Aukštikalnių liga
Nuo 3500 m virš jūros lygio gali prasidėti aukštikalnių liga. Šia liga gali susirgti visi, net ir labai gerai treniruoti ir sveiki žmonės. Požymiai: galvos skausmas, dažnas atsibudimas naktį, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, didelis bendras silpnumas, šlapimo išsiskyrimo sumažėjimas, vietiniai veido, rankų, kojų pabrinkimai, ypač ryte.
Gydymas. Likti kelias dienas toje pačioje aukštumoje. Keltis į kalnus – tik simptomams išnykus. Jeigu būklė sunkėja – leistis žemyn. Nuo galvos skausmo – aspirinas arba paracetamolis, negalima skirti migdomųjų, nes jie gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą.
Komplikacijos
Aukštikalnių liga ir plaučių edema. Ji nustatoma vienam asmeniui iš šimto, kylant į kalnus. Pasireiškia dusuliu judant, vėliau – ir ramybės tarpsniu, iš pradžių sausu kosuliu, kuris vėliau būna su skrepliais. Pastarieji būna balkšvi, vėliau rausvos spalvos, nes yra kraujo priemaišų. Prasideda karščiavimas, plaučiuose girdimi krepituojantys karkalai, veido cianozė. Didelė staigios mirties rizika.
Gydymas. Būtina nedelsiant leistis žemyn. Skirti 10 mg nifedipino (Adalate) po liežuviu arba 20 mg geriamojo, 4 mg arba 8 mg deksametazono į veną arba į raumenis.
Aukštikalnių liga ir smegenų edema. Klinikiniai požymiai: galvos skausmai, kurių neveikia analgetikai, vėmimas srove, ataksija, judesių koordinacijos sutrikimas, haliucinacijos ir koma. Didelė staigios mirties rizika.
Gydymas. Nedelsiant leistis žemyn. Žmogų guldyti į baro kamerą, kad būtų sumažintas spaudimas (1 valandą). Skirti 4–8 mg deksametazono į veną arba į raumenis, 10 mg nifedipino (Adalate), vėliau – po 12 val. adalato LP 20 mg.
Aukštikalnių ligos profilaktika
Lėtas kopimas į kalnus, pasikeliant 300–500 m per porą dienų. Pradedama nuo 3500 m virš jūros lygio. Vengti didelio fizinio aktyvumo kylant į kalnus ir stengtis aklimatizuotis palengva. Vartoti pakankamai skysčių. Jeigu staiga reikia pakilti į didesnį kaip 3000 metrų aukštį, išvakarėse reikia išgerti 125 mg arba 250 mg azetazolamido (Diamox) du kartus per dieną. Vaistus gerti 3 dienas iš eilės. Vaistas turi šalutinių poveikių, todėl prieš jį geriant reikia gerai susipažinti su vaisto anotacija.
Pagrindinės taisyklės, kurių negalima pamiršti:
- Visi simptomai, kurie atsiranda pasikėlus aukštai į kalnus, gali būti aukštikalnių ligos požymiai. Pavojinga juos priskirti prie kitos patologijos.
- Nepalikti žmogaus vieno, nes jo būklė gali labai staiga pablogėti.
Alvydas Laiškonis „Tropinės ir keliautojų ligos“, Kaunas, 2009