis | Milteliai | Tirpalo koncentracija | Tirpiklio tūris | Išstumiamas tūris (tūrio padidėjimas ištirpinus) | Suminis flakono tūris po ištirpinimo | Apytikslė koncentracija, atsižvelgiant į išstumiamą tūrį |
Injekcinis vanduo | 0,5 g | 100 mg/ml | 5 ml | 0,327 ml | 5,327 ml | 94 mg/ml |
1 g | 100 mg/ml | 10 ml | 0,807 ml | 10,807 ml | 93 mg/ml |
Tirpalas turi būti suleistas per mažiausiai 2‑4 minutes tiesiai į veną arba per intraveninės infuzijos vamzdelį.
Infuzija į veną
Tirpiklis | Milteliai | Tirpalo koncentracija | Tirpalo tūris | Išstumiamas tūris (tūrio padidėjimas ištirpinus) | Suminis flakono tūris po ištirpinimo | Apytikslė koncentracija, atsižvelgiant į išstumiamą tūrį |
5 % arba 10 % gliukozės injekcinis tirpalas | 2 g | 50 mg/ml | 40 ml | 1,170 ml | 41,170 ml | 49 mg/ml |
Natrio chlorido injekcinis tirpalas | ||||||
Natrio chlorido ir gliukozės injekcinis tirpalas (0,45 % natrio chlorido ir 2,5 % gliukozės) | ||||||
6 % dekstranas 5 % gliukozės injekciniame tirpale |
Infuzija turi trukti ne mažiau kaip 30 minučių.
Įpilkite rekomenduojamą kiekį tirpiklio ir švelniai kratykite flakono turinį, kol jis visiškai ištirps. Paruoštą tirpalą reikia apžiūrėti. Galima vartoti tik skaidrų, be matomų dalelių tirpalą.
Tik vienkartiniam vartojimui. Tirpalo likutis turi būti išmetamas.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Tarp kiekvieno vartojimo reikia praplauti infuzijos vamzdelį.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Po geros narkozės dozės bebaigiąs užmigti pacientas klausia chirurgo:
- Jūs maunatės pirštines, kad nepaliktumėte pirštų antspaudų?
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?