COPAXONE

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

COPAXONE 40 mg/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkšte 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml injekcinio tirpalo (užpildytame švirkšte) yra 40 mg glatiramerio acetato*, atitinkančio 36 mg glatiramerio bazės.

* Glatiramerio acetatas yra sintetinių polipeptidų, kuriuose yra keturios natūralios aminorūgštys (L-glutamo rūgštis, L-alaninas, L-tirozinas, L-lizinas, pagal molines frakcijas atitinkamai 0,129‑0,153, 0,392‑0,462, 0,086‑0,100 ir 0,300‑0,374), acetatinė druska. Vidutinė molekulinė glatiramerio acetato masė yra 5 000‑9 000 daltonų. 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas užpildytame švirkšte

Skaidrus, be pastebimų dalelių tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

COPAXONE yra skirtas recidyvuojančių formų išsėtinės sklerozės (IS) gydymui (svarbi informacija apie populiaciją, kuriai veiksmingumas nustatytas, pateikiama 5.1 skyriuje). 

COPAXONE neskirtas pirminės ar antrinės progresuojančios IS gydymui.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Rekomenduojama dozė suaugusiems žmonėms yra 40 mg COPAXONE (vienas užpildytas švirkštas), kuri injekuojama po oda tris kartus per savaitę su mažiausiai 48 valandų pertrauka.

Kiek laiko turėtų trukti gydymas, kol kas nežinoma.

Kiek truks gydymas, kiekvienam pacientui individualiai sprendžia gydytojas.

Vaikų populiacija

Vaikams ir paaugliams: neatlikta jokių klinikinių tyrimų arba farmakokinetinių COPAXONE tyrimų. Nėra pakankamai informacijos, leidžiančios daryti rekomendacijas dėl COPAXONE 40 mg/ml tris kartus per savaitę vartojimo vaikams ir paaugliams iki 18 metų, todėl tokio amžiaus vaikams vartoti COPAXONE 40 mg/ml tris kartus per savaitę draudžiama.

Senyviems pacientams

Specialių tyrimų su tokiais pacientais neatlikta.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Specialių tyrimų su ligoniais, gydomais COPAXONE bei sergančiais inkstų funkcijos sutrikimu, neatlikta (žr. 4.4. skyrių).

Vartojimo metodas

Pacientą reikia apmokyti, kaip pačiam sau injekuoti vaistinio preparato. Atliekant pirmąją injekciją ir 30 minučių po jos, pacientą turi prižiūrėti medikas.

Kad injekcijos vietą kiek galima mažiau skaudėtų ir dirgintų, kiekvienai injekcijai reikia pasirinkti vis kitą vietą. Injekcijos vietos yra pilvas, rankos, klubai ir šlaunys.

4.3 Kontraindikacijos

COPAXONE vartoti draudžiama, jeigu:

• padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• pacientė nėščia.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

COPAXONE turi būti vartojamas tik po oda. Vaistinį preparatą leisti į veną ar raumenis draudžiama. 

Pradedant gydymą COPAXONE, reikalinga neurologo ar gydytojo, patyrusio gydyti IS, priežiūra.

Gydytojas turi įspėti, kad, suleidus COPAXONE, per kelias minutes gali atsirasti bent vienas iš šių simptomų: vazodilatacija (staigus paraudimas), krūtinės skausmas, dusulys, palpitacijos ar tachikardija. Dauguma šių simptomų būna trumpalaikiai ir praeina savaime be pasekmių. Jei atsiranda sunkus šalutinis poveikis, reikia nedelsiant nutraukti COPAXONE vartojimą ir kreiptis į šeimos ar greitosios pagalbos gydytoją. Prireikus jis pradės simptominį gydymą.

Nors duomenų apie didesnę šių reakcijų atsiradimo riziką specifinėms pacientų grupėms nėra, vis dėlto ligoniams, kurių sutrikusi širdies veikla, skirti COPAXONE reikia labai atsargiai. Tokius pacientus gydymo metu reikia reguliariai stebėti.

Retai pastebėta konvulsijų ir (ar) anafilaktoidinės ar alerginės reakcijos atvejų. Retai gali atsirasti sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., bronchų spazmas, anafilaksija ar dilgėlinė). Jei reakcija sunki, reikia pradėti tinkamą gydymą bei nutraukti COPAXONE vartojimą.

