Atazanaviras, 150mg, kietosios kapsulės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Teva B.V., Nyderlandai
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Atazanaviras
I PRIEDAS
PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA
1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Atazanavir Teva 150 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 200 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 300 mg kietosios kapsulės
2.kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 150 mg, 200 mg ir 300 mg atazanaviro.
Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:
Kiekvienoje 150 mg kapsulėje yra 67,2 mg laktozės monohidrato.
Kiekvienoje 200 mg kapsulėje yra 89,6 mg laktozės monohidrato.
Kiekvienoje 300 mg kapsulėje yra 134,4 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3.FARMACINĖ forma
Kietoji kapsulė.
Atazanavir Teva 150 mg kietoji kapsulė yra neskaidri 1 dydžio kapsulė, kurios ilgis 19,4±0,3 mm, dangtelis tamsiai mėlynas, korpusas melsvas su juodu užrašu 150. Kapsulės turinys – gelsvi milteliai.
Atazanavir Teva 200 mg kietoji kapsulė yra neskaidri 0 dydžio kapsulė, kurios ilgis 21,7±0,3 mm, dangtelis ir korpusas mėlynos spalvos, ant korpuso juodas užrašas 200. Kapsulės turinys – gelsvi milteliai.
Atazanavir Teva 300 mg kietoji kapsulė yra neskaidri 00 dydžio kapsulė, kurios ilgis 23,3±0,3 mm, dangtelis raudonos spalvos, korpusas mėlynos spalvos, ant korpuso juodas užrašas 300. Kapsulės turinys – gelsvi milteliai.
4.klinikinĖ informacija
4.1Terapinės indikacijos
Atazanavir Teva kapsulės, vartojamos derinyje su maža ritonaviro doze, kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais skirtos ŽIV-1 infekuotų suaugusiųjų bei 6 metų ir vyresnių vaikų gydymui.
Remiantis turimais virusologiniais ir klinikiniais suaugusių pacientų duomenimis, nesitikima vaistinio preparato naudos pacientams, kuriems nustatytos virusų padermės, atsparios įvairiems proteazių inhibitoriams (≥ 4 PI mutacijos). Duomenų apie naudą 6-18 metų vaikams trūksta (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
Suaugusiems pacientams ir vaikams, kuriems anksčiau jau buvo taikytas gydymas, skirti Atazanavir Teva reikia tik įvertinus individualių virusologinių rezistentiškumo tyrimų duomenis ir pacientų gydymo anamnezę (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
4.2Dozavimas ir vartojimo metodas
Gydymą šiuo vaistiniu preparatu turi pradėti gydytojas, turintis ŽIV infekcijos gydymo patirties.
Dozavimas
Suaugusiesiems: rekomenduojama Atazanavir Teva kapsulių dozė yra 300 mg vieną kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg vieną kartą per parą valgant. Ritonaviras vartojamas atazanaviro farmakokinetikai skatinti (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vaikų populiacija
Vaikams (nuo 6 metų iki mažiau kaip 18 metų amžiaus): Atazanavir Teva dozė vaikams apskaičiuojama pagal jų kūno svorį, kaip nurodyta 1 lentelėje, ir ji negali viršyti rekomenduojamos dozės suaugusiesiems. Atazanavir Teva kapsules būtina vartoti kartu su ritonaviru, jų reikia gerti valgio metu.
1 lentelė. Atazanavir Teva ir ritonaviro dozės vaikams (nuo 6 metų iki mažiau kaip 18 metų amžiaus) | ||
---|---|---|
Kūno svoris (kg) | Atazanavir Teva dozė kartą per parą | Ritonaviro dozė kartą per parąa |
Nuo 15 iki mažiau kaip 20 | 150 mg | 100 mgb |
Nuo 20 iki mažiau kaip 40 | 200 mg | 100 mg |
Mažiausiai 40 | 300 mg | 100 mg |
a Ritonaviro kapsulės, tabletės arba geriamasis tirpalas. b Ritonaviro geriamojo tirpalo ne mažesnė kaip 80 mg ir ne didesnė kaip 100 mg dozė gali būti skiriama vaikams, sveriantiems nuo 15 kg iki mažiau kaip 20 kg, kurie negali nuryti ritonaviro kapsulių ar tablečių. Turimi duomenys nepagrindžia Atazanavir Teva, vartojamo derinyje su maža ritonaviro doze, skyrimo vaikams, kurių kūno svoris mažesnis kaip 15 kg. |
Vaikams (jaunesniems kaip 6 metų): Atazanaviro saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 3 mėnesių iki 6 metų amžiaus nenustatytas. Informacija apie šiuo metu esamus duomenis išdėstyta 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau jokių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Dėl saugumo duomenų Atazanavir Teva vaikams iki 3 mėnesių amžiaus vartoti negalima, ypatingai atsižvelgiant į galimą branduolių geltos (kernicterus) riziką.
Ypatingų grupių pacientai
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi: dozių koreguoti nereikia. Atazanavir Teva su ritonaviru nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems atliekama hemodializė (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi: Atazanavir Teva derinio su ritonaviru poveikis pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, netirtas. Kai yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, Atazanavir Teva su ritonaviru reikia vartoti atsargiai. Atazanavir Teva negalima vartoti, kai yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).
Nėštumo ir pogimdyminis laikotarpis
Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai
Vartojant 300 mg Atazanavir Teva ir 100 mg ritonaviro dozių derinį, gali nesusidaryti pakankama atazanaviro ekspozicija, ypatingai dėl to, kad atazanaviro ar viso derinio poveikis gali susilpnėti dėl organizmo atsparumo vaistams. Kadangi duomenų apie vaisto vartojimą nėštumo metu yra nedaug ir vaisto individualus poveikis nėščioms pacientėms skiriasi, siekiant užtikrinti tinkamą ekspoziciją reikia apsvarstyti terapinio vaisto poveikio (TVP) stebėjimo galimybę.
Tikėtina, kad atazanaviro ekspozicija gali dar labiau sumažėti, kai jo skiriama kartu su atazanaviro ekspoziciją mažinančiais vaistiniais preparatais (pvz., tenofoviru arba H2 receptorių blokatoriais).
- Jei būtina vartoti tenofoviro arba H2 receptorių blokatoriaus, gali reikėti didinti dozę iki 400 mg Atazanavir Teva su 100 mg ritonaviro, kartu stebint terapinį vaisto poveikį (žr. 4.6 ir 5.2 skyrius).
- Nėščioms pacientėms, kurios vartoja kartu tenofoviro ir H2 receptorių blokatoriaus, Atazanavir Teva su ritonaviru skirti nerekomenduojama.
Pogimdyminis laikotarpis
Atazanaviro ekspozicijai galimai sumažėjus antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais, pirmaisiais dviem mėnesiais po gimdymo vaisto ekspozicija gali padidėti (žr. 5.2 skyrių). Todėl pogimdyminiu laikotarpiu pacienčių būklę reikia atidžiai stebėti dėl galimo nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo.
- Pogimdyminiu laikotarpiu pacientės turi vadovautis tokiomis pat dozavimo rekomendacijomis, kaip ir nenėščios pacientės, įskaitant rekomendacijas dėl atazanaviro ekspoziciją įtakojančių vaistinių preparatų vartojimo kartu (žr. 4.5 skyrių).
Vartojimo metodas: vartoti per burną. Kapsules reikia nuryti nesukramtytas.
- Kontraindikacijos
- Pacientai, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus kepenų nepakankamumas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
- Atazanaviro draudžiama vartoti kartu su simvastatinu arba lovastatinu (žr. 4.5 skyrių).
- Rifampicino ir atazanaviro derinio draudžiama vartoti kartu su mažomis ritonaviro dozėmis (žr.4.5 skyrių).
- Negalima kartu vartoti PDE5 inhibitoriaus sildenafilio tik tuomet, kai jo skiriama plaučių arterinei hipertenzijai gydyti (žr. 4.5 skyrių). Dėl informacijos apie sildenafilio vartojimą kartu, kai jo skiriama erekcijos sutrikimui gydyti, žr. 4.4 ir 4.5 skyrius.
- Atazanaviro ir ritonaviro derinio draudžiama vartoti kartu vaistais, kurie yra citochromo P450 CYP3A4 izoformos substratai ir pasižymi mažu terapiniu indeksu (pvz., kvetiapinas, alfuzozinas, astemizolas, terfenadinas, cisapridas, pimozidas, chinidinas, bepridilis, triazolamas, geriamasis midazolamas (dėl atsargumo priemonių vartojant parenterinio midazolamo žr. 4.5 skyrių) ir skalsių alkaloidai, ypač ergotaminas, dihidroergotaminas, ergonovinas, metilergonovinas) (žr. 4.5 skyrių).
- Atazanaviro negalima vartoti kartu su vaistais, kurių sudėtyje yra paprastujų jonažolių (Hypericum perforatum) (žr. 4.5 skyrių).
4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Nors antiretrovirusinio gydymo veiksmingumas virusų slopinimui įrodytas reikšmingai sumažinant užkrėtimo virusais lytiniu keliu riziką, liekamosios rizikos paneigti negalima. Kad būtų išvengta kitų asmenų užkrėtimo virusais, reikia laikytis nacionalinėmis rekomendacijomis nurodytų atsargumo priemonių.
Atazanaviro vartojimas kartu su ritonaviru didesnėmis nei 100 mg dozėmis kartą per parą kliniškai nėra įvertintas. Didesnės ritonaviro dozės gali pakeisti atazanaviro saugumo profilį (poveikis širdžiai, hiperbilirubinemija), todėl jos nerekomenduojamos. Tik tuomet, kai atazanaviro ir ritonaviro skiriama kartu su efavirenzu, galima apsvarstyti ritonaviro dozės didinimą iki 200 mg kartą per parą. Tokiu atveju būtina atidžiai stebėti pacientų būklę (žr. toliau „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais“).
Kitomis ligomis sergantys pacientai
Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Atazanaviras pirmiausia metabolizuojamas kepenyse. Esant pacientų kepenų sutrikimams, buvo stebima padidėjusi jo koncentracija kraujo plazmoje (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius). Atazanaviro gydymo saugumas ir veiksmingumas esant pacientų žymiam kepenų sutrikimui neištirtas. Pacientams sergantiems lėtiniu B arba C hepatitu ir gydomiems antiretrovirusiniais vaistais, padidėja sunkių ir potencialiai mirtinų nepageidaujamų kepenų reakcijų pavojus. Tuo atveju, kai sergančius hepatitu B arba C kartu reikia gydyti antivirusiniais vaistais, prašome peržiūrėti atitinkamas tų vaistų Preparatų charakteristikų santraukas (žr. 4.8 skyrių).
Pacientams, kuriems jau nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas, tarp jų ir sergantiems lėtiniu aktyviu hepatitu, sudėtinio antiretrovirusinio gydymo metu kepenų funkcijos sutrikimai pasitaiko dažniau, todėl jie turi būti atitinkamai stebimi. Jeigu atsiranda požymių, kad kepenų funkcija blogėja, reikia spręsti, ar daryti gydymo pertrauką ar jį visiškai nutraukti.
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems sutrikusi inkstų funkcija, dozės koreguoti nereikia. Tačiau atazanaviro su ritonaviru nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems atliekama hemodializė (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
QT intervalo pailgėjimas
Klinikinių tyrimų metu buvo pastebėtas nuo atazanaviro dozės priklausantis besimptominis PR intervalo pailgėjimas. Reikia laikytis atsargumo skiriant kartu vaistus, pailginančius PR intervalą. Pacientams, kuriems yra širdies laidumo sutrikimų (antrojo ar didesnio laipsnio atrioventrikulinė blokada arba sudėtinė Hiso pluošto kojyčių blokada) atazanaviro reikia vartoti atsargiai ir tik tada, kai laukiama nauda yra didesnė negu keliama rizika (žr. 5.1 skyrių). Ypač atsargiai atazanaviro reikia skirti su vaistais, galinčiais pailginti QT intervalą ir (arba) pacientams, kuriems yra rizikos faktorių (bradikardija, įgimtas pailgėjęs QT, elektrolitų balanso sutrikimas) (žr. 4.8 ir 5.3 skyrius).
Hemofilija sergantys pacientai
Gauti pranešimai apie padidėjusį kraujavimą, įskaitant spontanines hematomas odoje, hemartrozes, pacientams sergantiems A ar B hemofilija, kurie buvo gydomi proteazių inhibitoriais. Kai kuriems pacientams papildomai buvo skiriamas VIII faktorius. Daugiau kaip pusei pacientų gydymas proteazių inhibitoriais buvo toliau tęsiamas, arba pradėtas vėl iš naujo, jeigu prieš tai buvo nutrauktas. Manoma, kad yra priežastinis ryšys su gydymu, bet veikimo mechanizmas neaiškus. Hemofilija sergantys pacientai turi žinoti, kad galimas didesnis kraujavimas.
Riebalinio audinio persiskirstymas ir metabolizmo sutrikimai
Kombinuotas ŽIV pacientų gydymas antiretrovirusiniais vaistais gali sukelti kūno riebalinio audinio persiskirstymą (lipodistrofiją). Atokios šio reiškinio pasekmės nėra žinomos. Mažai žinoma apie šio reiškinio atsiradimo mechanizmą. Manoma, kad yra ryšys tarp visceralinės lipomatozės ir proteazių inhibitorių, lipoatrofijos ir nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitorių. Didesnė lipodistrofijos rizika buvo siejama su tokiais individualiais faktoriais, kaip senesnis amžius, ir nuo vaisto priklausančiais faktoriais - ilgai trunkančiu gydymu antiretrovirusiniais vaistais ir su tuo susijusiais metaboliniais sutrikimais. Klinikinės apžiūros metu turi būti įvertinti riebalinio audinio persiskirstymo požymiai.
Kombinuotas antiretrovirusinis gydymas (KARG), taip pat KARG su atazanaviru (kartu su ritonaviru ar be jo), gali sukelti dislipidemiją. Reikia sekti serumo lipidų ir gliukozės kiekį kraujyje nevalgius. Lipidų apykaitos sutrikimai turi būti koreguojami atitinkamais būdais (žr. 4.8 skyrių).
Klinikiniai tyrimai parodė, kad atazanaviras (su ritonaviru ar be jo) sukelia mažesnę dislipidemiją, negu palyginamieji vaistai. Šių duomenų klinikinė reikšmė nežinoma, kadangi specialių studijų kardiovaskulinei rizikai įvertinti nebuvo daryta. Antiretrovirusinių vaistų pasirinkimą daugiausia turi lemti jų priešvirusinis veiksmingumas. Rekomenduojama laikytis standartinių dislipidemijos gydymo rekomendacijų.
Hiperglikemija
Gauti pranešimai apie pacientus, gydomus proteazių inhibitoriais, kuriems naujai diagnozuotas cukrinis diabetas, hiperglikemija ar pasunkėjo jau esamo cukrinio diabeto eiga. Kai kuriems iš jų išsivystė sunki hiperglikemija, kuri kai kuriais atvejais pasireiškė kartu su ketoacidoze. Daugeliui pacientų susidarė kebli klinikinė situacija, nes kai kuriais atvejais reikėjo gydyti vaistais, kurie susiję su diabeto arba hiperglikemijos susiformavimu.
Hiperbilirubinemija
Gydomiems atazanaviru pacientams stebėtas grįžtamas netiesioginio (nekonjuguoto) bilirubino kiekio padidėjimas, susijęs su UDP-glukuronoziltransferazės (UGT) slopinimu (žr. 4.8 skyrių). Kepenų transaminazės aktyvumo padidėjimas, atsirandantis kartu su padidėjusiu bilirubino kiekiu vartojantiems atazanavirą, turi būti diferencijuojamas su kitos etiologijos analogiškais pakitimais. Jei gelta arba sklerų pageltimas nepriimtini pacientams, reikia apsvarstyti alternatyvaus atazanavirui antiretrovirusinio gydymo galimybes. Nerekomenduojama mažinti atazanaviro dozės, nes tai gali sumažinti terapinį poveikį ir sąlygoti rezistentiškumo išsivystymą.
Indinaviro veikimas taip pat siejamas su netiesiogine (nekonjuguota) hiperbilirubinemija, priklausančia nuo UGT slopinimo. Atazanaviro ir indinoviro kombinacija nebuvo tiriama, todėl šių vaistų skyrimas kartu nerekomenduojamas. (žr. 4.5 skyrių)
Tulžies pūslės akmenligė
Atazanavirą vartojusiems pacientams pasitaikė tulžies pūslės akmenligės atvejų (žr. 4.8 skyrių). Kai kuriuos pacientus prireikė hospitalizuoti ir skirti papildomą gydymą, o kai kuriems iš jų pasireiškė komplikacijų. Jei atsiranda tulžies pūslės akmenligės požymių ar simptomų, rekomenduojama apsvarstyti, ar nereikėtų laikinai ar visiškai nutraukti vaisto vartojimo.
Inkstų akmenligė
Atazanavirą vartojusiems pacientams pastebėta inkstų akmenligės atvejų (žr. 4.8 skyrių). Kai kuriuos pacientus prireikė hospitalizuoti ir skirti papildomą gydymą, o kai kuriems iš jų pasireiškė komplikacijų. Keliais atvejais inkstų akmenligė buvo susijusi su ūminio inkstų nepakankamumo ar inkstų veiklos sutrikimo pasireiškimu. Jei atsiranda inkstų akmenligės požymių ar simptomų, rekomenduojama apsvarstyti, ar nereikėtų laikinai ar visiškai nutraukti vaisto vartojimo.
Imuninės reaktyvacijos sindromas
ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra sunkus imuninės sistemos deficitas, pradėjus kombinuotą antiretrovirusinį gydymą (KARG), gali sustiprėti uždegiminė reakcija besimptomiams arba likusiems oportunistiniams ligų sukėlėjams ir sukelti sunkias klinikines būkles ar simptomų pablogėjimą. Paprastai tokios reakcijos stebėtos pirmosiomis KARG savaitėmis ar mėnesiais. Svarbūs jų pavyzdžiai yra citomegalovirusinis retinitas, generalizuotos ir (arba) židininės mikobakterinės infekcijos ir Pneumocystis carinii sukelta pneumonija. Bet kokius uždegimo simptomus reikia įvertinti ir, jeigu būtina, pradėti gydyti. Buvo pranešta, kad imuninės sistemos reaktyvacijos metu pasireiškia ir autoimuninių sutrikimų (pvz., Greivso liga), tačiau pranešama, kad jų pradžios laikas yra labiau kintamas ir šie reiškiniai gali pasireikšti po daug mėnesių nuo gydymo pradžios.
