Ketorolac Claris

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ketorolac Claris 10 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje ampulėje yra 1 ml tirpalo, kuriame yra 10 mg ketorolako trometamolio.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

1 ml injekcinio tirpalo yra maždaug 2,93 mg natrio.

Ketorolac Claris 10 mg/ml injekcinio tirpalo sudėtyje yra mažas etanolio kiekis (100 mg dozėje) etanolio (alkoholio).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Injekcinis tirpalas

Skaidrus ar šviesiai gelsvas tirpalas leisti į raumenis ar smūginėmis dozėmis į veną.

Tirpalo pH yra 6,90‑7,90.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinis tirpalas skirtas trumpalaikiam vidutinio ar stipraus ūminio pooperacinio skausmo malšinimui.

Gydymas turi būti pradedamas ligoninėje. Maksimali gydymo trukmė yra dvi paros.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo švirkščiama į raumenis arba smūgine doze į veną. Smūginę dozę į veną galima suleisti ne greičiau kaip per 15 sekundžių. Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo negalima leisti į epidurinę ertmę ar į povoratinklinę ertmę.

Į raumenis ar veną suleisto ketorolako tirpalo analgezinis poveikis prasideda praėjus maždaug tiek pat laiko, t. y. 30 minučių. Stipriausias analgezinis poveikis pasireiškia per 1‑2 valandas, vidutinė analgezijos trukmė yra 4‑6 valandos.

Dozę reikia koreguoti atsižvelgus į skausmo stiprumą ir paciento reakciją. 

Ketorolako leisti į raumenis arba veną kelis kartus per parą galima ne ilgiau kaip dvi paras, kadangi ilgesnis vartojimas didina nepageidaujamo poveikio riziką. Ilgesnio gydymo patirties yra nedaug, kadangi praėjus šiam laikotarpiui, dauguma pacientų pradeda vartoti geriamo vaistinio preparato arba jiems analgetikų nebereikia.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių). 

Suaugusiesiems

Pradinė rekomenduojama Ketorolac Claris dozė yra 10 mg, po to, jei reikia, švirkščiama po 10‑30 mg kas 4-6 valandas. Pradiniu pooperaciniu laikotarpiu Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo pagal poreikį galima vartoti kas dvi valandas. Būtina vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Paros dozė nesenyviems pacientams turi būti ne didesnė kaip 90 mg, senyviems pacientams ir pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie sveria mažiau kaip 50 kg – ne didesnė kaip 60 mg. Vaistinio preparato negalima vartoti ilgiau kaip dvi paras.

Pacientams, sveriantiems mažiau kaip 50 kg, dozę reikia mažinti.

Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, kai skausmas būna stipriausias, ketorolako galima vartoti kartu su opioidiniais analgetikais, (pvz., morfinu arba petidinu), kad būtų pasiekta optimali analgezija. Ketorolakas nesukelia poveikio opioidiniams receptoriams ir nesunkina su opioidais susijusio kvėpavimo slopinimo arba raminamojo poveikio. Kai į raumenis ar į veną vartojama Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo, dažniausiai pakanka mažesnės opioidų paros dozės nei paprastai. Vis dėlto reikia numatyti nepageidaujamo opioidinių analgetikų poveikio galimybę, ypač jei pacientas po operacijos iš ligoninės išleidžiamas tą pačią dieną.

Pacientams, vartojusiems Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo parenteriniu būdu ir pradedantiems vartoti ketorolako tablečių, bendra paros dozė turi būti ne didesnė kaip 90 mg (pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie sveria mažiau kaip 50 kg – ne didesnė kaip 60 mg). Tą parą, kai injekcinė ketorolako forma keičiama geriamąja, geriamojo ketorolako paros dozė turi būti ne didesnė kaip 40 mg.

Pradėti vartoti geriamojo ketorolako pacientams reikia kiek įmanoma greičiau.

Senyviems pacientams

Sunkių nepageidaujamų reakcijų pasekmių rizika senyviems žmonėms yra didesnė. Jei manoma, kad nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVNU) gydyti būtina, reikia kiek įmanoma trumpiau vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Gydymo NVNU metu pacientą reikia reguliariai tirti dėl galimo kraujavimo iš virškinimo trakto.

Bendra paros dozė negali būti didesnė kaip 60 mg (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Vaikų gydymo saugumas ir veiksmingumas neištirti, todėl jaunesniems kaip 16 metų pacientams Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartoti nerekomenduojama.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Jei yra vidutinis arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, ketorolako vartoti negalima. Jei yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, reikia mažinti dozę (į veną arba raumenis leidžiama paros dozė negali būti didesnė kaip 60 mg) (žr. 4.3 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, kuriems buvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas ketorolakui, bet kuriai pagalbinei medžiagai arba kitiems NVNU, taip pat pacientams, kuriems aspirinas arba kiti prostaglandinų sintezės inhibitoriai buvo sukėlę alerginių reakcijų (tokiems pacientams buvo pasireiškę sunkių į anafilaksiją panašių reakcijų). Tokios reakcijos pasireiškia astma, rinitu, angioneurozine edema ar dilgėline.

Be to, ketorolako draudžiama vartoti:

• astma sirgusiems pacientams;
• jaunesniems kaip 16 metų vaikams.

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra ūminis kraujavimas iš virškinimo trakto ar jo prakiurimas arba kuriems toks poveikis buvo pasireiškęs anksčiau bei buvo susijęs su ankstesniu NVNU vartojimu. Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra aktyvi peptinė opa ar kraujavimas ar toks sutrikimas kartotinai buvo pasireiškęs anksčiau (du arba daugiau atskirų įrodytų išopėjimo ar kraujavimo epizodų).

Ketorolako, kaip ir kitų NVNU, draudžiama vartoti pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu, kepenų nepakankamumu ir inkstų nepakankamumu (žr. 4.4 skyrių).

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino kiekis serume >160 μmol/l), bei pacientams, kuriems dėl hipovolemijos ar dehidratacijos yra padidėjusi inkstų nepakankamumo rizika.

Ketorolako draudžiama vartoti nėštumo, gimdymo, išstūmimo bei žindymo laikotarpiu (žr. 4.6 skyrių).

Ketorolako draudžiama vartoti kaip profilaktinio analgetiko prieš operaciją, kadangi jis slopina trombocitų agregaciją. Be to, ketorolako draudžiama vartoti operacijos metu dėl padidėjusios kraujavimo rizikos.

Ketorolakas slopina trombocitų funkciją, todėl jo draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra įtariamas arba nustatytas kraujavimas iš smegenų kraujagyslių, pacientams, kuriems po operacijos yra didelė kraujavimo rizika arba nevisiška hemostazė, bei pacientams, kuriems yra didelė kraujavimo rizika (pvz., yra hemoraginė diatezė, įskaitant krešėjimo sutrikimus).

Ketorolako negalima vartoti pacientams, kurie vartoja antikoaguliantų, įskaitant varfariną ir mažas heparino dozes (2500‑ 5000 vienetų kas 12 valandų).

Ketorolako negalima vartoti pacientams, kurie vartoja acetilsalicilo rūgšties ar kitokių NVNU (įskaitant selektyvaus poveikio ciklooksigenazės-2 inhibitorius).

Ketorolako injekcinio tirpalo negalima vartoti į nugaros smegenų kanalą (leisti į epidurinę ertmę ar į povoratinklinę ertmę), kadangi sudėtyje yra alkoholio.

Ketorolako draudžiama vartoti kartu su okspentifilinu.

Ketorolako draudžiama vartoti kartu su probenecidu ar ličio druskomis.

Ketorolako draudžiama vartoti pacientams, kuriems yra visiškas ar dalinis nosies polipozės, angioneurozinės edemos ir bronchų spazmo sindromas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ketorolako vartojimas gali būti susijęs su didele sunkaus toksinio poveikio virškinimo traktui rizika, panašia vartojant kai kurių kitų NVNU, ypač vaistinį preparatą vartojant ne pagal patvirtintas indikacijas ir (arba) ilgiau nei nurodyta (žr. 4.1, 4.2 ir 4.3 skyrius).

Pacientai turi žinoti, kad kai kuriems pacientams skausmas 30 minučių po vaistinio preparato suleidimo į veną ar raumenis gali nesumažėti.

Ketorolako nerekomenduojama vartoti kartu su NVNU, įskaitant selektyvaus poveikio ciklooksigenazės-2 inhibitorius. 

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomams kontroliuoti (žr. 4.2 skyrių ir toliau aprašytą riziką virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Virškinimo trakto išopėjimas, kraujavimas ir perforacija

Apie kraujavimą iš virškinimo trakto, virškinimo trakto išopėjimą ar prakiurimą, kurie gali būti mirtini, buvo pranešta bet kuriuo gydymo visais NVNU, įskaitant ketorolaką, metu, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo įspėjamųjų simptomų ir sunkių virškinimo trakto sutrikimų praeityje.

Po vaistinio preparato pateikimo į rinką atlikto ne atsitiktinių imčių stebėjimo tyrimo metu nustatyta, kad vyresniems kaip 65 metų pacientams, kuriems į raumenis buvo leidžiama >90 mg ketorolako paros dozė, kliniškai sunkus kraujavimas iš virškinimo trakto pasireiškė dažniau, nei parenteriniu būdu opioidų vartojusiems pacientams. 

Senyviems pacientams NVNU dažniau gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, ypač kraujavimą iš virškinimo trakto arba perforaciją, kurie gali būti mirtini. Išsekę pacientai, palyginti su kitais, blogiau toleruoja išopėjimą ir kraujavimą. Dauguma mirtinų virškinimo trakto nepageidaujamų reiškinių, susijusių su nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo vartojimu, pasireiškė senyviems ir (arba) išsekusiems pacientams. Kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo rizika yra didesnė vartojant dideles NVNU, įskaitant ketorolaką, dozes bei pacientams, kuriems praeityje buvo opa, ypač tokia, kuri komplikavosi kraujavimu ar prakiurimu, ir senyviems pacientams. Kliniškai sunkaus kraujavimo iš virškinimo trakto rizika priklauso nuo vaistinio preparato dozės. Tokių pacientų gydymą reikia pradėti mažiausia įmanoma vaistinio preparato doze. Be to, tokiems pacientams bei pacientams, vartojantiems mažą aspirino dozę ar kitokių vaistinių preparatų, kurie didina virškinimo trakto pažeidimo riziką (žr. 4.5 skyrių), būtina apsvarstyti kombinuotojo gydymo kartu su apsaugomąjį poveikį sukeliančiu vaistiniu preparatu (pvz., mizoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriumi) galimybę. Tokia su amžiumi susijusi kraujavimo iš virškinimo trakto ir jo prakiurimo rizika yra būdinga vartojant visų NVNU. Palyginti su jaunais suaugusiais žmonėmis, senyvų pacientų organizme ketorolako pusinės eliminacijos iš plazmos laikas pailgėja, o plazmos klirensas sumažėja. Rekomenduojama didinti intervalą tarp dozių vartojimą (žr. 4.2 skyrių).

NVNU reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kurie yra sirgę uždegimu pasireiškiančia virškinimo trakto liga (opiniu kolitu, Krono (Crohn) liga), nes ji gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių). Pacientai (ypač senyvi), kuriems jau buvo pasireiškęs toksinis poveikis virškinimo traktui, turi pranešti apie bet kokius neįprastus su pilvu susijusius simptomus (ypač apie kraujavimą iš virškinimo trakto), ypač gydymo pradžioje. Jeigu Ketorolac Claris vartojančiam pacientui pasireiškė kraujavimas iš virškinimo trakto arba jo išopėjimas, gydymą būtina nutraukti.