Ilgai ir kasdien vartojusių COPAXONE pacientų serume atsirado glatiramerio acetato antikūnų. Daugiausia jų buvo praėjus 3‑4 mėnesiams nuo gydymo pradžios, vėliau mažėjo ir nusistovėjo kiek didesnis kiekis, nei buvo gydymo pradžioje.

Įrodymų, kad šie glatiramerio acetato antikūnai neutralizuotų ar jų atsiradimas darytų įtaką COPAXONE klinikiniam veiksmingumui, nėra.

Gydymo COPAXONE metu pacientams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu, būtina sekti inkstų funkciją. Nors duomenų apie imuninių kompleksų nusėdimą pacientų glomeruluose nėra, tokios galimybės atmesti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Specialių COPAXONE ir kitų vaistinių preparatų sąveikos tyrimų neatlikta. 

Duomenų apie šio vaistinio preparato ir beta interferono sąveiką nėra.

Pacientams, kartu su COPAXONE vartojantiems kortikosteroidų, dažniau atsiranda šalutinis poveikis injekcijos vietoje.

In vitro duomenys rodo, kad didžioji dalis glatiramerio acetato kraujyje susijungia su baltymais, tačiau jis neišstumia su baltymu susijungusio fenitoino ar karbamazepino ir pats nėra išstumiamas. Kadangi teoriškai COPAXONE gali keisti su baltymais susijungiančių vaistinių preparatų pasiskirstymą, kartu su juo tokių vaistinių preparatų vartojantį pacientą būtina atidžiai stebėti.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie COPAXONE vartojimą nėštumo metu nėra arba jų nepakanka. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai, kad būtų galima nustatyti poveikį nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, jauniklių atsivedimui ir jų vystymuisi (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. COPAXONE nėštumo metu vartoti draudžiama.

COPAXONE vartojimo metu pacientai turi naudoti veiksmingas kontracepcijos priemones.

Žindymas

Gauti duomenų apie glatiramerio acetato, jo metabolitų ar antikūnų išsiskyrimą su motinos pienu, nėra galimybės. Žindyvei skirti COPAXONE reikia labai atsargiai. Būtina atsižvelgti į naudos bei rizikos santykį motinai ir vaikui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Didžioji dalis saugumo duomenų surinkta leidžiant COPAXONE 20 mg/ml po oda kartą per parą. Šiame skyriuje pateikiami saugumo duomenys, surinkti atliekant keturis placebu kontroliuojamus tyrimus, kurių metu COPAXONE 20 mg/ml buvo vartojamas kartą per parą, ir atliekant vieną placebu kontroliuojamą tyrimą, kurio metu COPAXONE 40 mg/ml buvo vartojamas tris kartus per savaitę. 

COPAXONE 20 mg/ml (vartojamo kartą per parą) ir COPAXONE 40 mg/ml (vartojamo tris kartus per savaitę) to paties tyrimo metu saugumas tiesiogiai lyginamas nebuvo.

COPAXONE 20 mg/ml (vartojamas kartą per parą)

Visų COPAXONE 20 mg/ml klinikinių tyrimų metu reakcija injekcijos vietoje buvo dažniausiai pasitaikanti nepageidaujama reakcija ir pasireiškė daugumai pacientų, vartojusių COPAXONE. Kontroliuojamų tyrimų metu tokių reakcijų bent vieną kartą atsirado 70 % COPAXONE 20 mg/ml vartojusių pacientų, placebo – 37 %. Dažniausios reakcijos injekcijos vietoje, kurios dažniau pasitaikė pacientams, gydytiems COPAXONE 20 mg/ml, lyginant su pacientais, gydytais placebu, buvo: eritema, skausmas, sukietėjimas, niežėjimas, edema, uždegimas bei padidėjęs jautrumas.

Reakcijos, susijusios su mažiausiai vienu iš šių simptomų, buvo apibūdinamos kaip tuoj po injekcijos atsirandančios reakcijos: vazodilatacija, krūtinės skausmas, dusulys, sustiprėjęs širdies plakimas ar tachikardija. Jų gali atsirasti per kelias minutes po COPAXONE injekcijos. Vienas ar keli tuoj po injekcijos atsirandantys komponentai bent vieną kartą pasireiškė 31 % COPAXONE 20 mg/ml vartojusių pacientų, vartojusiems placebo – 13 %.

