Žmonių amerikinė tripanosomozė (Šagaso liga)

Endeminė Trypanosoma cruzei sukelta liga, paplitusi Lotynų Amerikos šalyse.

 

Etiologija

 

Sukėlėjas Trypanosoma cruzei yra dviejų formų: tripomastigotai, kurių būna kraujyje. Tai užląsteliniai (eksliaceliuliariai), judrūs (15–20 m dydžio) ir amastigotai (2–3 m dydžio), kurie būna ląstelėse ir yra nejudrūs, neturi žiuželių.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Liga paplitusi Lotynų Amerikos šalyse. Jos rezervuaras yra naminiai ir ypač laukiniai gyvuliai. Pasaulyje šia liga 2003 metais sirgo apie 12 milijonų žmonių, kas metai registruojama apie 150–200 000 naujų atvejų.

Sukėlėją perneša įkasdamos Reduvida šeimos, Triatomina pošeimės blakės, kurių yra daug porūšių. Svarbiausios Triatoma infestans ir Rhodnius prolixus blakės, kurios dažniausiai perneša ligos sukėlėją. Dažniausiai tarp naminių gyvulių parazitą perneša šunys, katės ir smulkūs graužikai, o laukinių gyvūnų rūšių yra labai daug.

Ligos pernešėjas – blakė – įkanda žmogų ir išskiria sukėlėją per išmatas. Dažniausiai įkandamos gleivinės (akių, burnos) arba atviros kūno vietos. Jei po įkandimo žmogus pasikaso ir įtrina išskyrų į odą, įsiskverbimo vietoje sukėlėjas pasidaugina makrofaguose ir vėliau, virtęs judria tripomastigotine forma, krauju išplinta po tam tikrus organus: širdį, centrinę nervų sistemą, ir kt. Yra žinomi įgimti šios ligos atvejai, užsikrėtimas per kraujo perpylimus, organų persodinimą ir laboratorijose.

 

Klinikiniai požymiai

 

Ūminė fazė

 

Dažniausiai parazitas patenka per akies gleivinę, todėl atsiranda konjunktyvitas. Po keliolikos dienų inkubacijos parazitui pasidauginus, akis pabrinksta, būna raudona, patinimas neskausmingas. Būna dakriocistitas ir padidėja regioniniai limfmazgiai. Tai vadinama Romano simptomu. Jis patognominis šiai ligai, bet ne visada pasireiškia. Įkastoje vietoje oda parausta arba susidaro tariamasis furunkulas (šagoma).

Maždaug apie 90 % atvejų šagomos arba Romano simptomo nebūna, todėl ligą sunku diagnozuoti. Priešingai, kartais liga prasideda labai ryškiais klinikiniais požymiais – padidėja kepenys, blužnis bei regioniniai limfmazgiai, išberiama. Negydant, 3–10 % vaikų, jaunesnių negu 3 metai, miršta nuo ūminio miokardo ar meningoencefalito.

 

Lėtinė, arba ilga, ligos stadija prasideda praėjus dviem mėnesiams po užsikrėtimo. Ji trunka mėnesius ir metus, dviem trečdalių ligonių – visą gyvenimą. Šiai fazei būdinga organų hipertrofija, bet nėra klinikinių ligos požymių. Žmogus būna infekcijos rezervuaras.

 

Vėlyvosios komplikacijos

 

Miokarditas. Nustatoma apie 70 % ligonių, dažnai būna dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada. Vėliau atsiranda kardiomegalija, tipiškai – kairiosios širdies viršūnės aneurizma. Negydant sukeliamas širdies nepakankamumas ir ištinka mirtis.

 

Organų padidėjimas. Visi vidaus organai padidėja, bet ypač stemplė ir storoji žarna. Stemplės patologija trukdo nuryti maistą, o storosios žarnos išplitimas lemia išmatų susikaupimą ir žarnų nepraeinamumą.

 

Diagnostika

 

Sukėlėjui nustatyti daromi kraujo tepinėliai. Jie dažomi Gimzos būdu. Tačiau per pirmuosius tris ligos mėnesius parazitą sunku rasti. T. cruzei gali būti nustatomas smegenų skystyje. Tokiais atvejais naudojama audinių kultūra arba ieškoma sukėlėjo DNR PGR metodu. Imunofluorescencijos ir ELISA metodais ieškoma antikūnų. Šie metodai atliekami vienu metu, norint patvirtinti tikslią ligos diagnozę.

 

Gydymas

 

Skiriama nitrofuranų (Lampit) arba nitro-2-imidazolių (Radnil, Rockagan) grupių vaistų, kurie yra veiksmingi ūminę ligos fazę, bet mažai veikia išplitus ligai. Jų negalima skirti nėščiai moteriai dėl sunkių šalutinių poveikių – traukulių, periferinių neuritų, alerginių bėrimų.

 

Profilaktika

 

Vartojamos pernešėjus naikinančios priemonės, būtina kraujo perpylimų kontrolė ir visuomenės švietimas.

 

Svarbu žinoti:

  • Amerikinė tripanosomozė yra Pietų Amerikos endeminė liga.
  • Ligos perdavimas per pernešėjus, kartais kraujo perpylimu.
  • Vietinė šagoma (vienpusis akies patinimas), Romano simptomas būdingas pradinei ligos fazei.
  • Šagaso ligai būdingas miokarditas ir organų hipertrofija.
  • Ūminę ligos fazę sukėlėjas nustatomas mikroskopu tiriant kraujo tepinėlį, lėtinę – atliekamas serologinis tyrimas.
  • Gydoma nitrofuranais arba nitro-2-imidazoliais.

 

Alvydas Laiškonis „Tropinės ir keliautojų ligos, Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas