AirFluSal Forspiro

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

AirFluSal Forspiro 50/ 500 mikrogramų/dozėje dozuoti įkvepiamieji milteliai

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis 

Kiekvienoje išmatuotoje AirFluSal Forspiro dozėje yra:

50 /500 mikrogramų/dozėje dozuoti įkvepiamieji milteliai:

50 mikrogramų salmeterolio (salmeterolio ksinafoato pavidalu) ir 500 mikrogramų flutikazono propionato. Atitinka į organizmą patekusią 45 mikrogramų salmeterolio (salmeterolio ksinafoato pavidalu) ir 465 mikrogramų flutikazono propionato dozę. 

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 11,95 mg laktozės monohidrato kiekvienoje išmatuotoje dozėje.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. Farmacinė forma

Dozuoti įkvepiamieji milteliai.

Balti, homogeniški milteliai.

Dozuoti įkvepiamieji milteliai, esantys lizdinėje plokštelėje, tiekiami purpurinės spalvos plastikiniu sausų miltelių inhaliavimo prietaisu.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Astma

AirFluSal Forspiro yra skirtas astmai reguliariai gydyti, kai tinka vartoti ilgai veikiančio beta-2 adrenomimetiko ir įkvepiamojo kortikosteroido derinį:

• pacientams, kurių liga įkvepiamaisiais kortikosteroidais ir pagal poreikį įkvepiamu trumpai veikiančiu beta-2 adrenomimetiku kontroliuojama nepakankamai;

arba

• pacientams, kurių liga kartu vartojant įkvepiamąjį kortikosteroidą ir ilgai veikiantį beta-2 adrenomimetiką jau kontroliuojama pakankamai.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

AirFluSal Forspiro yra skirtas pacientams, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga, simptomiškai gydyti, jeigu paciento FEV₁ (forsuotai iškvepiamo oro tūris per 1 s) yra mažesnis negu 60 % prognozuoto normalaus (prieš bronchodilatatoriaus pavartojimą) ir kartojosi paūmėjimai, kurių metu būna reikšmingų simptomų, nepaisant reguliaraus gydymo bronchodilatatoriais.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas

AirFluSal Forspiro yra skirtas tik įkvėpti.

Pacientus reikia įspėti, kad palankiausiam poveikiui sukelti AirFluSal Forspiro vartoti būtina reguliariai, net jei ligos simptomų nėra.

Gydytojas turi reguliariai tikrinti pacientą, kad jo vartojamo AirFluSal Forspiro stiprumas išliktų optimalus ir būtų keičiamas tik patarus gydytojui. 

Dozė turi būti titruojama iki mažiausios dozės, kurią vartojant yra išlaikomas veiksmingas simptomų kontroliavimas. Jeigu simptomų kontroliavimas išlaikomas vartojant mažiausio stiprumo veikliųjų medžiagų derinį, vartojamą du kartus per parą, tuomet galima bandyti inhaliuoti vien tik kortikosteroido.

Kaip alternatyva, pacientams, kuriems reikia vartoti ilgai veikiančio beta-2 adrenoreceptorių agonisto, galima bandyti vieną kartą per parą vartoti AirFluSal Forspiro, jei, gydytojo nuomone, jo turėtų pakakti ligai kontroliuoti. Dozavimo kartą per parą atveju pacientams, kuriems simptomų buvo naktį, dozę turi vartoti vakare, o pacientams, kuriems simptomų atsiranda daugiausia dieną, dozę turi vartoti iš ryto. 

Pacientui turi būti paskirta tokio stiprumo AirFluSal Forspiro, kad jame esanti flutikazono propionato dozė atitiktų jo ligos sunkumą. Gydytojui turi būti žinoma, kad astma sergantiems pacientams flutikazono propionatas, vartojamas dvigubai mažesne paros doze, išreikšta mikrogramais, palyginti su kitais inhaliaciniais steroidais, yra tiek pat veiksmingas. Pavyzdžiui, 100 mikrogramų flutikazono propionato atitinka maždaug 200 mikrogramų beklometazono dipropionato (turinčio chlorfluorangliavandenilių) ar budezonido. Jeigu konkrečiam pacientui reikia kitokių dozių, negu rekomenduojamos, turi būti paskirtos atitinkamos beta-2 adrenoreceptorių agonisto ir/ar kortikosteroido dozės. 

Dozavimas

Astma

Suaugusiems ligoniams ir 12 metų ir vyresniems paaugliams:

du kartus per parą po vieną 250 mikrogramų flutikazono propionato ir 50 mikrogramų salmeterolio inhaliaciją,

arba

du kartus per parą po vieną 500 mikrogramų flutikazono propionato ir 50 mikrogramų salmeterolio inhaliaciją.

Gali būti apsvarstytas trumpalaikio bandomojo AirFluSal Forspiro vartojimo, kaip pradinio palaikomojo gydymo, taikymas suaugusiems ligoniams ir paaugliams, kuriems yra nuolatinė vidutinio sunkumo astma (apibūdinamiems kaip pacientai, kuriems kasdien pasireiškia astmos priepuoliai ir kasdien reikia vartoti priemonių jiems nutraukti bei kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus oro srauto apribojimas) ir yra svarbi greita astmos kontrolė. Tokiais atvejais rekomenduojama pradinė dozė yra viena 100 mikrogramų flutikazono propionato ir 50 mikrogramų salmeterolio inhaliacija du kartus per parą.

Kai tik pasiekiama astmos kontrolė, gydymas turi būti peržiūrėtas ir apsvarstyta, ar pacientas gali palaipsniui pereiti vien tik prie inhaliacinio kortikosteroido. Laipsniškai mažinant gydymą yra svarbu reguliariai tikrinti paciento būklę.

Pradinio palaikomojo gydymo metu, kai nėra vieno ar dviejų astmos sunkumo kriterijų, palyginus su inhaliuojamuoju flutikazono propionatu, neabejotina nauda neįrodyta. Apskritai, inhaliuojamieji kortikosteroidai išlieka pirmaeilio gydymo vaistiniu preparatu daugumai pacientų. AirFluSal Forspiro nėra numatytas pradiniam lengvos astmos gydymui.

50 mikrogramų salmeterolio/100 mikrogramų flutikazono propionato stiprumas netinka suaugusiesiems, sergantiems sunkia astma; pacientams, sergantiems sunkia astma, rekomenduojama nustatyti reikalingą inhaliuojamojo kortikosteroido dozę prieš vartojant bet kokį nekintamą derinį.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

Suaugusiems pacientams

Viena 500 mikrogramų flutikazono propionato ir 50 mikrogramų salmeterolio inhaliacija du kartus per parą.