Kaulų nekrozė
Nepaisant to, kad kaulų nekrozės etiologijoje dalyvauja daug veiksnių (įskaitant kortikosteroidų, alkoholio vartojimą, sunkią imunosupresiją, padidėjusį kūno masės indeksą), ypač daug jos atvejų aprašyta pacientams, sergantiems progresavusia ŽIV liga, ir (arba) ilgai gydomiems kombinuotais antiretrovirusiniais preparatais (KARG). Pacientams reikėtų patarti kreiptis į gydytoją, jeigu jie jaučia sąnarių skausmus, sustingimą arba jeigu jiems darosi sunku judėti.
Odos bėrimas ir susiję sindromai
Pasireiškiantis odos bėrimas paprastai yra nesunkus ar vidutinio sunkumo makulopapulinis odos išbėrimas, kuris atsiranda per pirmąsias 3 savaites nuo atazanaviro vartojimo pradžios.
Atazanavirą vartojantiems pacientams pasitaikė Stevens-Johnson sindromo (SJS), daugiaformės eritemos, toksinio odos bėrimo ir su vaistų vartojimu susijusio odos bėrimo su eozinofilija bei sisteminiais simptomais (angl. Drug rash with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS) sindromo atvejų. Pacientams reikia nurodyti šių sutrikimų požymius ir simptomus bei pacientų būklę atidžiai stebėti dėl odos reakcijų pasireiškimo. Jeigu atsiranda sunkus bėrimas, atazanaviro vartojimą reikia nutraukti.
Geriausi šių reiškinių gydymo rezultatai pasiekiami, kai anksti nustatoma diagnozė ir nedelsiant nutraukiamas visų įtariamų vaistų vartojimas. Jeigu pacientui išsivystė su atazanaviro vartojimu susiję SJS arba DRESS sindromas, atazanaviro daugiau vartoti negalima.
Sąveika su kitais vaistais
Nerekomenduojama skirti atazanaviro kartu su atorvastatinu (žr. 4.5 skyrių).
Nerekomenduojama skirti atazanaviro kartu su nevirapinu ir efavirenzu (žr. 4.5 skyrių).
Jei atazanaviro kartu su nenukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais (NNATI) skirti reikia, reikėtų apsvarstyti tiek atazanaviro, tiek ritonaviro dozės didinimą atitinkamai iki 400 mg ir 200 mg kartu su efavirenzu bei atidžiai stebėti pacientų būklę.
Atazanaviras daugiausiai metabolizuojamas veikiant CYP3A4. Nerekomenduojama skirti atazanaviro ir ritonaviro derinio kartu su vaistais, indukuojančiais CYP3A4 (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Erekcijos sutrikimui gydyti vartojami PDE5 inhibitoriai: atazanaviro ir mažos ritonaviro dozės derinio vartojantiems pacientams PDE5 inhibitorių (sildenafilio, tadalafilio ar vardenafilio) erekcijos sutrikimui gydyti reikia skirti ypatingai atsargiai. Tikėtina, kad atazanaviro skiriant kartu su šiais vaistiniais preparatais, gali reikšmingai padidėti pastarųjų koncentracijos ir pasireikšti su PDE5 inhibitoriais susijusių nepageidaujamų reiškinių, pavyzdžiui, hipotenzija, regėjimo pokyčiai ir priapizmas (žr. 4.5 skyrių).
Kartu su atazanaviru ir ritonaviru nerekomenduojama skirti vorikonazolo, nebent naudos ir rizikos santykio įvertinimas pagrindžia vorikonazolo vartojimą (žr. 4.5 skyrių).
Tikėtina, kad daugeliui pacientų sumažės vorikonazolo ir atazanaviro ekspozicija. Tikėtina, kad nedaugeliui pacientų, kurie neturi funkcionuojančio CYP2C19 alelio, reikšmingai padidės vorikonazolo ekspozicija (žr. 4.5 skyrių).
Rekomenduojama atazanaviro/ritonaviro nevartoti kartu su flutikazonu ar kitais gliukokortikoidais, kurie metabolizuojami dalyvaujant CYP3A4, nebent galima gydymo nauda yra didesnė nei sisteminio kortikosteroidų poveikio, įskaitant Kušingo (Cushing) sindromą ir antinksčių funkcijos slopinimą, rizika (žr. 4.5 skyrių).
Atazanaviro/ritonaviro derinio skiriant kartu su salmeteroliu gali dažniau pasireikšti su pastarojo preparato poveikiu susijusių nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Salmeterolio vartoti kartu su atazanaviru nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Atazanaviro absorbcija gali sumažėti, kai padidėja skrandžio pH, nepriklausomai nuo šios būklės priežasties.
Atazanaviro nerekomenduojama skirti kartu su protonų siurblio inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių). Jei nusprendžiama, kad atazanaviro derinys su protonų siurblio inhibitoriumi būtinas, rekomenduojama atidžiai stebėti pacientą bei didinti atazanaviro dozę iki 400 mg kartu su 100 mg ritonaviro; protonų siurblio inhibitoriaus dozės, atitinkančios 20 mg omeprazolo, viršyti negalima.
Atazanaviro / ritonaviro vartojimas kartu su kitais hormoniniais kontraceptikais arba geriamaisiais kontraceptikais, kurių sudėtyje yra kitokių progestagenų nei norgestimato, neištirtas; todėl reikia vengti šių preparatų vartoti kartu (žr. 4.5 skyrių).
Pagalbinės medžiagos
Atazanavir Teva sudėtyje yra laktozės. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
Vaikų populiacija
Saugumas
Besimptomis PR intervalo pailgėjimas dažniau pasireiškė vaikams nei suaugusiems pacientams. Pranešta apie vaikams pasireiškusius besimptomės pirmojo arba antrojo laipsnio AV blokados atvejus (žr. 4.8 skyrių). Vaisto reikia atsargiai skirti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie sukelia PR intervalo pailgėjimą. Vaikams, kuriems anksčiau nustatyta širdies laidžiosios sistemos sutrikimų (antrojo ar didesnio laipsnio atrioventrikulinė blokada arba sudėtinė Hiso pluošto kojytės blokada), atazanaviro reikia vartoti atsargiai ir tik tuomet, kai vaisto nauda viršija riziką. Jeigu yra klinikinių simptomų (pvz., bradikardija), rekomenduojama sekti širdies veiklą.
Veiksmingumas
Atazanaviro ir ritonaviro derinys neveiksmingas pacientams, kuriems nustatyti virusų padermės, pasižyminčios daugeliu mutacijų, sukeliančių atsparumą vaistams. Nors suaugusiesiems nesitikima vaisto naudos tuomet, kai jiems nustatyti ≥ 4 PI mutacijų turinčios virusų padermės, anksčiau jau gydytiems vaikams net ir esant mažesniam PI mutacijų skaičiui galima prognozuoti palankaus poveikio stoką (žr. 5.1 skyrių).
4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Vartojant atazanaviro kartu su ritonaviru, šių vaistų metabolizmo sąveikoje gali dominuoti ritonaviras, kadangi jis yra stipresnis CYP3A4 inhibitorius negu atazanaviras. Prieš pradedant gydymą atazanaviro ir ritonaviro deriniu, reikia susipažinti su ritonaviro Preparato charakteristikų santrauka.
Atazanaviras yra metabolizuojamas kepenyse CYP3A4. Atazanaviras slopina CYP3A4. Todėl atazanaviro ir ritonaviro derinys neturi būti skiriamas kartu su siauro terapinio indekso vaistais, kurie yra CYP3A4 substratai: astemizolu, terfenadinu, cisapridu, pimozidu, chinidinu, bepridiliu, triazolamu, geriamuoju midazolamu ir skalsių alkaloidais, ypač ergotaminu ir dihidroergotaminu (žr. 4.3 skyrių).
Kitokia sąveika
Atazanaviro/ritonaviro sąveika su proteazių inhibitoriais, kitos grupės nei proteazių inhibitoriai antiretrovirusiniais preparatais bei kitais ne antiretrovirusiniais vaistiniais preparatais pateikiama toliau lentelėje (padidėjimas žymimas „↑“, sumažėjimas – „↓“, nėra pokyčių – „↔“). Jei įmanoma, skliausteliuose pateikiami 90% pasikliautinumo intervalai (PI). 2 lentelėje nurodyti klinikiniai tyrimai buvo atliekami su sveikais savanoriais, jei nenurodyta kitaip. Svarbu pažymėti, kad dauguma tyrimų buvo atlikta vartojant atazanaviro ir neskatinant jo farmakokinetikos kitais preparatais, o tai nėra patvirtintas atazanaviro vartojimo būdas.
2 lentelė. Atazanaviro sąveika su kitais vaistiniais preparatais
Vaistiniai preparatai pagal terapinį poveikį | Sąveika | Skyrimo kartu rekomendacijos | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
ANTIRETROVIRUSINIAI VAISTAI | |||||||||
Proteazių inhibitoriai: atazanaviro/ ritonaviro vartojimas kartu su ir kitais proteazių inhibitoriais nebuvo tirtas, bet tikėtina, kad gali padidėti kitų proteazių inhibitorių ekspozicija. Todėl toks derinys nerekomenduojamas. | |||||||||
Ritonaviro 100 mg kartą per parą (atazanaviro 300 mg kartą per parą) Tyrimai atlikti su ŽIV infekuotais pacientais. | Atazanaviro AUC: ↑250% (↑144% ↑403%)* Atazanaviro Cmax: ↑120% (↑56% ↑211%)* Atazanaviro Cmin: ↑713% (↑359% ↑1339%)* * Jungtinės analizės metu buvo lyginta 300 mg atazanaviro dozė, vartojama kartu su 100 mg ritonaviro doze (n=33), ir 400 mg atazanaviro dozė, vartojama be ritonaviro (n=28). Atazanaviro ir ritonaviro sąveiką lemia CYP3A4 slopinimas. | 100 mg kartą per parą ritonaviro vartojama atazanaviro farmakokinetikai skatinti. | |||||||
Indinaviras | Indinaviras, slopindamas UGT, sukelia netiesioginę (nekonjuguotą) hiperbilirubinemiją. | Nerekomenduojama skirti atazanaviro / ritonaviro kartu su indinaviru (žr. 4.4 skyrių). | |||||||
Nukleozidų/nukleotidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NATI) | |||||||||
Lamivudino po 150 mg 2 kartus per parą + zidovudino po 300 mg 2 kartus per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą) | Reikšmingo poveikio lamivudino ir zidovudino koncentracijoms nestebėta. | Kadangi ritonaviro poveikis NATI farmakokinetikai neturėtų būti žymus, šie duomenys leidžia manyti, kad skiriant atazanaviro / ritonaviro kartu su šiais vaistiniais preparatais, pastarųjų vaistinių preparatų ekspozicija neturėtų žymiai keistis. | |||||||
Abakaviras | Skiriant vartoti atazanaviro / ritonaviro kartu su abakaviru, pastarojo ekspozicija neturėtų žymiai keistis. | ||||||||
Didanozino (buferinių tablečių pavidalu) 200 mg / stavudino 40 mg, vienkartinės dozės (atazanaviro 400 mg vienkartinė dozė) | Atazanaviras, skiriamas vienu metu su didanozinu (ddI) + stavudinu (d4T) (nevalgius) Atazanaviro AUC ↓ 87% ( ↓ 92% ↓,79%) Atazanaviro Cmax ↓ 89% ( ↓ 94% ↓ 82%) Atazanaviro Cmm ↓ 84% (90% ↓ 73%) Atazanaviras, skiriamas 1 val. po ddI+d4T (nevalgius) Atazanaviro AUC ↔3% ( ↓ 36% ↑ 67%) Atazanaviro Cmax ↑12% ( ↓ 33% ↑ 18%) Atazanaviro Cmin ↔ 3% (↓ 39% ↑ 73%) Atazanaviro koncentracija ženkliai sumažėjo, kai jo buvo skiriama kartu su didanozinu (buferinių tablečių pavidalu) ir stavudinu. Sąveiką lemia sumažėjęs atazanaviro tirpumas, kai dėl didanozino buferinių tablečių sudėtyje esančios rūgštį neutralizuojančios medžiagos didėja pH. Reikšmingo poveikio didanozino ir stavudino koncentracijoms nestebėta. | Didanozino reikia gerti nevalgius praėjus 2 val. po to, kai buvo išgertas atazanaviro / ritonaviras (pastarųjų vartojant valgio metu). Atazanaviro / ritonaviro skiriant kartu su stavudinu, stavudino ekspozicija neturėtų žymiai keistis. | |||||||
Didanozino (skrandyje neirios kapsulės) 400 mg vienkartinė dozė (atazanaviro 300 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Didanozinas (su maistu) Didanozino AUC ↓ 34% ( ↓ 41% ↓ 27%) Didanozino Cmax ↑ 38% ( ↓ 48% ↓ 26%) Didanozino Cmm ↑ 25% (↓ 8% ↑69%) Reikšmingo poveikio atazanaviro koncentracijai nenustatyta, kai jo buvo skiriama kartu su skrandyje neiriomis didanozino kapsulėmis, tačiau skiriant valgio metu mažėja didanozino koncentracija. | ||||||||
Tenofoviro disoproksilo fumarato 300 mg kartą per parą (atazanaviro 300 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) Tyrimai atlikti su ŽIV infekuotais pacientais. | Atazanaviro AUC ↓ 22% ( ↓ 35% ↓6%)* Atazanaviro Cmax ↓ 16% (30% ↔0%)* Atazanaviro Cmin ↓23% (↓43% ↑2%)* * Jungtinės kelių klinikinių tyrimų analizės metu atazanaviro/ritonaviro 300/100 mg dozė, skiriama kartu su tenofoviro disoproksilo fumarato 300 mg (n=39), lyginta su atazanaviro/ritonaviro 300/100 mg doze (n=33). Atazanaviro / ritonaviro derinio su tenofoviru veiksmingumas gydant anksčiau antiretrovirusiniais preparatais gydytus ligonius buvo akivaizdžiai įrodytas klinikinio tyrimo 045 metu, o derinio skiriant anksčiau negydytiems pacientams - įrodytas klinikinio tyrimo 138 metu (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Atazanaviro ir tenofoviro sąveikos mechanizmas nežinomas. | ||||||||
Tenofoviro disoproksilo fumarato 300 mg kartą per parą (atazanaviro 300 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Tenofoviro disoproksilo fumarato AUC ↑37% (↑30% ↑45%) Tenofoviro disoproksilo fumarato Cmax ↑34% (↑20% ↑51%) Tenofoviro disoproksilo fumarato Cmin ↑29% (↑21% ↑36%) | Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl su tenofoviru susijusių nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo, įskaitant inkstų veiklos sutrikimo. | |||||||
Nenukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NNATI) | |||||||||
Efavirenzo 600 mg kartą per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Atazanaviras (skiriamas antroje dienos pusėje): visi vaistai skiriami valgio metu Atazanaviro AUC ↔ 0% (↓ 9% ↑ 10%)* Atazanaviro Cmax ↑17% (↑ 8% ↑ 27%)* Atazanaviro Cmin ↓42%(↓ 51% ↓ 31%)* | Efavirenzo nerekomenduojama skirti kartu su atazanaviru / ritonaviru (žr. 4.4 skyrių). | |||||||
Efavirenzo 600 mg kartą per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 200 mg kartą per parą) | Atazanaviras (skiriamas antroje dienos pusėje): visi vaistai skiriami valgio metu Atazanaviro AUC ↔6% (↓ 10% ↑26%) */** Atazanaviro Cmax ↔9% (↓5% ↑26%)*/** Atazanaviro Cmin ↔ 12% (↓16% ↑ 49%)*/** * Kai lyginama su atazanaviro 300 mg / ritonaviro 100 mg doze vieną kartą per parą vakare, neskiriant efavirenzo. Sumažėjęs atazanaviro Cmin gali neigiamai įtakoti atazanaviro veiksmingumą. Efavirenzo sąveiką su atazanaviru lemia CYP3A4 indukcija. ** Remiantis anksčiau gautų duomenų palyginimu. | ||||||||
Nevirapino po 200 mg 2 kartus per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) Tyrimai atlikti su ŽIV infekuotais pacientais | Nevirapino AUC ↑ 26% ( ↑ 17% ↑ 36%) Nevirapino Cmax ↑ 21% ( ↑ 11% ↑ 32%) Nevirapino Cmm ↑ 35% (25% ↑ 47%) Atazanaviro AUC ↓ 19% ( ↓ 35% ↑2%)* Atazanaviro Cmax ↔2% (↓ 15% ↑24%)* Atazanaviro Cmin ↓59% (↓73% ↓40%)* * Kai lyginama su atazanaviro 300 mg ir ritonaviro 100 mg doze, neskiriant nevirapino. Sumažėjęs atazanaviro Cmin gali neigiamai įtakoti atazanaviro veiksmingumą. Nevirapino sąveiką su atazanaviru lemia CYP3A4 indukcija. | Nevirapino nerekomenduojama skirti kartu su atazanaviru / ritonaviru (žr. 4.4 skyrių). | |||||||
Integrazės inhibitoriai | |||||||||
Raltegraviro po 400 mg 2 kartus per parą (atazanaviras / ritonaviras) | Raltegraviro AUC ↑ 41% Raltegraviro Cmax ↑ 24% Raltegraviro C12 val↑ 77% Sąveikos mechanizmas yra UGT1A1 slopinimas. | Isentress dozės koreguoti nereikia. | |||||||
HCV proteazių inhibitoriai | |||||||||
Bocepreviro po 800 mg 3 kartus per parą (atazanaviro 300 mg / ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Bocepreviro AUC ↔5% Bocepreviro Cmax ↔7% Bocepreviro Cmin ↔ 18% Atazanaviro AUC ↓ 35% Atazanaviro Cmax ↓ 25% Atazanaviro Cmin ↓ 49% Ritonaviro AUC ↓ 36% Ritonaviro Cmax ↓ 27% Ritonaviro Cmin ↓ 45% | Atazanaviro / ritonaviro skiriant kartu su bocepreviru, sumažėjo atazanaviro ekspozicija, o dėl to gali sumažėti pastarojo veiksmingumas ir ŽIV infekcijos kontrolė. Jeigu manoma, kad šių vaistų vartoti būtina, jų skyrimą kartu reikėtų apsvarstyti kiekvienu atveju atskirai tiems pacientams, kurių kraujyje yra sumažėjęs ŽIV kiekis ir kuriems nustatytas jokiu įtariamu atsparumu gydymui nepasižymintis ŽIV padermė. Būtina atidžiau stebėti klinikinę paciento būklę ir dažniau atlikti laboratorinius tyrimus ŽIV supresijai nustatyti. | |||||||
