Aš pats sergu epilepsija nuo 16 metų, dabar man jau 22. Man dar pasisekė, priepuoliai ištinka tik miegant (nuo 01 iki 04 val.) ir trunka apie 5 - 10 min., o priepuoliai gan reti - į metus 1 - 2 priepuoliai.
Kaip šiandien pamenu savo tėčio veidą po galutinės diagnozės, vargšas vos laikėsi, matėsi, jog jam labai sunku (su juo buvau pas daktarą)... Bet mėnesio namiškiai, kiek pastebėjau, apsiprato, susitaikė... Bet jų miegas gretimam kambary pas...
Plačiau
Aš pats sergu epilepsija nuo 16 metų, dabar man jau 22. Man dar pasisekė, priepuoliai ištinka tik miegant (nuo 01 iki 04 val.) ir trunka apie 5 - 10 min., o priepuoliai gan reti - į metus 1 - 2 priepuoliai.
Kaip šiandien pamenu savo tėčio veidą po galutinės diagnozės, vargšas vos laikėsi, matėsi, jog jam labai sunku (su juo buvau pas daktarą)... Bet mėnesio namiškiai, kiek pastebėjau, apsiprato, susitaikė... Bet jų miegas gretimam kambary pasidarė it zuikio, kitą naktį, kai įvyksta priepuolis.
Neslėpsiu, buvo kilusių minčių ir savižudybei. Norėjau nutraukt artimiesiems tą vargą su manim, norėjosi tiesiog išnykt, PYKAU ANTT SAVĘS, jog sergu. Šiuo momentu, viską prisiminus, didelis gniužulas pakibo gerklėje...
Bet kai dabar pagalvoju, iš dalies gal ir gerai, kad ja susirgau. Pristabdė ji mane, privertė pažvelgt į save, apgalvot savo tolimesnius veismus. Tačiau ligos dėka teko atsisakyti išsvajotųjų IT studijų JAV, būtų priėmę, suteikę visas garantijas, o kainavę tik kelionės bilietas (laimėjai konkursą). Teko pasirinkti kitą variantą - studijuoti apželdinimą. Ir kas iš to - dabar neturiu darbo. Bet dabar pats savarankiškai tobulinuosi, kuriu svetaines, taisau kompiuterius. Dėl ligos atsisakiau ir merginos (gal ir kvailai tada pasielgiau), nenorėjau jos įtraukti į visa tai.
Bet dabar atsirado antra pusė, staiga. Ir visą laiką, kai esam kartu nebuvo jokio priepuolio (kartu 7 mėnesiai, priepuolis turėjo būti 1-2 buvimo kartu mėnesy. Turbūt suveikė tas šiltas jausmas viduje, nebesijauti toks vienas, bejėgis, gera vuje.

Jai pasakiau jau pirmą pažinties savaitę, jog sergu. Pasiūllau jai: "jei nebenori su manim turėti reikalų - pasakyk". Tiesą sakant - tikėjaus blogiausio, bet buvo atvirkščias rezultatas.

ATSIPRAŠAU, JOG TAI PAPASAKOJAU, TIESIOG NORĖJAU IŠSILIET.

Kalbant apie pagalbą žmogui, sergančiam epilepsija (naktine), yra tik vienas būdas - jei priepuolio metu jis ant nugaros - reikia jį paversti ant pruputį į šoną, bet ne visai, kad nesusikąstų liežuvio ir taip palaikyti kol praeis.
Negalima į burną kišti jokių daiktų (pvz. šaukšto). Žadinti taippat negalima - tegu nurimsta. Jei po priepuolio prabunda - duokite atsigerti vandens (patikėkit, burnoje nekoks skonis ir troškita), jei kelsis iš lovos - sunkiai vaikščios - priturėkite. Sergančiąjam vėl atsigulus - greitai užmiegama, o miegas būna itin saldus, tačiau ryte (bent jau iki pirtų) jaučiamas jėgų trūkumas.
P.S. ryte visai norisi valgyti, labiau nei paprastai.
P.S. įsigykite šiektiek platesnę lovą - mažiau tikimybęs iškristi ir susižeisti (pats tas sofa-lova - ir vietos mažai užima ir patogu).
Apie kitus galykus, kaip alkoholio vartojimą, blyksinčias šviesas ir t.t. neminėsiu - tai galioja ir kitoms epilepsijos formoms.
P.S. PASTEBĖJAU, KAI SUSINERVUOJI, AR BŪNA LABAI INTEMPTA DIENA IR SUSRŪKAI VIENĄ KITĄ VIDUTINIO STIPRUMO CIGARETĘ - GREIČIAU APRIMSTI (KĄ DARO NERVAVIMASIS IR T.T. AIŠKINT MANAU NEREIKIA), O APIE RŲKYMO ĮTALĄ - NIEKO NERAŠOMA (LIGOSA EIGAI).
Dar patarčiau nesėdėt užsidarius namuose. Daugiau judėjimo, fizinio darbo ir mažiau aplinkos erzinančio triukšmo. Tai tikrai gerina saviautą.

Pats asmeniškai mėgstu dirbti sunkesnį fizinį darbą. Man net malonumas, atsigaunu tiesiog. Nuo mažumės sportuoju (ir bėgioju) - liga beveik nieko nepakeitė, o savijauta nuo sporto nepasikeitė, tik reikia jaust save ir savo galimybes, nepersitempt. O DAKTARĖ PASAKĖ - JEI SAVIJAUTA NUO TO TIK GERESNĖ - PIRMYN, TIK JAUSK SAVE IR RIBAS.
JEI KAS NORI PASIKALBĖTI LIGOS TEMOMIS, REIKIA PRAKTIŠKO PATARIMO - PARAŠYKIT, VISADA PADĖSIU.

webscool6@gmail.com
Mažiau