Ypatingos populiacijos

Senyviems pacientams ar tiems, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės mažinti nereikia. Apie AirFluSal Forspiro vartojimą pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, duomenų nėra.

Vaikų populiacija

AirFluSal Forspiro negalima vartoti vaikams.

Dėl vartojimo instrukcijos žr. 6.6 skyrių.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

AirFluSal Forspiro turi būti nevartojamas ūminiams astmos simptomams gydyti. Jiems šalinti reikalingas greitai ir trumpai veikiantis bronchodilatatorius. Pacientai turi būti informuoti, kad visada po ranka turėtų vaistinį preparatą, vartojamą ūminiam astmos priepuoliui lengvinti.

Pacientams negalima pradėti vartoti AirFluSal Forspiro esant astmos paūmėjimui, taip pat jeigu šios ligos eiga reikšmingai pasunkėjo arba astma staiga pablogėjo.

Gydymo AirFluSal Forspiro metu gali pasireikšti sunkių su astma susijusių nepageidaujamų reiškinių ir paūmėjimų. Pacientų turi būti paprašyta, kad jie tęstų gydymą, tačiau kreiptųsi į gydytoją konsultacijos, jei pradėjus vartoti AirFluSal Forspiro astmos simptomai išlieka nekontroliuojami arba pablogėja.

Padidėjęs trumpai veikiančių bronchodilatatorių simptomams lengvinti vartojimas rodo ligos kontrolės blogėjimą ir pacientą turi patikrinti gydytojas.

Staigus ir progresuojantis astmos kontrolės blogėjimas gali būti pavojingas gyvybei, todėl turi būti atliktas skubus medicininis paciento būklės įvertinimas. Turi būti apsvarstytas gydymo kortikosteroidais padidinimas. Pacientą privalo iš naujo apžiūrėti gydytojas ir tuo atveju, jei vartojama AirFluSal Forspiro doze nepavyksta pakankamai kontroliuoti astmą.

Kai astmos simptomai tampa kontroliuojami, reikia apsvarstyti, ar nevertėtų laipsniškai sumažinti AirFluSal Forspiro dozę. Laipsniškai mažinant gydymą yra svarbu reguliariai tikrinti paciento būklę. Turi būti vartojama mažiausia veiksminga AirFluSal Forspiro dozė (žr. 4.2 skyrių).

Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems yra astma arba LOPL, nereikalingas papildomas gydymas kortikosteroidais.

Dėl paūmėjimo rizikos pacientams, kuriems yra astma, staiga nutraukti gydymą AirFluSal Forspiro negalima. Gydymas turi būti palaipsniui mažinamas prižiūrint gydytojui. Gydymo nutraukimas pacientams, kuriems yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gali būti susijęs su simptomine dekompensacija, todėl jį turi prižiūrėti gydytojas.

AirFluSal Forspiro, kaip ir kitokių inhaliacinių vaistų, kurių sudėtyje yra kortikosteroidų, reikia vartoti atsargiai plaučių tuberkulioze sergantiems pacientams.

Retai didelės gydomosios AirFluSal Forspiro dozės gali sukelti širdies aritmijas (pvz., supraventrikulinę tachikardiją, ekstrasistoles, prieširdžių virpėjimą) ir nedidelį laikiną kalio kiekio kraujo serume sumažėjimą. Taigi, AirFluSal Forspiro turi atsargiai vartoti pacientai, kuriems yra sunkių širdies ir kraujagyslių sutrikimų, širdies ritmo nenormalumų, cukrinis diabetas, tirotoksikozė, nesukoreguota hipokalemija, ar pacientai, kuriems yra polinkis į mažą kalio kiekį kraujo serume.

Labai retai gauta pranešimų apie gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (žr. 4.8 skyrių). Į tai reikia atkreipti dėmesį skiriant pacientams, kuriems buvo cukrinis diabetas.

Po dozės įkvėpimo, kaip ir kitokio inhaliacinio gydymo metu, gali pasireikšti paradoksinis bronchų spazmas, dėl kurio tuoj po dozės suvartojimo sustiprėja švokštimas. AirFluSal Forspiro vartojimas turi būti tuojau pat nutrauktas, įvertinta paciento būklė ir, jei reikia, pradėtas alternatyvus gydymas.

50 mikrogramai/500 mikrogramų/dozėje dozuoti įkvepiamieji milteliai:

Vienoje AirFluSal Forspiro dozėje yra 11,95 mg laktozės. Šis kiekis laktozės netoleruojantiems pacientams paprastai problemų nekelia.

Vartojant bet kokio inhaliacinio kortikosteroido, ypač paskirto didelėmis dozėmis vartoti ilgai, gali pasireikšti sisteminis poveikis. Toks poveikio pasireiškimas yra tikėtinas daug mažiau, negu vartojant geriamųjų kortikosteroidų. Galimi sisteminiai efektai apima Kušingo (Cushing) sindromą, į šį sindromą panašius požymius, antinksčių funkcijos slopinimą, kaulų mineralinio tankio sumažėjimą, kataraktą ir glaukomą bei, daug rečiau, grupę psichologinių ir elgsenos efektų, įskaitant psichomotorinį hiperaktyvumą, miego sutrikimus, nerimą, depresiją ar agresiją (ypač vaikams). Todėl svarbu pacientus reguliariai tikrinti ir sumažinti inhaliuojamojo kortikosteroido dozę iki mažiausios dozės, kurią vartojant išlaikoma veiksminga astmos kontrolė.

Užsitęsęs pacientų gydymas didelėmis inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozėmis gali sukelti antinksčių funkcijos slopinimą ir ūmine antinksčių krizę. Taip pat buvo aprašyti labai reti antinksčių funkcijos slopinimo ir ūminės antinksčių krizės atvejai, pasireiškę vartojant flutikazono propionatą dozėmis nuo 500 iki 1000 mikrogramų. Ūminės antinksčių krizės priežastimi gali būti tokios būklės, kaip trauma, operacija, infekcija ar bet koks staigus dozės sumažinimas. Simptomų pasireiškimas paprastai būna neaiškus ir gali pasireikšti kaip anoreksija, skausmas pilve, svorio kritimas, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, hipotenzija, sąmonės pritemimas, hipoglikemija ir traukuliai. Reikia apsvarstyti, ar nevertėtų taikyti papildomos priedangos sisteminiais kortikosteroidais streso ar planinės chirurginės operacijos metu.