Būtinos atsargumo priemonės, jeigu pacientai, kartu vartoja kitokių kraujavimo iš virškinimo trakto arba jo išopėjimo riziką didinančių vaistinių preparatų, pvz., geriamųjų kortikosteroidų, selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitorių arba trombocitų agregaciją mažinančių preparatų, tokių kaip acetilsalicilo rūgštis (žr. 4.5 skyrių).

Ketorolako negalima vartoti pacientams, kurie vartoja antikoaguliantų, pvz., varfarino (žr. 4.3 skyrių).

Kaip ir vartojant kitų NVNU, ketorolako dozės didinimas ir ilgėjanti vartojimo trukmė gali didinti virškinimo trakto komplikacijų pasireiškimo dažnį ir sunkumą. Kliniškai sunkaus kraujavimo iš virškinimo trakto rizika priklauso nuo vaistinio preparato dozės. Tai ypač taikoma senyviems pacientams, kurių vartojama vidutinė paros dozė yra didesnė kaip 60 mg. Praeityje pasireiškusi peptinė opa didina sunkios virškinimo trakto komplikacijos atsiradimo riziką ketorolako vartojimo metu.

Poveikis kraujui

Pacientams, kurių kraujo krešėjimas sutrikęs, Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartoti negalima. Antikoaguliantais gydomiems pacientams kartu vartojamas Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinis tirpalas gali didinti kraujavimo riziką. Ketorolako vartojimas kartu su mažomis profilaktinėmis heparino dozėmis (2500‑5000 vienetų kas 12 valandų) ir dekstranais ekstensyviai netirtas ir gali būti susijęs su kraujavimo rizikos padidėjimu. Pacientai, kurie vartoja antikoaguliantų ar kuriems būtinas gydymas mažomis heparino dozėmis, ketorolako vartoti negali. Pacientus, kurie kartu su Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekciniu tirpalu vartoja poveikį hemostazei sukeliančių vaistinių preparatų, būtina atidžiai stebėti. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu kliniškai reikšmingo pooperacinio kraujavimo dažnis buvo mažesnis kaip 1%.

Ketorolakas slopina trombocitų agregaciją ir ilgina kraujavimo laiką. Pacientams, kurių kraujavimo parametrai buvo normalūs, kraujavimo laikas pailgėjo, tačiau išliko normos ribose (2‑11 minučių). Skirtingai, nei vartojant acetilsalicilo rūgšties, po ketorolako vartojimo nutraukimo trombocitų funkcija vėl tampa normali per 24‑48 valandas

Po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie pooperacinės žaizdos kraujavimą, susijusį su perioperaciniu Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartojimu į raumenis arba į veną. Dėl šios priežasties ketorolako negalima vartoti pacientams, kuriems po operacijos yra didelė kraujavimo rizika arba nevisiška hemostazė. Atsargumas būtinas tai atvejais, kai gera hemostazė yra ypač svarbi, pvz., po kosmetinių operacijų, operacijų, kai pacientas tą pačią dieną išleidžiamas iš ligoninės, prostatos rezekcijos ir tonzilektomijos. Gauta pranešimų apie hematomas ir kitokius kraujavimo iš žaizdos požymius bei epistaksę pacientams, gydytiems Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekciniu tirpalu. Gydytojai turi žinoti apie farmakologinį ketorolako ir kitų ciklooksigenazę slopinančių nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo panašumą bei kraujavimo riziką, ypač senyviems žmonėms.

Odos reakcijos

Gauta retų pranešimų apie su NVNU vartojimu susijusių sunkių (kartais mirtinų) odos reakcijų, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, atvejus (žr. 4.8 skyrių). Gydymo pradžioje tokių reakcijų tikimybė pacientui yra didžiausia: daugeliu atvejų reakcijos prasideda per pirmąjį gydymo mėnesį. Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartojimą reikia nutraukti nedelsiant, vos tik pasireiškus pirmiems odos išbėrimo, gleivinės pažeidimo ar bet kokiems kitiems padidėjusio jautrumo požymiams.

Sisteminė raudonoji vilkligė ir mišrios jungiamojo audinio ligos

Sistemine raudonąja vilklige (SRV) ir mišriomis jungiamojo audinio ligomis sergantiems pacientams gali padidėti aseptinio meningito pasireiškimo rizika (žr. 4.8 skyrių).

Natrio ir skysčių susilaikymas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei periferinė edema

Pacientams, sergantiems hipertenzija ir (arba) širdies nepakankamumu, ketorolako reikia vartoti atsargiai, nes buvo gauta pranešimų apie skysčių susilaikymo ir edemos atvejus, susijusius su NVNU vartojimu.

Kai kuriems pacientams vartojant NVNU, įskaitant ketorolaką, susilaikė skysčiai, pasireiškė hipertenzija ir periferinė edema, todėl šio vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai, kai yra širdies dekompensacija, hipertenzija arba panaši liga.

Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bei smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kurie serga hipertenzija ir (arba) lengvu ar vidutinio sunkumo staziniu širdies nepakankamumu, gydymo NVNU metu reikia tinkamai stebėti ir konsultuoti, kadangi gauta pranešimų apie su NVNU vartojimu susijusio skysčių susilaikymo ir edemos atvejus.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad koksibų ir kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Nors trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto) riziką didinančio ketorolako poveikio nenustatyta, duomenų, kad būtų galima paneigti tokią riziką vartojant ketorolako, nepakanka. 

Pacientus, kurie serga nekontroliuojama arterine hipertenzija, staziniu širdies nepakankamumu, patvirtinta išemine širdies liga, periferine širdies liga ir (arba) smegenų kraujagyslių liga, ketorolaku galima gydyti tik atidžiai įvertinus jų būklę. Panašus atsargumas būtinas ir prieš pradedant gydymą pacientų, kuriems yra reikšmingų širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas).