Visos nepageidaujamos reakcijos, dažniau pastebėtos vartojant COPAXONE 20 mg/ml negu placebo, yra pateiktos žemiau esančioje lentelėje. Šie duomenys gauti keturių pagrindžiamųjų, atliktų dvigubai koduotu metodu ir kontroliuotų placebu klinikinių tyrimų, trukusių iki 36 mėnesių, kuriuose iš viso dalyvavo 512 IS sergantys ligoniai, gydomi COPAXONE 20 mg per parą, bei 509 IS sergantys ligoniai, vartojantys placebą, metu. Trys recidyvuojančios, remituojančios IS (RRIS) tyrimai, trukę iki 35 mėnesių, kuriuose iš viso dalyvavo 269 pacientai, gydomi COPAXONE 20 mg per parą, ir 271 pacientas, gaunantis placebą. Ketvirtajame tyrime trukusiame iki 36 mėnesių, pacientams, patyrusiems pirmą klinikinį epizodą ir kuriems nustatyta didelė rizika susirgti kliniškai apibrėžta išsėtine skleroze, dalyvavo 243 pacientai, gydomi COPAXONE 20 mg per parą, ir 238 pacientai, gydyti placebu.

* Daugiau nei 2 % (>2/100) didesnis atvejų skaičius ligonių, gydomų COPAXONE, grupėje, negu placebo grupėje. Nepageidaujamas poveikis be simbolio * reiškia skirtumą, mažesnį arba lygų 2%.

• Terminas „reakcija injekcijos vietoje“ (įvairių rūšių) apima visus nepageidaujamus poveikius, atsirandančius injekcijos vietoje, išskyrus atrofiją injekcijos vietoje bei nekrozę injekcijos vietoje, kurios lentelėje yra pateiktos atskirai.

#Apima atvejus, susijusius su lokalizuota lipoatrofija injekcijų vietose.

Ketvirtojo aukščiau paminėto klinikinio tyrimo metu po placebu kontroliuojamos fazės vyko atviroji fazė. Atvirosios fazės 5 metų trukmės stebėjimo metu COPAXONE 20 mg/ml rizikos ypatumų pokyčių nestebėta.

Reti (≥1/10 000, <1/1 000) pranešimai apie anafilaktoidines reakcijas IS sergantiems pacientams, vartojantiems COPAXONE, buvo gauti nekontroliuojamų klinikinių tyrimų metu bei po to, kai vaistinis preparatas pateko į rinką.

COPAXONE 40 mg/ml (vartojamas tris kartus per savaitę) 

COPAXONE 40 mg/ml saugumas buvo vertinamas atliekant dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą RRIS sergančių pacientų klinikinį tyrimą, kuriame iš viso 943 pacientai vartojo COPAXONE 40 mg/ml tris kartus per savaitę ir 461 pacientas vartojo placebą 12 mėnesių.

Apskritai COPAXONE 40 mg/ml tris kartus per savaitę vartojusiems pacientams nustatytos nepageidaujamos reakcijos į vaistą, kurios jau buvo žinomos ir priskiriamos COPAXONE 20 mg/ml, vartojamam kartą per parą. Pavyzdžiui, nepageidaujamos reakcijos injekcijos vietoje (NRIV) ir tuoj po injekcijos atsirandančios reakcijos (TPIAR) rečiau nustatytos vartojant COPAXONE 40 mg/ml tris kartus per savaitę nei COPAXONE 20 mg/ml kartą per parą (NRIV buvo atitinkamai 35,5 % ir 70 %, TPIAR – 7,8 % ir 31 %).

Reakcijos injekcijos vietoje nustatytos 36 % COPAXONE 40 mg/ml vartojusių pacientų, palyginti su 5 % vartojusių placebą. Tuoj po injekcijos atsirandanti reakcija nustatyta 8 % COPAXONE 40 mg/ml vartojusių pacientų, palyginti su 2 % vartojusių placebą.