ANTIBIOTIKAI | |||||||||
Klaritromicino po 500 mg 2 kartus per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą) | Klaritromicino AUC ↑94% (↑75% ↑116%) Klaritromicino Cmax ↑50% (↑32% ↑71%) Klaritromicino Cmin ↑160% (↑135% ↑188%) 14-OH klaritromicinas 14-OH klaritromicino AUC ↓70% (↓74% ↓66%) 14-OH klaritromicino Cmax ↓72% (↓76% ↓67%) 14-OH klaritromicino Cmin ↓62% (↓66% ↓58%) Atazanaviro AUC ↑28% (↓16% ↑43%) Atazanaviro Cmax ↔ 6% ( ↑ 7% ↑ 20%) Atazanaviro Cmin ↑91% (↑66% ↑ 121%) Sumažinus klaritromicino dozę, 14-OH klaritromicino koncentracija gali sumažėti žemiau terapinės koncentracijos lygio. Klaritromicino sąveiką su atazanaviru lemia CYP3A4 slopinimas. | Rekomendacijų dėl klaritromicino dozės mažinimo pateikti negalima, todėl atazanaviro / ritonaviro derinį kartu su klaritromicinu reikia skirti atsargiai. | |||||||
PRIEŠGRYBELINIAI VAISTAI | |||||||||
Ketokonazolas 200 mg vieną kartą per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą) | Reikšmingo poveikio atazanaviro koncentracijai nenustatyta. | Ketokonazolo ir itrakonazolo kartu su atazanaviru / ritonaviru reikėtų skirti atsargiai. Didelių ketokonazolo ir itrakonazolo dozių (> 200 mg per parą) skirti nerekomenduojama. | |||||||
Itrakonazolas | Itrakonazolas, kaip ir ketokonazolas, yra stiprus CYP3A4 inhibitorius bei substratas. Remiantis PI, kurių farmakokinetika buvo stiprinama kitais preparatais, vartojimo kartu su ketokonazolu duomenimis, kai ketokonazolo AUC padidėjo 3 kartus, tikimasi, kad atazanaviras/ritonaviras padidins ketokonazolo ar itrakonazolo koncentracijas. |
| |||||||
|
| Vorikonazolo kartu su atazanaviru / ritonaviru skirti nerekomenduojama, išskyrus tuos atvejus, kai naudos ir rizikos santykio įvertinimas pateisina vorikonazolo skyrimą pacientui (žr. 4.4 skyrių). Prireikus skirti gydymą vorikonazolu, jeigu įmanoma reikėtų nustatyti paciento CYP2C19 genotipą. Todėl jei neišvengiama šių vaistinių preparatų skirti kartu, reikia laikytis toliau pateiktų rekomendacijų atsižvelgiant į CYP2C19 genotipą: -rekomenduojama atidžiaistebėti pacientų, kuriemsnustatytas bent vienasfunkcionuojantis CYP2C19alelis, klinikinę būklę dėl galimoabiejų vaistinių preparatų, tiekvorikonazolo (klinikiniųpožymių), tiek atazanaviro(virusologinės reakcijos)veiksmingumo praradimo; -rekomenduojama atidžiaistebėti pacientų, kuriems nėrafunkcionuojančio CYP2C19alelio, klinikinę būklę irlaboratorinių tyrimų pokyčiusdėl galimų su vorikonazolususijusių nepageidaujamųreiškinių pasireiškimo. Jeigu genotipo ištirti neįmanoma, reikia atidžiai stebėti saugumo ir veiksmingumo rodmenis. | |||||||
Flukonazolo 200 mg kartą per parą (atazanaviro 300 mg ir ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Atazanaviro / ritonaviro skiriant kartu su flukonazolu, atazanaviro ir flukonazolo koncentracijos reikšmingai nepakito. | Atazanaviro / ritonaviro skiriant kartu su flukonazolu, dozių koreguoti nereikia. | |||||||
PRIEŠMIKOBAKTERINIAI VAISTAI | |||||||||
Rifabutino po 150 mg 2 kartus per savaitę (atazanaviro 300 mg ir ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Rifabutino AUC ↑48% (↑19% ↑84%)** Rifabutino Cmax ↑149% (↑ 103% ↑206%)** Rifabutino Cmin ↑40% (↑5% ↑87%)** 25-O-desacetil-rifabutino AUC ↑990% (↑714% ↑1361%)** 25-O-desacetil-rifabutino Cmax ↑677% (↑513% ↑883%)** 25-O-desacetil-rifabutino Cmin ↑1045% (↑715% ↑1510%)** ** Kai lyginama su vien rifabutino 150 mg kartą per parą doze. Bendrasis rifabutino ir 25-O-desacetil-rifabutino AUC ↑119% (↑78% ↑169%). Ankstesnių tyrimų duomenimis, rifabutinas nekeitė atazanaviro farmakokinetikos. | Kai skiriama kartu su atazanaviru / ritonaviru, rekomenduojama rifabutino dozė yra po 150 mg 3 kartus per savaitę nustatytomis dienomis (pavyzdžiui, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį). Dėl tikėtinos padidėjusios rifabutino ekspozicijos būtina atidžiau stebėti dėl su rifabutinu susijusių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant neutropeniją ir uveitą, pasireiškimo. Pacientams, kurie netoleruoja 3 kartus per savaitę vartojamos 150 mg rifabutino dozės, rekomenduojama toliau mažinti pastarojo dozę iki po 150 mg 2 kartus per savaitę, skiriant nustatytomis dienomis. Reikia prisiminti, kad 2 kartus per savaitę vartojama 150 mg rifabutino dozė gali nesukelti optimalios preparato ekspozicijos, todėl gali padidėti rezistentiškumo rifamicinui ir neveiksmingo gydymo rizika. Atazanaviro / ritonaviro dozių koreguoti nereikia. | |||||||
Rifampicinas | Rifampicinas yra stiprus CYP3A4 induktorius; nustatyta, kad jis 72% sumažina atazanaviro AUC rodiklį, o dėl to gydymas gali būti virusologiškai neveiksmingas bei gali išsivystyti rezistentiškumas. Mėginant kompensuoti sumažėjusią ekspoziciją didesnėmis atazanaviro ar kitų proteazės inhibitorių ir ritonaviro dozėmis, labai padidėjo kepenų reakcijų dažnis. | Rifampicino ir atazanaviro derinio draudžiama vartoti kartu su mažomis ritonaviro dozėmis (žr. 4.3 skyrių). | |||||||
ANTIPSICHOTIKAI | |||||||||
Kvetiapinas | Tikėtina, kad dėl atazanaviro sukeliamo CYP3A slopinimo padidės kvetiapino koncentracija. | Atazanaviro / ritonaviro draudžiama vartoti kartu su kvetiapinu, nes šis derinys gali padidinti su kvetiapinu susijusio toksinio poveikio dažnį. Padidėjusi kvetiapino koncentracija kraujo plazmoje gali sukelti komą (žr. 4.3 skyrių). | |||||||
PADIDĖJUSĮ SKRANDŽIO RŪGŠTINGUMĄ MAŽINANTYS VAISTAI | |||||||||
H2 receptorių blokatoriai | |||||||||
Be tenofoviro | |||||||||
ŽIV infekuotiems pacientams kartu su rekomenduojama atazanaviro/ritonaviro 300/100 mg doze kartą per parą | |||||||||
|
| ||||||||
Famotidino po 40 mg 2 kartus per parą | Atazanaviro AUC ↔3% ( ↓ 14% ↑ 22%) Atazanaviro Cmax ↔2% ( ↓ 13% ↑ 8%) Atazanaviro Cmin ↓14% ( 32% ↑ 8%) | ||||||||
Kartu su tenofoviro 300 mg kartą per parą | |||||||||
ŽIV infekuotiems pacientams kartu su rekomenduojama atazanaviro/ritonaviro 300/100 mg doze kartą per parą | |||||||||
|
| ||||||||
Famotidino po 40 mg 2 kartus per parą | Atazanaviro AUC ↔ 2,3% (↓ 13% ↑10%)* Atazanaviro Cmax ↔5% (↓ 17% ↑8,4%)* Atazanaviro Cmin ↔1,3% (↓ 10% ↑15)* * Vertinant atazanaviro 300 mg kartą per parą su ritonaviro 100 mg kartą per parą ir tenofoviro disoproksilo fumarato 300 mg vartojimą, skiriant vienkartines visų vaistinių preparatų dozes valgio metu. Jei vertintume atazanaviro 300 mg su ritonaviro 100 mg vartojimą be tenofoviro, tikėtina, kad atazanaviro koncentracijos papildomai sumažėtų dar maždaug 20%. Vaistų sąveiką lemia sumažėjęs atazanaviro tirpumas dėl H2 blokatorių poveikyje padidėjusio skrandžio turinio pH. | ||||||||
Protonų siurblio inhibitoriai | |||||||||
Omeprazolo 40 mg kartą per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Atazanaviras (skiriamas ryte): 2 val. po omeprazolo vartojimo Atazanaviro AUC ↓ 61% (↓65% ↓ 55%) Atazanaviro Cmax ↓ 66% ( ↓ 62% ↓ 49%) Atazanaviro Cmin ↓65% (↓ 71%↓ 59%) | Atazanaviro / ritonaviro skirti kartu su protonų siurblio inhibitoriais nerekomenduojama. Jei atazanaviro/ ritonaviro derinys su protonų siurblio inhibitoriumi neišvengiamas, rekomenduojama pacientų būklę atidžiai stebėti ir taip pat didinti atazanaviro dozę iki 400 mg su ritonaviro 100 mg; 20 mg omeprazolo atitinkančių protonų siurblio inhibitorių dozių viršyti negalima (žr. 4.4 skyrių). | |||||||
Omeprazolo 20 mg kartą per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Atazanaviras (skiriamas ryte): 1 val. po omeprazolo vartojimo Atazanaviro AUC ↓ 30% ( ↓ 43% ↓ 14%)* Atazanaviro Cmax ↓ 31% ( ↓ 42% ↓ 17%) * Atazanaviro Cmin ↓31% (↓ 46% ↓ 12%) * * Kai lyginama su atazanaviro 300 mg kartą per parą ir ritonaviro 100 mg kartą per parą vartojimu. AUC, Cmax ir Cmin sumažėjimo nekompensavo skiriama didesnė atazanaviro / ritonaviro dozė (400/100 mg kartą per parą) praėjus 12 valandų po omeprazolo vartojimo. Nors netirta, panašų poveikį gali sukelti ir kiti protonų siurblio inhibitoriai. Ši sumažėjusi atazanaviro ekspozicija gali neigiamai veikti jo veiksmingumą. Vaistų sąveiką lemia sumažėjęs atazanaviro tirpumas, nes vartojant protonų siurblio inhibitorių, didėja skrandžio pH. | ||||||||
Antacidiniai preparatai | |||||||||
Antacidiniai ir buferių savo sudėtyje turintys preparatai | Atazanaviro koncentracija plazmoje gali sumažėti dėl padidėjusio skrandžio pH, jei kartu su atazanaviru / ritonaviru skiriami antacidiniai ar kiti savo sudėtyje buferių turintys preparatai. | Atazanaviro / ritonaviro reikia skirti 2 valandas prieš arba 1 valandą po antacidinių preparatų ar vaistų, kurie savo sudėtyje turi buferių, vartojimo. | |||||||
ALFA 1-ADRENORECEPTORIŲ ANTAGONISTAI | |||||||||
Alfuzozinas | Gali padidėti alfuzozino koncentracija ir dėl to pasireikšti hipotenzija. Vaistų sąveiką lemia atazanaviro/ ritonaviro sukeliamas CYP3A4 slopinimas. | Atazanaviro/ ritonaviro draudžiama skirti kartu su alfuzozinu (žr. 4.3 skyrių). | |||||||
ANTIKOAGULIANTAI | |||||||||
Varfarinas | Skiriant jo kartu su atazanaviru / ritonaviru, gali sumažėti arba, rečiau, padidėti Tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). | Rekomenduojama atidžiai stebėti TNS, skiriant varfarino kartu su atazanaviru / ritonaviru, ypač gydymo pradžioje. | |||||||
VAISTAI NUO EPILEPSIJOS | |||||||||
Karbamazepinas | Kartu skiriant atazanaviro / ritonaviro, dėl pasireiškiančio CYP3A4 slopinimo gali padidėti karbamazepino koncentracija kraujo plazmoje. Dėl pasireiškiančio indukuojančiojo karbamazepino poveikio negalima atmesti atazanaviro / ritonaviro ekspozicijos sumažėjimo. | Karbamazepino kartu su atazanaviru / ritonaviru reikia vartoti atsargiai. Jeigu toks derinys būtinas, reikia stebėti karbamazepino koncentraciją serume ir atitinkamai koreguoti jo dozę. Reikia atidžiai stebėti pacientui pasireiškiančią virusologinę reakciją. | |||||||
Fenitoinas, fenobarbitalis | Kartu skiriant ritonaviro, dėl pasireiškiančios CYP2C9 ir CYP2C19 indukcijos gali sumažėti fenitoino ir (arba) fenobarbitalio koncentracijos kraujo plazmoje. Dėl pasireiškiančio indukuojančiojo fenitoino ar fenobarbitalio poveikio negalima atmesti atazanaviro / ritonaviro ekspozicijos sumažėjimo. | Fenobarbitalio ir fenitoino kartu su atazanaviru / ritonaviru reikia vartoti atsargiai. Kai atazanaviro / ritonaviro skiriama arba kartu su fenitoinu, arba kartu su fenobarbitaliu, gali reikėti koreguoti fenitoino arba fenobarbitalio dozę. Reikia atidžiai stebėti pacientui pasireiškiančią virusologinę reakciją. | |||||||
Lamotriginas | Kartu skiriant lamotrigino ir atazanaviro/ ritonaviro, dėl pasireiškiančios UGT1A4 indukcijos gali sumažėti lamotrigino koncentracija kraujo plazmoje. | Lamotrigino kartu su atazanaviru / ritonaviru reikia vartoti atsargiai. Jeigu toks derinys būtinas, reikia stebėti lamotrigino koncentraciją ir atitinkamai koreguoti jo dozę. | |||||||
ANTINAVIKINIAI VAISTAI IR IMUNOSUPRESANTAI | |||||||||
Antinavikiniai vaistai | |||||||||
Irinotekanas | Atazanaviras sopina UGT ir gali veikti irinotekano metabolizmą, taip padidindamas pastarojo toksiškumą. | Atazanaviro / ritonaviro skiriant kartu su irinotekanu, pacientų būklę būtina atidžiai stebėti dėl su irinotekanu susijusių nepageidaujamų reiškinių. | |||||||
Imunosupresantai | |||||||||
Ciklosporinas Takrolimuzas Sirolimuzas | Skiriant kartu su atazanaviru / ritonaviru, gali padidėti šių imunosupresantų koncentracijos (dėl CYP3A4 slopinimo). | Rekomenduojama dažniau tirti šių vaistinių preparatų koncentracijas plazmoje, kol jos stabilizuojasi. | |||||||
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI | |||||||||
Antiaritminiai vaistai | |||||||||
Amjodaronas, sisteminio poveikio lidokainas, chinidinas | Skiriant šių vaistų kartu su atazanaviru / ritonaviru, gali padidėti šių antiaritminių vaistų koncentracijos. Amjodarono, sisteminio poveikio lidokaino ir atazanaviro sąveiką lemia CYP3A slopinimas. Chinidinui būdingas siauras terapinio poveikio langas, todėl dėl galimo CYP3A slopinimo skiriant atazanaviro / ritonaviro, jų skirti kartu draudžiama. | Reikia laikytis atsargumo ir, jei galima, tikrinti vaistų terapines koncentracijas. Chinidino skirti kartu su atazanaviru / ritonaviru draudžiama (žr. 4.3 skyrių). | |||||||
Kalcio kanalų blokatoriai | |||||||||
Bepridilis | Atazanaviro / ritonaviro negalima skirti kartu su vaistiniais preparatais, kurie yra CYP3A4 substratai ir kuriems būdingas siauras terapinio poveikio langas. | Vartoti kartu su bepridiliu draudžiama (žr. 4.3 skyrių). | |||||||
Diltiazemo 180 mg kartą per parą (atazanaviro 400 mg kartą per parą) | Diltiazemo AUC ↑125% (↑ 109% ↑141%) Diltiazemo Cmax ↑ 98% ( ↑ 78% ↑119%) Diltiazemo Cmin ↑142% (↑114% ↑173%) Desacetil-diltiazemo AUC ↑165% (↑145% ↑187%) Desacetil-diltiazemo Cmax ↑ 172% (↑144% ↑203%) Desacetil-diltiazemo Cmin ↑121% (↑102% ↑142%) Reikšmingo poveikio atazanaviro koncentracijai nestebėta. Pailgėjo didžiausias PR intervalas, lyginant su vieno atazanaviro poveikiu. Diltiazemo vartojimas kartu su atazanaviro / ritonaviro deriniu netirtas. Diltiazemo ir atazanaviro sąveiką lemia CYP3A4 slopinimas. | Rekomenduojama sumažinti pradinę diltiazemo dozę 50% ir, jei reikia, vėliau titruoti dozę bei stebėti EKG. | |||||||
Verapamilis | Skiriant atazanaviro / ritonaviro kartu su verapamiliu, gali padidėti pastarojo koncentracija serume (dėl CYP3A4 slopinimo). | Verapamilio kartu su atazanaviru / ritonaviru reikia skirti atsargiai. | |||||||
KORTIKOSTEROIDAI | |||||||||
Flutikazono propionato į nosį po 50 µg 4 kartus per parą 7 dienas (ritonaviro kapsulės po 100 mg du kartus per parą) | Flutikazono propionato koncentracija plazmoje ryškiai padidėjo, tuo tarpu endogeninio kortizolio koncentracija sumažėjo maždaug 86% (90% pasikliautinumo intervalas 82%-89%). Kai flutikazono propionato inhaliuojama, gali būti didesnis poveikis. Gauta pranešimų, kad pacientams, kurie vartojo ritonaviro ir inhaliavo ar vartojo į nosį flutikazono propionato, išryškėjo sisteminis kortikosteroidų poveikis, įskaitant Kušingo sindromą ir antinksčių funkcijos slopinimą; šių reiškinių taip pat gali atsirasti vartojant kitų kortikosteroidų, kuriuos metabolizuojant dalyvauja P450 3A, pvz., budezonido. Didelės flutikazono sisteminės ekspozicijos poveikis ritonaviro koncentracijai plazmoje dar nežinomas. Vaistų sąveiką lemia CYP3A4 slopinimas. | Nerekomenduojama atazanaviro / ritonaviro skirti kartu su šiais gliukokortikoidais, nebent galima gydymo nauda viršija sisteminio gliukokortikoidų poveikio riziką (žr. 4.4 skyrių). Reikėtų apsvarstyti, ar mažinti gliukokortikoido dozę, atidžiai stebint jo vietinį ir sisteminį poveikį, ar skirti kito gliukokortikoido, kuris nėra CYP3A4 substratas (pvz., beklometazono). Be to, jei gydymas gliukokortikoidais nutraukiamas, gali prireikti dozę laipsniškai mažinti per ilgesnį laikotarpį. | |||||||
EREKCIJOS SUTRIKIMAMS GYDYTI VARTOJAMI VAISTAI | |||||||||
FDE5 inhibitoriai | |||||||||
