Plaučių arterijos tromboembolija

Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos riziką išsivystyti giliųjų kojų venų trombozei didina sekantys veiksniai:

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydytojas plaučių arterijos emboliją gali įtarti įvertinęs rizikos veiksnius, nustatęs giliųjų kojų venų trombozę, kruopščiai ištyręs pacientą, radęs dažną pulsą, žemą kraujospūdį, stetoskopu išgirdęs širdies ūžesį ir smulkius drėgnus karkalus plaučiuose. diagnozei patvirtinti atliekami sekantys tyrimai:

Ligos

Ligos prevencija


Plaučių arterijos tromboembolija


Ligos apibūdinimas

Plaučių arterijos tromboembolija - plautinio kamieno arba jo šakų vienkartinis ar pasikartojantis užsikimšimas krešuliais (embolais), dažniausiai atkeliavusiais iš giliųjų kojų ar dubens venų.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Kraujas iš kūno venų suteka į dešinį prieširdį, iš ten per triburį vožtuvą patenka į dešinį skilvelį. Širdžiai susitraukiant kraujas per vožtuvą patenka į plautinį kamieną ir keliauja į plaučius. Krešuliui užkimšus vieną iš plautinio kamieno šakų, kraujotaka į plaučius žymiai sumažėja, o patį kamieną – nutrūksta visiškai. Nors kvėpavimas nesustoja, jis tampa nebeefektyvus, nes deguonis nebepatenka į kraują.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Plaučių arterijos embolija – pavojingiausia giliųjų kojų venų trombozės komplikacija (žr. „Kojų venų trombozė“). Dažniausiai ją patiria ilgai gulintys, padidėjusį kraujo krešėjimą turintys pacientai.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Trombai venose susidaro sergant tromboflebitu (kuomet ryškus venų uždegimas) arba flebotromboze (be ryškesnės uždegiminės reakcijos). Krešulio susidarymą venose lemia kraujagyslės sienelės pažeidimas, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas.


Ligos riziką išsivystyti giliųjų kojų venų trombozei didina sekantys veiksniai:

- vyresnis amžius, nejudrumas, nutukimas;
- sunkios operacijos, ilgai užtrukęs lovos režimas, imobilizacija gydant kaulų lūžius;
- kojų venų varikozė, blauzdos opos, anksčiau buvusi venų trombozė;
- venų sienelių trauma (pvz., galūnių traumos atveju), įgimtas defektas, suspaudimas iš išorės (arterija, augliu);
- nėštumas;
- geriamų kontraceptikų vartojimas ir rūkymas (padidėja kraujo krešėjimas).


Ligos simptomai ir požymiai

Ligos eiga ir paciento būklės sunkumas priklauso nuo užkimštos plaučių kraujagyslės spindžio ir pakenkto plaučių ploto. Kuo stambesnis krešulys, tuo stambesnė kraujagyslė užkemšama, nukenčia didesnis plaučių plotas, simptomai ryškesni ir vystosi greičiau.
Įvykus masyviai plaučių arterijos embolijai vystosi ūminis plaučių ir širdies nepakankamumas. Jo eiga dažniausiai žaibiška - ligonis staiga ima dūsti, skundžiasi krūtinės, rečiau galvos, pilvo skausmu, pamėlynuoja, išpampsta kaklo venos, krenta arterinis spaudimas, gali atsirasti traukuliai, išnyksta sąmonė. Ligonio išgelbėti paprastai nebepavyksta.
Krešuliui užkimšus vidutinio stambumo plaučių arterijos šakas įvyksta plaučių infarktas. Atsiranda dusulys, dažnas kvėpavimas, šono (dažniausiai dešiniojo) skausmas. Prisidėjus infekcijai vystosi plaučių uždegimas (infarktpneumonija). Prasideda karščiavimas, atkosima kraujingų skreplių.
Plaučių mikroembolija pasireiškia, kuomet kartojasi embolizacija smulkiais krešuliais. Šie, užkimšę nedidelio spindžio plaučių kraujagysles, netrukus yra ištirpdomi, todėl simptomai neryškūs ir greitai išnyksta, bet gali kartotis. Dėl dirginimo sukeliamas trumpalaikis arterijų ir bronchų spazmas, pasireiškiantis priepuoliniu dusuliu, padažnėjusiu kvėpavimu ir širdies plakimu, odos melsvumu. Nemalonūs jutimai širdies plote, trumpalaikis dusulys, krūtinės ląstos skausmas kartojasi, nežymiai pakyla temperatūra, gali vystytis plaučių uždegimas.


Ligos gydytojas plaučių arterijos emboliją gali įtarti įvertinęs rizikos veiksnius, nustatęs giliųjų kojų venų trombozę, kruopščiai ištyręs pacientą, radęs dažną pulsą, žemą kraujospūdį, stetoskopu išgirdęs širdies ūžesį ir smulkius drėgnus karkalus plaučiuose. diagnozei patvirtinti atliekami sekantys tyrimai:

- elektrokardiografija (EKG) – nustatomi elektrinio širdies aktyvumo pokyčiai;
- echokardioskopija – matomi širdies struktūros pakitimai;
- krūtinės ląstos rentgenografija – sprendžiama apie širdies ir jos dalių dydžio pokyčius;
- kiti radiologiniai tyrimai - kompiuterinė kontrastinė tomografija, selektyvi angiopulmografija, plaučių infuzinė scenografija (nustatoma tiksli embolijos vieta);
- D-dimerai kraujyje – nustatomas krešulio irimo metu susidarančių medžiagų kiekis.


Ligos

Gydymas
Gydymo intensyvumas priklauso nuo būklės sunkumo. Masyvios embolijos atveju taikoma deguonies terapija, krešulio tirpdymas specialiomis medžiagomis (trombolizė), kraujo krešėjimo mažinamas heparinu. Stambius embolus mėginama pašalinti specialiais zondais, kurie įvedami per veną. Esant vidutinei ar mikro embolijai, taikomas gydymo kursas heparinu, vėliau – geriamais krešėjimą mažinančiais medikamentais (pvz., varfarinu).


Ligos prevencija

Ilgai gulint ar kitais padidintos rizikos atvejais būtina naudoti kompresinės terapijos priemones (specialias kojines, elastinį bintą). Po operacijos svarbu skatinti ligonį kuo anksčiau pradėti vaikščioti, mažinti kraujo krešėjimą. Esant dideliam embolijos pavojui, grėsmingos giliųjų kojų venų trombozės atveju, į apatinę tuščiąją veną implantuojami apsauginiai filtrai („skėčiai“).

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000

Plaučių arterijos tromboembolija | Pasveik.lt