Betahistine Ingen Pharma

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Betahistine Ingen Pharma 16 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Betahistine Ingen Pharma 16 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 16 mg betahistino  dihidrochlorido.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 140 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Betahistine Ingen Pharma 16 mg tabletės

Tabletės yra baltos arba beveik baltos, apvalios, nuožulniais kraštais, maždaug 9 mm skersmens. Vienoje tabletės pusėje įspausta B16, kitoje – vagelė.

Tabletę galima padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Menjero ligos ir kitokio vestibulinės funkcijos sutrikimo sukelto svaigimo simptominis gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Vaikų populiacijai

Vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių betahistino tabletėmis gydyti nerekomenduojama, kadangi apie šio vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą tokio amžiaus pacientams duomenų nepakanka.

Suaugusiems  pacientams

Paros dozė yra 24–48 mg, dozę suskaidant. 

Dozuoti būtina individualiai, atsižvelgiant į organizmo reakciją. Kartais būklė pradeda gerėti tik po poros savaičių gydymo, o geriausias poveikis pasireiškia tik po kelių mėnesių.

Senyviems pacientams

Vaistinio preparato buvimo rinkoje duomenys rodo, kad senyvo amžiaus žmonėms vaistinio preparato dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Vaistinio preparato buvimo rinkoje duomenys rodo, kad asmenims, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Vaistinio preparato buvimo rinkoje duomenys rodo, kad asmenims, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Nuryti tabletę užgeriant ją vandeniu.

Vaistinio preparato galima vartoti kartu su maistu arba be jo. Vaistinis preparatas gali sukelti nežymių virškinimo sutrikimų (žr. 4.8 skyrių), todėl jo vartojimas su maistu gali padėti sumažinti virškinimo sutrikimus.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Betahistinas yra sintetinis histamino analogas, todėl gali skatinti katecholaminų išsiskyrimą iš auglio, vadinasi, ir sunkios hipertenzijos, pasireiškimą.

Ligonius, sergančius bronchine astma ir praeityje sirgusius pepsine opa, gydymo metu reikia atidžiai stebėti.

Jeigu yra dilgėlinė, išbėrimas ar alerginis rinitas, betahistino reikia skirti atsargiai, kadangi gydymo šiuo preparatu metu šie simptomai gali pasunkėti.

Atsargiai reikia skirti pacientams, sergantiems sunkia hipotenzija.

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių betahistino tabletėmis gydyti nerekomenduojama.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

In vivo sąveikos tyrimų atlikta nebuvo. Remiantis in vitro duomenimis, jokio in vivo citochromo P450 fermento slopinimo nesitikima.

In vitro duomenys rodo, kad betahistino metabolizmą slopina vaistiniai preparatai, kurie slopina monoamino oksidazę (MAO), įskaitant MAO subtipą B (pvz., selegilinas). Atsargumo priemonės rekomenduojamos, kai kartu yra vartojami betahistinas ir MAO inhibitoriai (įskaitant selektyvų MAO- B inhibitorių).

Kadangi betahistinas yra histamino analogas, betahistino sąveika su antihistamininiais vaistiniais preparatais teoriškai gali paveikti vieno iš šių vaistinių preparatų veiksmingumą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Nėra pakankamai betahistino vartojimo nėštumo metu duomenų.Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai, kad būtų galima nustatyti poveikį nėštumo eigai ir (arba) embriono ar vaisiaus vystymuisi ir (arba) gimdymui ir (arba) atsivestų jauniklių vystymuisi. Galimas pavojus žmogui nežinomas. Betahistino turi būti nevartojama nėštumo metu, nebent neabejotinai reikia.

Žindymas

Nežinoma, ar betahistinas išskiriamas į motinos pieną. Tyrimų su gyvūnais apie betahistino išsiskyrimą į motinos pieną nėra. Vaistinio preparato svarba motinai turi būti įvertinta atsižvelgiant į žindymo naudą ir galimą pavojų vaikui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Betahistinas skirtas Menjero ligos ir kitokio vestibulinės funkcijos sutrikimo sukelto svaigimo simptominiam gydymui. Abi ligos gali trikdyti gebėjimą vairuoti bei valdyti mechanizmus.Klinikinių tyrimų, skirtų ištirti būtent poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, metu, betahistinas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikė arba veikė nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažnas: pykinimas ir dispepsija.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažnas: galvos skausmas. 