Sildenafilis, tadalafilis, vardenafilis | Pacientus reikia įspėti apie galimą tokį šalutinį poveikį, jeigu jie kartu su atazanaviru/ritonaviru erekcijos sutrikimams gydyti vartoja FDE5 inhibitorių (žr. 4.4 skyrių). Dėl išsamesnės informacijos apie atazanaviro/ritonaviro vartojimą kartu su sildenafiliu taip pat žiūrėkite šioje lentelėje skyrių „Plaučių arterinei hipertenzijai gydyti vartojami vaistai“. | ||||||||
Etinilestradiolio 25 μg + norgestimatas (atazanaviro 300 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Etinilestradiolio AUC ↓19% (↓25% ↓13%) Etinilestradiolio Cmax ↓16% (↓26% ↓5%) Etinilestradiolio Cmm ↓37% (↓45% ↓29%) Norgestimato AUC ↑85% (↑67% ↑105%) Norgestimato Cmax ↑68% (↑51% ↑88%) Norgestimato Cmm ↑102% (↑77% ↑131%) Nors skiriant vien tik atazanaviro, dėl jo poveikyje pasireiškiančio ir UGT, ir CYP3A4 slopinimo, etinilestradiolio koncentracija padidėjo, tačiau skiriant atazanaviro ir ritonaviro derinio, dėl bendro jų poveikio, etinilestradiolio koncentracija sumažėja (tai pasireiškia dėl indukuojančio ritonaviro poveikio). Dėl padidėjusios progestino ekspozicijos gali pasireikšti susijusių nepageidaujamų poveikių (pvz., rezistentiškumas insulinui, dislipidemija, aknė bei dėmės) ir dėl to pacientės gali nesilaikyti vaisto vartojimo režimo. | Jei geriamųjų kontraceptikų vartojama kartu su atazanaviru/ ritonaviru, rekomenduojama, kad geriamojo kontraceptiko sudėtyje būtų mažiausiai 30 μg etinilestradiolio ir kad pacientei būtų priminta, jog griežtai laikytųsi tokio kontraceptiko dozavimo režimo. Atazanaviro / ritonaviro vartojimas kartu su kitais hormoniniais kontraceptikais arba geriamaisiais kontraceptikais, kurių sudėtyje yra kitokių progestogenų nei norgestimato, neištirtas; todėl reikia vengti šių preparatų vartoti kartu. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti alternatyvius patikimus kontracepcijos metodus. |
LIPIDŲ KIEKĮ MAŽINANTYS VAISTAI | ||
---|---|---|
HMG-CoA reduktazės inhibitoriai | ||
Simvastatinas Lovastatinas | Simvastatino ir lovastatino metabolizmas labai priklauso nuo CYP3A4. Todėl šių vaistų skiriant kartu su atazabnaviru / ritonaviru, gali padidėti jų koncentracijos. | Draudžiama skirti simvastatino ar lovastatino kartu su atazanaviru, nes padidėja miopatijos, taip pat ir rabdomiolizės pavojus (žr. 4.3 skyrių). |
Atorvastatinas | Vartojant atorvastatino (kurį metabolizuoja CYP3A4) taip pat gali padidėti miopatijos ir rabdomiolizės pasireiškimo rizika. | Atorvastatino skirti kartu su atazanaviru nerekomenduojama. Jeigu neabejotinai būtina vartoti atorvastatino, reikia skirti mažiausią galimą atorvastatino dozę ir atidžiai stebėti dėl su saugumu susijusių reiškinių (žr. 4.4 skyrių). |
Pravastatinas Fluvastatinas | Nors sąveika netirta, tačiau kartu su proteazių inhibitoriais vartojant pravastatino arba fluvastatino, gali padidėti pastarųjų ekspozicija. Pravastatino nemetabolizuoja CYP3A4. Fluvastatiną iš dalies metabolizuoja CYP2C9. | Reikia skirti atsargiai. |
INHALIUOJAMIEJI BETA ADRENORECEPTORIŲ AGONISTAI | ||
Salmeterolis | Skiriant kartu su atazanaviru/ ritonaviru, gali padidėti salmeterolio koncentracija ir padaugėti su salmeterolio poveikiu susijusių nepageidaujamų reiškinių. Vaistų sąveiką lemia atazanaviro/ ritonaviro sukeliamas CYP3A4 slopinimas. | Salmeterolio vartoti kartu su atazanavirtu/ ritonaviru nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). |
OPIOIDAI | ||
Buprenorfino, kartą per parą, stabili palaikomoji dozė (atazanaviro 300 mg kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg kartą per parą) | Buprenorfino AUC ↑ 67% Buprenorfino Cmax ↑ 37% Buprenorfino Cmm ↑ 69% Norbuprenorfino AUC ↑105% Norbuprenorfino Cmax ↑61% Norbuprenorfino Cmin ↑101% Vaistų sąveiką lemia CYP3A4 ir UGT1A1 slopinimas. Atazanaviro koncentracija reikšmingai nepakito. | Kartu skiriant šių preparatų, būtina kliniškai stebėti dėl sedacijos ir kognityvinės disfunkcijos reiškinių. Gali reikėti mažinti buprenorfino dozę. |
Metadono, stabili palaikomoji dozė (atazanaviro 400 mg kartą per parą) | Reikšmingos įtakos metadono koncentracijai nenustatyta. Atsižvelgiant į žinomus duomenis, kad nedidelė ritonaviro dozė (po 100 mg du kartus per parą) reikšmingai neįtakoja metadono koncentracijos, vaistų sąveikos neturėtų būti, jei metadono skiriama kartu su atazanaviru ir ritonaviru. | Metadono skiriant kartu su atazanaviru ir ritonaviru, dozių koreguoti nereikia. |
PLAUČIŲ ARTERINEI HIPERTENZIJAI GYDYTI VARTOJAMI VAISTAI | ||
FDE5 inhibitoriai | ||
Sildenafilis | Skiriant kartu su atazanaviru / ritonaviru, gali padidėti FDE5 inhibitorių koncentracijos ir padaugėti su FDE5 inhibitoriais susijusių nepageidaujamų reiškinių. Vaistų sąveiką lemia atazanaviro/ ritonaviro sukeliamas CYP3A4 slopinimas. | Saugi ir veiksminga sildenafilio dozė plaučių arterinei hipertenzijai gydyti, šio vaisto skiriant kartu su atazanaviru/ ritonaviru, nebuvo nustatyta. Draudžiama kartu skirti sildenafilio, kai jo vartojama plaučių arterinei hipertenzijai gydyti (žr. 4.3 skyrių). |
RAMINAMIEJI VAISTAI | ||
Benzodiazepinai | ||
Midazolamas Triazolamas | Midazolamas ir triazolamas daugiausia metabolizuojami CYP3A4. Skiriant kartu su atazanaviru / ritonaviru, gali žymiai padidėti šių benzodiazepinų koncentracijos. Benzodiazepinų vartojimo kartu su atazanaviru / ritonaviru sąveikos tyrimų neatlikta. Remiantis duomenimis, gautais vartojant kitų CYP3A4 inhibitorių, tikėtina, kad skiriant geriamojo midazolamo, jo koncentracija plazmoje bus žymiai didesnė. Duomenys, gauti skiriant kitų proteazių inhibitorių kartu su parenteriniu midazolamu, rodytų galimą 3-4 kartus padidėjusią pastarojo koncentraciją plazmoje. | Atazanaviro / ritonaviro negalima skirti kartu su triazolamu ar geriamuoju midazolamu (žr. 4.3 skyrių), o kartu su parenteriniu midazolamu reikia skirti atsargiai. Jei atazanaviro vartojama kartu su parenteriniu midazolamu, šį derinį reikia skirti intensyvios terapijos ar panašiame skyriuje, kad būtų užtikrinta, jog paciento būklė bus atidžiai stebima, o pasireiškęs galimas kvėpavimo slopinimas ir (arba) pailgėjusi sedacija bus tinkamai gydomi. Reikia tinkamai koreguoti midazolamo dozę, ypač kai skiriamos kartotinės šio vaisto dozės. |
Vaikų populiacija
Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.
4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Nedidelis kiekis duomenų (apie 300-1000 nėštumų baigtis) nerodo atazanaviro poveikio apsigimimams. Su gyvūnais atlikti tyrimai neparodė toksinio poveikio reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galima apsvarstyti atazanaviro vartojimą nėštumo metu tik tuo atveju, jeigu galima nauda pateisintų potencialią riziką.
Klinikinio tyrimo AI424-182 metu atazanaviro / ritonaviro (300/100 mg arba 400/100 mg) kartu su zidovudinu / lamivudinu buvo skiriama 41 nėščiai moteriai antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru. Šešioms iš 20 (30%) moterų, kurioms buvo skiriama atazanaviro / ritonaviro 300/100 mg, bei 13 iš 21 (62%) moterų, kurioms buvo skiriama atazanaviro / ritonaviro 400/100 mg, pasireiškė 3-4 laipsnio hiperbilirubinemija. Klinikinio tyrimo AI424-182 metu pieno rūgšties acidozės atvejų nenustatyta.
Tyrimo metu tirta 40 kūdikių, kuriems buvo skirtas profilaktinis gydymas antiretrovirusiniais vaistais (išskyrus atazanavirą) ir kuriems gimdymo metu ir (arba) per pirmuosius 6 mėnesius po gimimo ŽIV-1 DNR nebuvo nustatyta. Trims iš 20 kūdikių (15%), kurių motinos buvo gydytos atazanaviro / ritonaviru 300/100 mg, bei keturiems iš 20 kūdikių (20%), kurių motinos buvo gydytos atazanavirou / ritonaviru 400/100 mg, pasireiškė 3-4 laipsnio hiperbilirubinemija. Patologinės geltos atvejų nenustatyta, o 6 iš 40 kūdikių šio tyrimo metu buvo skirta fototerapija (ilgiausiai 4 dienas). Pranešimų apie naujagimiams pasireiškusius branduolių geltos (kernicterus) atvejus nebuvo gauta.
Informacija apie dozavimo rekomendacijas pateikiama 4.2 skyriuje, o apie farmakokinetikos duomenis – 5.2 skyriuje.
Nėra žinoma, ar skiriant atazanaviro motinai nėštumo metu sustiprės fiziologinė hiperbilirubinemija ir ar tai sukels naujagimių ir kūdikių branduolių geltą. Reikia apsvarstyti papildomos stebėsenos galimybę priešgimdyvinio laikotarpio metu.
Žindymas
Ar atazanaviro bei jo metabolitų išsiskiria su žindyvės pienu nežinoma. Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad atazanaviras išskiriamas su pienu. Paprastai, siekiant išvengti ŽIV perdavimo, rekomenduojama, kad ŽIV infekuotos moterys kūdikių nežindytų.
Vaisingumas
Su žiurkėmis atlikto poveikio vaisingumui ir ankstyvajam embrionų vystymuisi ikiklinikinio tyrimo duomenimis, dėl atazanaviro vartojimo pakito rujos cikliškumas, tačiau poveikio poravimuisi ir vaisingumui nepasireiškė (žr. 5.3 skyrių).
4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Pacientus reikia informuoti, kad vartojant atazanaviro galimas svaigulys (žr. 4.8 skyrių).
4.8Nepageidaujamas poveikis
a.Saugumo duomenų santrauka
Atazanaviro saugumas buvo vertinamas derinyje su kitais antiretrovirusiniais vaistais kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu, kuriuose dalyvavo 1 806 suaugusieji, kurie buvo gydomi atazanaviru 400 mg doze kartą per parą (1 151 pacientas, vidutinė gydymo trukmė buvo 52 savaitės, o ilgiausia gydymo trukmė – 152 savaitės) arba atazanaviro 300 mg doze derinyje su ritonaviro 100 mg doze kartą per parą (655 pacientai, vidutinė gydymo trukmė buvo 96 savaitės, o ilgiausia gydymo trukmė – 108 savaitės).
Nepageidaujamos reakcijos atitiko pacientų, vartojusių atazanaviro 400 mg kartą per parą, ir pacientų, vartojusių atazanaviro 300 mg derinyje su ritonaviro 100 mg doze kartą per parą, grupėse. Tik gelta ir padidėjęs bilirubino kiekis atazanaviro ir ritonaviro derinio grupėje buvo stebėti dažniau.
Pacientų, vartojusių atazanaviro 400 mg kartą per parą arba atazanaviro 300 mg ir 100 mg ritonaviro derinį kartą per parą, grupėse buvo stebėtos tik tokios labai dažnos nepageidaujamos įvairaus sunkumo reakcijos, kurias bent kiek galima sieti su gydymo schemoje esančiu atazanaviru ir vienu ar daugiau NATI: pykinimas (20%), viduriavimas (10%) ir gelta (13%). Pacientų, gydytų atazanaviro 300 mg doze ir ritonaviro 100 mg doze grupėje, gelta pasireiškė 19% atvejų. Daugeliu atvejų gelta pastebėta nuo gydymo pradžios praėjus kelioms dienoms ar keliems mėnesiams (žr. 4.4 skyrių).
b.Informacija apie nepageidaujamas reakcijas lentelėje
Atazanaviro sukeliamos nepageidaujamos rekacijos įvertintos remiantis klinikinių tyrimų saugumo duomenimis ir vartojimo patirtimi vaistui patekus į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažniai nurodyti naudojant tokius apibūdinimus: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
Imuninės sistemos sutrikimai:nedažni: padidėjęs jautrumas.
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai:nedažni: diabetasa, hiperglikemijaa,b, sumažėjęs kūno
svoris, padidėjęs kūno svoris, anoreksija, padidėjęs apetitas.
Psichikos sutrikimai:nedažni: depresija, dezorientacija, nerimas, nemiga,
miego sutrikimas, nenormalūs sapnai.
Nervų sistemos sutrikimai:dažni: galvos skausmas;
nedažni: periferinė neuropatija, apalpimas (sinkopė), amnezija,
svaigulys, mieguistumas, sutrikęs skonis.
Akių sutrikimai:dažni: sklerų pageltimas.
Širdies sutrikimai:nedažni: torsades de pointesa (dvikryptė daugiaformė
skilvelinė tachikardija);
reti: pailgėjęs QTc intervalasa, edema, palpitacija.
Kraujagyslių sutrikimai:nedažni: hipertenzija.
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos
ir tarpuplaučio sutrikimai: nedažni: dusulys.
Virškinimo trakto sutrikimai: dažni: vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas,
dispepsija;
nedažni: pankreatitas, gastritas, vidurių pūtimas, opinis
stomatitas, meteorizmas, burnos džiūvimas.
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų
sutrikimai dažni: gelta;
nedažni: hepatitas, tulžies pūslės akmenligėa, cholestazėa;
reti: hepatosplenomegalija, cholecistitasa.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai: dažni: bėrimas;
nedažni: daugiaformė eritemaa,b, toksinis odos toksinis odos
bėrimasa,b, su vaistų vartojimu susijusio odos bėrimo su
eozinofilija bei sisteminiais simptomais (DRESS)
sindromasa,b, angioneurozinė edemaa, dilgėlinė,
alopecija, niežėjimas;
reti: Stevens-Johnson sindromasa,b, vezikulobulozinis bėrimas,
egzema, kraujagyslių išsiplėtimas.
Skeleto, raumenų ir jungiamojo
audinio sutrikimai: nedažni: raumenų atrofija, artralgija, mialgija;
reti: miopatija.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai: nedažni: inkstų akmenligėa, hematurija, proteinurija, dažnas
šlapinimasis, intersticinis nefritas;
reti: inkstų skausmas.
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai nedažni: ginekomastija.
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo
vietos pažeidimai: nedažni: skausmas krūtinėje, negalavimas, karščiavimas,
astenija;
reti: sutrikusi eisena.
a Šios nepageidaujamos reakcijos nustatytos poregistracinio vaisto saugumo stebėjimo metu, tačiau jų pasireiškimo dažnis įvertintas statistiškai apskaičiavus ir atsižvelgus į bendrąjį atazanavirą vartojusių pacientų skaičių atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų ir kitų žinomų klinikinių tyrimų metu (n = 2321). bIšsamesnės informacijos žr. c skyrelyje „Kai kurių nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“.
c. Kai kurių nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas
ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems nustatytas sunkus imuninės sistemos deficitas, pradėjus kombinuotą antiretrovirusinį gydymą (KARG), gali išsivystyti uždegiminė reakcija į besimptomes arba likusias oportunistines infekcijas. Taip pat buvo pranešta apie autoimuninius sutrikimus (pvz., Greivso ligą), tačiau praneštas jų pradžios laikas yra labiau kintamas ir šie reiškiniai gali pasireikšti po daug mėnesių nuo gydymo pradžios (žr. 4.4 skyrių).
Yra duomenų apie kaulų nekrozės atvejus, ypač pacientams, kuriems yra gerai žinomų rizikos veiksnių, progresavusi ŽIV liga arba ilgai taikomas kombinuotas antiretrovirusinis gydymas (KARG). Kaulų nekrozės atvejų dažnis nežinomas (žr. 4.4 skyrių).
Su kombinuotu antiretrovirusiniu gydymu ŽIV pacientams susijęs kūno riebalinio audinio persiskirstymas (lipodistrofija). Riebalai gali išnykti iš periferinio poodinio audinio, veido poodžio, jų padaugėja pilvo ertmėje, vidaus organuose, padidėja krūtys, jų gali kauptis sprando srityje (buivolo kupra).
Su kombinuotu antiretrovirusiniu gydymu siejami tokie metabolizmo sutrikimai, kaip hipertrigliceridemija, hipercholesterolemija, rezistentiškumas insulinui, hiperglikemija ir hiperlaktatemija (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
Odos bėrimas ir su tuo susiję sindromai
Pasireiškiantis odos bėrimas paprastai yra nesunkus ar vidutinio sunkumo makulopapulinis odos išbėrimas, kuris atsiranda per pirmąsias 3 savaites nuo atazanaviro vartojimo pradžios.
