Adaptacijos sutrikimas

Tai subjektyvaus distreso ar emocijų sutrikimo būsena, pasireiškianti kuomet žmogui tenka prisitaikyti prie stresogeniškų gyvenimo pokyčių ar prie stresogeniškų gyvenimo įvykių. Taigi, sutrikimas atsiranda veikiant stresoriui (pvz.: išsiskyrimas, netektis, migracija) ir labai priklauso nuo individualaus jautrumo. Ši būsena paprastai sukelia socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus.


Adaptacijos sutrikimas atsiranda stipraus traumuojančio įvykio pasėkoje. Tokiems traumuojantiems įvykiams tradiciškai priskiriamos ypatingos situacijos: žmonių ar gamtos sukeltos katastrofos, karai, buvimas kito žmogaus mirties ar sužalojimo liudininku, rimtas nelaimingas atsitikimas ar avarija, buvimas išprievartavimo ar kitokio nusikaltimo auka. Tačiau negalima paneigti, kad panašūs simptomai atsiranda ir lengvesnių tačiau vis tiek smarkiai traumuojančių įvykių pasėkoje: skyrybos, parnerio neištikimybė, pirmo vaiko gimimas, sunki vaiko liga, artimo žmogaus mirtis, trauma ar sunki somatinė/psichinė liga, dalyvavimas teismo, tardymo procesuose. Iš anksto nustatyti, kaip į vieną ar kitą stresą reaguos asmuo, nelengva. Reakcijos pobūdis priklauso nuo asmenybės, praeityje įgytos patirties įveikti vieną ar kitą gyvenimo situaciją, nuo aplinkinių paramos.


Individualus jautrumas padidina adaptacijos sutrikimo stiprumą. Sutrikimas gali pasireikšti depresinė nuotaika, nerimo simptomais, susirūpinimu, nesugebėjimu susikaupti, planuoti ateities darbų, užbaigti pradėtus darbus, atlikti kasdienius buitinius darbus. Elgesio sutrikimai - tokie asmenys kartais būna nepastovių emocijų, dirglūs ar agresyvūs, ypač tai būdinga paaugliams. Šiai diagnozei būdinga tai, kad joks aprašytas simptomas nebūna labai ryškus ar vyraujantis. Vaikams šio sutrikimo  sudėtinė dalis neretai būna regresyvus elgesys, pvz., šlapinimasis į lovą, vaikiška kalba, pirštų čiulpimas. Svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis - dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai paprastai prasideda per mėnesį po srtesogeninio įvykio ar gyvenimo pokyčio, simptomai rečiau trunka kaip 6 mėnesius. Individualus jautrumas labiau padidina šio sutrikimo rizikos laipsnį.

Adaptacijos sutrikimų variantai:

·         AS su depresine nuotaika, klinikoje vyrauja lengvos depresijos simptomai.

·         AS su nerimu, klinikoje vyrauja nerimo simptomai.

·         AS su mišria nerimo ir depresine nuotaika

·         AS su elgsenos sutrikimu. Simptomams būdingas elgesys, kuris pažeidžia visuomenės normas ar pažeidžia kitų asmenų teises.

·         AS su mišriu emocijų ir elgsenos sutrikimu.

 


Diagnozė nustatoma įvertinus ryšius tarp:

·         Simptomų formos, turinio ir ryškumo;

·         Asmenybės ir anamnezės;

·         Srtesogeniško įvykio, situacijos, ar gyvenimo krizės.

Adaptacijos sutrikimo diagnostikos kriterijai.

·         Per 3 mėn. po streso (ų) pasireiškia  emocijų ir elgsenos sutrikimo simptomai.

·         Dėl simptomų:

·         asmuo jaučia stipresnį negu tikėtina distresą;

·         jam būna ryškiai sutrikusi socialinė ar kita akademinė veikla.

·         Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo kriterijai.

·         Šie simptomai nėra dėl sielvarto.

·         Pasibaigus stresui (ar jų pasekmėms), simptomai trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

 


Pagrindiniai gydymo tikslai yra palengvinti simptomus ir padėti žmogui grįžti prie įprastos jo gyvenimo veiklos. Pagrindiniai gydymo būdai yra psichoterapija ir medikamentinis gydymas.

Psichoterapijos pagalba siekiama stabilių teigiamų asmenybės pokyčių, kad susidūręs su problemomis pacientas galėtų geriau susidoroti su jomis, naudodamas tik savo paties galias. Siekiama, kad stresoriai, kurių pašalinti ar sumažinti negalima, kuo mažiau paveiktų paciento gyvenimą.

Gydymo tipai gali būti:

·         Elgesio terapija

·         Individuali psichoterapija

·         Šeimos terapija

·         Savitarpio  grupės

Medikamentinis gydymas rekomenduojamas tais atvejais, kai adaptacinio sutrikimo simptomai nemažėja taikant psichoterapiją 3 mėnesius. Tuo atveju vartojami raminamieji vaistai ar antidepresantai.

 


Nėra specifinės profilaktinės priemonės kaip išvengti adaptacijos sutrikimo. Svarbu laiku jį pastebėti ir pradėti gydymą. Labai svarbu laikytis gydytojo psichiatro, psichoterapeuto nurodymų. Svarbi šeimos, draugų parama.

Ligos aprašymą parengė gydytoja Raimonda Užkuraitytė


Anekdotai

archyvas