Palankas gydymo inhaliaciniu flutikazono propionatu poveikis sumažina geriamųjų kortikosteroidų poreikį, bet pacientams, kurie perėjo nuo geriamųjų kortikosteroidų, gana ilgai gali išlikti sumažėjusio antinksčių funkcijos rezervo rizika. Ji gali būti ir tiems pacientams, kurių neatidėliotinam gydymui buvo reikalingos didelės kortikosteroidų dozės. Tokią liekamojo antinksčių funkcijos susilpnėjimo galimybę būtina turėti omenyje streso metu (dėl kritinės būklės ar planinės operacijos) ir, jei reikia, imtis tinkamo gydymo kortikosteroidais. Antinksčių funkcijos pakenkimo laipsniui įvertinti prieš planines operacijas gali prireikti specialisto konsultacijos.

Ritonaviras gali labai padidinti flutikazono propionato koncentraciją plazmoje. Todėl reikia vengti jo vartoti kartu su flutikazonu, nebent tikėtina nauda pacientui nusveria sisteminio kortikosteroidų nepageidaujamo poveikio riziką. Sisteminio nepageidaujamo poveikio rizika taip pat būna didesnė, jeigu flutikazono propionato skiriama derinyje su kitu stipriu CYP3A inhibitoriumi (žr. 4.5 skyrių).

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergančių pacientų TORCH tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientams, vartojusiems du kartus per parą Salmeterolio/Flutikazono propionato 50/500 mikrogramų dozę, palyginti su tais, kurie vartojo placebą, taip pat SCO40043 ir SCO1000250 tyrimų, kurių metu buvo lyginama mažesnė, nepatvirtinta LOPL gydymui Salmeterolio/Flutikazono propionato 50/250 mikrogramų dozė, vartojama du kartus per parą, su tik salmeterolio 50 mikrogramų doze, vartojama du kartus per parą, dažniau pasireiškė apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos (ypač plaučių uždegimas ir bronchitas) (žr. 4.8 ir 5.1 skyrių). Panašus plaučių uždegimo dažnis salmeterolio/flutikazono propionato pacientų grupėje buvo pastebėtas visų tyrimų metu. Atliekant TORCH tyrimą nustatyta, kad, nepriklausomai nuo skiriamo gydymo, didesnė rizika susirgti plaučių uždegimu būna vyresnio amžiaus pacientams, mažesnio kūno masės indekso (<25 kg/m²) pacientams ir ligoniams, sergantiems labai sunkia liga (FEV₁ <30 % numatyto). Gydytojai turi visą laiką atidžiai stebėti, ar LOPL sergančiam pacientui neprasideda plaučių uždegimas arba kita apatinių kvėpavimo takų infekcinė liga, nes tokių infekcinių ligų ir LOPL paūmėjimo požymiai dažnai iš dalies sutampa. Jeigu sunkia LOPL sergančiam pacientui prasideda plaučių uždegimas, reikia iš naujo įvertinti tolesnio gydymo AirFluSal Forspiro reikalingumą.

Didelio klinikinio tyrimo (salmeterolio daugiacentrio astmos klinikinio tyrimo [angl. Salmeterol Multi-Center Asthma Research Trial, SMART]) duomenimis, afroamerikiečiams pacientams, vartojantiems salmeterolio, būna didesnė, palyginti su placebą vartojusia pacientų grupe, sunkių reiškinių, susijusių su kvėpavimu, ar mirties rizika (žr. 5.1 skyrių). Nežinoma, ar ši rizika atsiranda dėl farmakogenetinių, ar dėl kitų veiksnių. Taigi juodaodžių afrikiečių ar afroamerikiečių kilmės pacientų turi būti paprašyta tęsti gydymą, tačiau kreiptis į gydytoją, jei vartojant AirFluSal Forspiro astmos simptomai išlieka nekontroliuojami arba pablogėja.

Kartu vartojamas sisteminio poveikio ketokonazolas reikšmingai padidina sisteminę salmeterolio ekspoziciją. Dėl šios priežasties gali padažnėti sisteminio poveikio reiškinių (pvz., koreguoto QT intervalo pailgėjimas ir palpitacijos). Todėl reikia vengti kartu vartoti ketokonazolo arba kitų stiprių CYP3A4 inhibitorių, nebent laukiama nauda yra didesnė už galimą gydymo salmeteroliu sukeliamų sisteminių nepageidaujamų reiškinių rizikos padidėjimą (žr. 4.5 skyrių).

Vaikų populiacija

Vaikams ir jaunesniems kaip 16 metų paaugliams, vartojantiems dideles flutikazono propionato dozes (paprastai ≥1000 mikrogramų per parą) gali būti ypatinga rizika. Sisteminis poveikis gali pasireikšti, ypač paskyrus vartoti didelėmis dozėmis ilgą laiką. Galimas sisteminis poveikis apima Kušingo (Cushing) sindromą, į šį sindromą panašius požymius, antinksčių funkcijos slopinimą, ūminę antinksčių krizę bei vaikų ir paauglių augimo sulėtėjimą ir, daug rečiau, grupę psichologinių ir elgsenos efektų, įskaitant psichomotorinį hiperaktyvumą, miego sutrikimus, nerimą, depresiją ar agresiją.

Rekomenduojama reguliariai matuoti vaikų, ilgą laiką gydomų inhaliaciniu kortikosteroidu, ūgį. Inhaliacinio kortikosteroido dozė turi būti sumažinta iki mažiausios dozės, kurią vartojant išlaikomas veiksmingas astmos reguliavimas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Reikia vengti kartu vartoti tiek selektyvaus poveikio, tiek ir neselektyvaus poveikio beta adrenoreceptorių blokatorių, nebent jų vartojimui būtų svarbių priežasčių.

Kartu vartojant kitų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra beta adrenerginių medžiagų, galimas adityvus poveikis.

Flutikazono propionatas

Normaliomis sąlygomis įkvėpus flutikazono propionato jo koncentracija plazmoje būna nedidelė dėl ekstensyvaus metabolizmo pirmojo prasiskverbimo metu ir didelio sisteminio klirenso žarnyne ir kepenyse dalyvaujant citochromui P450 3A4. Taigi, kliniškai reikšminga vaistinių preparatų sąveika dalyvaujant flutikazono propionatui yra neįtikėtina.

Sąveikos tyrime su sveikais asmenimis, vartojančiais flutikazono propionatą į nosį, ritonaviras (labai stiprus citochromo P450 3A4 inhibitorius), skiriant jo du kartus per parą po 100 mg, padidino flutikazono propionato koncentraciją plazmoje kelis šimtus kartų, dėl to labai sumažėjo kortizolo koncentracija kraujo serume. Informacijos apie tokią vaistinių preparatų sąveiką inhaliuojamajam flutikazono propionatui nėra, bet manoma, kad flutikazono propionato koncentracija plazmoje turėtų pastebimai padidėti. Buvo pranešta apie Kušingo (Cushing) sindromo ir antinksčių funkcijos slopinimo atvejus. Tokio vaistinių preparatų derinio reikia vengti, nebent laukiama nauda būtų svarbesnė už padidėjusią gliukokortikoido sisteminio nepageidaujamo poveikio riziką.