Širdies ir kraujagyslių, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas

Sergant ligomis, dėl kurių sumažėja kraujo tūris ir (arba) pablogėja inkstų kraujotaka, inkstų prostaglandinai palaiko inkstų perfuziją, todėl būtina imtis atsargumo priemonių. Tokiems pacientams ketorolakas ir kiti NVNU priklausomai nuo dozės gali mažinti inkstų prostaglandinų sintezę ir sukelti akivaizdų inkstų nepakankamumą. Didžiausia tokios reakcijos rizika kyla esant hipovolemijai dėl kraujo netekimo ar sunkios dehidratacijos, sutrikusiai inkstų, širdies arba kepenų funkcijai, taip pat vartojantiems diuretikų ir senyviems pacientams. Būtina stebėti tokių pacientų inkstų funkciją. Nutraukus NVNU vartojimą, inkstų funkcija dažniausiai tampa tokia, kokia buvo iki gydymo. Hipovolemiją sukeliantis nepakankamas skysčių ir (arba) kraujo kiekio organizme papildymas operacijos metu gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimą, kurį Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartojimas gali pasunkinti. Dėl šios priežasties būtina koreguoti skysčių stoką, be to, šlapalo ir kreatinino kiekį serume bei išskiriamo šlapimo kiekį rekomenduojama atidžiai stebėti tol, kol bus pasiekta normovolemija. Jei pacientas gydomas dializėmis, ketorolako klirensas sumažėja maždaug dvigubai, palyginti su normaliu rodmeniu, o galutinis pusinės eliminacijos laikas pailgėja maždaug tris kartus (žr. 4.3 skyrių).

Poveikis inkstams

Ketorolako, kaip ir kitų NVNU, reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi arba kurie yra sirgę inkstų liga, nes ketorolakas yra stiprus prostaglandinų sintezės inhibitorius. Jei yra būklė, dėl kurios sumažėja kraujo tūris ir (arba) pablogėja inkstų kraujotaka, inkstų prostaglandinai palaiko inkstų perfuziją, todėl būtina imtis atsargumo priemonių, nes tokiems pacientams buvo pasireiškęs nefrotoksinis ketorolako ir kitų NVNU poveikis.

Tokiems pacientams ketorolako ir kitų NVNU vartojimas gali sukelti nuo dozės priklausomą prostaglandinų susidarymo inkstuose sumažėjimą ir sukelti akivaizdžią inkstų funkcijos dekompensaciją ar nepakankamumą. Didžiausia tokios reakcijos atsiradimo rizika yra pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, kuriems yra hipovolemija, kurie serga širdies nepakankamu, kurių kepenų funkcija sutrikusi, kurie vartoja diuretikų arba yra senyvi. Nutraukus ketorolako ar kito NVNU vartojimą, inkstų funkcija dažniausiai tampa tokia, kokia buvo iki gydymo.

Kaip ir vartojant kitų prostaglandinų sintezę slopinančių vaistinių preparatų, gauta pranešimų apie su gydymu ketorolako trometamoliu susijusį šlapalo, kreatinino ir kalio kiekio padidėjimą serume (toks poveikis gali pasireikšti po vienos dozės pavartojimo)

Vartojimas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Ketorolako trometamolis ir jo metabolitai daugiausia išskiriami pro inkstus, todėl pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino kiekis serume didesnis kaip160 mikromolių/l), Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartoti negalima. Pacientai, kuriems yra lengvesnis inkstų funkcijos sutrikimas, turi vartoti mažesnę ketorolako dozę (į raumenis ar į veną leidžiama paros dozė negali būti didesnė kaip 60 mg), be to, turi būti atidžiai stebima jų inkstų būklė.

Vartojimas pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Pacientų, kuriems yra cirozės sukeltas kepenų funkcijos sutrikimas, organizme ketorolako klirensas ir galutinis pusinės eliminacijos laikas reikšmingai nepakinta.

Gali pasireikšti ribinis vieno ar daugiau kepenų funkcijos tyrimų rodmenų padidėjimas. Toks pokytis gali būti laikinas ir gydymą tęsiant nekisti ar progresuoti. Reikšmingas (daugiau kaip 3 kartus viršijantis normos ribą) serumo gliutamato piruvato transaminazės (SGPT/ALT) ar serumo gliutamato oksaloacetato transaminazės (SGOT/AST) aktyvumo padidėjimas kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu atsirado mažiau kaip 1% pacientų. Jei atsiranda kepenų ligoms būdingų klinikinių požymių ar simptomų arba jei pasireiškia sisteminis poveikis, Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartojimą reikia nutraukti.

Anafilaksinės (anafilaktoidinės) reakcijos

Anafilaksinės (anafilaktoidinės) reakcijos (įskaitant anafilaksiją, bronchų spazmą, veido ir kaklo paraudimą, išbėrimą, hipotenziją, gerklų edemą ir angioneurozinę edemą, bet ne vien šias reakcijas) gali pasireikšti nepriklausomai nuo to, ar praeityje buvo padidėjusio jautrumo reakcijų į acetilsalicilo rūgštį, kitus NVNU ar ketorolaką. Tokios reakcijos gali pasireikšti ir pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi angioneurozinė edema, padidėjęs bronchų reaktyvumas (pvz., astma) ir nosies polipai. Anafilaktoidinės reakcijos, pavyzdžiui, anafilaksija, gali baigtis mirtimi pacientams, kurių anamnezėje yra astma, visiškas ar dalinis nosies polipų sąlygotas sindromas, angioneurozinė edema ar bronchų spazmo epizodas.

Atsargumo priemonės, susijusios su poveikiu vaisingumui

Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinis tirpalas, kaip ir bet kuris kitas ciklooksigenazę ir prostaglandinų sintezę slopinantis vaistinis preparatas, gali mažinti vaisingumą, todėl pastoti ketinančioms moterims jo vartoti nerekomenduojama. Jei moteris turi sunkumų pastojant arba jai atliekami nevaisingumo tyrimai, reikia apsvarstyti Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartojimo nutraukimą.