Atazanavirą vartojantiems pacientams pastebėta Stevens-Johnson sindromo (SJS), daugiaformės eritemos, toksinio odos bėrimo ir su vaistų vartojimu susijusio odos bėrimo su eozinofilija bei sisteminiais simptomais (DRESS) sindromo atvejų (žr. 4.4 skyrių).
Laboratorinių tyrimų pakitimai
Gydant atazanaviru vienu ar daugiau NATI, dažniausiai padidėja bendrojo bilirubino kiekis, daugiausia padidėja netiesioginio [nekonjuguoto] bilirubino kiekis (87% 1, 2, 3 arba 4 laipsnio). 3 arba 4 laipsnio bendro bilirubino kiekio padidėjimas buvo atžymėtas 37% atvejų (6% - 4-jo laipsnio). 53% anksčiau jau gydytų ligonių, kuriems skirta atazanaviro 300 mg ir ritonaviro 100 mg dozių derinio kartą per parą vidutiniškai 95 savaites, nustatyta 3-4 laipsnio bendrojo bilirubino kiekio padidėjimas. Tarp anksčiau negydytų ligonių, kuriems skirta atazanaviro 300 mg ir ritonaviro 100 mg derinio kartą per parą vidutiniškai 96savaites, 48% nustatyta 3-4 laipsnio bendrojo bilirubino kiekio padidėjimas (žr. 4.4 skyrių).
Kiti žymesni klinikinių laboratorinių tyrimų pakitimai (3-jo arba 4-jo laipsnio) nustatyti ≥ 2% pacientų, gydytų atazanaviru kartu su vienu ar daugiau NATI: kreatinkinazės aktyvumo padidėjimas (7%), alanino aminotransferazės/serumo glutamino-piruvato transaminazės (ALT/SGPT) aktyvumo padidėjimas (5%), neutrofilų kiekio sumažėjimas (5%), aspartataminotransferazės/serumo glutamino-oksaloacto transaminazės (AST/SGOT) aktyvumo padidėjimas (3%) ir lipazės aktyvumo padidėjimas (3%).
Dviem procentams pacientų, gydytų atazanaviru, tuo pačiu metu nustatyta ir 3-4 laipsnio ALT/AST, ir 3-4 laipsnio bendrojo bilirubino kiekio padidėjimas.
d.Vaikų populiacija
Nuo 3 mėnesių iki mažiau kaip 18 metų amžiaus vaikų vidutinė gydymo atazanaviru trukmė klinikinių tyrimų metu buvo 115 savaičių. Šių tyrimų metu gauti vaisto saugumo savybių duomenys buvo iš esmės panašūs į suaugusiųjų tyrimų duomenis. Gauta pranešimų apie vaikams pasireiškusius besimptomės pirmojo laipsnio (23%) ir antrojo laipsnio (1%) atrioventrikulinės blokados atvejus. Dažniausiai praneštas laboratorinių tyrimų rodiklių nukrypimas atazanavirą vartojusiems vaikams buvo padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija (≥2,6 karto virš viršutinės normos ribos, 3-4 sunkumo laipsnio), tai pasireiškė 45% pacientų.
e.Kitos ypatingos pacientų grupės
Pacientai, papildomai infekuoti hepatito B ir (arba) hepatito C virusu
Iš 1 151 ligonio, gydyto 400 mg atazanaviro doze kartą per parą, 177 pacientai dar sirgo lėtiniu B arba C hepatitu. Iš 655 ligonių, gydytų 300 mg atazanaviro ir 100 mg ritonaviro deriniu kartą per parą, 97 pacientai dar sirgo lėtiniu B arba C hepatitu. Tokiems papildomai infekuotiems pacientams pradinis kepenų transaminazės aktyvumas greičiausiai jau buvo padidėjęs, skirtingai nuo pacientų, nesergančių lėtiniu virusiniu hepatitu. Bilirubino kiekio padidėjimo atvejų dažnio skirtumų tarp sergančių ir nesergančių virusiniu hepatitu ligonių nenustatyta. Ūminio hepatito gydymo dažnumas arba transaminazių aktyvumo padidėjimas papildomai infekuotiems pacientams buvo panašus atazanaviro ir palyginamojoje grupėje (žr. 4.4 skyrių).
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).
4.9 Perdozavimas
Patirtis apie ūminį atazanaviro perdozavimą yra ribota. Sveiki savanoriai yra vartoję vienkartines iki 1200 mg dydžio dozes, tačiau jokių nepalankių poveikių simptomų nebuvo stebėta. Vartojant dideles dozes, padidėja vaisto ekspozicija, ir dėl to gali atsirasti gelta, dėl netiesioginio (nekonjuguoto) bilirubino kiekio padidėjimo (su tuo susijusių kepenų funkcinių tyrimų pakitimų nestebėta) ar PR intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).
Perdozavus atazanaviro gydymui reikia taikyti bendras palaikomąsias priemones, stebėti paciento gyvybines funkcijas, sekti elektrokardiogramą (EKG) ir paciento klinikinę būklę. Jei reikia, galima pašalinti nerezorbuotą atazanavirą, sukeliant vėmimą ar plaunant skrandį. Neabsorbuoto vaisto dalį galima pašalinti aktyvinta anglimi. Perdozavus atazanaviro specifinio priešnuodžio nėra. Kadangi atazanaviras labiausiai metabolizuojamas kepenyse ir smarkiai jungiasi su baltymais, vargu ar dializė padėtų šalinant šį vaistą.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – proteazių inhibitorius, ATC kodas – J05AE08.
Veikimo mechanizmas. Atazanaviras yra azapeptidas ŽIV-1 proteazių inhibitorius (PI). Šis junginys selektyviai slopina virusui specifinių Gag-Pol baltymų gamybą ŽIV-1 infekuotose ląstelėse. Taip trukdoma formuotis subrendusiems vibrionams ir infekuoti kitas ląsteles.
Antivirusinis poveikis in vitro. Atazanaviras slopina ŽIV-1 (įskaitant visus ištirtus potipius) ir ŽIV-2 virusus ląstelių kultūrose.
Rezistentiškumas
Antiretrovirusiniais vaistais negydytiems suaugusiems pacientams
Klinikinių tyrimų metu anksčiau antiretrovirusiniais vaistais negydytiems pacientams, kuriems buvo skirtas gydymas atazanaviru neskatinant jo farmakokinetikos kitais preparatais, stebėta I50L substitucija, kartais kartu su A71V pasikeitimu, yra rezistentiškumo atazanavirui požymis. Rezistentiškumo atazanavirui laipsnis svyravo nuo 3,5 iki 29 kartų, o fenotipinio kryžminio rezistentiškumo kitiems PI preparatams nebuvo stebėta. Klinikiniuose tyrimuose dalyvavusiems anksčiau antiretrovirusiniais vaistais negydytiems pacientams, kuriems buvo skirtas gydymas atazanaviru skatinant jo farmakokinetiką kitais preparatais, I50L substitucijos nebuvo nustatyta nė vienam pacientui, kai nebuvo ir pradinių rezistentiškumą PI sukeliančių substitucijų. N88S substitucija retai stebima pacientams, kuriems gydymas atazanaviru (kartu su ritonaviru ar be jo) virusologiškai buvo neveiksmingas. Klinikinių tyrimų duomenimis, N88S substitucija pati savaime nevisada lemia fenotipinį rezistentiškumą atazanavirui ar neturi pastovios įtakos klinikiniam veiksmingumui, nors ji gali prisidėti prie sumažėjusio jautrumo atazanavirui, kai pasireiškia kartu su kitomis proteazių substitucijomis.
3 lentelė. Naujai nustatytos substitucijos anksčiau negydytiems pacientams, kuriems gydymasatazanaviru ir ritonaviru yra neveiksmingas (Tyrimas 138, trukmė 96 savaitės)
DažnisNaujai nustatytos PI substitucijos (n=26)a
>20%nenustatyta
10-20%nenustatyta
a Pacientų su poriniais genotipais skaičius, kuriems gydymas virusologiškai buvo neveiksmingas (ŽIV RNR ≥ 400 kopijų/ml).
M184I/V substitucija nustatyta, atitinkamai, 5 iš 26 atazanaviru/ritonaviru gydytų pacientų ir 7 iš 26 lopinaviru/ritonaviru gydytų pacientų, kuriems gydymas virusologiškai buvo neveiksmingas.
Antiretrovirusiniais vaistais gydytiems suaugusiems pacientams
009, 043 ir 045 klinikiniuose tyrimuose dalyvavusiems antiretrovirusiniais vaistais gydytiems pacientams, 100 virusinių kultūrų, išskirtų iš pacientų, virusologiškai nereagavusių į gydymą atazanaviru (įskaitant gydymą vienu atazanaviru, atazanaviru su ritonaviru ir atazanaviru su sakvinaviru), buvo nustatytas išsivystęs rezistentiškumas atazanavirui. Iš 60 kultūrų, išskirtų iš pacientų, gydytų atazanaviru arba atazanaviru su ritonaviru, 18 (30%) nustatytas I50L fenotipas (aprašytas aukščiau antiretrovirusiniais preparatais negydytiems pacientams).
4 lentelė. Naujai nustatytos substitucijos anksčiau gydytiems pacientams, kuriems gydymasatazanaviru ir ritonaviru yra neveiksmingas (tyrimas 045, trukmė 48 savaitės)
DažnisNaujai nustatytos PI substitucijos (n=35)a,b
>20%M36, M46, I54, A71, V82
10-20%L10, I15, K20, V32, E35, S37, F53, I62, G73, I84, L90
a Pacientų su poriniais genotipais skaičius, kuriems gydymas virusologiškai buvo neveiksmingas (ŽIV RNR ≥ 400 kopijų/ml).
b Dešimčiai pacientų buvo pradinis fenotipinis rezistentiškumas atazanavirui ir ritonavirui (genų ekspresijos pokytis [fold change – FC] >5,2). FC jautrumas ląstelių kultūroje, lyginant su įprastai nustatomais virusais, buvo įvertintas naudojant PhenoSenseTM metodiką (Monogram Biosciences, Pietų San Franciskas, Kalifornija, JAV).
Vertinant 045 tyrime dalyvavusių anksčiau gydytų pacientų populiaciją, nė viena iš naujai nustatytų substitucijų (žr. 4 lentelę) nėra specifinė atazanavirui, tai gali rodyti paaiškėjusį paslėptą rezistentiškumą atazanavirui ir ritonavirui.
Antiretrovirusiniais preparatais gydytų pacientų rezistentiškumas atsiranda dažniausiai dėl reikšmingų ir nereikšmingų anksčiau aprašytų rezistentiškumą sukeliančių substitucijų susikaupimo, tai turi įtakos ir rezistentiškumui proteazių inhibitoriams.
Klinikiniai rezultatai
Antiretrovirusiniais vaistais negydytiems suaugusiems pacientams
Tyrimas 138 yra tarptautinis, randomizuotas, atviras, daugiacentrinis, prospektyvinis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo anksčiau negydyti pacientai. Tyrimo metu buvo lyginama atazanaviro/ritonaviro (300 mg/100 mg kartą per parą) derinys su lopinaviro/ritonaviro (po 400 mg/100 mg du kartus per parą) deriniu; kiekvienas iš šių derinių skirtas kartu su fiksuota tenofoviro/emtricitabino doze (300 mg/200 mg tabletės kartą per parą). Atazanaviro/ritonaviro grupėje nustatytas panašus (neprastesnis) priešvirusinis poveikis, lyginant su lopinaviro/ritonaviro grupe ir vertinant pagal pacientų, kuriems 48 savaitę ŽIV RNR buvo < 50 kopijų/ml, santykį (žr. 5 lentelę).
Duomenų analizė po 96 gydymo savaičių įrodė priešvirusinio poveikio patvarumą (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Tyrimo 138 veiksmingumo rezultataia
Rodiklis | Atazanaviras/ritonavirasb (300 mg/100 mg kartą per parą) n=440 | Lopinaviras/ritonavirasc (po 400 mg/100 mg du kartus per parą) n=443 | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
48 savaitė | 96 savaitė | 48 savaitė | 96 savaitė | |||||
ŽIV RNR <50 kopijų/ml, % | ||||||||
Visi pacientaid | 78 | 74 | 76 | 68 | ||||
Skirtumo įvertinimas [95% PI]d | 48 savaitė: 1,7% [-3.8%, 7,1%] 96 savaitė: 6,1% [0.3%, 12,0%] | |||||||
Protokolo analizėe | 86 (n=392f) | 91 (n=352) | 89 (n=372) | 89 (n=331) | ||||
Skirtumo įvertinimase [95% PI] | 48 savaitė: -3% [-7,6%, 1,5%] 96 savaitė: 2,2% [-2,3%, 6,7%] | |||||||
ŽIV RNA <50 kopijų/ml, % pagal pradines charakteristikasd | ||||||||
ŽIV RNR <100000 kopijų/ml | 82 (n=217) | 75 (n=217) | 81 (n=218) | 70 (n=218) | ||||
≥100000 kopijų/ml | 74 (n=223) | 74 (n=223) | 72 (n=225) | 66 (n=225) | ||||
CD4 skaičius <50 ląstelių/mm3 | 78 (n=58) | 78 (n=58) | 63 (n=48) | 58 (n=48) | ||||
Nuo 50 iki <100 lastelių/mm3 | 76 (n=45) | 71 (n=45) | 69 (n=29) | 69 (n=29) | ||||
Nuo 100 iki <200 ląstelių /mm3 | 75 (n=106) | 71 (n=106) | 78 (n=134) | 70 (n=134) | ||||
≥ 200 ląstelių/mm3 | 80 (n=222) | 76 (n=222) | 80 (n=228) | 69 (n=228) | ||||
Vidutinis ŽIV RNR pokytis nuo pradinio lygio, log10 kopijų/ml | ||||||||
Visi pacientai | -3,09 (n=397) | -3,21 (n=360) | -3,13 (n=379) | -3,19 (n=340) | ||||
Vidutinis CD4 skaičiaus pokytis nuo pradinio lygio, ląstelių/mm3 | ||||||||
Visi pacientai | 203 (n=370) | 268 (n=336) | 219 (n=363) | 290 (n=317) | ||||
Vidutinis CD4 skaičiaus pokytis nuo pradinio lygio, ląstelių/mm3 pagal pradines charakteristikas | ||||||||
ŽIV RNR <100 000 kopijų/ml | 179 (n=183) | 243 (n=163) | 194 (n=183) | 267 (n=152) | ||||
≥100 000 kopijų/ml | 227 (n=187) | 291 (n=173) | 245 (n=180) | 310 (n=165) |
aVidutinis pradinis CD4 ląstelių skaičius buvo 214 ląstelių/mm3 (svyravo nuo 2 iki 810 ląstelių/ mm3), o vidutinė pradinė ŽIV-1 RNR koncentracija plazmoje buvo 4,94 log10 kopijų/ml (svyravo nuo 2,6 iki 5,88 log10 kopijų/ml).
b Atazanaviru/RTV su tenofoviru/emtricitabinu (fiksuotos dozės 300 mg/200 mg tabletės kartą per parą).
c Lopinaviras/RTV su tenofoviru/emtricitabinu (fiksuotos dozės 300 mg/200 mg tabletės kartą per parą). d Atrinktų gydyti pacientų (Intent-to-treat) analizė, kai trūkstami duomenys priskiriami neveiksmingam gydymui.
e Analizė pagal protokolą: atmetus pacientų, kurie nebaigė tyrimo ir kuriems nustatyta reikšmingų nukrypimų nuo protokolo, duomenis.
f Pacientų, kurių duomenys įvertinti, skaičius.
Antiretrovirusiniais vaistais gydytiems suaugusiems pacientams
Tyrimas 045. Tai atsitiktinės atrankos (randomizuotas) daugiacentrinis tyrimas, kuriame palyginamas atazanaviro / ritonaviro (po 300 mg/100 mg kartą per parą) vartojimas su atazanaviro / sakvinaviro (po 400 mg/1 200 mg kartą per parą) ir su lopinaviro+ritonaviro (400 mg/100 mg fiksuotos dozės sudėtinio preparato du kartus per parą) vartojimu, kiekvieną iš jų skiriant kartu su tenofoviru (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius) ir vienu NATI pacientams, kuriems ankstesnis gydymas dviem ar daugiau gydymo schemomis su mažiausiai vienu PI, NATI ir NNATI virusologiškai buvo neveiksmingas. Atsitiktinai atrinktiems pacientams vidutinis anksčiau vartotų antiretrovirusinių vaistų ekspozicijos laikas buvo 138 savaitės gydytiems PI, 281 savaitė – NATI ir 85 savaitės gydytiems NNATI. Prieš pradedant tyrimą 34% pacientų vartojo PI, o 60% – NNATI. Penkiolikai iš 120 tyrime dalyvavusių pacientų (13%), vartojusių atazanavirą su ritonaviru, ir 17 iš 123 pacientų (14%), vartojusių lopinaviro su ritonaviru, nustatyta 4 ar daugiau PI substitucijų (L10, M46, I54, V82, I84 ir L90). 32% tyrime dalyvavusių pacientų išskirta viruso padermė, turinti mažiau nei dvi NATI substitucijas.
Pirminė vertinamoji baigtis buvo ŽIV RNR pokyčio nuo pradinio lygio iki 48 savaitės laikinio vidurkinimo skirtumas (žr. 6 lentelę).
