Vėjaraupiai

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu, aptikęs tipišką bėrimą. galima nustatyti prieš virusą pasigaminusius antikūnus kraujyje, ar patį virusą rasti pūslelių skystyje.

Ligos prevencija


Apibūdinimas
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Sergant vėjaraupiais, pažeidžiama oda ir gleivinės, o vidaus organuose (kepenyse, inkstuose, plaučiuose, smegenyse) atsiranda smulkūs nekrozės (žuvusių audinių) židiniai su kraujosruvomis.
Nėščiajai susirgus nėštumo pradžioje – gresia persileidimas, o pabaigoje – liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Jei nėščioji užsikrečia 5-10d. iki gimdymo, jos organizme spėja pasigaminti antikūnai, pereinantys į vaisiaus kraują ir jį apsaugantys. Tuomet naujagimis serga lengva ligos forma.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai. Kadangi po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą - juosiančią pūslelinę.
Virusu užsikrečiama oro-lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant), per placentą (jei serga nėščioji) ar kontakto su sergančiu (tiek vėjaraupiais, tiek juosiančia pūsleline) asmeniu metu.


Ligos simptomai ir požymiai

Ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3sav. po užsikrėtimo. Iš pradžių jaučiamas bendras negalavimas, vaikas tampa neramus, irzlus. Pakyla temperatūra iki 37,5-38,5°C, išberia. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Jų būna ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, galūnių, burnos, lytinių organų gleivinės. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas niežti. Jei prisideda bakterinė infekcija ir bėrimas supūliuoja, lieka randai.
Juostinei pūslelinei būdingas odos paraudimas ir pūslelinis bėrimas pagal nervų eigą. Pūslelėms sudžiūvus atsiranda šašai, kuriems nukritus lieka pigmentacija (toje vietoje odos spalva skiriasi nuo aplinkinės).


Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu, aptikęs tipišką bėrimą. galima nustatyti prieš virusą pasigaminusius antikūnus kraujyje, ar patį virusą rasti pūslelių skystyje.


Gydymas
Sergantį vaiką būtina izoliuoti (neleisti į darželį, nevesti į lauką), kad neužkrėstų aplinkinių.
Kadangi vaistų prieš šį virusą nėra, taikomas simptominis gydymas:
- skiriami temperatūrą mažinantys vaistai;
- duodamas švelnus, lengvai virškinamas maistas;
- bėrimo elementai patepami specialiu vandeniniu dezinfekuojančiu skysčiu (spiritinis briliantinės žalumos tirpalas netinka, nes labai sausina, didina niežulį);
- jei išberta burnos gleivinė, skalaujama furacilinu, 1% kalio permanganato tirpalu).
Esant įvairioms komplikacijoms (smegenų, inkstų, širdies raumens, plaučių uždegimui, bėrimams supūliavus) skiriami papildomi medikamentai – antibiotikai, kortikosteroidai, prieštraukuliniai vaistai.


Ligos prevencija

Vengti kontakto su sergančiais, pasiskiepyti.
 

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000