Šlapimo nelaikymas

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui, sukeliantis medicininių, socialinių, higienos problemų.


Skiriami keli šlapimo nelaikymo tipai:

  1. Įtampos šlapimo nelaikymas- šlapimo ištekėjimas fizinio krūvio metu, moterims kosint, čiaudint, bėgant, sportuojant, einant ar net ramybės būklėje be noro šlapintis. Moteris šlapimo nelaiko, kai fizinės įtampos metu šlapimo pūslės spaudimas viršija šlaplės vidinį spaudimą.
  2. Dirglioji šlapimo pūslė (imperatyvusis šlapimo nelaikymas). Ši šlapimo nelaikymo rūšis, nustatoma toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis. Tokiais atvejais pūslė susitraukinėja nevalingai, ir žmogus jaučia nuolatinį ir nevalingą norą šlapintis, pvz., girdėdamas tekantį vandenį, nespėja atrakinti durų, savaime ir kt.
  3. Mišrus šlapimo nelaikymas - tai pirmų dviejų tipų derinys.
  4. Paradoksinis šlapinimasis. Persipildžius šlapimo pūslei šlaplės raukai nepajėgia sulaikyti šlapimo tekėjimo. Šiai grupei galima priskirti asmenis, kuriems dėl įvairių ligų sumažėja šlapimo pūslės talpa (įgimtos anomalijos, ūminiai ir lėtiniai šlapimo takų uždegimai).
  5. Neurogeninis šlapimo nelaikymas, jį lemia reguliacijos sutrikimai dėl stuburo smegenų traumų, sergant periferinėmis ir centrinės nervų sistemos ligomis, esant įgimtų anomalijų.
  6. Pooperacinis šlapimo nelaikymas. Pasireiškia jei operacijos metu pažeidžiami šlaplės raukai, šlapimas nebesulaikomas išteka.
  7.  


Moterys serga du kartus dažniau negu vyrai. Apytikriais duomenimis Lietuvoje apie 300 tūkst. moterų, vargina šlapimo nelaikymas. Per metus į Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos MK kreipiasi maždaug 15 tūkst. moterų, iš jų apie 15 proc. skundžiasi šlapimo nelaikymu. Ši liga vargina maždaug kas antrą 50-metę, kurioms ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Kas 5–6-tą trisdešimtmetę. Sulaukusių 80-ties –šlapimo nelaikymas vargina beveik 80 proc. moterų.


Rizikos veiksniai:

·         Vyresnis amžius,

·         Gimdymai,

·         Menopauzė,

·         Šlapimo takų ligos,

·         Pilvo ertmės operacijos,

·         Nervų sistemos ligos (insultas, stuburo traumos, parkinsonizmas),

·         Diabetas,

·         Padidėjusio kraujo spaudimo liga,

·         Alzheimerio liga,

·         Nutukimas,

·         Rūkymas,

·         Kavos, alkoholio, dirbtinių saldiklių vartojimas, sunkios sąnarių ligos ir t.


Dažniausios priežastys:

1.       Susilpnėję dubens dugno raumenys (po gimdymų, menopauzės periodu),

2.       Padidėjus kūno svoriui (>20 proc. antsvoris),

3.       Šlaplės nepakankamumas (nepavykusių šlapimo nelaikymo koreguojamųjų operacijų, spindulinio gydymo, stuburo smegenų pažeidimų, neurologinės ligos )

4.       Anatomiškai pakitusi šlapimo takų padėtis,

5.       Jungiamojo audinio silpnumas,

6.       Infekcija (cistitai, uretritai, tuberkuliozė),

7.       Navikiniai procesai šlapimo takuose,

8.       Raumenis atpalaiduojantys vaistai (miorelaksantai), pvz., prazosinas.

 


. Įtampos šlapimo nelaikymo atvejais moteris skundžiasi šlapimo nelaikymu kosint, čiaudint, einant, sportuojant, keliant sunkius daiktus ar būnant ramiai.

Dirgli šlapimo pūslė pasireiškia didele simptomų įvairove.

Dažniausiai sutinkami šie:
   • nesuvaldomas potraukis šlapintis,
   • dažnas šlapinimasis (>7 kartų per dieną),
   • naktinis šlapinimasis (daugiau kaip 1 kartą per naktį), 70 proc. atvejų

   • šlapimo nelaikymas kilus staigiam norui šlapintis,
   • kartu esantys krūvio šlapimo nelaikymo simptomai,
   • nevalingas šlapimo išsiskyrimas naktį
   • šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu.

Mišraus šlapimo nelaikymo atveju moteris vargina šlapimo nelaikymas fizinės įtampos metu ir dirglios šlapimo pūslės simptomai.

 


  1. Išsami anamnezė. Surenkama informacija apie mėnesinių ciklą, gimdymus, seksualinį gyvenimą, neurologinius sutrikimus, įgimtus urogenitalinės sistemos defektus, žarnyno ligas ir būklę, buvusias ginekologines ar mažojo dubens operacijas.
  2. Urologinė anamnezė. Išsamiai renkama anamnezė apie ŠN trukmę ir pobūdį, šlapinimosi dažnį, trukmę, kiekį. Vertinamas skysčių suvartojimas, žalingi įpročiai. Labai svarbu sužinoti, kaip buvo gydytas šlapimo nelaikymas praeityje.
  3. Užpildomas šlapinimosi dienoraštis. Pacientės prašoma keletą dienų valandomis rašyti: išgertų skysčių kiekį, kiek kartų šlapinosi ir pamatuotą šlapimo kiekį, žymėti nesulaikymo epizodus, šlapimo nelaikymą fizinio krūvio metu ir nevalingą įsakmų norą šlapintis bei šlapimo nesulaikymą.
  4. Įvertinamas kūno masės indeksas. Nutukimas yra tiesiogiai susijęs su šlapimo nelaikymu (KMI>30).
  5.  Neurologinis ištyrimas: psichikos būklės vertinimas, jutiminės funkcijos, sausgyslių gilieji refleksai, valingo sfinkterio susitraukimo įvertinimas, sfinkterio tonuso įvertinimas atliekamas, siekiant išsiaiškinti neurogeninę šlapimo nelaikymo kilmę.
  6. Išorinis ir vidinis ginekologinis ištyrimas. Vizualiai įvertinami išoriniai lytiniai organai, makšties epitelis (ar nėra estrogenų trūkumo). Lytinių organų padėtis vertinama gulint ir stovint: įvertinama priekinės, užpakalinės makšties sienelės ir makšties viršūnės padėtis. Stebima, ar nėra fistulių, uretros divertikulų. Atliekamas bimanualinis tyrimas: įvertinama gimdos padėtis, gimdos ir priedų matmenys.
  7. Laboratoriniai tyrimai. Klinikinis ir bakteriologinis šlapimo tyrimai yra normalūs.
  8. Endoskopiniai tyrimai. Cistoskopija, uretroskopija. Įvertinama šlapimtakių ir šlapimo pūslės jungtis kosulio, Valsalva (staigaus iškvėpimo metu stebimas šlapimo tekėjimas)testų metu. Paprastai pastebimas jungties hipermobilumas. Galima pastebėti divertikulus, fistules, auglius, akmenis, uždegimo sukeltus pakitimus.
  9. Specialūs testai ( įtampos, kosulio, medvilninio tamponėlio, Valsalva, įkloto)
  10. Urodinaminiai tyrimai. Tai efektyviausias metodas norint nustatyti šlapimo nelaikymo tipą. Tokiu būdu diagnozuojama šlapimo nelaikymo tipas ir skiriamas gydymas. Cistometrija – tyrimo metu nustatoma šlapimo pūslės talpa ir šlapimo pūslės raumens būklė. Urofloumetrija – tyrimo metu nustatomas šlapimo tėkmės greitis, stiprumas ir liekamojo šlapimo kiekis. Šlaplės slėgio matavimas atliekamas kai įtariamas šlaplės funkcijos nepakankamumas. Nustatoma šlaplės susitraukimo jėga.
  11.  


  1. Konservatyvus gydymas. Pirmiausia pacientei patariama atsikratyti antsvorio,mesti rūkyti, riboti nesaikingą kavos gėrimą.
  1. Fizinė terapija. Šlapimo pūslės elektrostimuliacija, Kėgelio pratimai (speciali tarpvietės raumenų mankšta) arba mankštos kompleksai.
  2. Medikamentinis gydymas. Vartojami vaistai slopinantys šlapimo pūslės susitraukimo jautrumą; didinantys audinių, lemiančių šlapimo ištekėjimą, atsparumą; mažinantys šlapimo išsiskyrimą.
  3. Chirurginis gydymas. Taikoma, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas. Šiuo metu literatūroje aprašoma daugiau kaip 200 įvairių operacijų būdų. Kokią techniką pasirinkti, priklauso nuo kiekvieno atvejo, kurį lemia pacientės šlapimo nelaikymo rūšis, taip pat chirurgo pasirinkimas.
  4.  

 


1. Svorio mažinimas. Antsvoris ir nutukimas skatina šlapimo nelaikymo epizodus, taigi, svorio kontrolė mažina šlapimo nelaikymo riziką
2.   Dubens raumenų stiprinimas. Kuo stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t.y. padeda sulaikyti šlapimą. Stiprinti juos patariama ne tik pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims, ypač iškart po gimdymo. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina kasdien atliekami Kėgelio pratimai. Jie atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis 10s ir po to juos atpalaiduojant. Pratimą kartoti 10–15 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3–4 (geriausiai 10) kartus per dieną. Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Atliekant tokius pratimus teigiamų rezultatų sulaukiama iki 95 proc. atvejų. Jeigu patiems nepavyksta atlikti šių pratimų, kreipkitės pagalbos į kineziterapeutą ar slaugytoją.

3.   Šlapimo pūslės treniravimas atliekamas didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Iš pradžių šlapinamasi kas dvi val., po to šis laikas ilginamas po 15 min.
4.   Vengti šlapimo pūslės dirginimo. Rekomenduojama sumažinti kavos gėrimą iki vieno puodelio per dieną, negerti gazuotų gėrimų, ypač su kofeinu, nerūkyti.
5.   Vidurių užkietėjimo profilaktika. Užtikrinti pakankamą vandens vartojimą – iki dviejų litrų per dieną, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, daug skaidulų turinčio maisto.
6.   Aktyvi fizinė veikla stiprina dubens raumenis, padeda atsikratyti antsvorio.

Ligos aprašymą parengė gydytoja Raimonda Užkuraitytė

 


Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000