Kojų venų varikozė

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos riziką susirgti kojų venų varikoze didina sekantys veiksniai:

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydytojas diagnozuoja venų varikozę kruopščiai ištyręs pacientą ir nustatęs venų būklę. papildomai veninė kraujotaka įvertinama ultragarsinio tyrimo pagalba.

Ligos prevencija

Ligos esmė

Apibūdinimas
Kojų venų varikozė – mazginis arba maišelinis paviršinių kojų venų išsiplėtimas, sukeliamas venų vožtuvų nesandarumo.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos pradžioje išsiplečia paviršinės kojų, ypač blauzdų, odos venos. Progresuojant varikozei, vis labiau ima plėstis ir gilesnės, poodžio, venos. Varikozė plinta, pagal venų eigą susidaro gausūs dideli mazgai.

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Kas antras žmogus kenčia nuo vieno ar kito laipsnio varikozės. Apie 10% dirbančių žmonių venų varikozė apriboja darbingumą, ketvirtis jų patiria varikozės komplikacijas.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Esant giliųjų venų vožtuvų nesandarumui, kraujas iš kojų venomis sunkiau grįžta į širdį, užsistovi, didėja spaud . Šios plečiasi, pakinta jų struktūra, galiausiai susidaro mazgai, ilgainiui išplintantys pagal visą venos eigą. Ligą lemia dvi pagrindinės priežasčių grupės:
- įgimtos: venų sienelės audinio silpnumas, blogai išsivystęs raumeninis sienelės sluoksnis;
- įgytos: vožtuvų suirimas po buvusios giliųjų venų trombozės, giliųjų venų trauma ir kt.

 Riziką susirgti kojų venų varikoze didina sekantys veiksniai:

- nėštumas;
- antsvoris;
- venų užspaudimas iš išorės, pavyzdžiui ankštos, spaudžiančios kelnės ar sijonas;
- darbas stovint ar ilgalaikis sėdėjimas;
- kojų venų varikozė šeimoje;
- geriamų kontraceptikų vartojimas, rūkymas.

Ligos simptomai ir požymiai

Pradinėse ligos stadijose jokių nusiskundimų, išskyrus kosmetinį trūkumą, nebūna. Pažengusiai venų varikozei labai būdingas „pavargusių kojų“ reiškinys:
- sunkumas, tempimo jausmas kojose
- skausmas ilgai pastovėjus ar sėdint;
- patinimas dienos pabaigoje;
- mėšlungis naktimis.
Ilgainiui dėl ligos sutrinka veninė kraujotaka, todėl nukenčia audinių mityba. Vystosi sunkiai gyjančios opos.

Ligos gydytojas diagnozuoja venų varikozę kruopščiai ištyręs pacientą ir nustatęs venų būklę. Papildomai veninė kraujotaka įvertinama ultragarsinio tyrimo pagalba.

Gydymas
1. Konservatyvus:
- judėjimas, specialūs pratimai;
- kompresinė terapija bintavimu ar nešiojant specialias elastines kojines ar pėdkelnes;
- heparino gelis Lioton 1000, kuris pagerina kojų veninė kraujotaką ,mažina kojų sunkumą ir tinimą.Kojas reikėtų tepti 2-3 kartus per dieną, išspaudžiant 3-10 cm gelio.
- skleroterapija – varikozinių mazgų užkimšimas specialiomis medžiagomis;
- atsiradus blauzdų opoms, speciali tvarsliava. Kartais kartu su tvarsliava naudojami ir antibiotikai.
2. Chirurginis:
- venų perrišimas ir pašalinimas.
Pažymėtina, kad po skleroterapijos recidyvai (ligos pasikartojimas) būna apie pusei ligonių, po operacijos – iki 10%.

Ligos prevencija

Norint išvengti ar bent atitolinti kojų venų varikozę, svarbios profilaktinės priemonės, mažinančios veninį ir limfos sąstovį:
- kojų pakėlimas, raumenų mankšta, šalto vandens procedūros;
- elastinės pėdkelnės;
- heparino gelis Lioton 1000.

Ligos esmė

1. „Išsiplėtusios“ kojų venos.
2. Sunkumas, tempimo jausmas kojose.
3. Skausmas ilgai pastovėjus ar sėdint.
4. Patinimas dienos pabaigoje, mėšlungis naktimis.
5. Sunkiai gyjančių opų atsiradimas.