Hantavirusinė infekcija

Ūminė virusų sukeliama gamtinė židininė liga, kuriai būdinga bendra intoksikacija, trombohemoraginis sindromas ir inkstų pažeidimas.

 

Etiologija

 

Sukėlėjas yra virusas, priklausantis tam tikrai Bunyaviridae šeimos giminei. Jai priklauso Hantaan, Puumala, Seoul, Dobrava/Belgrade, Andes ir kiti virusai. Jie yra rutuliški, 85–110 μm, turi RNR.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Hantavirusai cirkuliuoja skirtingose geografinėse platumose. Hantaan virusas – Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Japonijoje. Puumala virusas – Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. Kitų hantavirusų randama beveik visame pasaulyje – Pietų Amerikoje, Centrinėje Afrikoje, Pietryčių Azijoje. Gamtoje viruso rezervuaras yra graužikai, kurie su seilėmis, šlapimu ir išmatomis jį išskiria į aplinką. Užkratas plinta lašiniu būdu per orą, tiesioginio sąlyčio būdu su graužikais arba užkrėstais daiktais. Yra tikimybė užsikrėsti valgant žaliąsias daržoves, užkrėstas graužikų. Daugiausia serga 16–50 metų vyrai, dažniausiai liepos–spalio mėnesiais.

 

Klinikiniai požymiai

 

Inkubacinis laikotarpis yra 2–42 dienos (dažniausiai apie 2 savaites). Yra dvi dažniausios ligos formos:

a) hemoraginė karštligė ir inkstų sindromas. Iš pradžių atsiranda karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, jos svaigimas, apetito stoka, ant veido ir kūno išplinta taškinis (petechinis) bėrimas. Vėliau prasideda tam tikros ligos fazės: hipotenzinė – mažėja kraujospūdis, nustatoma tachikardija. Jos trukmė kelios valandos–kelios dienos. Vėliau kraujospūdis atsigauna, bet prasideda inkstų nepakankamumo požymiai, hematurija, sumažėja šlapimo kiekis, kartais – visiška anurija. Šlapimo kiekis ima didėti, inkstų funkcija pagerėja. Ligonis ima labai gausiai šlapintis, net iki 3–6 litrų per parą. Sveikimo fazė gali tęstis kelias savaites, jos eiga priklauso nuo ją sukėlusio viruso rūšies;

 

b) hantavirusinis plaučių uždegimas. Ligos pradžia būna ūminė, prodrominiu laikotarpiu yra febrilus karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys ar dusulys, galvos skausmai. Vėliau mažėja kraujospūdis, atsiranda plaučių edema.

 

Diagnostika

 

Kraujyje būna leukocitozė, trombocitopenija, ilgesnis kraujavimo laikas, padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas. Šlapime daug baltymo, eritrocitų. Padidėja kreatinino ir kalio, o sumažėja natrio ir kalcio kiekis kraujyje. Diagnozė patvirtinama nustačius savitųjų IgM klasės antikūnų kraujyje.

 

Gydymas

 

Etiotropinio gydymo nėra. Kartais skiriama ribavirino, jeigu yra hantavirusinė infekcija ir hemoraginis sindromas. Detoksikacijai skiriama į veną gliukozės, elektrolitų tirpalų. Jeigu yra hemoraginės diatezės požymių – vikazolio, kraujo trombocitų masės ir kraujo plazmos. Jeigu yra inkstų funkcijos nepakankamumas, tikslinga hemodializė, o esant hipoksijai – oksigenoterapija.

 

Profilaktika

 

Svarbu naikinti graužikus, saugoti maisto produktus nuo graužikų. Dirbant žemės ūkio darbus būtina saugoti kvėpavimo takus nuo dulkių apsauginėmis kaukėmis. Skiepų nėra.

 

Svarbu žinoti:

 

  • Hantavirusinė liga yra dažniausiai inkstus ar plaučius pažeidžianti virusų sukeliama liga.
  • Šia liga galima užsikrėsti per kvėpavimo takus, rečiau – per maisto produktus.
  • Ligos diagnozė nustatoma ir patvirtinama IgM klasės antikūnais kraujyje.
  • Gydoma ribavirinu ir skiriamas simptominis gydymas.

 

Alvydas Laiškonis „Tropinės ir keliautojų ligos“, Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas