Cefazolin Hospira

Tarptautinis pavadinimas	Cefazolinas
Vaisto stiprumas	1g
Vaisto forma	milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	leisti į raumenis, į veną
Registracijos numeris	LT/1/14/3536
Registratorius	Hospira UK Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2014.04.09
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cefazolin Hospira 1 g milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename flakone yra 1 g cefazolino (1,048 g cefazolino natrio druskos pavidalu).

Kiekviename 1 g flakone yra maždaug 2,2 mmol (50,6 mg) natrio.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

Milteliai yra balti arba beveik balti.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Cefazolinas yra antibakterinis preparatas, kuriuo gydomos toliau išvardytos suaugusiųjų ir vyresnių kaip vieno mėnesio vaikų infekcinės ligos (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius), sukeltos cefazolinui jautrių mikroorganizmų (žr. 5.1 skyrių).

• Odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos.
• Kaulų ir sąnarių infekcinės ligos.
• Infekcijos profilaktika operacijų metu.

Cefazolino galima vartoti tik tada, kai būtinas parenterinis gydymas.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė priklauso nuo patogeno jautrumo (žr. 5.1 skyrių) ir ligos sunkumo.

Dozavimas

Suaugusieji, kurių inkstų funkcija normali

Infekcinės ligos, sukeltos labai jautrių mikroorganizmų

Įprastinė paros dozė suaugusiesiems yra 1‑2 g, ji suvartojama padalyta į dvi arba tris lygias dozes (viena dozė leidžiama kas 8 arba 12 val.).

Infekcinės ligos, sukeltos mažiau jautrių mikroorganizmų

Įprastinė paros dozė yra 3‑4 g, ji suvartojama padalyta į tris arba keturias lygias dozes (viena dozė leidžiama kas 6 arba 8 val.).

Jei pacientas serga sunkia infekcine liga, galima vartoti ne didesnę kaip 6 g paros dozę, kuri suvartojama padalyta į tris arba keturias lygias dozes (viena dozė leidžiama kas 6 arba 8 val.).

 

Vartojimas infekcijos profilaktikai operacijos metu

Siekiant apsaugoti nuo pooperacinės infekcijos, kai operacijos metu pasireiškia arba gali pasireikšti užteršimas, rekomenduojamas toliau pateikiamas dozavimas.

1. 1‑2 g dozė suleidžiama į veną iki operacijos pradžios likus 30 min.‑1 val.
2. Ilgų chirurginių procedūrų metu 500 mg‑1 g dozė leidžiama į veną operacijos metu (ji leidžiama atsižvelgiant į chirurginės procedūros trukmę).
3. 500 mg‑1 g dozė leidžiama į veną kas 6‑8 val. 24 valandų laikotarpiu po operacijos.

Svarbu, kad: (1) ikioperacinė dozė būtų suleista prieš pat operacijos pradžią (iki jos likus 30 min.‑1 val.), kad pradinio operacinio pjūvio metu serume ir audiniuose būtų pakankamas antibiotiko kiekis, ir (2) jei reikia, cefazolino turi būti leidžiama tinkamais intervalais operacijos metu, kad numatomos didžiausios infekciją sukelti galinčių mikroorganizmų ekspozicijos metu antibiotiko kiekis būtų pakankamas. Kartotines dozes rekomenduojama vartoti kas 4 val. (skaičiuojant nuo ikioperacinės dozės suleidimo). Profilaktinis gydymas cefazolinu paprastai nutraukiamas 24 val. laikotarpiu po chirurginės procedūros. Jei atliekama širdies operacija, profilaktinis gydymas cefazolinu gali būti tęsiamas 48 val. po operacijos pabaigos, tai priklauso nuo klinikinės situacijos.

Suaugusiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Reikia suleisti tinkamą pradinę dozę. Vėlesnes dozes reikia koreguoti atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį, infekcinės ligos sunkumą ir patogeno jautrumą.

Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, palaikomasis gydymas cefazolinu

Kreatinino klirensas (ml/min.)	Kreatinino kiekis serume (mg/100 ml)	Bendra paros dozė	Vartojimo intervalas, pagal kurį reikia dalyti dozę
≥ 5	≤1,5	Įprastinė dozė	Nekeičiamas
35‑54	1,6‑3,0	Įprastinė dozė	Mažiausiai 8 val.
11‑34	3,1‑4,5	Pusė įprastinės dozės	12 val.
≤10	≥4,6	Ketvirtis įprastinės dozės	18-24 val.

Jei pacientas gydomas hemodializėmis, dozavimo schema priklauso nuo dializės būklės.

Taip pat žr. 4.4 skyrių.

Vaikų populiacija

Infekcinės ligos, sukeltos labai jautrių mikroorganizmų

Paros dozė yra 25‑50 mg/kg kūno svorio, ją rekomenduojama padalyti į dvi-keturias lygias dozes (vieną dozę vartoti kas 6, 8 ar 12 val.).

Infekcinės ligos, sukeltos mažiau jautrių mikroorganizmų

Paros dozė yra iki 100 mg/kg kūno svorio, ją rekomenduojama padalyti į tris ar keturias lygias dozes (vieną dozę vartoti kas 6 ar 8 val.).

Neišnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 1 mėnesio kūdikiams

Neišnešiotų naujagimių ir jaunesnių kaip vieno mėnesio kūdikių gydymo saugumas neištirtas, todėl cefazolinu tokių pacientų gydyti nerekomenduojama. Taip pat žr. 4.4 skyrių.

Dozavimo vaikams gairės

Kūno svoris	5 kg	10 kg	15 kg	20 kg	25 kg
Dozė vartojama kas 12 val., paros dozė 25 mg/kg kūno svorio	63 mg	125 mg	188 mg	250 mg	313 mg
Dozė vartojama kas 8 val., paros dozė 25 mg/kg kūno svorio	42 mg	85 mg	125 mg	167 mg	208 mg
Dozė vartojama kas 6 val., paros dozė 25 mg/kg kūno svorio	31 mg	62 mg	94 mg	125 mg	156 mg
Dozė vartojama kas 12 val., paros dozė 50 mg/kg kūno svorio	125 mg	250 mg	375 mg	500 mg	625 mg
Dozė vartojama kas 8 val., paros dozė 50 mg/kg kūno svorio	83 mg	166 mg	250 mg	333 mg	417 mg
Dozė vartojama kas 6 val., paros dozė 50 mg/kg kūno svorio	63 mg	125 mg	188 mg	250 mg	313 mg
Dozė vartojama kas 8 val., paros dozė 100 mg/kg kūno svorio	167 mg	333 mg	500 mg	667 mg	833 mg
Dozė vartojama kas 6 val., paros dozė 100 mg/kg kūno svorio	125 mg	250 mg	375 mg	500 mg	625 mg

Vaikai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Reikia suleisti tinkamą pradinę dozę. Vėlesnes dozes reikia koreguoti atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį, infekcinės ligos sunkumą ir patogeno jautrumą.

Jei vaikui yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 70‑40 ml/min.), pakanka vartoti 60 % įprastos paros dozės, kuri padalijama į lygias dalis ir vartojama kas 12 val.

Jei vaikui yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 40‑20 ml/min.), pakanka vartoti 25 % įprastos paros dozės, kuri padalijama į lygias dalis ir vartojama kas 12 val.

Jei vaikui yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 20‑5 ml/min.), pakanka vartoti 10 % įprastos paros dozės, kuri vartojama kas 24 val.

Visos šios gairės taikomos po to, kai pavartojama pradinė dozė. Taip pat žr. 4.4 skyrių.

Senyvi pacientai

Jei inkstų funkcija normali, senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė priklauso nuo ligos eigos.

Vartojimo metodas

Cefazolin Hospira 1 g miltelių injekciniam ar infuziniam tirpalui galima leisti giliai į raumenis, lėtai į veną arba lėtai infuzuoti į veną.

Cefazolin Hospira 2 g miltelių injekciniam ar infuziniam tirpalui galima lėtai leisti arba infuzuoti į veną.

Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

 

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas cefazolinui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Buvęs sunkus padidėjęs jautrumas (pvz., anafilaksinė reakcija) bet kokiam kitokiam beta-laktaminiam antibakteriniam preparatui (penicilinams, monobaktamams ir karbapenemams).

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Padidėjęs jautrumas

Prieš pradedant gydymą, būtina patikrinti, ar pacientui po cefalosporinų, penicilinų ar kitokių vaistinių preparatų pavartojimo nebuvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas.

Jei pacientui būdingas polinkis į alergiją, cefazolino būtina vartoti atsargiai. Turima dokumentuotų duomenų apie kryžminį jautrumą tarp penicilinų ir cefalosporinų.

Kaip ir vartojant kitokių beta-laktaminių antibakterinių preparatų, gauta pranešimų apie sunkias ir kartais mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas. Jei pasireiškia sunki padidėjusio jautrumo reakcija, būtina nedelsiant nutraukti gydymą cefazolinu ir pradėti taikyti tinkamas skubios pagalbos priemones.

Prieš pradedant gydymą, būtina patikrinti, ar pacientui nebuvo pasireiškusi sunki padidėjusio jautrumo reakcija į cefazoliną, kitokį cefalosporiną ar kitokios rūšies beta-laktaminį vaistinį preparatą. Cefazolino būtina atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems buvo pasireiškęs nesunkus padidėjęs jautrumas kitokiems beta-laktaminiams vaistiniams preparatams.

Su antibiotikų vartojimu susijęs pseudomembraninis kolitas

Jei pasireiškia sunkus ilgalaikis viduriavimas, būtina apsvarstyti su antibiotikų vartojimu susijusio pseudomembraninio kolito galimybę. Ši būklė gali būti pavojinga gyvybei ir todėl būtina nedelsiant nutraukti cefazolino vartojimą ir pradėti tinkamą gydymą (peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų vartoti draudžiama). Taip pat žr. 4.8 skyrių.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jei yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozę ir (arba) intervalą tarp dozių vartojimo galima koreguoti atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo sunkumą (žr. 4.2 skyrių). Nors cefazolinas inkstų funkcijos sutrikimą sukelia retai, rekomenduojama ištirti inkstų funkciją, ypač jei paciento būklė yra sunki, vartojama maksimali dozė arba kartu vartojama kitokių nefrotoksinį poveikį sukelti galinčių vaistinių preparatų, pvz., aminoglikozidų ar stipraus poveikio diuretikų (pvz., furozemido).

Leidimas į povoratinklinę ertmę

Šis vaistinis preparatas nėra skirtas leisti į povoratinklinę ertmę. Gauta pranešimų apie sunkaus toksinio poveikio centrinei nervų sistemai (įskaitant traukulius) atvejus po cefazolino suleidimo į povoratinklinę ertmę.

Bakterijų atsparumas ir superinfekcija

Ilgalaikis gydymas cefazolinu gali sukelti cefazolinui atsparių bakterijų atsiradimą. Pacientą būtina atidžiai stebėti, ar nepasireiškia superinfekcija. Jei ji atsiranda, būtina imtis atitinkamų priemonių.

Kraujavimo sutrikimai

Išimtiniais atvejais gydymo cefazolinu metu gali atsirasti kraujavimo sutrikimų. Jų atsiradimo rizikos veiksniai yra vitamino K stoka arba poveikis kitiems krešėjimo mechanizmams (parenterinė mityba, nepakankama mityba, kepenų ir inkstų nepakankamumas, trombocitopenija). Kraujo krešėjimas gali sutrikti ir tuo atveju, jei pacientas serga susijusia liga (pvz., hemofilija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige), kuri gali sukelti ar pasunkinti kraujavimą. Dėl šios priežasties būtina stebėti pacientų, kuriems yra minėta būklė, protrombino laiką. Jei jis reikšmingai sumažėja, reikia skirti vartoti vitamino K papildų (10 mg per savaitę).

Vaikų populiacija

Neišnešioti naujagimiai ir jaunesni kaip vieno mėnesio kūdikiai

Cefazolino negalima skirti vartoti neišnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip vieno mėnesio kūdikiams, nes šiuo metu duomenų apie tokių pacientų gydymą nepakanka.

Kiekviename 1 g flakone yra maždaug 2,2 mmol (50,6 mg) natrio.

Kiekviename 2 g flakone yra maždaug 4,4 mmol (101,2 mg) natrio.

Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

Tirpalų su 0,5 % lidokaino hidrochloridu negalima leisti į veną.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Antibiotikai

Tyrimų in vitro metu nustatyta, kad cefazolino vartojant kartu su bakteriostatinį poveikį sukeliančiais antibiotikais (pvz., tetraciklinais, sulfonamidais, eritromicinu, chloramfenikoliu), gali pasireikšti antagonistinis poveikis, todėl į tai reikia atsižvelgti minėtų vaistinių preparatų vartojant kartu.

Probenecidas

Probenecidas mažina kartu vartojamo cefazolino inkstų klirensą.

Vitaminas K₁

Kai kurie cefalosporinai, pvz., cefamandolis, cefazolinas ir cefotetanas, gali sutrikdyti vitamino K₁ apykaitą, ypač jei yra vitamino K₁ stoka. Gali reikėti papildomai vartoti vitamino K₁.

Antikoaguliantai

Cefalosporinai labai retai gali sukelti kraujavimo sutrikimų (žr. 4.4 skyrių). Jei tuo pat metu didelėmis dozėmis vartojama antikoaguliantų (pvz., varfarino ar heparino), būtina stebėti krešėjimo rodmenis. Gauta daug pranešimų apie geriamųjų antikoaguliantų poveikio sustiprėjimą antibiotikų vartojantiems pacientams. Tokio poveikio atsiradimo rizikos veiksniai yra infekcija ir uždegimas, amžius ir bendroji paciento būklė. Tokiomis aplinkybėmis yra sunku nuspręsti, ar tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) sutrikimą lėmė infekcinė liga, ar jos gydymas. Vis dėlto kai kurių klasių antibiotikų, ypač fluorochinolonų, makrolidų, ciklinų, kotrimoksazolo ir kai kurių cefalosporinų, įtaka yra didesnė.

Nefrotoksiniai vaistiniai preparatai

Negalima paneigti nefrotoksinio antibiotikų (pvz., aminoglikozidų, kolistino, polimiksino B), kontrastą sukeliančių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra jodo, organoplatinos, didelėmis dozėmis vartojamo metotreksato, kai kurių antivirusinių vaistinių preparatų (pvz., ciklovirų, foskarneto), pentamidino, ciklosporino, takrolimuzo ir diuretikų (pvz., furozemido) poveikio sustiprėjimo. Jei minėtų vaistinių preparatų vartojama kartu su cefazolinu, reikia atidžiai stebėti inkstų funkciją.

Laboratoriniai tyrimai

Jei laboratorinis gliukozės koncentracijos šlapime tyrimas atliekamas naudojant Benedict ar Fehling tirpalą, rezultatas gali būti tariamai teigiamas. Cefazolinas įtakos fermentinio gliukozės šlapime tyrimo rezultatams neturi.

Ir tiesioginio, ir netiesioginio Coombs testo rezultatai gali būti tariamai teigiami (pvz., naujagimiams, kurių motinos vartojo cefalosporinų).

Geriamieji kontraceptikai

Cefazolinas gali keisti hormoninių kontraceptikų veiksmingumą. Dėl šios priežasties gydymo cefazolinu metu kartu su hormoniniais kontraceptikais rekomenduojama naudoti papildomą kontracepcijos metodą.

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingumas

Tyrimų su gyvūnais metu poveikio vaisingumui nenustatyta.

Nėštumas

Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio žalingo toksinio poveikio reprodukcijai neparodė.

Cefazolin Hospira nėštumo laikotarpiu galima skirti vartoti tik atidžiai įvertinus riziką ir naudą, kadangi nėščių moterų gydymo patirties trūksta ir cefazolinas prasiskverbia pro placentą, ypač pirmojo nėštumo trimestro metu. Cefazolino nėštumo laikotarpiu rekomenduojama nevartoti, nebent tai neabejotinai būtina.

Žindymas

Cefazolino patenka į motinos pieną, tačiau koncentracija būna labai maža, todėl, vartojant gydomąsias dozes, poveikis kūdikiui nėra tikėtinas. Jei žindymo laikotarpiu kūdikiui pasireiškia viduriavimas ar kandidozė, būtina nutraukti arba žindymą, arba cefazolino vartojimą.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Cefazolin Hospira gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

Vis dėlto gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis (taip pat žr. 4.8 skyrių), kuris gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis išvardytas pagal dažnį mažėjančio sunkumo tvarka.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000) ir labai retas (< 1/10 000).

MedDRA organų sistemų klasė	Dažnis	Nepageidaujamas poveikis
Infekcijos ir infestacijos	Nedažni	Burnos kandidozė
Reti	Lytinių organų kandidozė, vaginitas. Kaip ir vartojant kitokių antibiotikų, ilgalaikis vartojimas gali sukelti atsparių organizmų kiekio padidėjimą. Rinitas.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai	Reti	Tiriant kraujo ląstelių kiekį, buvo pastebėta leukopenija, granulocitopenija, neutropenija, trombocitopenija, leukocitozė, granulocitozė, monocitozė, limfocitopenija, bazofilija ir eozinofilija. Toks poveikis yra retas ir laikinas.
Labai reti	Koaguliacijos (kraujo krešėjimo) sutrikimai ir jų sukeltas kraujavimas (žr. 4.4 skyrių).
Imuninės sistemos sutrikimai	Nedažni	Karščiavimas.
Labai reti	Anafilaksinis šokas (kvėpavimo takų susiaurėjimą sukeliantis gerklų patinimas, širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, dusulys, kraujospūdžio sumažėjimas, liežuvio patinimas, išangės niežėjimas, lytinių organų niežėjimas, veido edema).
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai	Reti	Hiperglikemija, hipoglikemija.
Nervų sistemos sutrikimai	Nedažni	Traukuliai (pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kurie gydomi netinkamomis didelėmis dozėmis).
Reti	Svaigulys.
Kraujagyslių sutrikimai	Nedažni	Tromboflebitas.
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai	Reti	Pleuros efuzija, dispnėja ar kvėpavimo sutrikimas, kosulys.
Virškinimo trakto sutrikimai	Dažni	Pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Reti	Anoreksija.
Labai reti	Pseudomembraninis kolitas (apie šią komplikaciją būtina pagalvoti nedelsiant, jei tik pasireiškia su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas).
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai	Reti	Laikinas aspartato aminotransferazės, alanino aminotransferazės, šarminės fosfatazės ar gama gliutamiltransferazės aktyvumo padidėjimas, bilirubino kiekio ir (arba) laktato dehidrogenazės aktyvumo padidėjimas, laikinas hepatitas ir laikina cholestazinė gelta.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai	Dažni	Išbėrimas.
Nedažni	Eritema, daugiaformė eritema, dilgėlinė, angioneurozinė edema.
Reti	Toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso-Džonsono (Stevens –Johnson) sindromas.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai	Reti	Nefrotoksinis poveikis, intersticinis nefritas, nepatikslinta nefropatija, proteinurija, laikinas šlapalo kiekio padidėjimas (paprastai pacientams, kurie vartoja kitokių nefrotoksinį poveikį sukelti galinčių vaistinių preparatų).
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai	Labai reti	Vulvos ir makšties niežėjimas.
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai	Dažni	Skausmas injekcijos į raumenis vietoje (kartais atsiranda sukietėjimas).
Reti	Bendrasis negalavimas, nuovargis, krūtinės skausmas.

Jei gydymo cefazolinu metu ar po jo pasireiškia sunkus ir nuolatinis viduriavimas, pacientas privalo kreiptis į medikus, kadangi viduriavimas gali būti simptomas sunkios būklės (pseudomembraninio kolito), kurią būtina nedelsiant pradėti gydyti. Pacientą reikia įspėti, kad nepradėtų pats gydytis vaistiniais preparatais, kurie gali slopinti peristaltiką (žr. 4.4 skyrių).

Ilgalaikis cefalosporinų vartojimas gali sukelti cefazolinui atsparių bakterijų, ypač Enterobacter, Citrobacter, Pseudomonas, Enterococcus ir Candida dauginimosi padidėjimą. Tai gali sukelti superinfekciją, organizme gali atsirasti atsparių mikroorganizmų ar mieliagrybių (žr. 4.4 skyrių).

Tyrimai

Buvo laikino SGOT ir SGPT aktyvumo, šlapalo kiekio kraujyje ir šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimo atvejų be klinikinių inkstų ar kepenų pažeidimo požymių.

Tyrimų su gyvūnais duomenys parodė, kad cefazolinas gali sukelti nefrotoksinį poveikį. Nors tokių duomenų apie žmones negauta, būtina atsižvelgti į tokio poveikio galimybę, ypač jei pacientas yra gydomas didelėmis dozėmis ir ilgai. Retais atvejais atsirado intersticinis nefritas ir nepatikslinta nefropatija; pacientai, kuriems pasireiškė toks poveikis, sunkiai sirgo ir vartojo daug vaistinių preparatų. Cefazolino svarba, atsirandant intersticiniam nefritui ar kitokioms nefropatijoms, nenustatyta.

Gauta retų pranešimų apie toliau išvardytą nepageidaujamą poveikį:

hemoglobino ir (arba) hematokrito rodmens sumažėjimas, anemija, agranulocitozė, aplazinė anemija, pancitopenija ir hemolizinė anemija.

Gydymo tam tikrais cefalosporinais metu gauta pranešimų apie toliau išvardytą nepageidaujamą poveikį:

košmariški sapnai, galvos svaigimas (vertigo), hiperaktyvumas, nervingumas ar nerimas, nemiga, apsnūdimas, silpnumas, veido ir kaklo paraudimas, spalvų matymo sutrikimas, sumišimas ir epileptogeninis poveikis.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo simptomai

Perdozavimo atveju gali pasireikšti skausmas, uždegimas ir flebitas injekcijos vietoje. Parenteriniu būdu pavartotos didelės cefalosporinų dozės gali sukelti galvos svaigimą (vertigo), parestezijas ir galvos skausmą. Cefalosporinų perdozavimas gali sukelti traukulius, ypač jei pacientas serga inkstų liga.

Perdozavimas gali būti susijęs su nenormaliais toliau išvardytų laboratorinių tyrimų rezultatais: kreatinino kiekio padidėjimu, šlapalo kiekio padidėjimu, kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu, bilirubino kiekio padidėjimu, teigiamu Coombs testu, trombocitemija ir trombocitopenija, eozinofilija, leukopenija ir protrombino laiko pailgėjimu.