6 lentelė. Veiksmingumo rezultatai po 48 savaičiųa ir 96 savaičių (tyrimas 045)
Rodiklis | ATV/RTVb (300 mg/ 100 mg kartą per parą) n=120 | LPV/RTVc (400 mg/ 100 mg du kartus per parą) n=123 | Laikinio vidurkinimo skirtumas ATV/RTV-LPV/RTV [97,5% PId] | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
48 savaitė | 96 savaitė | 48 savaitė | 96 savaitė | 48 savaitė | 96 savaitė | ||||
Vidutinis ŽIV RNR pokytis nuo pradinio, log10 kopijų/ml | |||||||||
Visi pacientai | -1,93 (n=90 e) | -2,29 (n=64) | -1,87 (n=99) | -2,08 (n=65) | 0,13 [-0,12, 0,39] | 0,14 [-0,13, 0,41] | |||
ŽIV RNR <50 kopijų/mlf, % (pacientų, kuriems gydymas buvo veiksmingas ir kurių duomenys buvo įvertinti, santykis) | |||||||||
Visi pacientai | 36 (43/120) | 32 (38/120) | 42 (52/123 | 35 (41/118) | ND | ND | |||
ŽIV RNR <50 kopijų/ml pagal tam tikras prieš pradedant tyrimą nustatytas PI substitucijasf,g, % (pacientų, kuriems gydymas buvo veiksmingas ir kurių duomenys buvo įvertinti, santykis) | |||||||||
0-2 | 44 (28/63) | 41 (26/63) | 56 (32/57) | 48 (26/54) | ND | ND | |||
3 | 18 (2/11) | 9 (1/11) | 38 (6/16) | 33 (5/15) | ND | ND | |||
≥ 4 | 27 (12/45) | 24 (11/45) | 28 (14/50) | 20 (10/49) | ND | ND | |||
Vidutinis CD4 skaičiaus pokytis nuo pradinio, ląstelių/mm3 | |||||||||
All patients | 110 (n=83) | 122 (n=60) | 121 (n=94) | 154 (n=60) | ND | ND |
aVidutinis pradinis CD4 ląstelių skaičius buvo 337 ląstelės/mm3 (svyravo nuo 14 iki 1 543 ląstelių/mm3), o vidutinė pradinė ŽIV-1 RNR koncentracija plazmoje buvo 4,4 log10 kopijų/ml (svyravo nuo 2,6 iki 5,88 log10 kopijų/ml).
bATV/RTV su tenofoviru/emtricitabinu (fiksuotos dozės 300 mg/200 mg tabletės kartą per parą).
cLPV/RTV su tenofoviru/emtricitabinu (fiksuotos dozės 300 mg/200 mg tabletės kartą per parą).
dPasikliautinasis intervalas.
ePacientų, kurių duomenys įvertinti, skaičius.
fAtrinktų gydyti pacientų (Intent-to-treat) analizė, kai trūkstami duomenys priskiriami neveiksmingam gydymui. LPV/RTV vartojusių pacientų, kurie baigė gydymą iki 96 savaitės ir kuriems gydymas buvo veiksmingas, duomenys neįtraukti į 96 savaitės duomenų analizę. Pacientų, kurių organizme ŽIV RNR buvo < 400 kopijų/ml, dalis po 48 savaičių ir po 96 savaičių buvo, atitinkamai, 53% ir 43% ATV/RTV vartojusiųjų grupėje bei 54% ir 46% LPV/RTV vartojusiųjų grupėje.
gTam tikros pasirinktos substitucijos apima bet kokius prieš pradedant tyrimą nustatytus pokyčius L10, K20, L24, V32, L33, M36, M46, G48, I50, I54, L63, A71, G73, V82, I84 ir L90 pozicijose (0-2, 3, 4 ar daugiau substitucijų).
ND – neaktualūs duomenys.
Po 48 gydymo savaičių vidutinis ŽIV RNR kiekio pokytis nuo pradinio atazanaviro su ritonaviru bei lopinaviro su ritonaviru vartojusiųjų grupėse buvo panašus (ne prastesnis). Panašūs rezultatai buvo gauti ir išanalizavus paskutinius stebėjimo duomenis (laikinio vidurkinimo skirtumas – 0,11, 97,5% pasikliautinasis intervalas [–0,15, 0,36]). Atliekant tik gydytų pacientų analizę ir ekskliuduojant trūkstamas reikšmes, pacientų su ŽIV RNR < 400 kopijų/ml (< 50 kopijų/ml) pasiskirstymas buvo: atazanaviro su ritonaviru grupėje – 55% (40%), o lopinaviro su ritonaviru grupėje – 56% (46%).
Po 96 gydymo savaičių vertinant stebėtus pacientus, vidutinis ŽIV RNR kiekio pokytis lyginant su pradiniu atazanaviru su ritonaviru bei lopinaviro su ritonaviru vartojusiųjų grupėse atitiko ne blogesnio veiksmingumo kriterijus. Panašūs rezultatai buvo gauti ir išanalizavus paskutinius stebėjimo duomenis. Atliekant tik gydytų pacientų analizę ir ekskliuduojant trūkstamas reikšmes, ligonių su ŽIV RNR < 400 kopijų/ml (< 50 kopijų/ml) pasiskirstymas buvo: atazanaviro su ritonaviru grupėje – 84% (72%), o lopinaviro su ritonaviru grupėje – 82% (72%). Svarbu pastebėti, kad 96-tos gydymo savaitės duomenų vertinimo laikotarpiu tyrime tebedalyvavo 48% visų pacientų.
Rezultatai, gauti atazanaviro ir sakvinaviro derinio grupėje, buvo blogesni nei lopinaviro su ritonaviru grupėje.
Vaikų populiacija
Atazanaviro farmakokinetikos, saugumo, toleravimo ir veiksmingumo vertinimas pagrįstas atlikto atviro, daugiacentrio klinikinio tyrimo PACTG 1020A, kuriame dalyvavo nuo 3 mėnesių iki 21 metų amžiaus pacientai, duomenimis. Šio tyrimo metu iš viso 182 vaikams (81 anksčiau antiretrovirusiniais vaistais negydytam pacientui ir 101 antiretrovirusinių vaistų jau vartojusiam pacientui) buvo skiriama atazanaviro (kapsulių ar miltelių farmacinės formos preparato) kartą per parą, vartojamo derinyje su ritonaviru arba be jo, kartu su dar dviem NATI.
Šio tyrimo metu gautų klinikinių duomenų nepakanka pagrįsti atazanaviro (kartu su ritonaviru ar be jo) vartojimą jaunesniems kaip 6 metų vaikams.
Informacija apie vaisto veiksmingumą, išanalizavus 41 paciento nuo 6 metų iki mažiau kaip 18 metų amžiaus, kurie vartojo atazanaviro kapsulių kartu su ritonaviru, duomenis pateikta 7 lentelėje. Anksčiau negydytiems vaikams vidutinis pradinis CD4 ląstelių skaičius buvo 344 ląstelės/mm3 (svyravo nuo 2 iki 800 ląstelių/mm3), o vidutinis pradinis plazmos ŽIV 1 RNR kiekis buvo 4,67 log10 kopijų/ml (svyravo nuo 3,70 iki 5,00 log10 kopijų/ml). Anksčiau jau gydytiems vaikams vidutinis pradinis CD4 ląstelių skaičius buvo 522 ląstelės/mm3 (svyravo nuo 100 iki 1157 ląstelių/mm3), o vidutinis pradinis plazmos ŽIV 1 RNR kiekis buvo 4,09 log10 kopijų/ml (svyravo nuo 3,28 iki 5,00 log10 kopijų/ml).
7 lentelė. Veiksmingumo rezultatai (vaikams nuo 6 metų iki mažiau kaip 18 metų amžiaus) po 48 savaičių (tyrimo PACTG 1020A duomenys)
Parameter | Atazanaviro kapsulės/ritonaviras (300 mg/100 mg kartą per parą) n=16 | Atazanaviro kapsulės/ritonaviras (300 mg/100 mg kartą per parą) n=25 |
---|---|---|
ŽIV RNR <50 kopijų/ml, %a | ||
Visi pacientai | 81 (13/16) | 24 (6/25) |
ŽIV RNR <400 kopijų/ml, %a | ||
Visi pacientai | 88 (14/16) | 32 (8/25) |
Vidutinis CD4 skaičiaus pokytis nuo pradinio, ląstelių/mm3 | ||
Visi pacientai | 293 (n=14b) | 229 (n=14b) |
0-2 | ND | 27 (4/15) |
3 | ND | - |
≥ 4 | ND | 0 (0/3) |
a Atrinktų gydyti pacientų (Intent-to-treat) analizė, kai trūkstami duomenys priskiriami neveiksmingam gydymui.
bPacientų, kurių duomenys įvertinti, skaičius.
c PI reikšmingos substitucijos: L24I, D30N, V32I, L33F, M46IL, I47AV, G48V, I50LV, F53LY,I54ALMSTV, L76V, V82AFLST, I84V, N88DS, L90M; PI nereikšmingos substitucijos: L10CFIRV, V11I, E35G, K43T, Q58E, A71ILTV, G73ACST, T74P, N83D, L89V.
d Įskaitant pacientus, kuriems nustatyti rezistentiškumo duomenys prieš pradedant gydymą.
ND – neaktualūs duomenys.
Duomenų apie vaisto poveikį vaikams labai trūksta. Turimi duomenys rodytų, kad anksčiau jau gydytiems vaikams atazanaviro ir ritonaviro derinys gali būti neveiksmingas, net jeigu jiems nustatyti virusų štamai, turintys labai nedaug (<3) PI mutacijų.
Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti atazanaviro kietųjų kapsulių tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis gydant imunodeficito viruso (ŽIV-1) infekciją (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).
5.2 Farmakokinetinės savybės
Atazanaviro farmakokinetika buvo tiriama sveikiems savanoriams ir ŽIV infekuotiems pacientams. Tarp šių grupių nustatyta reikšmingų skirtumų. Atazanaviro farmakokinetika nelinijinė.
Absorbcija. ŽIV infekuotiems pacientams (n= 33, apibendrinti tyrimų duomenys), vartojusiems kartotines atazanaviro 300 mg kartą per parą su ritonaviro 100 mg kartą per parą dozes su maistu, nustatyta, kad atazanaviro Cmax geometrinis vidurkis (CV%) buvo 4 466 (42%) ng/ml, o laikas iki pasiekiant Cmax buvo apytiksliai 2,5 valandos. Atazanaviro Cmin ir AUC geometriniai vidurkiai (CV%) buvo atitinkamai 654 (76%) ng/ml ir 44 185 (51%) ng•h/ml.
Maisto poveikis: Atazanaviro ir ritonaviro skiriant su maistu optimizuojamas biologinis atazanaviro prieinamumas. Vartojant vienkartinę atazanaviro 300 mg ir ritonaviro 100 mg dozę su lengvu maistu, 33% padidėjo atazanaviro AUC ir 40% padidėjo jo Cmax bei 24 valandų koncentracija, lyginant su vartojimu nevalgius. Vartojant kartu su riebiu maistu, atazanaviro AUC lyginant su vartojimu nevalgius nepakito, o Cmax buvo 11% vartojimo nevalgius reikšmių ribose. Vartojant kartu su riebiu maistu, 24 valandų koncentracija dėl uždelstos rezorbcijos padidėjo apytiksliai 33%; Tmax mediana padidėjo nuo 2,0 iki 5,0 valandos. Vartojant atazanaviro ir ritonaviro tiek su lengvu, tiek su riebiu maistu, AUC ir Cmax variacijos koeficientas sumažėjo maždaug 25%, palyginus su duomenimis, gautais vartojant nevalgius. Atazanaviro bioprieinamumui padidinti ir jo farmakokinetinių rodiklių kintamumui sumažinti, jį reikia vartoti su maistu.
Pasiskirstymas. Apie 86% atazanaviro jungiasi su žmogaus serumo baltymais, kai jo koncentracija yra nuo 100 iki 10 000 ng/ml. Atazanaviras vienodai jungiasi ir su alfa-1-rūgšties glikoproteinu (ARG), ir su albuminu (atitinkamai 89% ir 86%, esant 1000 ng/ml). Kartotinių dozių tyrimų metu ŽIV infekuotiems pacientams skiriant vartoti atazanavirą po 400 mg vieną kartą per parą su lengvu maistu 12 savaičių, atazanaviras buvo aptinkamas galvos ir stuburo smegenų skystyje ir sėkloje.
Biotransformacija. Tyrimais su žmonėmis ir in vitro, naudojant žmogaus kepenų mikrosomas, buvo nustatyta, kad atazanaviras labiausiai metabolizuojamas veikiant CYP3A4 izofermentui iki oksiduotų metabolitų. Tada metabolitai yra išskiriami į tulžį nesujungti arba gliukuronizuoti. Nedidelė dalis vaisto metabolizuojama N-dealkilizacijos ir hidrolizės būdu. Iš šių metabolitų apibūdinti du, randami plazmoje. In vitro nė vienas metabolitas neturėjo antivirusinio poveikio.
Eliminacija. Suvartojus vienkartinę 14C-atazanaviro 400 mg dozę, 79% radioaktyvumo nustatyta išmatose ir 13% - šlapime. 20% suvartotos dozės nepakitusio vaisto nustatyta išmatose ir 7% -šlapime. Vartojant 800 mg vieną kartą per parą, su šlapimu dar 2 sekančias savaites pasišalindavo 7% nepakitusio vaisto. ŽIV infekuotiems suaugusiems pacientams (n= 33, apibendrinti tyrimų duomenys) vartojant 300 mg atazanaviro kartu su 100 mg ritonaviro kartą per parą su lengvu maistu, vidutinis atazanaviro pusinės eliminacijos periodas tarp dozių buvo 12 val.
Ypatingų grupių pacientai
Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų funkcija. Sveikiems žmonėms per inkstus buvo išskiriama maždaug 7% suvartotos dozės nepakitusio atazanaviro. Atazanaviro ir ritonaviro farmakokinetinių duomenų pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, nėra. Kartotinių 400 mg kartą per parą vartojamų atazanaviro (be ritonaviro) dozių poveikis ištirtas suaugusiems pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų nepakankamumas (n=20), įskaitant pacientus, kuriems buvo atliekama hemodializė. Nors šis tyrimas atliktas su kai kuriais trūkumais (t.y. nebuvo tirta laisvos vaisto frakcijos koncentracija), jo rezultatai rodo, kad pacientų, kuriems atliekama hemodializė, organizme atazanaviro farmakokinetikos rodikliai sumažėjo 30-50%, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali. Tokio sumažėjimo mechanizmas nežinomas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Pacientai, kuriems sutrikusi kepenų funkcija. Atazanaviras pirmiausia metabolizuojamas ir išskiriamas kepenyse. Sutrikusios kepenų veiklos įtaka atazanaviro 300 mg dozės derinyje su ritonaviru farmakokinetikai nebuvo tirta. Manoma, kad atazanaviro, vartojamo su ritonaviru ar be jo koncentracija gali padidėti pacientams, kuriems yra vidutinis ar didelis kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrius).
Amžius/lytis. Atazanaviro farmakokinetikos tyrimas atliktas 59 sveikiems vyrams ir moterims (29 iš jų - jauni, 30 - senyvi). Kliniškai svarbių farmakokinetinių skirtumų pagal amžių ar lytį nenustatyta.
Rasė. Farmakokinetinė II fazės klinikinių tyrimų analizė parodė, jog atazanaviro farmakokinetika nuo rasės nepriklauso.
Nėštumo laikotarpis
Vaisto farmakokinetikos duomenys ŽIV infekuotoms nėščioms moterims, kurioms buvo skiriama
atzanaviro kapsulių kartu su ritonaviru, pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Kartu su ritonaviru skiriamo atazanaviro farmakokinetikos duomenys ŽIV infekuotoms nėščioms moterims, nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai vaistų vartojant valgio metu
Farmakokinetikos rodiklis | (n=9) | 3-asis trimestras (n=20) | (n=36) | ||
Cmax ng/ml | 3729,09 (39) | 3291,46 (48) | 5649,10 (31) | ||
AUC ng•h/ml Geometrinis vidurkis (CV%) | 34399,1 (37) | 34251,5 (43) | 60532,7 (33) | ||
Cmin ng/mlb Geometrinis vidurkis (CV%) | 663,78 (36) | 668,48 (50) | 1420,64 (47) |
aNustatyta, kad atazanaviro didžiausios koncentracijos ir AUC rodmenys 4-12 savaičių laikotarpiu po gimdymo buvo apytiksliai 26-40% didesni nei anksčiau nustatyti šie rodmenys ŽIV infekuotoms nenėščioms pacientėms. Mažiausioji atazanaviro koncentracija plazmoje buvo apytiksliai 2 kartus didesnė laikotarpiu po gimdymo nei anksčiau nustatyta ši koncentracija ŽIV infekuotoms nenėščioms pacientėms.
bCmin - tai koncentracija, nustatyta praėjus 24 valandoms po vaisto dozės vartojimo
Vaikų populiacija
Tiriant atazanaviro farmakokinetiką vaikams nustatyta, kad jų organizme, palyginti su suaugusiaisiais, yra padidėjęs vaisto absorbcijos greitis. Nustatyta nedidelė tendencija, kad mažesnių vaikų organizme yra didesnis vaisto klirensas, jo reikšmes perskaičiavus pagal kūno svorį. Dėl to pastebėtas didesnis skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios vaisto koncentracijų. Tikimasi, kad vidutinės geometrinės AUC reikšmės vaikams, vartojant rekomenduojamas vaisto dozes, bus panašios į šias reikšmes, nustatytas suaugusiesiems; geometrinė vidutinė Cmax reikšmė bus didesnė (13-17%), o geometrinė vidutinė Cmin reikšmė bus mažesnė (iki 30%), lyginant su šiomis reikšmėmis, nustatytomis suaugusiesiems. Mažesniems vaikams farmakokinetikos rodiklių kintamumas yra didesnis.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Kartotinių dozių toksiškumo tyrimuose, atliktuose su pelėmis, žiurkėmis ir šunimis atazanaviro toksinis poveikis paprastai apsiribojo kepenimis ir dažniausiai jis pasireiškė minimaliu ar vidutiniu bilirubino kiekio ir kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu kraujo serume, kepenų ląstelių vakuolizacija ir hipertrofija ir tik pelių patelėms pasireiškė pavienių kepenų ląstelių nekrozė. Sisteminė atazanaviro ekspozicija pelėms (patinams), žiurkėms ir šunims, kurios sukėlė kepenų funkcijos rodmenų pokyčius, buvo bent jau ekvivalentiškos toms, kurios skiriamos žmonėms (400 mg vieną kartą per parą). Pelių patelėms atazanaviro dozės, dėl kurių pasireiškė pavienių ląstelių nekrozė, buvo 12 kartų didesnės už tas, kurias vartojo žmonės (400 mg vieną kartą per parą). Serumo cholesterolio ir gliukozės koncentracija minimaliai ar vidutiniškai padidėjo žiurkėms, tačiau pelėms ir šunims to nestebėta.
Tyrimais in vitro nustatyta, kad žmogaus širdies ląstelių klonų kalio kanalai (hERG) buvo slopinami 15%, esant tokiai atazanaviro koncentracijai (30 μM), kuri atitinka 30 kartų didesnę vaisto koncentraciją nei Cmax žmonėms. Tiriant triušių Purkinje skaidulas nustatyta, kad panaši atazanaviro koncentracija 13% padidino jo veikimo potencialo trukmę (APD90). Elektrokardiografiniai pokyčiai (sinusinė bradikardija, PR, QT intervalų ir QRS komplekso pailgėjimas) buvo nustatyti tik pirminiame 2 sav. trukmės toksiškumo tyrime, sugirdant vaistą šunims. Vėlesni 9 mėn. trukmės toksiškumo, sugirdant vaistą šunims, tyrimai parodė, kad su vaistu susijusių EKG pokyčių nėra. Šių neklinikinių tyrimų duomenų klinikinė reikšmė nežinoma. Negalima atmesti galimo šio vaisto poveikio širdžiai žmonėms (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Reikia nepamiršti, kad išgėrus per didelę vaisto dozę, gali pailgėti PR intervalas (žr. 4.9 skyrių).