Skysčių susilaikymas ir edema

Gauta pranešimų apie skysčių susilaikymo, hipertenzijos ir edemos atvejus, susijusius su ketorolako vartojimu, todėl šio vaistinio preparato reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra širdies dekompensacija, kurie serga hipertenzija ar kuriems yra panaši būklė.

Rekomenduojama imtis atsargumo priemonių kartu vartojant metotreksato, nes gauta pranešimų, kad kai kurie prostaglandinų sintezę slopinantys vaistiniai preparatai gali mažinti metotreksato klirensą ir taip stiprinti jo toksinį poveikį.

Vaikų populiacija

Ketorolako tablečių nerekomenduojama vartoti vaikams. Ketorolako parenteriniu būdu nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 2 metų vaikams.

Piktnaudžiavimas ir priklausomybė

Ketorolakas piktnaudžiavimo nesukelia. Staiga nutraukus ketorolako vartojimą, nutraukimo simptomų nenustatyta.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Didelė dalis ketorolako (vidutiniškai 99,2%) jungiasi prie žmogaus plazmos baltymų, jungimasis priklauso nuo koncentracijos.

Toliau išvardytų vaistinių preparatų NEGALIMA vartoti kartu su Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekciniu tirpalu

Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo negalima vartoti kartu su acetilsalicilo rūgštimi ar kitokiais NVNU (įskaitant selektyvaus poveikio ciklooksigenazės-2 inhibitorius), kadangi gali didėti su NVNU susijusių nepageidaujamų reiškinių rizika (žr. 4.3 skyrių).

Ketorolakas slopina trombocitų agregaciją, mažina tromboksano koncentraciją ir ilgina kraujavimo laiką. Skirtingai, nei vartojant acetilsalicilo rūgšties, kurios poveikis trunka ilgai, po ketorolako vartojimo nutraukimo trombocitų funkcija vėl tampa normali per 24‑48 valandas

Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo negalima vartoti kartu antikoaguliantais, pvz., varfarinu, kadangi kartu vartojami NVNU ir antikoaguliantai gali stiprinti krešėjimą slopinantį poveikį (žr. 4.3 skyrių).

Nors tyrimų duomenys neparodė reikšmingos ketorolako ir varfarino ar heparino sąveikos, ketorolako vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurie veikia hemostazę (įskaitant terapines antikoaguliantų, pvz., varfarino, dozes, mažas profilaktines heparino dozes (2500‑5000 vienetų kas 12 valandų) ir dekstranus), gali didėti kraujavimo rizika.

Kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra ličio, vartojant kai kurių prostaglandinų sintezės inhibitorių, mažėja ličio inkstų klirensas ir todėl didėja ličio koncentracija plazmoje. Gauta pranešimų apie atvejus, kai vartojant ketorolako padidėjo ličio koncentracija plazmoje.

Probenecido vartoti kartu su ketorolaku negalima, kadangi didėja ketorolako koncentracija plazmoje ir ilgėja pusinės eliminacijos laikas.

Po mifepristono pavartojimo ketorolako negalima vartoti 8‑12 parų, nes NVNU gali mažinti mifepristono poveikį.

Toliau išvardytų vaistinių preparatų vartoti kartu su Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekciniu tirpalu būtina atsargiai

Ketorolako, kaip ir visų NVNU, būtina atsargiai vartoti kartu su kortikosteroidais, nes didėja virškinimo trakto išopėjimo ar kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių).

Kartu su NVNU vartojami trombocitų agregaciją slopinantys vaistiniai preparatai ir selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) didina kraujavimo iš virškinimo trakto riziką (žr. 4.4 skyrių).

Ketorolako vartojant kartu su okspentifilinu, didėja kraujavimo rizika.

Gauta pranešimų, kad kai kurie prostaglandinų sintezę slopinantys vaistiniai preparatai mažina metotreksato klirensą, todėl gali stiprėti toksinis metotreksato poveikis.

Ketorolako trometaminas nekeitė digoksino jungimosi su baltymais. In vitro tyrimų metu nustatyta, kad, esant terapinei (300 mikrogramų/ml) ar didesnei salicilatų koncentracijai, ketorolako jungimasis sumažėja maždaug nuo 99,2% iki 97,5%, todėl neprisijungusio ketorolako koncentracija plazmoje gali padidėti du kartus. Terapinė digoksino, varfarino, ibuprofeno, naprokseno, piroksikamo, acetaminofeno, fenitoino ir tolbutamido koncentracija įtakos ketorolako jungimuisi su baltymais neturėjo.

Sveikiems žmonėms, kurių organizme skysčio tūris yra normalus, ketorolako injekcinis tirpalas furozemido sukeliamą diurezinį poveikį sumažino maždaug 20%, todėl pacientus, kurių širdies funkcija dekompensuota, reikia labai atidžiai stebėti.

Ketorolako vartojimas skartu su diuretikais gali silpninti diurezinį poveikį ir didinti toksinio NVNU poveikio inkstams riziką. 

Ketorolako, kaip ir visų NVNU, būtina atsargiai vartoti kartu su ciklosporinu, nes didėja toksinio poveikio inkstams rizika.

Jei NVNU vartojama kartu su takrolimuzu, gali pasireikšti toksinis poveikis inkstams.

NVNU gali silpninti diuretikų ir antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (pvz., jei yra dehidratacija arba pacientas yra senyvas), AKF inhibitorių ir (arba) angiotenzino II receptorių blokatorių vartojimas kartu su NVNU gali padidinti ūminio inkstų nepakankamumo riziką (toks poveikis paprastai būna laikinas). Dėl šios priežasties minėtų vaistinių preparatų vartoti kartu su ketorolaku reikia atsargiai, ypač jei pacientas yra senyvas. Būtina parinkti tinkamą dozę, be to, gali būti naudinga tirti inkstų funkciją tiek kombinuotojo gydymo pradžioje, tiek periodiškai jo metu.