Perdozavimo gydymas

Jei prasideda traukuliai, vaistinio preparato vartojimą būtina nutraukti nedelsiant. Gali reikėti vartoti vaistinių preparatų nuo epilepsijos. Būtina atidžiai stebėti gyvybines organizmo funkcijas ir gyvybinius parametrus. Jei yra sunkus perdozavimas ir pacientas nereaguoja į kitokį gydymą, gali būti veiksminga taikyti hemodializę ar hemoperfuziją, tačiau įrodymų apie tokio gydymo naudą nėra.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antibakteriniai preparatai, kiti beta-laktaminiai antibakteriniai preparatai, pirmosios kartos cefalosporinai, ATC kodas – J01DB04.

Veikimo mechanizmas

Visi cefalosporinai (beta-laktaminiai antibiotikai) slopina ląstelės sienelės susidarymą ir selektyviai slopina peptidoglikansintazę. Pirmasis veikimo mechanizmo etapas yra vaistinio preparato prisijungimas prie ląstelės receptorių (peniciliną prijungiančių baltymų). Po tokio prisijungimo slopinama transpeptidazės reakcija ir todėl nevyksta peptidoglikano sintezė. Dėl tokio proceso pasireiškia bakterijos lizė.

Atsparumo mechanizmas

Beta-laktaminių antibiotikų sudėtyje yra vadinamasis beta-laktamo žiedas, kuris yra būtinas antibakteriniam poveikiui. Jei žiedas skyla ir atsidaro, antibakterinis poveikis išnyksta. Įvairios bakterijos savo sudėtyje turi fermentų (beta-laktamazių), kurie gali išardyti ir atidaryti šį žiedą, todėl tokios bakterijos tampa atsparios šios rūšies antibiotikams.

Visiems cefalosporinams ir kitokiems beta-laktaminiams antibiotikams yra būdingi skirtingi įgyto tam tikrų bakterijų grupių atsparumo mechanizmai, įskaitant: poveikio vietų (peniciliną prijungiančių baltymų, PPB) pokytį, fermentinį centro suardymą veikiant beta-laktamazėms ir pakitusį priėjimą prie poveikio vietos. Cefalosporinams ir penicilinams yra būdingas kryžminis atsparumas. Savo sudėtyje indukuojamų prie chromosomų prisijungiančių beta laktamazių turintys gramneigiami mikroorganizmai, tokie kaip Enterobacter spp, Serratia spp, Citrobacter spp ir Providence spp, turi būti laikomi atspariais cefazolinui, neatsižvelgiant į jautrumą in vitro.

Jautrumo tyrimų ribinės reikšmės

Europos antimikrobinio jautrumo tyrimo komitetas (angl. European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing) nustatė toliau pateikiamas minimalios slopinamosios koncentracijos (MSK) reikšmes.

J=jautrus, T=tarpinis jautrumas, A=atsparus.

¹Stafilokokų jautrumas cefalosporinams nustatomas pagal jautrumą cefoksitinui.J=jautrus, T=tarpinis jautrumas, A=atsparus.

²A, B, C ir g grupių beta-hemolizinių streptokokų jautrumas betalaktamams nustatomas pagal jautrumą penicilinui.

Mikrobiologinis jautrumas

Tam tikrų rūšių įgyto atsparumo paplitimas gali priklausyti nuo geografinės vietovės ir laiko, todėl pageidautina gauti informaciją apie atsparius tos vietovės mikroorganizmus, ypač jei reikia gydyti sunkią infekcinę ligą. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumo paplitimas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių infekcinių ligų atveju yra abejotinas, reikia kreiptis patarimo į ekspertą.

Paprastai jautrios rūšys

Gramteigiamos Staphylococcus aureus (meticilinui jautrus)

Rūšys, kurių įgytas atsparumas gali kelti problemų

Haemophilus influenzae A, B, C ir g grupių streptokokai, β-hemoliziniai Streptococcus Pneumoniae Staphylococcus epidermidis (meticilinui jautrus)

Mikroorganzimai, kuriems būdingas pirminis atsparumas

Citrobacter spp. Enterobacter spp. (Enterobacter cloacae, Enterobacter aerogenes) Morganaella morganii Proteus stuartii Proteus vulgaris Pseudomonas aeruginosa Serratia spp. Staphylococcus, meticilinui atsparus Indolui teigiamos Proteus spp. Klebsiella pneumoniae Proteus mirabilis

Santykis tarp farmakokinetikos ir farmakodinamikos

Nustatyta, kad svarbiausias cefalosporinų farmakokinetikos ir farmakodinamikos rodmuo, koreliuojantis su veiksmingumu in vivo, yra procentinė dalis laikotarpio tarp dozių vartojimo, kai nesujungtos medžiagos koncentracija išlieka didesnė nei atskirų veikiamų rūšių cefazolino minimali slopinamoji koncentracija (MSK) (t. y. %T>MSK).