Be šių reiškinių, apie kuriuos buvo pranešta klinikinių tyrimų metu, buvo gauta savanoriškų pranešimų apie toliau išvardintus nepageidaujamus reiškinius, stebėtus vaistiniam preparatui esant rinkoje, bei pranešimų, paskelbtų mokslinėje literatūroje. Iš turimų duomenų nustatyti dažnio negalima, todėl tai klasifikuojama kaip „dažnis nežinomas“.

Imuninės sistemos sutrikimai

Padidėjusio jautrumo reakcijos, pvz., buvo gauta pranešimų apie anafilaksiją.

Virškinimo trakto sutrikimai

Buvo pastebėti nežymūs virškinimo trakto negalavimai (pvz., vėmimas, pilvo skausmas, pilvo ir vidurių pūtimas). Jie paprastai išnyksta vaistinio preparato vartojant valgio metu arba mažesnę dozę.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Galima padidėjusio jautrumo reakcija odoje ir poodiniame sluoksnyje, ypač angioneurozinė edema, dilgėlinė, išbėrimas ir niežėjimas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Pastebėta keletas perdozavimo atvejų. Kai kuriems pacientams, išgėrus 640 mg siekiančią vaistinio preparato dozę, pasireiškė silpni ar vidutinio stiprumo simptomai (pvz., pykinimas, mieguistumas, pilvo skausmas). Sunkesnės komplikacijos (pvz., traukuliai, plaučių ar širdies komplikacijos) buvo pastebėtos tyčinio betahistino perdozavimo atvejais, ypač kai kartu buvo perdozuota betahistino ir kitų vaistinių preparatų. Perdozavus gydoma įprastinėmis palaikomosiomis priemonėmis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – vaistai nuo svaigimo, ATC kodas – N07CA01.

Tikslus betahistino veikimo mechanizmas nėra žinomas. Yra keletas tikėtinų hipotezių, kurios paremtos duomenimis, gautais atlikus tyrimus su gyvūnais ir žmonėmis:

• Betahistinas paveikia histaminerginę sistemą. Betahistinas veikia tiek kaip dalinis histamino H₁ receptorių agonistas, tiek kaip histamino H₃ receptorių antagonistas, taip pat ir neuronų audinyje, bei turi nežymų poveikį H₂ Betahistinas didina histamino apykaitą ir atpalaidavimą blokuodamas presinaptinius H₃ receptorius ir padidindamas H₃ receptorių slopinimą. 

• Betahistinas gali padidinti kraujo pritekėjimą į vidinės ausies sritį, taip pat į visas smegenis:

farmakologiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad kraujo cirkuliacija vidinės ausies kraujagyslėse (striae vascularis) pagerėja greičiausia dėl vidinės ausies mikrocirkuliacijos prekapiliarinių sfinkterių atpalaidavimo. Betahistinas taip pat padidina kraujo tekėjimą galvos smegenyse.

• Betahistinas palengvina vestibulinę kompensaciją: betahistinas gyvūnams pagreitina vestibulinio aparato atsistatymą po vienapusės neurektomijos, taip padėdamas ir palengvindamas vestibulinę kompensaciją; šis poveikis yra apibūdinamas kaip histamino apykaitos ir atpalaidavimo atsistatymas, jis pasireiškia per H₃ receptorių antagonizmą. Žmonėms atsistatymo laikas po vestibulinės neurektomijos taip pat sutrumpėjo, kai buvo skiriamas gydymas betahistinu.

Be to, vaistinis preparatas slopina impulsų atsiradimą šoninio ir vidinio prieanginio branduolių (Nucleus vestibularis lateralis et medialis) neuronuose. 

• Betahistinas moduliuoja neuronų impulsų sklidimą vestibuliniuose branduoliuose. Nustatyta, kad betahistinas taip pat turi nuo dozės priklausantį slopinamąjį poveikį impulsų atsiradimui šoninio ir vidinio prieanginio branduolių neuronuose.

Bandymų su gyvūnais metu buvo nustatyta, kad farmakologinės savybės gali turėti įtakos betahistino gydomosios naudos vestibulinei sistemai.

Betahistino veiksmingumas nustatytas tiriant pacientus, sergančius vestibulinės funkcijos sutrikimo sukeltu svaiguliu ir Menjero liga. Buvo įrodyta, kad vaistinis preparatas palengvino sunkius ir dažnus svaigulio priepuolius.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Absorbcija

Išgertas betahistinas greitai ir beveik visiškai yra absorbuojamas iš visų virškinimo trakto dalių. Po absorbcijos vaistas yra greitai ir beveik visiškai metabolizuojamas į 2- piridilacto rūgštį (2-PAR). Betahistino koncentracija kraujo plazmoje yra labai maža, todėl farmakokinetinė analizė yra grindžiama 2-PAR išmatavimais kraujo plazmoje ir šlapime.