Kartu su širdį veikiančiais glikozidais vartojami NVNU gali pasunkinti širdies nepakankamumą, mažinti glomerulų filtracijos greitį ir didinti širdį veikiančių glikozidų koncentraciją plazmoje.

Nustatyta, kad pooperacinio skausmo malšinimas ketorolaku sumažina opioidinės analgezijos poreikį.

Išgėrus ketorolako tablečių po riebaus maisto pavartojimo, didžiausia ketorolako koncentracija plazmoje buvo mažesnė, o laikas iki jos atsiradimo buvo 1 valanda ilgesnis. Skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai įtakos absorbcijos apimčiai neturėjo.

Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys rodo, NVNU gali didinti su chinolonų grupės antibiotikų vartojimu susijusią traukulių riziką. NVNU ir chinolonų vartojantiems pacientams gali padidėti traukulių pasireiškimo rizika.

Jei NVNU vartojama kartu su zidovudinu, didėja toksinio poveikio kraujui rizika. Gauta duomenų apie hemartrozės ir hematomų atsiradimo rizikos padidėjimą ŽIV(+) hemofilija sergantiems pacientams, tuo pat metu gydomiems zidovudinu ir ibuprofenu.

Tyrimų su gyvūnais ar žmonėmis metu duomenų, kad ketorolako trometamolis sužadina ar slopina kepenų fermentus, galinčius metabolizuoti jį patį ar kitus vaistinius preparatus, negauta. Dėl šios priežasties nėra tikėtina, kad Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinis tirpalas turėtų įtakos kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai dėl fermentus slopinančių ar sužadinančių mechanizmų.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpi

Nėštumas

Atsižvelgiant į žinomą NVNU poveikį vaisiaus širdies ir kraujagyslių sistemai (arterinio latako užsidarymo riziką), ketorolako nėštumo, gimdymo ir išstūmimo metu vartoti draudžiama.

Ar saugu nėščioms moterims vartoti Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo, nenustatyta. Tyrimų su žiurkėmis ir triušiais metu patelei toksinės dozės teratogeninio poveikio nesukėlė. Žiurkėms nustatytas vaikingumo laikotarpio pailgėjimas ir (arba) atsivedimo vėlavimas. Pranešta apie su NVNU vartojimu susijusias sklaidos anomalijas žmonėms, tačiau tokio poveikio dažnis buvo mažas ir jokių aiškių tendencijų nenustatyta.

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali nepalankiai veikti nėštumą ir (arba) embriono ar vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad nėštumo pradžioje vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorių, didėja savaiminių abortų, širdies apsigimimų ir priekinės pilvo sienos defektų atsiradimo rizika. Absoliuti kardiovaskulinių apsigimimų rizika padidėjo nuo mažesnės kaip 1% iki maždaug 1,5%. Manoma, kad rizika didėja priklausomai nuo vaistinio preparato dozės ir gydymo trukmės. Nustatyta, kad prostaglandinų sintezės inhibitoriai padidina iki implantacijos ir po jos žūvančių gyvūnų embrionų skaičių, taip pat daugiau gyvūnų embrionų ir vaisių žūva vėlesniais vystymosi laikotarpiais. Be to, gauta pranešimų, apie įvairių sklaidos defektų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektus, padažnėjimą prostaglandinų sintezės inhibitorius vartojant organogenezės laikotarpiu.

Trečiąjį nėštumo trimestrą vartojami visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai vaisiui gali sukelti:

• toksinį poveikį širdies ir kvėpavimo sistemai (priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsivėrimą bei plautinę hipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo su oligohidramnionu.

Vartojami nėštumo pabaigoje moteriai ir naujagimiui prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali sukelti:

• trombocitų agregaciją slopinantį poveikį (net jei vartojama labai maža dozė), todėl gali pailgėti kraujavimo laikas;
• gimdos susitraukimų susilpnėjimą, vėlinantį ir ilginantį gimdymą.

Duomenų apie poveikį moterų vaisingumui pateikiama 4.4 skyriuje.

Maždaug 10% ketorolako dozės prasiskverbia pro placentą.

Gimdymas ir išstūmimas

Ketorolako negalima vartoti gimdymo ir išstūmimo laikotarpiu, kadangi dėl prostaglandinų sintezės slopinimo jis gali pabloginti vaisiaus kraujotaką, slopinti gimdos susitraukimus ir todėl padidinti kraujavimo iš gimdos riziką.

Gali padidėti kraujavimo rizika moteriai ir vaikui (žr. 4.3 skyrių).

Žindymas

Nustatyta, kad ketorolako ir jo metabolitų patenka į vaisių ir į patelės pieną. Moters piene būna nedidelė ketorolako koncentracija. Dėl šios priežasties žindančioms moterims ketorolako vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Kai kuriems Ketorolac Claris 10 mg/ml ir 30 mg/ml injekcinio tirpalo vartojantiems pacientams gali pasireikšti svaigulys, apsnūdimas, nuovargis, regos sutrikimas, galvos skausmas, galvos sukimasis (vertigo), nemiga arba depresija. Jeigu atsiranda paminėtas ar panašus nepageidaujamas poveikis, vairuoti ar valdyti mechanizmus negalima.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Duomenys, gauti po vaistinio preparato pateikimo į rinką

Vartojant ketorolako gali pasireikšti toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis. Nepageidaujamo poveikio dažnis negali būti nustatytas, kadangi apie jį buvo pranešta savanoriškai ir populiacijos dydis nežinomas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažniausiai pasireiškia nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui. Gali atsirasti peptinių opų, opų, perforacija arba kraujavimas iš virškinimo trakto, kuris, ypač senyviems ligoniams, kartais gali būti mirtinas (žr. 4.4 skyrių). Gauta pranešimų, kad po vaistinio preparato pavartojimo pasireiškė pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, pilvo skausmas ar diskomfortas pilve, melena, vėmimas krauju, stomatitas, opinis stomatitas, atsirūgimas, dujų kaupimasis žarnyne, ezofagitas, viršinimo trakto išopėjimas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pankreatitas, burnos džiūvimas, pilnumo jausmas, kolito ir Krono (Crohn) ligos paūmėjimas (žr. 4.4 skyrių). Rečiau buvo pranešta apie gastritą.

Infekcijos ir infestacijos

Aseptinis meningitas (ypač pacientams, kurie jau serga autoimuninėmis ligomis, pvz., sistemine raudonąja vilklige ar mišria jungiamojo audinio liga), kurio simptomai yra kaklo rigidiškumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar dezorientacija (žr. 4.4 skyrių).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Trombocitopenija.

Be to, buvo purpuros, neutropenijos, agranulocitozės, aplazinės anemijos ir hemolizinės anemijos atvejų.

Imuninės sistemos sutrikimai

Anafilaksija, anafilaktoidinė reakcija, į anafilaksiją panašios anafilaktoidinės reakcijos, kurios gali būti mirtinos, padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., bronchų spazmas, paraudimas, išbėrimas, hipotenzija, gerklų edema.

Toks poveikis gali atsirasti pacientams, kuriems jau yra buvusi angioneurozinė edema ar bronchų spazmu pasireiškianti būklė (pvz., astma ir nosies polipai).

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Anoreksija, hiperkalemija, hiponatremija.

Psichikos sutrikimai

Mąstymo sutrikimas, depresija, nemiga, nerimas, nervingumas, psichozinės reakcijos, nenormalūs sapnai, haliucinacijos, euforija, dėmesio sukaupimo sutrikimas, apsnūdimas.

Buvo sumišimo ir stimuliuojamojo poveikio atvejų.

Nervų sistemos sutrikimai

Galvos skausmas, svaigulys, traukuliai, parestezija, hiperkinezija, skonio pojūčio sutrikimas.

Akių sutrikimai

Sutrikęs matymas, regos sutrikimai, regos nervo uždegimas.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Ūžesys, apkurtimas, galvos sukimasis (vertigo).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Ūminis inkstų nepakankamumas, padažnėjęs šlapinimasis, intersticinis nefritas, nefrozinis sindromas, šlapimo susilaikymas, oligurija, hemolizinis ureminis sindromas, šono skausmas (hematurija ir (arba) azotemija gali būti arba nebūti). Pavartojus vieną ketorolako, kaip ir kitų inkstų prostaglandinų sintezę slopinančių vaistinių preparatų, dozę gali pasireikšti inkstų funkcijos sutrikimo požymių, įskaitant kreatinino ir kalio kiekio padidėjimą, tačiau ne vien jį.

Širdies sutrikimai

Palpitacija, bradikardija, širdies nepakankamumas.

Kraujagyslių sutrikimai

Hipertenzija, hipotenzija, hematoma, paraudimas, blyškumas, kraujavimas iš pooperacinių žaidų.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys rodo, kad koksibų ir kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių). Nors nėra įrodyta, kad ketorolakas didina trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto) riziką, tokiai galimybei atmesti duomenų nepakanka.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Moterų nevaisingumas.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Astma, dusulys, plaučių edema. Be to, buvo epistaksės atvejų.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Hepatitas, cholestazinė gelta ir kepenų nepakankamumas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Eksfoliacinis dermatitas, makulopapulinis išbėrimas, niežėjimas, dilgėlinė, purpura, angioneurozinė edema, prakaitavimas, pūslinės reakcijos, įskaitant ir Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą, ir toksinę epidermio nekrolizę (pasireiškia labai retai). 

Be to, buvo daugiaformės eritemos ir odos jautrumo šviesai atvejų.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Raumenų skausmas, funkcijos sutrikimas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Stiprus troškulys, astenija, edema, injekcijos vietos reakcijos ir skausmas, karščiavimas, krūtinės skausmas.

Be to, buvo bendrojo negalavimo, nuovargio ir kūno svorio padidėjimo atvejų.

Tyrimai

Kraujavimo laiko pailgėjimas, šlapalo kiekio serume padidėjimas, kreatinino kiekio padidėjimas, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys.

Nenormalūs laboratorinių tyrimų rodmenys

Žr. poskyrį apie duomenis, gautus po vaistinio preparato pateikimo į rinką („Nepageidaujamas poveikis“).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai

Vienkartinis ketorolako perdozavimas buvo susijęs su įvairaus sunkumo pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, hiperventiliacija, pepsine opa ir (arba) eroziniu gastritu bei inkstų funkcijos sutrikimu, kurie išnyko nutraukus vaistinio preparato vartojimą.

Gali pasireikšti kraujavimas iš virškinimo takto. Po NVNU perdozavimo gali pasireikšti hipertenzija, ūminis inkstų nepakankamumas, kvėpavimo slopinimas ir koma, tačiau toks poveikis yra retas.

Buvo galvos skausmo, skausmo epigastriume, dezorientacijos, sujaudinimo, apsnūdimo, svaigulio, ūžesio ir apalpimo atvejų.

Pranešta apie retus viduriavimo ir pavienius traukulių atvejus.

Po terapinių NVNU dozių pavartojimo buvo anafilaktoidinės reakcijos atvejų, toks poveikis gali pasireikšti ir perdozavus.

Gydymas

Būtina pradėti simptominį ir palaikomąjį NVNU perdozavusių pacientų gydymą. Specifinio priešnuodžio nėra. Dializės metu reikšmingas ketorolako kiekis iš kraujo nėra šalinamas.

Vienos valandos laikotarpiu po toksinį poveikį sukelti galinčios dozės nurijimo gali būti naudinga vartoti aktyvintosios anglies, o jei dozavimas gali kelti pavojų gyvybei, reikia apsvarstyti skrandžio plovimo reikalingumą.

