Cistitas (ūminis)

Ūminis cistitas- tai įvairių priežasčių (dažniausiai bakterinės kilmės patogenų) sąlygotas šlapimo pūslės uždegimas.


Šlapimo pūslės uždegimas gali pasitaikyti tiek vyrams, tiek moterims bet kuriame amžiuje, tačiau moterys, ypač jaunesnės nei 50 metų, cistitu serga apie 3 kartus dažniau negu vyrai. Manoma, kad 1/3 moterų bent kartą gyvenime turėjo šlapimo pūslės uždegimo simptomų. Tam reikšmės turi tai, kad moterų šlaplė yra trumpa ir ji yra arti makšties ir išangės, kur yra šlapimo pūslės uždegimą galinčių sukelti bakterijų. Dažniau cistitu serga moterys, turinčios lytinių santykių, ypač jei naudojamos kontraceptinės priemonės su spermicidais, pvz.:diafragma su spermicidu. Dėl apsunkinto šlapimo pūslės išsituštinimo nėštumo metu, nėščios moterys taip pat labiau linkusios sirgti cistitu. Moterims po menopauzės gali dažniau kartotis šlapimo pūslės uždegimai dėl estrogenų stokos suplonėjus makšties ir išorinių lytinių organų gleivinei.


Dažniausiai (apie 95proc. atvejų) ūminį cistitą sukelia iš žarnyno per  šlaplę  į šlapimo pūslę patekusios bakterijos. 80- 85 proc. nekomplikuoto cistito atvejų infekcijos sukėlėjas yra E.coli. Žymiai rečiau šlapimo pūslės infekciją gali sukelti kitos bakterijos, kaip  Staphylococcus saprophyticus, Klebsiella pneumonia, Proteus mirabilis, enterokokai.

Retai cistitą gali sąlygoti kitos priežastys, nei minėta bakterinė infekcija. Šlapimo pūslės uždegimą gali sukelti virusai, chlamidijos, mikobakterijos, grybeliai, šistosomos. Taip pat cistitas gali būti ne infekcinės kilmės: radiacinis(pvz.:vyrams  taikant radioterapiją prostatos vėžio gydymui), cheminis(pvz.: Ciklofosfamidas gali sąlygoti hemoraginį cistitą) ar autoimuninis(tarp žmonių, sergančių Krono liga, opiniu kolitu, reumatoidiniu artritu ar kitomis  autoimuninėmis ligomis cistitas pasitaiko dažniau).

Šlapimo pūslės uždegimo rizika didėja, jei žmogus serga akmenlige, cukriniu diabetu, esant padidėjusiai prostatai vyrams, įgimtoms šlapimo takų anomalijoms, šlapimo pūslės divetikulams,  atliekant šlapimo pūslės kateterizaciją ar instrumentinius šlapimo pūslės tyrimus, nesilaikant tinkamos higienos.


Kartais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms,cistitas gali nesukelti jokių simptomų, o šlapimo pūslės uždegimas atsitiktinai nustatomas dėl kitų priežasčių atliekant šlapimo tyrimą. Paprastai cistitas pasireiškia šlapinimosi sutrikimais: dažnas(kas 15-20min.) ir staigus noras šlapintis, šlapinantis jaučiamas skausmas ar deginimo pojūtis, gali pasireikšti dažnas šlapinimasis naktį. Skausmas ar deginimo pojūtis  jaučiamas gaktos srityje, neretai gali skaudėti nugaros apačią. Gana dažnai pacientai sako, jog nepaisnat didelio noro šlapintis, išsiskiria labai nedidelis šlapimo kiekis. Simptomai paprastai atsiranda per keletą valandų ar dienų. Daliai pacientų šlapimas gali būti drumstas, raudonas. Esant chlamidijų sukeltam cistitui, kartu gali pasirodyti pūlingų- gleivingų išskyrų iš makšties ar šlaplės.

Esant cistitui temperatūra paprastai nepadidėja. Jei esant minėtiems simptomams pacientas pradeda karščiuoti(>38oC), kartu pasireiškia pykinimas, vėmimas, šono skausmas, tuomet jau reiktų įtarti komplikuotą cistitą( infekcija pasiekė inkstus). Tokiu atveju reikia imtis intensyvesnės tyrimo ir gydymo taktikos.


Ūminis cistitas diagnozuojamas remiantis tipiniais ligos simptomais, ligonio apžiūra ir laboratorinių tyrimų duomenimis.

Įtariant cistitą, atliekmas vidurinės šlapimo porcijos tyrimas. Eant cistitui, šlapimo tyrime nustatoma leukocitų(>10leukocitų/mikrolitre), nitritų, hematurija(kraujas šlapime), bakteriurija(turi būti vienos rūšies didelis kiekis bakterijų).

Kad nustatyti, kokios bakterijos sukėlė šlapimo pūslės uždegimą ir bakterijų jautrumą antibiotikams, gali būti atliekamas šlapimo pasėlis ir antibiotikograma. Tačiau šlapimo pasėlis ir antibiotikograma neturi būti atliekami visiems nekomplikuotu cistitu sergantiems pacientams. Šie tyrimai atliekami,  jei įtariamas komplikuotas cistitas; nustatomi netipiški cistitui simptomai; jei pacientas gydomas esant persistuojantiems cistito simptomams ir ruošiamasi paskirti naują antibiotiką; jei infekcijos simptomai pasikartoja praėjus mažiau nei mėnėsiui po prieš tai buvusio cistito gydymo, kai nebuvo darytas pasėlis ir planuojama pradėti naują antibiotiką.

Jei gydytojas įtaria kitos kilmės nei bakterinį (virusinį, chlamidijų, mikobakterijų, grybelių ar kt. patogenų sukeltą) cistitą, jis gali paskirti papildomus tyrimus sukėlėjui nustatyti. Pavyzdžiui, chlamidijų sukeltą infekciją galima diagnozuoti atliekant  tiesioginės imunofluorescencijos, PGR ar kitus testus šiam mikroorganizmui nustatyti; mikobakterinė infekcija gali būti nustatyta atliekant tuberkulino mėginį, taip pat atlikus šlapimo pasėlį specialiose terpėse ar PGR testą.

Reikia atkreipti dėmėsį į tam tikras žmonių grupes, sergančias cistitu. Tai yra  vaikai, bet kurio amžiaus vyrai ir moterys, kurioms cistitai kartojasi daugiau nei 3 kartus per metus. Šiems pacientams svarbu ieškoti kitų galimų cistitą sąlygojančių priežasčių nei paprasta bakterinė infekcija. Todėl tokiais atvejais gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, KT ar MRT, intraveninė urograma šlapimo pūslės navikams, akmenims, polipams nustatyti; retrogradinė uretrografija gali būti naudinga diagnozuojant striktūras šlaplėje, ir  kiti tyrimai, kuriuos skiria gydytojai specialistai.


Sergant cistitu, reikia vartoti pakankamai daug skysčių. Kadangi dažniausiai cistitą sukelia anksčiau minėtos bakterijos, todėl nekomplikuoto cistito gydymas pradedamas skiriant šiuos mikroorganizmus veikiančius antibakterinius preparatus .  Antibakterinis gydymas tikslingas, kai nustatytas nekomplikuotas bakterinis cistitas ir šlapime yra leukociturija ir rasta nitritų. Tuomet  gali būti skiriamas gydymas Ciprofloksacinu, Trimetoprimu/Sulfametoksazoliu(3dienų ciklai) ar Nitrofurantoinu(5 dienų ciklai). Vyrams gydymas antibakteriniais vaistais tęsiamas ilgiau.

Esant komplikuotam cistitui prieš gydymą antibakteriniais vaistais  turėtų būti atliktas šlapimo pasėlis ir nustatytas mikrobų jautrumas antibiotikams. Komplikuotas cistitas gali būti gydomas didensėmis Ciprofloksacino ar Levofloksacino dozėmis. Jei šie  medikamentai neefektyvūs ar pacientas jų netoleruoja, gali būti skiriami antibiotikai(ceftriaksonas, aminoglikozidai) parenteraliai . Sulaukus pasėlio atsakymo, jei reikia, antibakterinis gydymas gali būti koreguojamas pagal antibiotikogramos rezultatus. Komplikuotas cistitas gydomas 7-14 dienų.

Jei nustatoma, kad cistito priežastis yra kita infekcija, nei dažniausiai pasitaikančios bakterijos, tuomet gydymas turi būti nukreiptas prieš specifinį sukėlėją. Pavyzdžiui, chlamidijų sukeltas cistitas gali būti gydomas doksiciklinu, azitromicinu ar kitu antibiotiku; mikobakterijų sukeltas cistitas gydomas prieštuberkulioziniais vaistais(pvz.: izoniazidas + rifampicinas+etambutolis ir/ar pirazinamidas).

Jei cistitą sąlygoja šlapimo nutekėjimą trigdančios priežastys(akmuo, navikas, striktūros ir kt.), tuomet prieš pradedant gydymą antibakteriniais vaistais pirmiausia reikia jas pašalinti. Tokiais atvejais gali tekti taikyti ir chirurginį gydymą.


Esant pasikartojančiam cistitui(2 ir daugiau ūminio nekomplikuoto cistito epizodų per pusę metų arba 3 ir daugiau epizodų per metus jauno amžiaus moterims ), moterims  rekomenduojama nenudoti spermicidų, diafragmų, iš karto pasišlapinti po lytinių santykių. Taip pat profilaktiškai gali būti skiriamas mažų dozių priešmikrobinio preparato (Trimetoprimas/Sulfametoksazolis) kursas. Pasikartojančio nekomplikuoto cistito profilaktikai jauno amžiaus moterims gali būti naudingos ir spanguolių sultys ar spanguolių ekstraktai.

Ligos aprašymą parengė: Gyd. Odeta Šepetienė


Anekdotai

archyvas