Nedidelio klinikinio tyrimo su sveikais savanoriais duomenimis, šiek tiek silpnesnis CYP3A inhibitorius ketokonazolas padidino flutikazono propionato ekspoziciją po vienkartinės inhaliacijos 150 %. Dėl to plazmoje kortizolo kiekis sumažėjo labiau, negu vartojant vieno flutikazono propionato. Kartu gydant kitu stipriu CYP3A inhibitoriumi, tokiu, kaip itrakonazolas, taip pat tikėtina, kad padidės sisteminė flutikazono propionato ekspozicija ir sisteminio nepageidaujamo poveikio rizika. Rekomenduojama laikytis atsargumo ir, jei įmanoma, vengti ilgalaikio gydymo minėtais vaistiniais preparatais.

Salmeterolis

Stiprūs CYP3A4 inhibitoriai

15 sveikų žmonių 7 paras vartojant salmeterolio (50 mikrogramų inhaliacijos du kartus per parą) kartu su ketokonazolu (išgeriant 400 mg vieną kartą per parą) kraujo plazmoje reikšmingai padidėjo, palyginti su gydymu vien salmeteroliu ar ketokonazolu, salmeterolio ekspozicija (1,4 karto padidėjo C_max ir 15 kartų – AUC). Dėl to gali padažnėti kitų gydymo salmeteroliu sukeltų sisteminių reiškinių dažnis (pvz., koreguoto QT intervalo pailgėjimas arba palpitacijos) (žr. 4.4 skyrių).

Kraujospūdžiui, širdies ritmui, gliukozės kiekiui kraujyje ir kalio kiekiui kraujyje kliniškai reikšmingo poveikio nepastebėta. Kartu vartojamas ketokonazolas nedidina salmeterolio pusinės eliminacijos laiko ir kartotinėmis dozėmis skiriamo salmeterolio kaupimosi.

Reikia vengti kartu vartoti ketokonazolą, nebent laukiama nauda yra didesnė už gydymo salmeteroliu sukeltų sisteminių nepageidaujamų reiškinių galimą rizikos padidėjimą. Galimas dalykas, kad panaši sąveikos rizika būna kartu su salmeteroliu vartojant kitų stiprių CYP3A4 inhibitorių (pvz., itrakonazolo, telitromicino, ritonaviro).

Vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriai

15 sveikų žmonių 6 paras vartojant salmeterolio (inhaliuojant du kartus per parą po 50 mikrogramų) kartu su eritromicinu (geriant tris kartus per parą po 500 mg) nustatytas nedidelis, statistiškai nereikšmingas salmeterolio ekspozicijos padidėjimas (1,4 karto padidėjo C_max ir 1.2 karto – AUC). Eritromicino vartojimas kartu su salmeteroliu nebuvo susijęs su jokiais sunkiais nepageidaujamais reiškiniais.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nedideli duomenys apie nėščias moteris (maždaug 300-1000 pasibaigusio nėštumo atvejų) rodo, kad salmeterolis ir flutikazono propionatas nesukelia apsigimimų ir toksinio poveikio vaisiui ar naujagimiui. Tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį reprodukcijai, pasireiškusį po beta-2-adrenoreceptorių agonistų ir gliukokortikosteroidų vartojimo (žr. 5.3 skyrių).

AirFluSal Forspiro vartojimas nėščioms moterims turėtų būti svarstomas tiktai jeigu laukiama nauda moteriai yra didesnė už galimą riziką kūdikiui.

Gydant nėščią moterį būtina vartoti mažiausią veiksmingą flutikazono propionato dozę, reikalingą pakankamam astmos kontroliavimui išlaikyti.

Žindymo laikotarpis

Nežinoma, ar salmeterolis ir flutikazono propionatas bei jų metabolitai išskiriami su moters pienu.

Tyrimai parodė, kad salmeterolis ir flutikazono propionatas bei jų metabolitai išskiriami su jauniklius maitinančių žiurkių pienu.

Negalima paneigti rizikos žindomiems naujagimiams ar kūdikiams. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą moteriai reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar gydymą AirFluSal Forspiro.

Vaisingumas

Duomenų žmonėms nėra. Vis dėlto tyrimai su gyvūnais parodė, kad salmeterolis ar flutikazono propionatas nedaro poveikio vaisingumui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Kadangi AirFluSal sudėtyje yra salmeterolio ir flutikazono propionato, galima tikėtis nepageidaujamų reakcijų rūšies ir sunkumo sąsajų su kiekviena minėta medžiaga. Šių veikliųjų medžiagų skiriant kartu, kokių nors papildomų nepageidaujamų reiškinių nestebėta.

Su salmeteroliu/flutikazono propionatu susiję nepageidaujami reiškiniai išvardyti toliau pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Dažniai nustatyti remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Į atvejų dažnį placebo grupėje neatsižvelgta.

¹Dažnai gauta pranešimų placebo grupėje

²Labai dažnai gauta pranešimų placebo grupėje.

³Gauta pranešimų per 3 metus LOPL tyrimo metu.

⁴Žr. 4.4 skyrių

⁵Žr. 5.1 skyrių

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Buvo pranešta apie gydymo beta -2-adrenoreceptorių agonistais nepageidaujamą poveikį, tokį, kaip drebulys, palpitacijos ir galvos skausmas, bet jis buvo linkęs praeiti ir reguliaraus gydymo metu silpnėjo.

Kai kuriems pacientams dėl flutikazono propionato gali užkimti balsas ir atsirasti burnos ir gerklės kandidozė (pienligė). Balso užkimimą ir kandidozės atvejus galima sumažinti gerklės skalavimu vandeniu po vaistinio preparato vartojimo. Simptominę kandidozę galima gydyti lokalaus poveikio vaistiniais preparatais nuo grybelio, nepaisant vis dar tęsiamo gydymo salmeteroliu/flutikazonu.

Vaikų populiacija

Galimas toks sisteminis poveikis: Kušingo (Cushing) sindromas, į Kušingo (Cushing) sindromą panašūs požymiai, antinksčių slopinimas, augimo sulėtėjimas vaikams ir paaugliams (žr. 4.4 skyrių). Be to, vaikams gali pasireikšti nerimas, miego sutrikimai ir elgsenos pokyčiai, įskaitant hiperaktyvumą ir irzlumą.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Klinikinių tyrimų duomenų apie AirFluSal Forspiro perdozavimą nėra, tačiau toliau pateikti duomenys apie šio vaistinio preparato abiejų veikliųjų medžiagų perdozavimą.