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija ir pasiskirstymas

Vartojimas į raumenis

Toliau esančioje lentelėje pateikiami farmakologijos žmogaus organizme duomenys: koncentracija serume ir poveikio trukmė po vaistinio preparato suleidimo į raumenis.

Dozė (g)	Koncentracija serume (μg/ml)
½ val.	1 val.	2 val.	4 val.	6 val.	8 val.
0,25	15,5	17,0	13,0	5,1	2,5
0,50	36,2	36,8	37,9	15,5	6,5	3,0
1,0*	60,0	63,8	54,3	29,3	13,2	7,1

*- dviejų tyrimų metu gautų duomenų vidurkis

Vartojimas į veną

Per 1 val. nuolatinės infuzijos būtu sveikiems savanoriams infuzavus 3,5 mg/kg kūno svorio dozę ir per kitas dvi valandas infuzavus 1,5 mg/kg kūno svorio dozę, koncentracija serume 3-ąją valandą buvo maždaug 28 mg/ml.

Toliau esančioje lentelėje pateikiami vidutinės koncentracijos serume rodmenys po vienkartinės 1 g dozės suleidimo į veną.

Koncentracija serume (μg/ml)
5 min.	15 min.	30 min.	1 val.	2 val.	4 val.
188,4	135,8	106,8	73,7	45,6	16,5

Cefazolino vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1,8 val. Jei yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pusinės eliminacijos laikas pailgėja iki 15‑30 val. ir gali būti dar ilgesnis, jei yra anurija.

Didžiausia koncentracija plazmoje yra 63,6 mg/l ir 188,4 mg/l, ji atsiranda po 1 g dozės suleidimo nuolatinės infuzijos metodu praėjus 1‑2 val. Pusinės eliminacijos laikas yra 100 minučių.

Jei nėra tulžies latakų obstrukcijos, cefazolino koncentracija tulžies pūslės audiniuose ir tulžyje būna didelė (didesnė nei serume).

Cefazolinas gerai prasiskverbia pro placentą. Cefazolino kiekis motinos piene būna mažas.

Fiziologinėmis sąlygomis žmogaus serume prie baltymų prisijungia 85‑90 % dozės.

Cefazolino difuzija į smegenų skystį yra nedidelė.

Biotransformacija

Cefazolinas nemetabolizuojamas.

Eliminacija

Cefazolinas daugiausia šalinamas su šlapimu, nedidelė procentinė dalis – su tulžimi. Į raumenis suleidus 500 mg dozę, po 6 val. būna pašalinta maždaug 56-89 % vaistinio preparato. Po 24 val. būna pašalinamas beveik visas (80‑100 %) cefazolinas.

Pavartojus 500 mg ir 1 g dozę, didžiausia cefazolino koncentracija šlapime būna atitinkamai 1000 mikrogramų/ml ir 4000 mikrogramų/ml.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis cefazolino poveikis yra silpnas.

Šunims ir žiurkėms 1‑6 mėn. įvairiais būdais kartotinai vartojamas cefazolinas jokio reikšmingo poveikio kraujo ląstelių ir biocheminiams parametrams nesukėlė. Kartotinės dozės sukėlė nefrotoksinį poveikį triušiams, bet ne šunims ar žiurkėms. Duomenų apie teratogeninį ar embriotoksinį cefazolino poveikį negauta.

Mutageninio ir kancerogeninio cefazolino poveikio tyrimų neatlikta.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

 

6.2 Nesuderinamumas

Tirpalų, kuriuose yra cefazolino, negalima maišyti su krauju ar kitokių baltymų hidrolizatais. Cefazolinas yra nesuderinamas su aminoglikozidais, tetraciklinais, eritromicinu, askorbo rūgštimi, vitamino B kompleksu, bleomicino sulfatu, gliuceptato kalcio gliukonatu, kalciu ir cimetidino hidrochloridu.

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

 

6.3 Tinkamumo laikas

Neatidaryta pakuotė

2 metai

Po ištirpinimo:

Cheminiu ir fizikiniu požiūriu paruoštas tirpalas išlieka stabilus ne ilgiau kaip 12 val. 25 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 24 val. 2 °C ‑ 8 °C temperatūroje.

Mikrobiologiniu požiūriu vaistinį preparatą reikia vartoti nedelsiant, nebent atidarymo, tirpinimo ir skiedimo metodai yra tokie, kad mikrobiologinio užteršimo rizikos nėra. Jei vaistinis preparatas nevartojamas nedelsiant, už laikymo prieš vartojimą sąlygas ir trukmę atsako vartotojas, tačiau paprastai vaistinio preparato negalima laikyti ilgiau, nei nurodyta aukščiau paminėtoje informacijoje apie cheminį ir fizikinį stabilumą.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šio vaistinio preparato laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama.