C_max. pavalgius yra žemesnė palyginus su būsena nevalgius. Tačiau bendra betahistino absorbcija yra panaši esant abiems būsenoms, pabrėžiant tai, kad maisto vartojimas tik sulėtina betahistino absorbciją.

Pasiskirstymas

Tik mažiau nei 5 proc. betahistino prisijungia prie kraujo plazmos baltymų.

Biotransfrmacija

Po absorbcijos betahistinas yra greitai ir beveik visiškai metabolizuojamas į 2- PAR (kuris nesukelia farmakologinio poveikio). 

Išgėrus betahistino, didžiausia 2-PAR koncentracija kraujo plazmoje (ir šlapime) susidaro praėjus valandai po išgėrimo, ir pusinės eliminacijos laikas yra apie 3,5 valandos.

Eliminacija

2-PAR yra greitai pašalinama su šlapimu. išgėrus 8–48 mg dozę, apie 85 proc. suvartotos dozės pašalinama su šlapimu. Betahistino išsiskyrimas per inkstus ar su išmatomis nereikšmingas.

Tiesinis /netiesinis pobūdis

Eliminacijos greitis yra pastovus vartojant 8–48 mg geriamojo vaistinio preparato dozes ir tai parodo, kad betahistino farmakokinetika yra tiesinė. Tai taip pat reiškia, kad susiję metaboliniai keliai nėra prisotinti.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lėtinis toksiškumas

Nepageidaujamas poveikis nervų sistemai buvo stebimas šunims ir babuinams suleidus į veną 120 mg/kg dozę ir daugiau.

Betahistino dihidrochlorido lėtinio toksiškumo tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis per 18 mėnesių laikotarpį ir su šunimis per 6 mėnesių laikotarpį. Žiurkės 500 mg/kg dozes ir šunys 25 mg/kg dozes toleravo gerai be klinikinių cheminių ir hematologinių parametrų pakitimų. Gydymui naudojant tokias dozes nebuvo nustatyta histologinių pokyčių. Dozės padidinimas iki 300 mg/kg šunims sukėlė vėmimą. Betahistino tyrime žiurkėms skiriant 39 mg/kg dozes ir didesnes, literatūroje buvo pranešimų apie hiperemiją kai kuriuose audiniuose. Publikacijoje pateikti duomenys yra riboti. Todėl šių pokyčių įtaka šiame tyrime nėra aiški.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Betahistinas mutageninio poveikio nesukelia.

Specialūs kancerogeninio poveikio tyrimai su betahistino dihidrochloridu atlikti nebuvo. Tačiau, atliekant 18 mėnesių trukmės lėtinio toksiškumo tyrimus su žiurkėmis, jokių auglių, navikų ar hiperplazijų histopatoluoginiuose tyrimuose nustatyta nebuvo.

Todėl 500 mg/kg siekiančios betahistino dihidrochlorido dozės neparodė jokio kancerogeninio poveikio požymių per šį ribotą 18 mėnesių tyrimo laikotarpį.

Toksinis poveikis reprodukcijai

Duomenys apie betahistino poveikį reprodukcijai yra riboti. Vienos kartos tyrimuose su žiurkėmis geriamoji 250 mg/kg betahistino dozė, vartota vieną kartą per dieną, neturėjo šalutinio poveikio patinėlių ir patelių vaisingumui, vaisiaus implantacijai, jauniklių atsivedimui bei jauniklių gyvybingumui laktacijos metu. 

Nukrypimų prisitaikant prie mitybos ne žiurkių patelių pienu pastebėta nebuvo. Vaikingas triušių pateles girdant betahistinu 10 arba 100 mg/kg dozėmis nebuvo pastebėta nepageidaujamo poveikio vaisiaus implantacijai, vaisiaus gyvybingumui ir svoriui, bei vaisiaus skeleto arba minkštųjų audinių anomalijų. Remiantis šiais tyrimais galima daryti išvadą, kad betahistinas neturi akivaizdaus poveikio minėtiesms žiurkių ir triušių reprodukcijos rodmenims. Tačiau dėl šių tyrimų pobūdžio rizikos visiškai atmesti negalima.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Povidonas K90

Mikrokristalinė celiuliozė

Laktozė monohidratas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Krospovidonas

Stearino rūgštis

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25ºC temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Permatomos PVC/PVDC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės.

Betahistine Ingen Pharma 16 mg: pakuotėje yra 60 tablečių

Betahistine Ingen Pharma 24 mg: pakuotėje yra 60 tablečių

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.