Nustatytos kelios specifinės nepageidaujamos reakcijos:

• Nekontroliuojamų klinikinių tyrimų metu bei po to, kai vaistinis preparatas pateko į rinką, IS sergantiems pacientams, vartojantiems COPAXONE 20 mg/ml, anafilaksinis atsakas nustatytas retai (≥1/10 000, <1/1 000). Jis nustatytas 0,3 % pacientų, vartojančių COPAXONE 40 mg/ml (nedažni: ≥1/1 000, <1/100).
• Nekrozės injekcijos vietoje nenustatyta.
• Odos eritema ir skausmas galūnėse, nenustatyti vartojant COPAXONE 20 mg/ml, nustatyti kiekvienas po 2,1 % pacientų, vartojančių COPAXONE 40 mg/ml (dažni: ≥1/100, <1/10).
• Vaisto sukeltas kepenų pažeidimas ir toksinis hepatitas, taip pat retai nustatyti IS sergantiems pacientams, vartojantiems COPAXONE 20 mg/ml po to, kai vaistinis preparatas pateko į rinką, nustatyti vienam pacientui (0,1 %), vartojančiam COPAXONE 40 mg/ml (nedažni: ≥1/1 000, <1/100).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Buvo keletas COPAXONE perdozavimo atvejų (suvartota net 300 mg glatiramerio acetato). Kitokių nepageidaujamų reakcijų, nei paminėta 4.8 skyriuje „Nepageidaujamas poveikis“, nepastebėta.

Perdozavusį pacientą reikia nuolat stebėti ir prireikus pradėti simptominį bei palaikomąjį gydymą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antineoplastiniai ir imunomoduliuojantys preparatai, imunostimuliatoriai,

ATC kodas - L03AX13 

Glatiramerio acetato veikimo mechanizmas IS sergantiems ligoniams nėra galutinai išaiškintas, tačiau manoma, kad jis moduliuoja imuninius procesus, kurie sukelia IS. Šią hipotezę patvirtina tyrimas, kurio metu nagrinėta eksperimentinio alerginio encefalomielito (EAE), imunizuojant kelių rūšių gyvūnų su centrine nervų sistema susijusias substancijas, kuriose yra mielino, sukeltos būklės patogenezė. EAE dažnai naudojama kaip eksperimentinis gyvūnų IS modelis. Remiantis gyvūnų bei IS sergančių ligonių tyrimų duomenimis, manoma, kad po vaistinio preparato suleidimo sužadinamos ir aktyvinamos glatiramerio acetatui specifinės supresinės T ląstelės periferijoje.

Recidyvuojanti remituojanti išsėtinė sklerozė

Duomenys, patvirtinantys COPAXONE 40 mg/ml, leidžiamo po oda tris kartus per savaitę, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo dažnį, gauti atliekant vieną 12 mėnesių trukmės placebu kontroliuojamą tyrimą. 

Atliekant pagrindinį klinikinį tyrimą, recidyvuojanti remituojanti išsėtinė sklerozė buvo apibūdinama kaip mažiausiai vienas dokumentuotas recidyvas per paskutinius 12 mėnesių arba mažiausiai du dokumentuoti recidyvai per 24 mėnesius arba vienas dokumentuotas recidyvas per 12–24 mėnesius su mažiausiai vienu dokumentuotu gadolinį kaupiančiu T1 pakitimu, nustatytu atlikus magnetinio rezonanso tyrimą per paskutinius 12 mėnesių.

Pirminis veiksmingumo kriterijus buvo bendras patvirtintų ligos atsinaujinimo atvejų skaičius. Tarp antrinių MRT kriterijų buvo bendras naujų/išryškintų T2 pakitimų skaičius ir bendras paryškintų pakitimų, diagnozuotų magnetinio rezonanso tyrimo metu T2 režime, skaičius, abu buvo vertinami 6 ir 12 mėnesiais.

Iš viso 1 404 pacientai buvo atsitiktinai paskirti santykiu 2:1 vartoti COPAXONE 40 mg/ml (n=943) arba placebą (n=461). Abi gydymo grupės buvo panašios pagal pradines demografines savybes, IS ligos savybes ir MRT rodmenis. 2 metus iki tyrimo pacientams nustatytų ligos atsinaujinimo atvejų mediana buvo 2,0.