Flakonus laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

1 g: 10 ml I tipo skaidraus stiklo flakonas, užkimštas bromobutilo gumos kamščiu su aliuminio dangteliu.

2 g: 20 ml I tipo skaidraus stiklo flakonas, užkimštas bromobutilo gumos kamščiu su aliuminio dangteliu.

Pakuotės dydžiai: dėžutėje yra 1, 5, 10 arba 25 flakonai.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcinio ir infuzinio tirpalo paruošimas

Cefazolin Hospira yra sterilūs injekciniai milteliai, todėl prieš švirkštimą pacientui juos reikia ištirpinti. Tirpinimui naudojamo tirpiklio tūris priklauso nuo vartojimo metodo.

Rekomenduojama vartoti ką tik paruoštą tirpalą. Tokiu atveju vaistinio preparato poveikio stiprumas išlieka mažiausiai 12 val., jei laikoma 25°C temperatūroje, bei 24 val., jei laikoma 2‑8°C temperatūroje, žr. 6.3 skyrių.

Jei tirpinama injekciniame vandenyje, cefazolino miltelių tirpalas būna skaidrus, šviesiai geltonas arba geltonas.

Injekcija į raumenis

Cefazolin Hospira 1 g ištirpinkite viename iš toliau išvardytų suderinamų tirpiklių, remiantis lentelėje pateikiama informacija apie tirpinimą.

• Injekcinis vanduo.
• 0,9 % natrio chlorido tirpalas.
• 0,5 % lidokaino hidrochlorido tirpalas.

Kratykite, kol milteliai visiškai ištirps.

Tirpinimo lentelė, jei atliekama injekcija į raumenis

Kiekis flakone	Reikalingas tirpiklio kiekis	Apytikslė koncentracija
1 g	4 ml	250 mg/ml

 

Injekcija į veną

Cefazolin Hospira ištirpinkite viename iš toliau išvardytų suderinamų tirpiklių, remiantis lentelėje pateikiama informacija apie tirpinimą.

• Injekcinis vanduo.
• 0,9 % natrio chlorido tirpalas.

Tirpalų su 0,5 % lidokaino hidrochloridu negalima leisti į veną.

Tirpinimo lentelė, jei atliekama injekcija į veną Kiekis flakone Reikalingas tirpiklio kiekis Apytikslė koncentracija 1g 4 ml 250 mg/ml 2g 8 ml 250 mg/ml

Cefazolin Hospira 1 g lėtai suleidžiama per tris-penkias minutes. Jokiu atveju vaistinio preparato negalima suleisti greičiau kaip per 3 minutes. Injekciją galima atlikti tiesiai į veną arba pro vamzdelį, naudojamą tirpalams į veną leisti. Cefazolin Hospira 2 g lėtai suleidžiama per 30‑60 minučių. Protarpinė arba nuolatinė infuzija į veną Cefazoliną galima vartoti tiesiai į veną arba nuolatinės, arba protarpinės infuzijos metodu. Cefazolin Hospira galima infuzuoti kartu su intraveniniais preparatais, naudojant pagrindinį cilindrą ar antrinį infuzijų buteliuką. Cefazolin Hospira pirmiausia reikia ištirpinti viename iš skiediklių, tinkamų leisti į veną. Tolesniam skiedimui reikia naudoti vieną iš toliau išvardytų suderinamų skiediklių, remiantis lentelėje pateikiama informacija apie skiedimą. · 0,9 % natrio chlorido tirpalas. · Laktatinis Ringerio tirpalas. · Injekcinis vanduo. Tirpinimo lentelė, jei atliekama protarpinė arba nuolatinė infuzija į veną Kiekis flakone Tirpinimas Skiedimas Apytikslė koncentracija Minimalus skiediklio kiekis Skiediklio kiekis 1 g 4 ml 50‑100 ml 10‑19 mg/ml 2 g 8 ml 50‑100 ml 19‑34 mg/ml Įšvirkškite reikiamą tirpinimo tirpalo kiekį ir gerai pakratykite, kol flakono turinys visiškai ištirps. Prieš vartojimą tirpalą reikia apžiūrėti. Galima vartoti tik skaidrų tirpalą, kuriame nėra dalelių. Ruošdami praskiestą tirpalą, vartokite ką tik paruoštą tirpalą. Tik vienkartiniam vartojimui. Visus tirpalo likučius sunaikinti. Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.