Salmeterolio perdozavimo požymiai ir simptomai yra drebulys, galvos skausmas ir tachikardija. Pirmaeiliai priešnuodžiai yra kardioselektyvaus poveikio beta adrenoreceptorius blokuojančios medžiagos, kurių turi būti vartojama atsargiai pacientams, kuriems yra buvęs bronchų spazmas. Jei gydymą AirFluSal Forspiro tenka nutraukti dėl jo sudėtyje esančio beta adrenoreceptorių agonisto perdozavimo, turi būti apgalvotas tinkamo pakeičiamojo gydymo parūpinimas. Be to, gali pasireikšti hipokalemija, todėl turi būti apgalvota, kaip papildyti kalio kiekį.

Ūminis perdozavimas: Inhaliavus didesnes flutikazono propionato dozes, negu rekomenduojamos, gali atsirasti laikinas antinksčių funkcijos slopinimas. Dėl to skubių priemonių imtis nereikia, nes per kelias paras antinksčių funkcija sunormalėja. Tai patvirtinta kortizolo kiekio kraujo plazmoje matavimais. 

Lėtinis inhaliuojamojo flutikazono propionato perdozavimas (žr. 4.4 skyrių apie antinksčių slopinimo riziką). Gali būti reikalingas antinksčių rezervo sekimas. Flutikazono propionato perdozavimo atvejuvis tiek galima tęsti gydymą AirFluSal Forspiro simptomų kontroliavimui tinkamomis dozėmis.

5. Farmakologinės savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: adrenerginiai deriniuose su kortikosteroidais ar kitais vaistais, išskyrus anticholinergines medžiagas.

ATC kodas: R03AK06

Veikimo mechanizmas

AirFluSal Forspiro sudėtyje yra salmeterolio ir flutikazono propionato, kurių veikimo būdas yra skirtingas. Žemiau aptarti atitinkami abiejų vaistų veikimo mechanizmai.

Salmeterolis

Salmeterolis yra selektyvaus poveikio ilgai veikiantis (12 valandų) beta-2 adrenoreceptorių agonistas su ilga šonine grandine, kuria prisijungia prie išorinės receptoriaus dalies.

Salmeterolis sukelia ilgesnės trukmės (mažiausiai 12 val.) bronchų išplėtimą, negu rekomenduojamos įprastinės trumpo poveikio beta-2 adrenoreceptorių agonistų dozės.

Flutikazono propionatas

Taikant flutikazono propionatą inhaliacijomis rekomenduojamomis dozėmis, jis sukelia gliukokortikoidams būdingą priešuždegiminį poveikį plaučiuose, dėl to sumažėja astmos simptomai ir paūmėjimų dažnis bei nebūna nepageidaujamo poveikio, būdingo sisteminiu būdu vartojamiems kortikosteroidams.

Klinikinis saugumas ir veiksmingumas

Astmos klinikiniai tyrimai

Dvylikos mėnesių trukmės tyrime (optimalios astmos kontrolės pasiekimas [angl. Gaining Optimal Asthma Control, GOAL]), kuriame dalyvavo 3416 suaugusiųjų ir paauglių, sergančių nuolatine astma, buvo tiriamas salmeterolio/flutikazono propionato (FP) derinio saugumas ir veiksmingumas, palyginti su vienu inhaliuojamuoju kortikosteroidu (FP), kad nustatyti, ar pasiektini astmos kontroliavimo tikslai. Gydymas buvo laipsniškai didinamas kas 12 savaičių, kol būdavo pasiekiama visiška** astmos kontrolė arba didžiausia tiriamo vaistinio preparato dozė. GOAL tyrimas parodė, kad astmos kontroliavimas buvo pasiektas daugiau pacientų gydytų salmeteroliu/FP, negu gydytų vien inhaliuojamuoju kortikosteroidu (IKS), ir kontroliavimas buvo pasiektas mažesne kortikosteroido doze. 

Geras astmos kontroliavimas greičiau pasiekiamas salmeteroliu/FP, negu vien tik IKS. 50 % žmonių gydymo laikas, per kurį buvo pasiekta pirmoji individuali gero kontroliavimo savaitė, salmeterolio/FP grupėje buvo 16 parų, palyginti su 37 paromis, kurių prireikė IKS grupės pacientams. Anksčiau steroidais negydytų astma sergančių žmonių pogrupyje individuali geros kontrolės savaitė buvo pasiekta per 16 parų gydant salmeteroliu/FP ir per 23 paras gydant IKS.

Bendri tyrimo duomenys parodė:

*Gerai kontroliuojama astma: kartkartėmis atsirandantys simptomai ar SABA (trumpo veikimo beta 2 agonistų) vartojimas, ar mažiau negu 80 % numatytos plaučių funkcijos, naktimis neprabundama, nėra paūmėjimų, nėra nepageidaujamo poveikio, dėl kurio reikėtų keisti gydymą.

**Visiškai kontroliuojama astma: nėra simptomų, nenaudojamas SABA, daugiau ar lygu 80 % numatytos plaučių funkcijos, naktimis neprabundama, nėra paūmėjimų, nėra nepageidaujamo poveikio, dėl kurio reikėtų keisti gydymą.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad sergantiems vidutinio sunkumo bronchine astma, kuriems reikalingas greitas astmos kontroliavimas, galima apsvarstyti pradinį palaikomąjį gydymą AirFluSal Forspiro 50/100 mikrogramų doze, vartojama du kartus per parą (žr. 4.2 skyrių).

Buvo atliktas dviejų savaičių trukmės dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, dviejų grupių tiriamųjų klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 318 nuolatine astma sergančių pacientų, ne jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus. Buvo tiriamas dviejų salmeterolio/FP inhaliacijų (dvigubos dozės), vartojamos du kartus per parą, saugumas ir toleravimas. Tyrimas parodė, kad iki 14 parų vartojant dvigubai daugiau kiekvieno stiprumo salmeterolio/FP dozių, nepageidaujamų reiškinių, susijusių su beta adrenoreceptorių agonistų poveikiu, padažnėjo nedaug, palyginti su vienos inhaliacijos vartojimu du kartus per parą, (drebulys – atitinkamai 1 [1 %], palyginti su 0, palpitacijos – 6[(3 %], palyginti su 1 [<1 %], raumenų spazmai – 6 [3 %], palyginti su 1 [<1 %]) ir su inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikiu susijusių nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus (pvz., burnos kandidozė – 6 [6 %], palyginti su 16 [8 %], užkimimas – 2 [2 %], palyginti su 4 [2 %]). Reikia turėti omenyje nedidelį su beta adrenoreceptorių agonistų poveikiu susijusių nepageidaujamų reiškinių padažnėjimą, jeigu gydytojas nusprendžia skirti dvigubą AirFluSal Forspiro dozę suaugusiam pacientui, kuriam reikia papildomo trumpalaikio (iki 14 parų) gydymo inhaliuojamuoju kortikosteroidu.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos klinikiniai tyrimai

TORCH buvo 3 metų trukmės tyrimas, kurio metu buvo vertintas salmeterolio/FP 50/500 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, salmeterolio 50 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, FP 500 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, ar placebo poveikis bendrajam pacientų, kuriems yra LOPL, mirštamumui. LOPL sergantys pacientai, kurių pradinis FEV₁ (prieš skiriant bronchodilatatoriaus) buvo <60 % normalaus dydžio, buvo atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į grupes dvigubai aklu būdu atliekamam vaistų vartojimui. Tyrimo metu pacientams buvo taikomas įprastinis LOPL gydymas, išskyrus kitus inhaliuojamuosius kortikosteroidus, ilgai veikiančius bronchodilatatorius ir ilgai veikiančius sisteminio poveikio kortikosteroidus. Po 3 metų buvo nustatytas išgyvenamumas, neatsižvelgiant į tai, ar tiriamojo vaistinio preparato skyrimas buvo nutrauktas. Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo bendrojo mirštamumo sumažėjimas po 3 metų salmeterolio/FP grupėje, palyginti su placebu.

Pastebėta tendencija, kad 3 metus salmeterolio/FP deriniu gydytų žmonių išgyvenamumas buvo geresnis, palyginti su placebu, tačiau tai nepasiekė statistiškai patikimo lygmens – p ≤0,05. 

Pacientų, per 3 metus mirusių dėl LOPL sukeltų priežasčių, placebo grupėje buvo 6,0 %, salmeterolio – 6,1 %, FP – 6,9 % ir salmeterolio/FP – 4,7 %. 

Vidutinių ir sunkių paūmėjimų vidurkis per metus vartojant salmeterolio/FP derinį reikšmingai sumažėjo, palyginti su gydymu salmeteroliu, FP ir placebu (vidutinis dažnis salmeterolio/FP grupėje buvo 0,85, palyginti su 0,97 salmeterolio grupėje, 0,93 FP grupėje ir 1,13 placebo grupėje). Tai paaiškinama vidutinių ir sunkių paūmėjimų skaičius sumažėjimu 25 % (PI 95 %: 19 % ir 31 %; p <0,001), palyginti su placebu, 12 %, palyginti su salmeteroliu (95 % PI: 5 % ir 19 %, p = 0,002), ir 9 %, palyginti su FP (95 % PI: 1 % ir 16 %, p = 0,024). Salmeterolis ir FP, palyginti su placebu, patikimai sumažino paūmėjimų dažnį, atitinkamai 15 % (95 % PI: 7 % ir 22 %; p <0,001) ir 18 % (95 % PI: 11 % ir 24 %; p <0,001).

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, nustatyta naudojant St. George kvėpavimo klausimyną (SGRQ), visose aktyvaus gydymo grupėse buvo geresnė, palyginti su placebu. Vidutinis pagerėjimas gydant salmeterolio/flutikazono deriniu per trejus metus buvo –3,1 vieneto (95 % PI: –4,1 ir –2,1; p <0,001), palyginti su placebu, –2,2 vieneto (p <0,001), palyginti su salmeteroliu, ir ‑1,2 vieneto (p = 0,017), palyginti su FP. Sumažėjimas 4 vienetais yra laikomas kliniškai svarbiu.

Apskaičiuota tikimybė per 3 metus susirgti plaučių uždegimu, priskiriamu prie nepageidaujamų reiškinių, vartojant placebą buvo 12,3 %, salmeterolį – 13,3 %, FP – 18,3 %, o salmeterolio/FP derinį – 19,6 % (salmeterolio/FP santykinė rizika, palyginti su placebu: 1,64, 95 % PI: 1,33 ir 2,01, p <0,001). Su plaučių uždegimu susijusių mirčių nepadaugėjo. Gydymo metu mirties atvejų, kurie buvo įvertinti kaip tiesiogiai susiję su plaučių uždegimu, buvo 7 placebo, 9 salmeterolio, 13 FP ir 8 salmeterolio/FP grupėje. Nenustatyta kaulų lūžio tikimybės statistiškai reikšmingo skirtumo (5,1 % placebo, 5,1 % salmeterolio, 5,4 % FP ir 6,3 % salmeterolio/FP (santykinė rizika salmeterolio/FP, palyginti su placebu: 1,22, 95 % PI: 0,87 ir 1,72, p = 0,248).

Ilgiau kaip 6 ir 12 mėnesių trukę klinikiniai tyrimai, kurių metu salmeterolio/FP poveikis buvo lyginamas su placebo poveikiu, parodė, kad reguliarus salmeterolio/FP 50/500 mikrogramų dozės vartojimas pagerina plaučių funkciją, sumažina dusinimą ir kvėpavimą lengvinančių vaistinių preparatų vartojimą.

SCO40043 ir SCO1000250 tyrimai yra atsitiktinių imčių, dvigubai koduoti, paralelinių grupių, kartotiniai tyrimai, kurių metu buvo lyginama mažesnės, neįteisintos LOPL gydymui Europos Sąjungoje, salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, ir salmeterolio 50 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, įtaka vidutinio sunkumo/sunkių paūmėjimų dažniui per metus LOPL sergantiems ligoniams, kurių FEV1 yra mažiau negu 50% numatyto ir kuriems yra buvę paūmėjimų. Vidutinio sunkumo/sunkūs paūmėjimai apibūdinami kaip simptomų pablogėjimas, reikalaujantis gydymo geriamaisiais kortikosteroidais ir/ar antibiotikais, ar paciento guldymo į ligoninę.

Klinikiniai tyrimai susidėjo iš parengiamojo 4 savaičių trukmės periodo, per kurį LOPL farmakoterapijos standartizavimui ir ligos stabilizavimui prieš suskirstymą atsitiktinės atrankos būdu į grupes aklam 52 savaičių gydymo vaistiniais preparatais tyrimui, visi tiriamieji atvirai vartojo salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų dozę. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti santykiu 1:1 į vartojančių salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų dozę grupę (bendras numatytų gydyti skaičius n = 776) ar salmeterolio grupę (bendras numatytų gydyti skaičius n = 778). Prieš parengiamąjį periodą tiriamieji nutraukė ankstesnį LOPL gydymą vaistiniais preparatais, išskyrus trumpo poveikio bronchus plečiančius vaistus. Gydymo periodo metu buvo neleidžiama kartu vartoti ilgo poveikio bronchus plečiančių vaistų (beta-2 adrenoreceptorių agonistų ir anticholinerginio poveikio preparatų), ipratropio/salbutamolio derinio preparatų, geriamųjų beta-2 adrenoreceptorių agonistų ir teofilino preparatų. Neatidėliotinam LOPL paūmėjimų gydymui buvo leidžiama vartoti pagal specifines rekomendacijas geriamųjų kortikosteroidų ir antibiotikų. Tiriamieji salbutamolį vartojo pagal reikalą per visą tyrimą.

Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad dėl gydymo salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų doze reikšmingai sumažėjo, palyginti su salmeteroliu, LOPL vidutinio sunkumo/sunkių paūmėjimų dažnis per metus (SCO40043: atitinkamai 1,06 ir 1,53 atvejo per metus, dažnio koeficientas 0,70, 95% PI: 0,58 – 0,83, p < 0,001; SCO1000250: atitinkamai 1,10 ir 1,59 atvejo per metus, dažnio koeficientas 0,70, 95% PI: 0,58 – 0,83, p < 0,001). Antrinių veiksmingumo rodmenų (laiko iki pirmojo vidutinio sunkumo/sunkaus paūmėjimo, paūmėjimų, reikalaujančių gydymo kortikosteroidais dažnis per metus ir rytinio FEV1, išmatuoto prieš dozės suvartojimą) duomenys yra reikšmingai palankesni salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų dozei, vartojamai du kartus per parą, palyginti su salmeteroliu. Nepageidaujamų reiškinių apibūdinimai buvo panašūs, išskyrus didesnį plaučių uždegimo dažnį ir žinomą lokalų nepageidaujamą poveikį (kandidozę ir disfoniją) salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, grupėje, palyginti su salmeteroliu. Apie reiškinius, susijusius su plaučių uždegimu, gauta pranešimų iš 55 (7%) salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, grupės tiriamųjų ir 25 (3%) salmeterolio grupės tiriamųjų. Didesnis pranešimų apie plaučių uždegimą dažnis salmeterolio/FP 50/250 mikrogramų dozės, vartojamos du kartus per parą, grupėje, atrodo, dydžiu yra panašaus į dažnį, apie kurį buvo pranešta po gydymo salmeterolio/FP 50/500 mikrogramų doze, vartojama du kartus per parą, TORCH tyrime.

Salmeterolio daugiacentris astmos klinikinis tyrimas (angl. Salmeterol Multi-Center Asthma Research Trial, SMART)

SMART buvo daugiacentris atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, placebu kontroliuojamas, dviejų grupių tiriamųjų 28 savaičių trukmės klinikinis tyrimas, atliktas JAV. Jame dalyvavo atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 13176 pacientai, vartoję salmeterolio (50 mikrogramų du kartus per parą), ir 13179 pacientai, vartoję placebo, kartu taikant įprastinį jų astmos gydymą. Į klinikinį tyrimą buvo įtraukti 12 metų arba vyresni pacientai, kurie sirgo astma ir tyrimo metu vartojo vaistinių preparatų nuo astmos (bet ne ilgo poveikio beta-2 adrenoreceptorių agonistų). Įtraukiant į tyrimą buvo užregistruoti vartojami inhaliuojamieji kortikosteroidai, tačiau jų vartojimas tyrimo metu buvo nereikalingas. Pagrindinė SMART klinikinio tyrimo vertinamoji baigtis buvo bendras mirčių dėl kvėpavimo sutrikimo ir gyvybei pavojingų kvėpavimo sutrikimų skaičius.

Pagrindiniai SMART klinikinio tyrimo rezultatai: pagrindinė vertinamoji baigtis.

(Statistiškai reikšminga (95 %) rizika yra paryškinta).

Pagrindiniai SMART klinikinio tyrimo rezultatai, kai pacientai tyrimo pradžioje vartojo inhaliuojamųjų steroidų: antrinės vertinamosios baigtys

(* Negalima apskaičiuoti, kadangi tokių atvejų placebą vartojusių pacientų grupėje nebuvo. Statistiškai reikšminga (95 %) rizika yra paryškinta. Antrinės vertinamosios baigtys aukščiau pateiktoje lentelėje buvo statistiškai reikšmingos visai populiacijai). Antrinės vertinamosios baigtys (bendras mirčių dėl visų priežasčių ar gyvybei gresiančių sutrikimų atvejų skaičius, mirčių dėl visų priežasčių atvejų skaičius ar visi gulėjimo ligoninėje atvejai nepasiekė statistinio reikšmingumo visoje populiacijoje.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Salmeterolio ir flutikazono propionato derinį skiriant inhaliaciniu būdu, kiekvieno komponento farmakokinetika yra panaši į farmakokinetiką vaistų, nustatytą vaistų vartojant atskirai. Todėl iš farmakokinetinės pusės kiekvienas komponentas gali būti įvertintas atskirai.

Salmeterolis

Salmeterolis veikia plaučiuose lokaliai, todėl jo kiekis kraujo plazmoje nėra gydomojo poveikio rodiklis. Be to, duomenų apie salmeterolio farmakokinetiką yra nedaug, nes techniškai sunku nustatyti plazmoje mažą jo koncentraciją (maždaug 200 pikogramų/ml ar mažiau), kuri atsiranda po inhaliuotos dozės.

Flutikazono propionatas

Inhaliuoto flutikazono propionato absoliutus biologinis prieinamumas, atsižvelgiant į inhaliacijai naudojamą prietaisą, yra maždaug 5-11 % nominalios dozės. Pastebėta, kad astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga sergantiems pacientams inhaliuoto flutikazono propionato sisteminės ekspozicijos laipsnis būna mažesnis.

Absorbcija į sisteminę kraujotaką vyksta pro plaučius iš pradžių greitai, po to užsitęsia. Likusi inhaliuotos dozės dalis gali būti nuryta, bet jos reikšmė sisteminei ekspozicijai yra minimali dėl mažo tirpumo vandenyje ir metabolizmo prieš patenkant į sisteminę kraujotaką, dėl to pro burną patekusio vaisto prieinamumas yra mažesnis negu 1 %. Didinat inhaliuojamą dozę sisteminės ekspozicijos didėjimas yra tiesinis.

Flutikazono propionato dispozicijai yra būdingas didelis plazmos klirensas (1150 ml/min.), didelis pasiskirstymo tūris (apie 300 l) nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai, ir maždaug 8 valandų trukmės galutinis pusinės eliminacijos laikas.

Prie plazmos baltymų prisijungia 91 % kraujyje esančio vaisto.