Palyginti su placebu, COPAXONE 40 mg/ml tris kartus per savaitę vartojantiems pacientams nustatytas didelis ir kliniškai reikšmingas pirminių ir antrinių veiksmingumo kriterijų sumažėjimas, kuris atitiko gydymo kartą per parą vartojamu COPAXONE 20 mg/ml poveikį.

Toliau lentelėje pateikiamos pirminių ir antrinių veiksmingumo kriterijų vertės ketinamoje gydyti populiacijoje:

* Absoliutusis rizikos skirtumas apibrėžiamas kaip skirtumas tarp koreguoto vidutinio 40 mg GA, vartojamo tris kartus per savaitę, MAD ir koreguoto vidutinio placebo MAD.

** Dažnio santykis apibrėžiamas kaip skirtumas tarp 40 mg GA, vartojamo tris kartus per savaitę, ir placebo koreguoto vidutinio dažnio.

COPAXONE 20 mg/ml (vartojamo kartą per parą) ir COPAXONE 40 mg/ml (vartojamo tris kartus per savaitę) to paties tyrimo metu veiksmingumas ir saugumas tiesiogiai lyginamas nebuvo. 

Šio 12 mėnesių tyrimo metu COPAXONE įtakos invalidumo progresavimui arba recidyvo trukmei neįrodyta.

Iki dabar nėra duomenų, kad COPAXONE galima būtų vartoti pacientams, sergantiems pirmine ar antrine progresuojančia IS.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Farmakokinetinių tyrimų su žmonėmis neatlikta. In vitro bei neplačių tyrimų su sveikais savanoriais duomenimis, po oda suleistas glatiramerio acetatas greitai absorbuojamas, didžioji dozės dalis jau poodyje greitai suskaidoma į mažesnius fragmentus.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Ikiklinikinių farmakologinių saugumo, toksinio kartotinių dozių poveikio, genotoksinio bei kancerogeninio poveikio ir toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis, specifinio pavojaus, išskyrus kituose PCS skyriuose nurodytą poveikį, žmogui vaistinis preparatas nekelia. Kadangi trūksta duomenų apie farmakokinetines savybes, vartojant vaistinį preparatą, skirtumo tarp poveikio žmogui ir gyvūnams nenustatyta.

Nedideliam skaičiui mažiausiai 6 mėnesius gydytų žiurkių ir beždžionių inkstų glomeruluose atsirado imuninių kompleksų nuosėdų. Vėliau dvejus metus su žiurkėmis trukusių tyrimų metu tokio poveikio nepastebėta.

Glatiramerio acetato suleidus įjautrintoms jūros kiaulytėms ir pelėms, stebėta anafilaksija. Tokio poveikio reikšmė žmogui nežinoma.

Toksinis poveikis injekcijos vietoje buvo dažniausia reakcija gyvūnams vaistinį preparatą leidžiant kartotinai.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

6.3 Tinkamumo laikas 

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Užpildytus švirkštus laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Laikyti šaldytuve (2 °C – 8 °C).

Negalima užšaldyti.

Jeigu nėra galimybės užpildytų švirkštų laikyti šaldytuve, juos vieną kartą iki 1 mėnesio galima laikyti 15 °C – 25 °C kambario temperatūroje. Po šio 1 mėnesio periodo, jeigu COPAXONE užpildytas švirkštas nebuvo suvartotas ir vis dar yra savo originalioje pakuotėje, tolesniam laikymui jį būtina grąžinti į šaldytuvą (2 °C – 8 °C).

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

COPAXONE 40 mg/ml injekcinio tirpalo užpildytas švirkštas sudarytas iš 1 ml ilgojo I tipo bespalvio stiklo cilindro su įlydyta adata, mėlyno plastikinio stūmoklio, gumos kamščio ir adatos apsaugos.

COPAXONE 40 mg/ml išleidžiamas pakuotėmis po 3 arba 12 užpildytų švirkštų, kurių kiekviename yra 1 ml injekcinio tirpalo, arba sudėtine pakuote, kurioje yra 36 (3 pakuotės po 12) užpildyti švirkštai po 1 ml injekcinio tirpalo.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Tik vienkartiniam vartojimui. Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.