Panikos ataka



Apibūdinimas


Staigus didelės baimės priepuolis, kurį lydi išreikštos fiziologinės reakcijos organizme. Panikos atakos metu pasireiškiančios reakcijos gąsdina, tačiau fiziškai nėra pavojingos.


Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
 

Panikos sutrikimas diagnozuojamas kai panikos atakos kartojasi ir daugiau nei mėnesį išlieka nerimas dėl galimo atakos pasikartojimo, jos pasekmių, ar kai dėl panikos atakų ženkliai pakinta paciento elgesys.
 

Dažniausiai pažeidžiami asmenys


Panikos atakos yra gana dažnas reiškinys. Moterys panikos atakas patiria dažniau nei vyrai. Moterys, kurioms prasidėjo menopauzė, panikos atakos dažnesnės. Panikos sutrikimu suserga apie 2% žmonių. Panikos sutrikimas dažniausiai prasideda 20 – 30 metų asmenims. Jei šeimoje yra asmenų sirgusių panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu, rizika išsivystyti panikos atakai yra didesnė. Panikos sutrikimas 2 kartus dažniau pasitaiko tarp moterų ir gali būti susijęs su menstruaciniu ciklu.


Priežastys ir rizikos veiksniai


Organizmas automatiškai reaguoja į baimę ir paruošia žmogų pabėgti ar susidoroti su baimę sukėlusiu objektu. Panikos ataka išsivysto, kai ši “bėk arba kaukis” reakcija viršija normos ribas ar aktyvuojama tada, kai jos nereikia. Panikos atakos metu organizmas reaguoja taip, tarsi žmogus būtų susidūręs su gyvybei grėsminga situacija, nors realaus pavojaus ir nėra. Ši reakcija sukelia įspėjančius simptomus ir pojūčius.
Tikslios panikos atakų ir panikos sutrikimo priežastys nėra žinomos. Egzistuoja įvairios teorijos. Manoma, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų (neurotransmiterių) pusiausvyros sutrikimas gali lemti panikos atakos išsivystymą. Įtakos turi ir paveldimi veiksniai. Didesnę riziką susirgti panikos sutrikimu turi asmenys, kurių artimi giminaičiai sirgo panikos sutrikimu. Panikos atakų išsivystymui svarbus ir galvojimo būdas, didinantis nerimą ar įtampą, psichologiniai sunkumai.
Panikos atakų atsiradimą gali paskatinti:
- kai kurie vaistai (pvz. astmai gydyti skirti preparatai);
- nesaikingas rūkymas ar kofeino vartojimas;
- piktnaudžiavimas alkoholiu;
- kai kurie narkotikai (metamfetaminai, marihuana, kokainas, LSD);
- skydliaukės hiperfunkcija (hipertiroidizmas).


Simptomai ir požymiai


Panikos ataka apibūdinama kaip apibrėžtas intensyvios baimės ar diskomforto epizodas, kurio metu staiga išsivysto ir per 10 minučių pasiekia piką bent 4 iš žemiau išvardintų simptomų:
- intensyvaus, dažno širdies plakimo pojūtis;
- prakaitavimas;
- drebulys;
- oro trūkumo pojūtis;
- dusinimo pojūtis;
- skausmas ar diskomfortas krūtinėje;
- pykinimas ar diskomfortas pilve;
- galvos svaigimas, nestabilumo, apsvaigimo pojūtis, jausmas, kad tuoj nualpsi;
- derealizacija (nerealumo pojūtis) ar depersonalizacija (atsiskyrimo nuo savęs pojūtis);
- baimė išprotėti, prarasti kontrolę;
- baimė numirti;
- nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis;
- šalčio ar karščio pylimas.
Panikos atakos gali taip sutrikdyti, kad žmogus nepajėgia pasakyti kitiems, kas su juo vyksta. Panikos atakos metu pacientas gali atrodyti išsigandęs, drebėti dažnai ir negiliai kvėpuoti. Moterims dažniau pasitaiko simptomai susiję su kvėpavimu.
Dauguma pacientų galvoja, kad jiems išsivystė infarktas ir vyksta į priėmimo skyrių. Kiti bando ignoruoti simptomus nesuvokdami, kad tai panikos ataka.


Gydymas


Panikos atakų ir panikos sutrikimo gydymas yra ganėtinai efektyvus ir dauguma pacientų vėl įsitraukia į normalų kasdienį gyvenimą.
Medikamentai:
Gydytojas gali išrašyti antidepresantų ,akai pantai sertralino, paroxetino ar fluoxetino. Antidepresantai paprastai palengvina ar panaikina panikos atakos simptomus. Nerimui sumažinti gydytojas gali paskirti benzodiazepinų grupės preparatą, kaip antai klonazepamą, alprazolamą. Benzodiazepinų grupės vaistas gali būti paskiriamas vienas ar kombinuojamas su kitų grupių preparatais. Benzodiazepinų efektyvumas varijuoja. Nuo šios grupės vaistų, ypač vartojant ilgai ir didelėmis dozėmis, gali atsirasti priklausomybė, jie manote, kad jums atsirado priklausomybė benzodiazepinams, kreipkitė į gydytoją. Jokiu būdu staiga nenutraukite vaistų vartojimo.
Kognityvinė elgesio treapija:
Psichoterapijso seeansų metu išmoksite geriau suprasti panikos atakos simptomus ir išmoksite juos kontroliuoti. Kognityvinėje psichoterapijos dalyje išmoksite atpažinti veiksniu, provokuojančius panikos ataką. Biheivioristinė dalis apima metodus, kuriais kovojama su panikos atakos simptomais. Tokiais metodais gal ibūti kvėpavimo ir atsipalaidavimo technika.
 

Anekdotai

archyvas