Vaisingumo ir ankstyvo embriono vystymosi tyrime žiurkėms atazanaviras pakeitė rujos ciklą, bet neturėjo įtakos poravimuisi ir vaisingumui. Žiurkėms ir triušiams teratogeninio veikimo nestebėta, duodant motinai toksiškas dozes. Vaisingoms triušėms duodant 2-4 kartus didesnes dozes už tas, kurios buvo duodamos atliekant galutiniame embriono vystymosi tyrimą, buvo stebimi dideli skrandžio ir žarnyno pakenkimai pastipusioms ar stimpančioms patelėms. Vertinant žiurkių pre- ir postnatalinį išsivystymą, atazanaviras sukėlė laikiną kūno svorio sumažėjimą jaunikliams, kai motinoms buvo duotos toksinės dozės. Bendra atazanaviro ekspozicija, duodant jį triušių patelėms nėštumo metu toksinėmis dozėmis buvo tokia pat ar šiek tiek didesnė negu žmonėms vartojant 400 mg dozę vieną kartą per parą.
Atazanaviras Ames reversinės mutacijos neveikė, bet sukėlė chromosomų aberacijas in vitro tiek sužadinus, tiek ir neskatinant metabolizmo. In vivo tyrimuose su žiurkėmis atazanaviras nesužadino mikrobranduolių kaulų čiulpuose, taip pat nebuvo stebėta DNR pažeidimo dvylikapirštėje žarnoje (comet tyrimas) ar nenumatyto kepenų DNR atitaisymo plazmoje. Koncentracijos audiniuose buvo didesnės už klastogenines in vitro.
Ilgalaikiuose atazanaviro karcinogeniškumo tyrimuose su pelėmis ir žiurkėmis padidėjęs gerybinių kepenų adenomų atvejų skaičius buvo stebimas pelių patelėms. Panašu, kad padidėjęs gerybinių kepenų adenomų skaičius pelių patelėms buvo antrinis dėl citotoksinių kepenų pokyčių, pasireiškiančių pavienių ląstelių nekroze. Manoma, kad tai nėra susiję su žmonėmis, kai vaistas vartojamas numatytomis terapinėmis dozėmis. Tumorogeninių darinių pelių ir žiurkių patinams nerasta.
Atazanaviras padidino jaučio ragenos padrumzlėjimą in vitro akies sudirginimo tyrime; tai rodo, kad tiesiogiai kontaktuojant su akimi vaistas gali dirginti.
6.FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas
Kapsulės turinys Krospovidonas
Laktozė monohidratas Magnio stearatas
Kapsulės apvalkalas (150 mg ir 200 mg)
Želatina
Indigotinas (E132)
Titano dioksidas (E171)
Kapsulės apvalkalas (300 mg)
Želatina
Indigotinas (E132)
Titano dioksidas (E171)
Raudonasis geležies oksidas (E172)
Geltonasis geležies oksidas (E172)
Spaustuviniai dažai Šelakas
Juodasis geležies oksidas (E172)
Propilenglikolis (E1520)
Koncentruotas amoniako tirpalas (28%)
6.2Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3Tinkamumo laikas
2 metai.
6.4Specialios laikymo sąlygos
Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys
OPA/Al/PVC-Al lizdinės plokštelės.
Kiekvienoje pakuotėje yra 60 ir 60x1 kapsulių (150 mg ir 200 mg pakuotės).
Kiekvienoje pakuotėje yra 30, 30x1, 60 ir 90 kapsulių (300 mg pakuotė).
Baltas DTPE buteliukas uždarytas vaikų sunkiai atidaromu polipropileno uždoriu.
Kiekvienoje pakuotėje yra 60 kapsulių (150 mg ir 200 mg pakuotės).
Kiekvienoje pakuotėje yra 30 ir 3x30 kapsulių (300 mg pakuotė).
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
7.REGISTRUOTOJAS
Teva B.V.
Swensweg 5
2031 GA Haarlem
Nyderlandai
8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
Atazanavir Teva 150 mg Lizdinė plokštelė: N60 - LT/1/15/3847/001 N60x1 - LT/1/15/3847/002 Buteliukas: N60 - LT/1/15/3847/003 | Atazanavir Teva 200 mg Lizdinė plokštelė: N60 - LT/1/15/3847/004 N60x1 - LT/1/15/3847/005 Buteliukas: N60 - LT/1/15/3847/006 | Atazanavir Teva 300 mg Lizdinė plokštelė: N30 - LT/1/15/3847/007 N30x1 - LT/1/15/3847/008 N60 - LT/1/15/3847/009 N90 - LT/1/15/3847/010 Buteliukas: N30 - LT/1/15/3847/011 N90 (3x30) - LT/1/15/3847/012 |
---|
9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA
Registravimo data 2015 m. gruodžio mėn. 10 d.
10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA
2015 m. gruodžio mėn. 10 d.
vvkt.ltIšsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje
II PRIEDAS
REGISTRACIJOS SĄLYGOS
A.GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
B.TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
A.GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)
TEVA Gyógyszergyár Zrt. (TEVA Pharmaceutical Works Private Limited Company)
Pallagi út 13
H-4042, Debrecen
Vengrija
arba
TEVA UK Ltd.
Brampton Road
Hampden Park, Eastbourne
BN22 9AG East Sussex
Jungtinė Karalystė
arba
Teva Operations Poland Sp. z.o.o
ul. Mogilska 80
31-546 Krakow
Lenkija
arba
TEVA PHARMA S.L.U.
C/C, n. 4, Poligono Industrial
Malpica, Zaragoza, 50016
Ispanija
arba
Teva Pharma B.V.
Swensweg 5
2031 GA Haarlem
Nyderlandai
arba
PLIVA Hrvatska d.o.o. (PLIVA Croatia Ltd.)
Prilaz baruna Filipovica 25
10000 Zagreb
Kroatija
arba
Merckle GmbH
Ludwig-Merckle-Straße 3
89143 Blaubeuren
Vokietija
arba
Merckle GmbH
Graf-Arco-Str.3
89079 Ulm
Vokietija
Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas.
B.TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
Receptinis vaistinis preparatas.
III PRIEDAS
ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS
A. ŽENKLINIMAS
INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS
KARTONO DĖŽUTĖ LIZDINĖMS PLOKŠTELĖMS
1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Atazanavir Teva 150 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 200 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 300 mg kietosios kapsulės
Atazanavirum
2.VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 150 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 200 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 300 mg atazanaviro.
3.PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
Sudėtyje yra laktozės. Daugiau informacijos pateikta pakuotės lapelyje.
4.FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE
Kietoji kapsulė.
150 mg
60 kietųjų kapsulių
60 x 1 kietoji kapsulė
200 mg
60 kietųjų kapsulių
60 x 1 kietoji kapsulė
300 mg
30 kietųjų kapsulių
30 x 1 kietoji kapsulė
60 kietųjų kapsulių
90 kietųjų kapsulių
5.VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)
Vartoti per burną. Kapsulę reikia nuryti sveiką.
Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.
6.SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
7.KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)
8.TINKAMUMO LAIKAS
Tinka iki mm/MMMM
9.SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS
Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
10.SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)
11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS
Teva B.V.
Swensweg 5
2031 GA Haarlem
Nyderlandai
12.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
Atazanavir Teva 150 mg
N60 - LT/1/15/3847/001
N60x1 - LT/1/15/3847/002
Atazanavir Teva 200 mg
N60 - LT/1/15/3847/004
N60x1 - LT/1/15/3847/005
Atazanavir Teva 300 mg
N30 - LT/1/15/3847/007
N30x1 - LT/1/15/3847/008
N60 - LT/1/15/3847/009
N90 - LT/1/15/3847/010
13.SERIJOS NUMERIS
Serija
14.PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA
Receptinis vaistinis preparatas
15.VARTOJIMO INSTRUKCIJA
16.INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU
atazanavir teva 150 mg
atazanavir teva 200 mg
atazanavir teva 300 mg
INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS
KARTONO DĖŽUTĖ BUTELIUKUI
1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Atazanavir Teva 150 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 200 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 300 mg kietosios kapsulės
Atazanavirum
2.VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 150 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 200 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 300 mg atazanaviro.
3.PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
Sudėtyje yra laktozės. Daugiau informacijos pateikta pakuotės lapelyje.
4.FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE
Kietoji kapsulė.
150 mg
60 kietųjų kapsulių
200 mg
60 kietųjų kapsulių
300 mg
30 kietųjų kapsulių
3 x 30 kietųjų kapsulių
5.VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)
Vartoti per burną.
Kapsulę reikia nuryti sveiką. Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.
6.SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
7.KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)
8.TINKAMUMO LAIKAS
Tinka iki mm/MMMM
9.SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS
Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
10.SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)
11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS
Teva B.V.
Swensweg 5
2031 GA Haarlem
Nyderlandai
12.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
Atazanavir Teva 150 mg
N60 - LT/1/15/3847/003
Atazanavir Teva 200 mg
N60 - LT/1/15/3847/006
Atazanavir Teva 300 mg
N30 - LT/1/15/3847/011
N90 (3x30) - LT/1/15/3847/012
13.SERIJOS NUMERIS
Serija
14.PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA
Receptinis vaistinis preparatas
15.VARTOJIMO INSTRUKCIJA
16.INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU
atazanavir teva 150 mg
atazanavir teva 200 mg
atazanavir teva 300 mg
INFORMACIJA ANT VIDINĖS PAKUOTĖS
BUTELIUKO ETIKETĖ
1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Atazanavir Teva 150 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 200 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 300 mg kietosios kapsulės
Atazanavirum
2.VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 150 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 200 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 300 mg atazanaviro.
3.PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
Sudėtyje yra laktozės.
4.FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE
Kietoji kapsulė.
150 mg
60 kapsulių
200 mg
60 kapsulių
300 mg
30 kapsulių
3 x 30 kapsulių
5.VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)
Kapsulę reikia nuryti sveiką.
Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.
6.SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
7.KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)
8.TINKAMUMO LAIKAS
Tinka iki mm/MMMM
9.SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS
Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
10.SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)
11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS
Teva B.V.
12.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
Atazanavir Teva 150 mg
N60 - LT/1/15/3847/003
Atazanavir Teva 200 mg
N60 - LT/1/15/3847/006
Atazanavir Teva 300 mg
N30 - LT/1/15/3847/011
N90 (3x30) - LT/1/15/3847/012
13.SERIJOS NUMERIS
Serija
14.PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA
Receptinis vaistinis preparatas
15.VARTOJIMO INSTRUKCIJA
16.INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU
MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ
LIZDINĖ PLOKŠTELĖ
1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Atazanavir Teva 150 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 200 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 300 mg kietosios kapsulės
Atazanavirum
2.REGISTRUOTOJO pavadinimas
Teva B.V.
3.TINKAMUMO LAIKAS
EXP mm/MMMM
4.SERIJOS NUMERIS
Lot
5.KITA
B. PAKUOTĖS LAPELIS
Pakuotės lapelis: informacija vartotojui
Atazanavir Teva 150 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 200 mg kietosios kapsulės
Atazanavir Teva 300 mg kietosios kapsulės
Atazanaviras
Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.
Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.Apie ką rašoma šiame lapelyje?
- Kas yra Atazanavir Teva ir kam jis vartojamas
- Kas žinotina prieš vartojant Atazanavir Teva
- Kaip vartoti Atazanavir Teva
- Galimas šalutinis poveikis
- Kaip laikyti Atazanavir Teva
- Pakuotė s turinys ir kita informacija
1.Kas yra Atazanavir Teva ir kam jis vartojamas
Atazanavir Teva yra vaistas nuo virusų (arba nuo retrovirusų). Jis priklauso vaistų, vadinamų proteazių inhibitoriais grupei. Šie vaistai veikia žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekciją neutralizuodami ŽIV dauginimuisi reikalingus baltymus. Jis veikia sumažindamas ŽIV kiekį Jūsų organizme, o tai savo ruožtu sustiprina imuninę sistemą. Tokiu būdu Atazanavir Teva sumažina ŽIV infekcijos sukeliamų ligų išsivystymo riziką.
Atazanavir Teva kapsulės gali būti vartojamos suaugusiesiems ir 6 metų bei vyresniems vaikams. Gydytojas Jums paskyrė Atazanavir Teva, nes esate užsikrėtęs ŽIV, kuris sukelia įgytą imunodeficito sindromą (AIDS). Jis paprastai yra skiriamas kartu su kitais vaistais nuo ŽIV. Jūsų gydytojas aptars su Jumis, koks vaistų derinys su Atazanavir Teva yra tinkamiausias.
Atazanavir Teva neišgydo ŽIV infekcijos. Jums gali ir toliau vystytis infekcijos ar kitos ligos, susijusios su ŽIV infekcija. Vartodami šį vaistą, Jūs vis dar galite užkrėsi ŽIV kitus žmones, nors rizika dėl efektyvaus antiretrovirusinio gydymo yra sumažėjusi. Pasitarkite su gydytoju dėl atsargumo priemonių, kad neužkrėstumėte kitų žmonių.
2.Kas žinotina prieš vartojant Atazanavir Teva
Atazanavir Teva vartoti negalima:
- jeigu yra alergija atazanavirui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų sutrikimas; Jūsų gydytojas ištirs kepenų ligos sunkumą prieš nuspręsdamas, ar Jūs galite vartoti Atazanavir Teva;
- jeigu vartojate bet kuriuos iš šių vaistų (žr. taip pat Kiti vaistai ir Atazanavir Teva):
- rifampiciną - tuberkuliozei gydyti vartojamą antibiotiką;
- astemizolą arba terfenadiną (paprastai vartojamus alergijai gydyti, šie vaistai gali būti įsigyjami be receptų); cisapridą (vartojamą esant gastroezofaginiam refliuksui, dar vadinamam rėmeniu); pimozidą (vartojamą šizofrenijai gydyti); chinidiną arba bepridilį (vartojamus širdies ritmui koreguoti); ergotaminą, dihidroergotaminą, ergonoviną, metilergonoviną (vartojamus galvos skausmui malšinti) bei alfuzoziną (vartojamą padidėjusiai prostatai gydyti);
Kartu su Atazanavir Teva negalima vartoti sildenafilio, kai pastarojo vartojama plaučių arterinei hipertenzijai gydyti. Sildenafilio taip pat vartojama erekcijos sutrikimui gydyti. Pasakykite gydytojui, jeigu erekcijos sutrikimui gydyti vartojate sildenafilio.
Jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų, tuojau pat praneškite savo gydytojui.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Kai kuriems žmonėms, vartojantiems Atazanavir Teva, reikia laikytis specialių atsargumo priemonių. Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Atazanavir Teva, įspėkite gydytoją, jeigu:
- sergate hepatitu B arba C;
- sergate A arba B tipo hemofilija;
- sergate cukriniu diabetu;
- Jums reikalinga hemodializė;
- vartojate geriamuosius kontraceptikus ("piliules") apsisaugoti nuo nėštumo;
- vartojate omeprazolo ar kitų protonų siurblio inhibitorių; arba famotidino ar kitų H2-receptorių blokatorių (kurie vartojami su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu susijusioms ligoms gydyti);
- pastebėjote pakitimų riebaliniame audinyje. Kūno riebalinio audinio persiskirstymas arba sumažėjimas gali atsirasti gydantis vaistais nuo retrovirusų.
Atazanavir Teva vartojantiems pacientams pastebėta inkstų akmenligės atvejų. Jeigu pasireiškia inkstų akmenligės požymių ar simptomų (šono skausmas, kraujo šlapime, skausmas šlapinantis), nedelsdami pasakykite savo gydytojui.
Kai kuriems pacientams, sergantiems pažengusia ŽIV infekcija (AIDS) ir anksčiau sirgusiems oportunistine infekcija, pradėjus gydytis nuo ŽIV, greitai gali pasireikšti anksčiau buvusių infekcijų uždegimo požymių ir simptomų. Manoma, kad šie simptomai susiję su pagerėjusiu organizmo imuninio atsaku, kuris leidžia organizmui kovoti su infekcijomis, kurios galėjo būti jame išlikusios, nesukeldamos akivaizdžių simptomų. Jeigu Jūs pastebėjote bet kokius infekcijos simptomus, nedelsdami pasakykite gydytojui. Pradėjus vartoti vaistų ŽIV sukeltai infekcinei ligai gydyti, be oportunistinių infekcijų Jums gali atsirasti ir autoimuninių sutrikimų (tai būklės, kurios pasireiškia imuninei sistemai atakuojant sveikus kūno audinius). Autoimuninės ligos gali pasireikšti praėjus daug mėnesių nuo gydymo pradžios. Jeigu pastebite bet kokius infekcijos simptomus ar kitokius simptomus, pavyzdžiui, raumenų silpnumą, silpnumą, prasidedantį nuo plaštakų ar pėdų ir plintantį į liemenį, greitą širdies plakimą, drebulį arba padidėjusį aktyvumą, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją dėl būtino gydymo.
Taikant kombinuotą antiretrovirusinį gydymą, kai kuriems pacientams gali atsirasti kaulų liga, vadinama kaulų nekroze (kaulų audinio žuvimas, atsiradęs sutrikus kraujo patekimui į kaulą). Tarp daugelio šios ligos rizikos veiksnių gali būti kombinuoto antiretrovirusinio gydymo trukmė, kortikosteroidų vartojimas, alkoholio vartojimas, stiprus imuniteto slopinimas, padidėjęs kūno masės indeksas (antsvoris). Kaulų nekrozės požymiai yra sąnarių sustingimas, skausmai (ypač klubų, kelių ir pečių sąnarių) ir pasunkėję judesiai. Jeigu pastebite kuriuos nors iš šių simptomų, pasakykite apie tai savo gydytojui.
Atazanavir Teva vartojantiems pacientams pasireiškė hiperbilirubinemija (padidėjusi bilirubino koncentracija kraujyje), kurios požymiai gali būti švelni odos ar akių gelta. Jei pastebėsite bet kurį iš šių požymių, pasakykite apie tai savo gydytojui.
Atazanavir Teva vartojantiems pacientams pastebėta sunkių odos bėrimo, įskaitant Stevens-Johnson sindromą, atvejų. Jeigu Jums atsirastų odos bėrimas, nedelsdami pasakykite gydytojui.
Jei pastebėsite pasikeitusį širdies plakimą (pakitusį širdies susitraukimų ritmą), pasakykite apie tai savo gydytojui.
Vaikams ir paaugliams
Atazanavir Teva kapsulių gali vartoti ne jaunesni kaip 6 metų ir vyresni vaikai, kurių kūno svoris yra mažiausiai 15 kg ir kurie gali nuryti kapsules (žr. skyrių „Kaip vartoti Atazanavir Teva“).
Atazanavir Teva vartojantiems vaikams gali reikėti stebėti jų širdies veiklą. Tai nuspręs Jūsų vaiko gydytojas.
Kiti vaistai ir Atazanavir Teva
Atazanavir Teva negalima vartoti kartu su tam tikrais vaistais. Šie vaistai išvardyti 2 skyriaus pradžioje
„Atazanavir Teva vartoti negalima“.
Yra ir kitų vaistų, kurių negalima vartoti kartu su Atazanavir Teva. Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui. Svarbiausia nurodyti šiuos:
- kitus ŽIV infekcijai gydyti skirtus vaistus;
- boceprevirą (vartojamą hepatitui C gydyti);
- sildenafilį, vardenafilį arba tadalafilį (vartojamą vyrų impotencijai (erekcijos sutrikimui) gydyti);
- jeigu kartu su Atazanavir Teva vartojate geriamųjų kontraceptikų („piliulių“), jų būtinai vartokite tiksliai, kaip nurodė Jūsų gydytojas, bei nepraleiskite nė vienos dozės vartojimo;
- bet kuriuos vaistus, vartojamus su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu susijusioms ligoms gydyti (pvz., antacidinius preparatus, H2-blokatorius ir protonų siurblio inhibitorius);
- kraujo spaudimą mažinančius, retinančius pulsą arba širdies ritmą koreguojančius vaistus;
- atorvastatiną, pravastatiną ir fluvastatiną (vartojamus cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti);
- salmeterolį (vartojamą bronchinei astmai gydyti);
- nevirapiną ir efavirenzą (vartojamus ŽIV gydyti);
- ciklosporiną, takrolimuzą ir sirolimuzą (vaistus, kurie slopina organizmo imuninę sistemą);
- kai kuriuos antibiotikus (rifabutiną, klaritromiciną);
- ketokonazolą, itrakonazolą ir vorikonazolą (vaistus nuo grybelio);
- varfariną (antikoaguliantą, skiriamą kraujo krešumui mažinti);
- karbamazepiną, fenitoiną, fenobarbitalį, lamotriginą (vaistus nuo epilepsijos);
- irinotekaną (vartojamą vėžiui gydyti);
- raminamuosius preparatus (pvz., švirkščiamą midazolamą);
- buprenorfiną (vartojamą priklausomybei nuo opioidų ir skausmui gydyti).
Kai kurie vaistai gali sąveikauti su ritonaviru, vaistu, vartojamu kartu su Atazanavir Teva. Svarbu įspėti gydytoją, jei į nosį ar inhaliacijomis vartojate flutikazoną ar budezonidą (alergijos simptomams ar astmai gydyti).
Atazanavir Teva vartojimas su maistu ir gėrimais
Svarbu, kad Atazanavir Teva vartotumėte kartu su maistu (valgant ar stipriai užkandžiaujant), kadangi tuomet organizmui lengviau rezorbuoti vaistą.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju. Taip pat nepamirškite su juo pasitarti dėl kūdikio žindymo. Atazanavir Teva vartojimo metu kūdikio žindyti negalima. Moterims, kurios infekuotos ŽIV, rekomenduojama nemaitinti krūtimi, nes virusas gali būti perduodamas su pienu.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Jei jaučiate galvos sukimąsi ar svaigulį, kreipkitės į gydytoją nedelsdami.
Atazanavir Teva sudėtyje yra laktozės
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių (pvz., laktozės), kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3.Kaip vartoti Atazanavir Teva
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją. Tada būsite tikri, kad šis vaistas yra efektyvus ir bus maža viruso rezistentiškumo jam susidarymo rizika.
Rekomenduojama Atazanavir Teva kapsulių dozė suaugusiesiems yra 300 mg vieną kartą per parą kartu su ritonaviro 100 mg vieną kartą per parą su maistu, derinant su kitais vaistais nuo ŽIV. Jūsų gydytojas gali pakoreguoti Atazanavir Teva dozę, priklausomai nuo kitų kartu vartojamų vaistų nuo ŽIV.
Vaikams (nuo 6 metų iki mažiau kaip 18 metų amžiaus): Jūsų vaiko gydytojas nurodys reikiamą vaisto dozę, remdamasis vaiko kūno svoriu. Atazanavir Teva kapsulių dozė vaikams apskaičiuojama pagal kūno svorį ir vartojama kartą per parą kartu su 100 mg ritonaviro bei kartu su maistu, kaip nurodyta toliau:
Kūno svoris (kg) | Atazanavir Teva dozė kartą per parą (mg) | Ritonaviro dozė* kartą per parą (mg) |
---|---|---|
Nuo 15 iki mažiau kaip 20 | 150 | 100 |
Nuo 20 iki mažiau kaip 40 | 200 | 100 |
Mažiausiai 40 | 300 | 100 |
*Gali būti vartojamos ritonaviro kapsulės, tabletės ar geriamasis tirpalas. |
Atazanavir Teva dozavimo rekomendacijų jaunesniems kaip 6 metų arba sveriantiems mažiau kaip 15 kg vaikams nėra.
Atazanavir Teva kapsules vartokite kartu su maistu (valgant ar stipriai užkandžiaujant). Nurykite kapsules jų nekramtydami. Neatidarykite kapsulių.
Ką daryti pavartojus per didelę Atazanavir Teva dozę?
Jeigu atsitiktinai išgėrėte daugiau Atazanavir Teva kapsulių, negu rekomendavo Jūsų gydytojas, iš karto kreipkitės į jį arba vykite į artimiausią ligoninę.
Pamiršus pavartoti Atazanavir Teva
Jeigu neišgėrėte vaisto laiku, išgerkite praleistą dozę kuo greičiau kartu su maistu, o kitą gerkite įprastu laiku. Jeigu atėjo laikas gerti kitą dozę, praleistos dozės negerkite. Palaukite ir kitą dozę išgerkite savo laiku. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti Atazanavir Teva
Atazanavir Teva vartojimo negalima nutraukti, nepasitarus su gydytoju.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją.
4.Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Gydant ŽIV, ne visada lengva nustatyti, ar šalutinis poveikis sukeltas atazanaviro, ar kitų kartu vartojamų vaistų, ar pačios ŽIV infekcijos. Pasakykite gydytojui apie bet kokius neįprastus savo sveikatos pokyčius.
Atazanaviro vartojusiems pacientams pasireiškė tokių žemiau nurodytų šalutinių reiškinių. Dažni (gali pasireikšti mažiau kaip 1 žmogui iš 10):
- galvos skausmas;
- akių gelta (akies baltymų pageltimas);
- vėmimas, viduriavimas, skrandžio skausmas ar diskomfortas (pilvo skausmas), pykinimas, virškinimo sutrikimas (dispepsija);
- odos ir (arba) akių pageltimas (gelta);
- bėrimas;
- kūno pokyčiai dėl riebalinio audinio persiskirstymo, kaupimosi ar netekimo (lipodistrofijos sindromas), stiprus nuovargio pojūtiss.
Nedažni (gali pasireikšti mažiau kaip 1 žmogui iš 100):
- gyvybei pavojingas nereguliarus širdies ritmas (torsades de pointes);
- rankų ir kojų tirpimas, silpnumas, dilgčiojimas ar skausmas (periferinė neuropatija);
- alerginė reakcija (padidėjęs jautrumas);
- organizmas negali normaliai pernešti cukraus iš kraujo (cukrinis diabetas);
- padidėj ęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemij a);
- neįprastas nuovargis ar silpnumas (astenija);
- kūno svorio sumažėjimas arba padidėjimas, anoreksija (apetito netekimas), apetito padidėjimas;
- depresija, nerimas, miego sutrikimas;
- sutrikusi orientacija, atminties praradimas (amnezija), galvos svaigimas, patologinis mieguistumas (somnolencija), nenormalūs sapnai;
- sinkopė (apalpimas), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija);
- dusulys (sutrikęs kvėpavimas);
- kasos uždegimas (pankreatitas), skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas), burnos gleivinės išopėjimas ir žaizdos (opinis stomatitas), skonio jutimo sutrikimas (dizgeuzija), meteorizmas (pilvo pūtimas), sausumas burnoje, vidurių pūtimas;
- kepenų uždegimas (hepatitas);
- stiprus odos ir kitų audinių patinimas, dažniausiai lūpų ar akių srityse (angioneurozinė edema);
- niežtintis bėrimas (dilgėlinė), neįprastas plaukų slinkimas ar silpnėjimas (alopecija), niežulys (niežėjimas);
- raumenų atrofija (raumenų sumažėjimas), artralgija (sąnarių skausmas), mialgija (raumenų skausmas);
- akmenų susidarymas inkstuose (nefrolitiazė), inkstų uždegimas (intersticinis nefritas), kraujas šlapime (hematurija), padidėjęs baltymo kiekis šlapime (proteinurija), padažnėjęs šlapinimasis (poliakiurija);
- padidėjusios krūtys vyrams (ginekomastija);
- krūtinės skausmas, negalavimas (prasta bendra savijauta), karščiavimas;
- nemiga (negalėjimas užmigti);
- sunkus odos bėrimas (alerginė reakcija, įskaitant bėrimą, padidėjusią kūno temperatūrą, kraujo tyrimų metu nustatomą padidėjusią kepenų fermentų koncentraciją, padidėjusį tam tikrų baltųjų kraujo ląstelių kiekį [eozinofiliją] ir (arba) padidėjusius limfmazgius) (žr. 2 skyrių).
- tulžies pūslės akmenligė ir tulžies pūslės uždegimas (tulžies pūslės sutrikimai).
Reti (gali pasireikšti mažiau kaip 1 žmogui iš 1 000):
- nereguliarus širdies ritmas (pailgėjęs QTc intervalas);
- nenormali eisena (pusiausvyros sutrikimas);
- patinimas (edema), dažnas ar nereguliarus stipriai juntamas širdies plakimas (palpitacija - širdies tvinkčiojimas);
- padidėjusios kepenys ir blužnis (hepatosplenomegalija);
- matomas skysčio susikaupimas po oda (bėrimas pūslėmis), odos bėrimas (egzema), kraujagyslių išsiplėtimas (vazodilatacija);
- alerginė reakcija, įskaitant pasireiškiantį sunkų odos bėrimą, padidėjusią kūno temperatūrą ir padidėjusius limfmazgius (Stevens-Johnson sindromas) (žr. 2 skyrių);
- raumenų gėla, raumenų skausmingumas ar silpnumas, atsiradę ne dėl fizinio krūvio (miopatija);
- inkstų skausmas.
Žmonėms, sergantiems A arba B tipo hemofilija, gali sustiprėti kraujavimas.
Gauta pranešimų apie cukraus kiekio padidėjimą kraujyje ir apie diabeto išsivystymą arba pasunkėjimą žmonėms, vartojantiems proteazių inhibitorius. Atazanaviro vartojantiems suaugusiems pacientams ir vaikams taip pat pastebėta neįprasto širdies ritmo atvejų.
Kai kuriems pacientams, vartojantiems vaistus nuo retrovirusų, pastebėta riebalinio audinio pakitimų. Šie pakitimai pasireiškia riebalų kaupimusi viršutinėje nugaros dalyje, sprande (buivolo kupra), krūtinės ir pilvo srityje (pilvelis). Riebalai gali išnykti nuo kojų, rankų ir veido. Šių pakitimų poveikis sveikatai šiuo metu dar nėra žinomas.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytoj arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nemokamu telefonu 8 800 73568 arba užpildyti interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius), nemokamu fakso numeriu 8 800 20131, el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, taip pat per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt). Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5.Kaip laikyti Atazanavir Teva
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės, buteliuko arba lizdinės plokštelės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6.Pakuotės turinys ir kita informacija
Atazanavir Teva sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra atazanaviras.
Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 150 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 200 mg atazanaviro.
Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra atazanaviro sulfato, atitinkančio 300 mg atazanaviro.
- Pagalbinės kapsulės turinio medžiagos yra krospovidonas, laktozė monohidratas, magnio stearatas.
Pagalbinės kapsulės apvalkalos medžiagos: 150 mg ir 200 mg - želatina, indigotinas (E132) ir titano dioksidas (E171); 300 mg - želatina, indigotinas (E132), titano dioksidas (E171), raudonasis geležies oksidas (E172) ir geltonasis geležies oksidas (E172).
Pagalbinės spaustuvinio rašalo medžiagos: šelakas, juodasis geležies oksidas (E172), propilenglikolis (E1520) ir koncentruotas amoniako tirpalas (28 %).Atazanavir Teva išvaizda ir kiekis pakuotėje
Atazanavir Teva 150 mg kietoji kapsulė yra neskaidri 1 dydžio kapsulė, kurios ilgis 19,4±0,3 mm, dangtelis tamsiai mėlynas, korpusas melsvas su juodu užrašu 150. Kapsulės turinys – gelsvi milteliai.
Atazanavir Teva 200 mg kietoji kapsulė yra neskaidri 0 dydžio kapsulė, kurios ilgis 21,7±0,3 mm, dangtelis ir korpusas mėlynos spalvos, ant korpuso juodas užrašas 200. Kapsulės turinys – gelsvi milteliai.
Atazanavir Teva 300 mg kietoji kapsulė yra neskaidri 00 dydžio kapsulė, kurios ilgis 23,3±0,3 mm, dangtelis raudonos spalvos, korpusas mėlynos spalvos, ant korpuso juodas užrašas 300. Kapsulės turinys – gelsvi milteliai.
(150 mg ir 200 mg pakuotės). Atazanavir Teva supakuotas į lizdines plokšteles tiekiamas po 60 ir 60 x 1 kapsulių.
(150 mg ir 200 mg pakuotės). Atazanavir Teva supakuotas į buteliukus tiekiamas po 60 kapsulių.
(300 mg pakuotė). Atazanavir Teva supakuotas į lizdines plokšteles tiekaimas po 30, 30 x 1, 60 ir 90 kapsulių
(300 mg pakuotė). Atazanavir Teva supakuotas į buteliukus tiekaimas po 30 ir 3 x 30 kapsulių
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Registruotojas ir gamintojas
Registruotojas
Teva B.V.
Swensweg 5
2031 GA Haarlem
Nyderlandai
Gamintojas
TEVA Gyógyszergyár Zrt. (TEVA Pharmaceutical Works Private Limited Company)
Pallagi út 13
H-4042, Debrecen
Vengrija
arba
TEVA UK Ltd
Brampton Road
Hampden Park, Eastbourne
BN22 9AG, East Sussex
Jungtinė Karalystė
arba
Teva Operations Poland Sp. z.o.o
ul. Mogilska 80
31-546 Krakow
Lenkija
arba
TEVA PHARMA S.L.U.
C/C, n. 4, Poligono Industrial
Malpica, Zaragoza, 50016
Ispanija
arba
Teva Pharma B.V.
Swensweg 5,
2031 GA, Haarlem
Nyderlandai
arba
PLIVA Hrvatska d.o.o. (PLIVA Croatia Ltd.)
Prilaz baruna Filipovica 25
10000, Zagreb
Kroatija
arba
Merckle GmbH
Ludwig-Merckle-Straße 3
89143, Blaubeuren
Vokietija
arba
Merckle GmbH
Graf-Arco-Str.3
89079 Ulm
Vokietija
Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.
UAB „Sicor Biotech“
Molėtų pl. 5
LT-08409 Vilnius
- Tel. + 370 5 266 02 03
- Šis vaistas EEE valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:
Belgija | Atazanavir Teva 150 mg (200 mg, 300 mg) capsules, hard |
Vokietija | Atazanavir-ratiopharm 150 mg (200 mg, 300 mg) Hartkapseln |
Danija | Atazanavir Teva |
Estija | Atazanavir Teva |
Ispanija | Atazanavir Teva 200 mg (300 mg) cápsulas duras EFG |
Suomija | Atazanavir Teva 150 mg ( 200 mg, 300 mg) kapseli, kova |
Prancūzija | Atazanavir Teva 150 mg (200 mg, 300 mg), gélule |
Airija | Atazanavir Teva 150mg (200 mg, 300 mg) capsules, hard |
Islandija | Atazanavir Teva 150 mg (200 mg, 300 mg) hylki, hart |
Italija | Atazanavir Teva 150 mg(200 mg, 300 mg) capsule rigide |
Latvija | Atazanavir Teva 150 mg (200 mg, 300 mg) cietās kapsulas |
Malta | Atazanavir Teva 150mg (200 mg, 300 mg) capsules, hard |
Nyderlandai | Atazanavirsulfaat Teva 150 mg (200 mg, 300 mg) capsules, hard |
Norvegija | Atazanavir Teva |
Lenkija | Atazanavir Teva |
Portugalija | Atazanavir Teva |
Rumunija | ATAZANAVIR TEVA 150 mg (200 mg, 300 mg) capsule |
Švedija | Atazanavir Teva |
Jungtinė Karalystė | Atazanavir Teva 150 mg (200 mg, 300 mg) Capsules, Hard |
- Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2015-12-10
- http://www.vvkt.lt/Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje .
Tarptautinis pavadinimas | Atazanaviras |
Vaisto stiprumas | 150mg |
Vaisto forma | kietosios kapsulės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/15/3847 |
Registratorius | Teva B.V., Nyderlandai |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2015.12.10 |
Vaistas perregistruotas |
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
I psichiatrinę ligoninę ateina dirbti jaunas gydytojas ir iškart patenka į komisiją, kuri nustato ar pasveiko ligoniai.Slaugytoja pakviečia ligonį prie vonios, pilnos vandens, ant kurios krašto stovi du puodeliai – vienas mažas, kitas didelis. Skyriaus vedėjas liepia ligoniui išpilti iš vonios vandenį. Šis ima mažą puodelį.
– Į palatą,– sako daktaras.
Lygiai tas pats kartojasi ir su kitais ligoniais. Jaunasis daktarėlis norėdamas pasirodyti ir sako:
– Tai iš ligoninės išleidžiate tik tada, kai paima didelį puodelį?
Skyriaus vedėjas:
– Ne, tik tada, kai iš vonios ištraukia kamštį.- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?