Flutikazono propionatas labai greitai pašalinamas iš sisteminės kraujotakos, daugiausia dėl to, kad citochromo P450 fermentas CYP3A4 jį paverčia neaktyviu karboksirūgšties metabolitu. Kiti, dar nenustatyti metabolitai, šalinami su išmatomis.

Flutikazono propionato inkstų klirensas yra nereikšmingas. Tik mažiau negu 5% dozės šalinama su šlapimu, daugiausia metabolitų pavidalu. Pagrindinė dozės dalis metabolitų ir nepakitusio vaisto pavidalu šalinama su išmatomis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Sprendžiant iš bandymų su gyvūnais, kuriems salmeterolio ksinafoato ir flutikazono propionato buvo duodama atskirai, saugumas žmonėms susijęs vien tik su nenormaliai padidėjusiu farmakologiniu poveikiu.

Gyvūnų dauginimosi tyrimai parodė, kad gliukokortikoidai gali sukelti apsigimimus (gomurio plyšį, skeleto sklaidos trūkumus). Vis dėlto, manoma, kad šių tyrimų su gyvūnais duomenys nėra reikšmingi žmonėms, vartojantiems rekomenduojamas dozes. Salmeterolio ksinafoato tyrimai su gyvūnais parodė, kad embriotoksinis (fetotoksinis) poveikis pasireiškė tik esant dideliam ekspozicijos lygiui. Pavartojus abiejų vaistinių preparatų kartu, žiurkėms, vartojusioms dozes, susijusias su žinomais gliukokortikoidų sukeltais sklaidos trūkumais, buvo aptiktas bambinės arterijos transpozicijos ir nevisiško pakaušinio kaulo sukaulėjimo atvejų padažnėjimas.

6. Farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė monohidratas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25ºC temperatūroje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Inhaliatoriaus plastikinės medžiagos yra akrilnitrilo butadieno stirenas, metilmetakrilato akrilnitrilo butadieno stirenas, polioksimetilenas ir polibutileno teraftalatas.

Plastikiniame inhaliaciniame prietaise yra OPA/Al/PVC-Al lizdinė plokštelė, kurioje yra 60 iš anksto dozuoto miltelių mišinio.

Pakuotės dydžiai:
1, 2, 3, 4 arba 6 prietaisai, kurių kiekviename yra 60 dozių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Vartojimo instrukcija

Pacientui reikia parodyti, kai naudoti Forspiro inhaliatorių ir reguliariai tikrinti, ar jis naudojamas tinkamai.

Inhaliatoriuje suvyniotoje folijos juostelėje yra 60 vaisto dozių miltelių pavidalu. Šiame prietaise yra dozių skaitiklis, kuris rodo, kiek dozių liko, skaičiuojant nuo 60 iki 0. Nuo 10 paskutinių dozių ribos skaičiai būna ant raudono pagrindo.

Inhaliatorius nėra pakartotinai pripildomas – kai tampa tuščias, jis turi būti išmestas ir pakeistas tokiu pačiu nauju.

Prieš naudojant inhaliatorių

• Reikia atverti skaidrios šoninės kameros dureles.
• Iš šoninės kameros reikia pašalinti folijos juostelę ją atsargiai nuplėšiant per visą ilgį ties šoninės kameros „danteliais“, kaip parodyta toliau. Juostelės traukti ar tampyti negalima.

• Šoninės kameros dureles reikia uždaryti, o panaudotą juostelę išmesti. 

Svarbu:

naudojant inhaliatorių, jo šoninę kamerą laipsniškai užpildys panaudota juostelė. Folijos juostelėse su juodais brūkšniais vaisto nėra. Galiausiai šoninėje kameroje pasirodys numeruotos juostelės dalys.

Šoninėje kameroje niekada neturi būti daugiau kaip 3 folijos juostelės dalių, kadangi jos gali užkimšti inhaliatorių. Juostelę reikia atsargia nuplėšti, kaip parodyta aukščiau, ir saugiai išmesti.

Inhaliatoriaus naudojimas

Inhaliatorių reikia laikyti rankose, kaip parodyta paveikslėliuose.

1. Atidarymas

• Apsauginį dangtelį reikia nuleisti žemyn, kad atsidengtų kandiklis.
• Reikia patikrinti dozių skaitiklį, kad paaiškėtų, kiek dozių liko.

2. Dozės paruošimas

• Baltosios svirtelės briauną reikia pakelti. Šoninė kamera turi būti uždaryta.

Pastaba: baltoji svirtelė turi būti naudojama tiktai kai pacientas yra pasirengęs įkvėpti vaisto dozę. Jeigu pacientas žaidžia su baltąja svirtele, jis/ji eikvoja dozes.

• Atidarymas. Baltąją svirtelę reikia perstumti pilnai iki galo, tiek, kiek ji pasislinks, kol pasigirs spragtelėjimas. Šis veiksmas perkelia naują dozę į padėtį su skaičiumi viršuje.

• Uždarymas. Po to baltąją svirtelę reikia labai gerai uždaryti, kad ji spragtelėtų savo pradinėje padėtyje. Dabar inhaliatorius yra paruoštas betarpiškam naudojimui.

3. Dozės įkvėpimas

• Atokiai nuo inhaliatoriaus kandiklio pacientas turi iškvėpti tiek, kiek yra patogu. Niekada negalima kvėpuoti tiesiogiai į inhaliatorių, kadangi tai gali pakenkti dozavimui.
• Inhaliatorių reikia laikyti taip, kad apsauginis dangtelis būtų nukreiptas žemyn.
• Lūpomis reikia tvirtai suspausti kandiklį.

Pacientas turi tolygiai ir giliai įkvėpti per kandikį, bet ne per nosį.

• Inhaliatorių reikia pašalinti nuo burnos ir 5 - 10 sekundžių ar tiek laiko, kiek įmanoma nesukeliant sau diskomforto, nekvėpuojama.
• Po to pacientas turi lėtai iškvėpti, bet ne į inhaliatorių.
• Kandiklis uždaromas apsauginiu dangteliu.
• Burna praskalaujama vandeniu, kurį po to reikia išspjauti. Tai gali padėti užkirsti kelią burnos grybelinės infekcijos ir užkimimo atsiradimui.

Valymas

• Jeigu būtina, kandiklio išorę reikia nuvalyti švariu, sausu audiniu.
• Inhaliatoriaus negalima išmontuoti valymui ar bet kokiam kitam tikslui.
• Inhaliatoriaus dalių valymui negalima naudoti vandens ar drėgnų servetėlių, kadangi drėgmė gali pakenktii dozavimui!
• Niekada negalima kišti smeigtuko ar kito aštraus daikto į kandiklį ar kitą dalį, kadangi tai gali sugadinti inhaliatorių!

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.