Būtina užtikrinti pakankamą šlapimo išsiskyrimą. Reikia atidžiai stebėti inkstų ir kepenų funkciją. Po toksinį poveikį sukelti galinčios dozės pavartojimo pacientą reikia stebėti mažiausiai keturias valandas. Dažnus ar ilgai trunkančius traukulius galima šalinti į veną vartojamu diazepamu. Atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę, gali būti taikomos kitokios priemonės.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė ‑ nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo ir reumato, acto rūgšties dariniai ir susijusios medžiagos, atc kodas ‑ M01AB15.

Ketorolakas yra stiprus skausmą malšinantis vaistinis preparatas, priklausantis nesteroidiniams vaistiniams preparatams nuo uždegimo. Ketorolakas nėra opioidas ir poveikio opioidiniams receptoriams nesukelia. Veikimo mechanizmas yra paremtas slopina ciklooksigenazės fermentų sistemos ir todėl prostaglandinų sintezės slopinimu. Vartojant analgezinį poveikį sukeliančias dozes, uždegimą slopinantis poveikis būna minimalus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Injekcijos į raumenis

Suleidus į raumenis vienkartinę 30 mg dozę, ketorolako trometamolis buvo greitai ir visiškai absorbuojamas, vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje (2,2 mikrogramo/ml) atsirado maždaug per 50 minučių. Lentelėje nurodyta amžiaus, inkstų ir kepenų funkcijos įtaka galutiniam pusinės eliminacijos laikui plazmoje ir vidutinis klirensas (nustatyta į raumenis suleidus vienkartinę 30 mg ketorolako dozę).

Injekcijos į veną

Į veną suleidus vienkartinę 10 mg ketorolako trometamolio dozę, vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje (2,4 mikrogramo/ml) atsiranda po injekcijos praėjus vidutiniškai 5,4 min. Galutinis pusinės eliminacijos laikas plazmoje yra 5,1 valandos, vidutinis pasiskirstymo tūris ‑ 0,15 l/kg kūno svorio, bendrasis plazmos klirensas – 0,35 ml/min./kg kūno svorio.

Vienkartinės ar kartotinių ketorolako dozių farmakokinetika žmogaus organizme yra tiesinė. Pusiausvyrinė apykaita plazmoje atsiranda, jei vaistinio preparato vartojama kas šešias valandas vieną parą. Ilgalaikio vartojimo atveju klirenso rodmenys nekinta. Ketorolakas ir jo metabolitai daugiausia yra šalinami pro inkstus. Vidutiniškai 91,4% dozės išsiskiria su šlapimu, 6,1% išsiskiria su išmatomis.

Daugiau kaip 99% ketorolako plačiose koncentracijos ribose prisijungia prie plazmos baltymų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

18 mėnesių trukmės tyrimų su pelėmis metu per parą sugirdant 2 mg/kg kūno svorio ketorolako trometamolio dozę (0,9 sisteminės ekspozicijos žmogaus organizme (remiantis plotu po koncentracijos kreive laiko atžvilgiu, AUC), kai 4 kartus per parą į raumenis arba į veną leidžiama rekomenduojama 30 mg dozė), o 24 mėnesių trukmės tyrimų su žiurkėmis metu vartojant 5 mg/kg kūno svorio paros dozę (0,5 AUC žmogaus organizme), tumorogeninis poveikis nepasireiškė.

Ames testo, išprovokuotos DNR sintezės ir pažeistos DNR sunormalinimo bei ankstyvosios mutacijos tyrimo duomenimis, ketorolako trometamolis mutageninio poveikio nesukelia. In vivo tyrimų su pelių mikrobranduoliais metu ketorolako trometamolis chromosomų vientisumo pažeidimų nesukėlė. Esant 1590 mikrogramų/ml ir didesnei ketorolako trometamolio koncentracijai, padažnėjo kininių žiurkėnų patelių kiaušidžių ląstelių chromosomų aberacija.

Tyrimų, kurių metu žiurkių patinams ir patelėms buvo sugirdoma 9 mg/kg kūno svorio (0,9 AUC žmogaus organizme) ir 16 mg/kg kūno svorio (1,6 žmogaus AUC žmogaus organizme) ketorolako trometamolio dozė, gyvūnų vaisingumas nesumažėjo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Etanolis (96%)

Natrio chloridas

Vandenilio chlorido rūgštis (pH reguliuoti)

Natrio hidroksidas (pH reguliuoti)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Ketorolac Claris 10 mg/ml injekcinio tirpalo negalima maišyti mažame tūryje (pvz., viename švirkšte) su morfino sulfato, petidino hidrochlorido, prometazino hidrochlorido arba hidroksizino hidrochlorido tirpalais, nes gali susidaryti ketorolako nuosėdų.

Šis vaistinis preparatas suderinamas su 0,9% fiziologiniu tirpalu, 5% gliukozės tirpalu, Ringerio tirpalu ir Ringerio laktato tirpalu.

6.3 Tinkamumo laikas

Neatidarytoje pakuotėje: 2 metai

Po pirmojo atidarymo: vaistinį preparatą reikia vartoti nedelsiant

Po praskiedimo: nustatyta, kad praskiestas vaistinis preparatas 25°C temperatūroje cheminiu ir fiziniu požiūriu išlieka stabilus 48 valandas.

Mikrobiologiniu požiūriu praskiestą vaistinį preparatą būtina vartoti nedelsiant, nebent pakuotė atidaryta ir skiesta taip, kad mikrobiologinis užteršimas neįmanomas. Jei nevartojama nedelsiant, už saugojimo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Ampules laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia. Negalima šaldyti ar užšaldyti. Tirpalo, kuriame yra dalelių, vartoti negalima.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Ketorolac Claris 10 mg/ml injekcinis tirpalas tiekiamas vienadozėmis ampulėmis po 1 ml tirpalo, dėžutėje yra 5, 10 arba 25 ampulės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Leisti į raumenis arba smūgine doze į veną.

Tik vienkartiniam vartojimui. Bet kokį nesuvartotą likutį sunaikinti. 

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.