Seborėjinis dermatitas



Apibūdinimas
Seborėjinis dermatitas yra dažnas odos susirgimas, kuris dažniausiai pasireiškia tose kūno vietose, kur gausu riebalų liaukų. Dermatitas – odos uždegimas.
 

Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kaip jau minėta, dermatitas linkęs apimti gausias riebalinių liaukų odos sritis. Dažniausiai bėrimas pasireiškia skalpo odoje, veide, viršutinėje krūtinės ląstos dalyje, nugaroje. Seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas.
 

Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Seborėjinis dermatitas vyrams būna šiek tiek labiau išreikštas. Seborėjinio dermatito pasireiškimo pikas yra apei 40-uosius gyvenimo metus. Vyresniems žmonėms jo išreikštumas sumažėja. Kūdikiamas seborėjinis dermatitas dažniausiai pasireiškia skalpo odoje (pieno šašas).
 

Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli seborėjinio dermatito išsivystymo priežastis nėra žinoma. Nustatyta keletas faktorių, turinčių įtakos dermatito atsiradimui. Pastebėta, kad asmenų, sergančių seborėjiniu dermatitu riebalų liaukos gamina didesnį riebalų kiekį. Be to, manoma, kad daliai pacientų riebalų liaukų sekrete kartu su bakterijomis auga ir grybelis – malasezija. Paskyrus priešgrybelinius vaistus paprastai gaunamas geras efektas. Bėrimo paūmėjimą skatina fizinis krūvis, nuovargis, kitos ligos, sezonų kaita, traumos (kasymas), emocinis stresas. Seborėjinis dermatitas gali dažniau pasitaikyti Parkinsono liga sergantiems asmenims.
 

Simptomai ir požymiai
Galimi simptomai ir požymiai:
- fragmentiškas pleiskanojimas ar stambesni pleiskanų šašai skalpo odoje;
- balkšvos ar gelsvos pleiskanos, kurios gali būti prisitvirtinę prie plauko kamieno;
- raudona, riebi oda, kurią dengia balkšų ar gelsvų pleiskanų sluoksniai;
- smulkūs rausvai rudi guzeliai;
- niežulys ar perštėjimas.
Dažniausiai seborėjinis dermatitas paveikia skalpo odą, bet gali pasireikšti odos raukšlėse, antakių odoje ar tarp antakių, nosies šonuose, už ausų, virš krūtinkaulio, kirkšnyse ir kartais pažastyse.
Neretai klinikinio pagerėjimo epizodai kaitaliojasi su dermatito paūmėjimu.
 

Gydymas
Išgydyti seborėjinio dermatito neįmanoma, tačiau gydant galima kontroliuoti simptomus ir požymius. Gydymas priklauso nuo odos tipo, būklės sunkumo ir dermatito lokalizacijos.
Seborėjiniam dermatitui skalpo odoje rekomenduojama rinktis be recepto parduodamus specialius šampūnus. Šampūne turėtų būti bent viena iš šių medžiagų:
- ketokonazolis;
- dervos;
- cinko piritionas;
- seleno sulfidas;
- salicilo rūgštis.
Šampūną naudokite kasdien, kol simptomai sumažėja, tada tuo šampūnu plaukite galvą 2- 3 kartųs per savaitę. Jei vienas šampūnas buvo efektyvus, tačiau ilgiau panaudojus jo poveikis sumažėjo, galite bandyti kitą šampūną.
Išmuilavus galvos odą, šampūną reikia palikti bent 5 minutes, kad veikliosios medžiagos spėtų atlikti savo darbą. Jei šampūnas ,naudojant keletą savaičių, nėra efektyvus, reikia kreiptis į dermatologą.
Gydant seborėjinį dermatitą ne skalpo odoje, siekiama sumažinti odos uždegimą ir pleiskanų formavimąsi. Priešgrybeliniai ir niežulį mažianantys preparatai gali padėti įveikti simptomus. Jei šios priemonės neefektyvios, gydytojas gali išrašyti vietiškai veikiančių kortikosteroidų ar priešgrybelinių preparatų.
Dar viena vaistų grupė – imunomoduliatoriai (takrolimas, pimekrolimas ir kt.) pasižymi priešuždegiminiu, antigrybeliniu poveikiu. Jie taip apt efektyvūs seborėjiniam dermatitui gydyti. Dėl neaiškaus šių preparatų poveikio imuninei sistemai, naudojant preparatus ilgą laiką, imunomoduliatoriai skiriami tada, kai kiti preparatai nepakankamai efektyvūs.
 

Anekdotai

archyvas