Ligos apibūdinimas
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga apibūdinama pastoviu bronchų susiaurėjimu dėl lėtinio bronchito ir emfizemos. Lėtinis bronchitas apibūdinamas lėtiniu kosuliu 3 mėn per 2 paskutinius metus. Emfizena apibūdinama kaip nenormalus, nuolatinis plaučių oro erdvės padidėjimas dėl alveolių sienų suirimo.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga, pasireiškianti ne visiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri yra susijusi su nenormaliu plaučių uždegiminiu atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas ir dažnai progresuoja. LOPL taip pat sukelia ekstrapulmoninius pakitimus, kurie svarbūs paciento gyvenimo kokybei ir dažnai lemia pačios ligos prognozę. LOPL vystymasis paaiškinamas kvėpavimo takų pažeidimo (obstrukcinio bronchito) bei plaučių parenchimos destrukcijos (emfizemos) deriniu. Šie komponentai kiekvienam pacientui būna skirtingai išreikšti. Lėtinis uždegimas sąlygoja palaipsnį smulkiųjų kvėpavimo takų siaurėjimą bei struktūrinius jų pokyčius. Plaučių parenchimos destrukcija lemia sumažėjusią kvėpavimo takų galimybę likti atviriems iškvėpimo metu. Tai sąlygoja „oro spąstų“ atsiradimą. (VU Medicinos fakulteto vadovėlis "Šeimos medicina")
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kvėpavimo takai prasideda nosies ertme, toliau kryžiuojasi su virškinimo traktu, pereina į gerklę, trachėją, bronchus, bronchioles ir baigiasi alveolėmis. Alveolės – tai maišeliai sudaryti iš alveolinių ląstelių. Šalia alveolių eina kapiliarai, į juos pereina deguonis o iš jų anglies dvideginis. Dėka plaučių organizmas gauna gyvybei reikalingą deguonį.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
JAV 14 mln. žmonių serga LOPL, 12,5 mln. serga lėtiniu bronchitu, 1,7 mln. emfizema. Pasaulyje 1,2 mlrd. žmonių turi žalingų padarinių dėl rūkymo. Europoje 40 – 69 m. amžiaus grupėje 9% serga LOPL (80% vyrai). Pasaulyje 7,5% serga LOPL, lėtiniu bronchitu 6,4%, emfizema 1,8%. 3 iš 1000 vyrų ir 1 iš 1000 moterų dėl šios ligos miršta kasmet. Vyrai serga dvigubai dažniau nei moterys.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pažeidžiama tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek alveolės. Dėl lėtinio uždegimo leukocitai išskiria daug ardančių medžiagų bei dėl rūkymo metu išsiskyrusių laisvųjų radikalų žūsta plaučių audinys, suardomos ląstelės. Pastovus uždegimas sukelia bronchų sienelės sustorėjimą. Bronchų spindis dažnai užsikemša gleivėmis dėl padidintos jų produkcijos ir dėl epitelio nesugebėjimo išnešti (nunyksta jų plaukeliai). Šie pokyčiai kartu su alveolių atramos netekimu sukelia bronchų obstrukciją ir deguonies sutrikusį tiekimą organizmui.
Emfizema vystosi dėl rūkymo, alfa antitripsino stokos, dėl ko sunyksta pertvaros tarp alveolių ir susidaro iš alveolių kaip vienas didesnis maišelis, taip pat ir sumažėja plotas pro kurį deguonis patenka į organizmą. Šių reiškinių kombinacija ir sudaro LOPL.
Pagrindinė priežastis dėl ko atsiranda šie pakitimai yra rūkymas (20% rūkančių suserga LOPL, 90% turi padidintą riziką, be to rūkymas padidina kvėpavimo takų infekciją, astmos, vėžio riziką). Kiti faktoriai – oro tarša, bronchų padidintas jautrumas, alfa 1 antitripsino trūkūmas.
Ligos simptomai ir požymiai
Dauguma rūkančių LOPL surukydavo > 20 cigarečių per dieną, 20 metų, ir daugelį metų prieš ligą skundėsi kosuliu, skreplių atkosėjimu irretkarčiais dusuliu. Liga dažniausiai atsiranda 5-jame dešimtmetyje. Būdingas produktyvus kosulys, stiprėjantis rytais, atkosima daug bespalvių gleivių. Dusulys yra ryškiausias simptomas tačiau pradžioje nepasireiškia. Gali būti švokštimas. Paūmėjimų metu pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos požymiai, karščiavimas, suintensyvėja dusulys.
Ligai progresuojant, tarpai tarp paūmėjimų trumpėja ir gali ištikti dešniosios širdies pusės nepakankamumas, cianozė.
Dažnai būna apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, kurie blogina prognozę.
Diagnostika
Apžiūrint nustatomas padidėjęs kvėpavimo dažnis, į kvėpavimą įsijungia papildomi raumenys (įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys į tarpšonkaulinius tarpus, išryškėja kaklo raumenys), odos pamėlimas dėl deguonies trūkumo kraujyje, kūno patinimai, išsiplėtusios kaklo venos.
Auskutuojant plaučius nustatoma karkalų; būna susilpnėję kvėpavimo garsai, padidėjęs rezonansas perkutuojant, prailgėjęs iškvėpimas.
Laboratoriniai tyrimai
Kraujyje nustatoma eritrocitų pagausėjimas dėl deguonies stygiaus, hematokrito padidėjimas – vyrams >52%, moterims > 47%. Nustatomas alfa 1 antitripsinas jaunesnių nei 40 metų žmonių.
Skreplių tyrimas: skrepliai gleivėti, esant paūmėjimui skrepliai tampa pūlingi. Kartais daromas pasėlis, dažniausiai paūmėjimą sukelia streptococcus pneumoniae ir haemophilus influenzae.
Arterinio kraujo tyrimai: deguonies sumažėjimas, anglies dvideginio padidėjimas.
Instrumentiniai tyrimai
Krūtinės rentgenoskopija: nustatoma emfizema.
Kompiuterinė tomografija: leidžia tiksliau įvertinti plaučių emfizemą, bronchų susiarėjimus ir išsiplėtimus.
Plaučių funkciniai tyrimai: tai pagrindiniai tyrimai ligai nustatyti ir ligos sunkumui įvertinti. Spirometrija nustatoma negrįžtama bronchų obstrukcija.
Gydymas
Gydymo tikslas yra palaikyti normalią gyvenimo kokybę kasdien ir apsisaugoti nuo paūmėjimų.
Rūkymo nutraukimas yra pagrindinis gydymo komponentas. Tai padeda padaryti psichoterapija ir vaistai. Vaistai – tai nikotinas (pirmosiomis savaitėmis pasireiškia šalutinis poveikis – silpnumas, dirglumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, pyktis, depresija, miego sutrikimai, mieguistumas, tačiau vėliau išnyksta). Nikotinas gali būti kramtomos gumos pavidale (2 mg jei surūkoma mažiau nei pakelį per dieną, 4 mg surūkantiems daugiau nei pakelį per dieną, po 3 mėnesių dozė mažinama). Pleistrai, jie geriau toleruojami, sukelia tik vietinę reakciją, tačiau efektas būna kiek mažesnis nei gumos.
Antidepresantai (bupropionas, amitriptilinas). Naujausias vaistas yra Varenidine, jis jungiasi su nikotininiais receptoriais ir sumažina potraukį.
Vaistai veikiantys pačią ligą
Antiuždegiminiai vaistai: kortikosteroidai, dažniausiai inhaliuojami, kartais geriami (budenozidas, flutikazonas, prednizolonas), kromolinai.
Bronchus plečiantys vaistai: beta2 agonistai - salbutamolis, formaterolis; metilksantinai – eufilinas; anticholinerginiai – ipratropijaus bromidas.
Paūmėjimams skiriami antibiotikai (amoksicilinas, cefakloras, trimetoprimas su sulfametoksazoliu, azitromicinas), gleives skystinantys (n - acetilcisteinas).
Deguonies terapija (nešiojami deguonies aparatai, paūmėjimų metu).
Esant progresavusiai ligai atliekamos plaučių tūrio mažinimo operacijos, spontaninio pneumatorakso prevencija, plaučių transplantacija.
Dieta: svarbus atitinkamas maitinimas, nes sergant LOPL netenkama daug svorio, tai blogos prognozės požymis. Svarbu optimali tolesnė priežiūra, šeimos gydytojo konsuktacijos, reabilitacija.
Prognozė: tai nepagydoma liga, tačiau eiga, išgyvenamumas priklauso nuo ligos sunkumo, nuo metimo rūkyti bei režimo laikymosi.
24% susirgusių miršta paūmėjimų metu, jei >65 metų - 50%.
Ligos prevencija
Nerūkyti.
Esmė
Kosulys;
Pastovus dusulys;
Skreplių atkosėjimas;
Rūkymas.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
Ligos apibūdinimas
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga apibūdinama pastoviu bronchų susiaurėjimu dėl lėtinio bronchito ir emfizemos. Lėtinis bronchitas apibūdinamas lėtiniu kosuliu 3 mėn per 2 paskutinius metus. Emfizena apibūdinama kaip nenormalus, nuolatinis plaučių oro erdvės padidėjimas dėl alveolių sienų suirimo.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga, pasireiškianti ne visiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri yra susijusi su nenormaliu plaučių uždegiminiu atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas ir dažnai progresuoja. LOPL taip pat sukelia ekstrapulmoninius pakitimus, kurie svarbūs paciento gyvenimo kokybei ir dažnai lemia pačios ligos prognozę. LOPL vystymasis paaiškinamas kvėpavimo takų pažeidimo (obstrukcinio bronchito) bei plaučių parenchimos destrukcijos (emfizemos) deriniu. Šie komponentai kiekvienam pacientui būna skirtingai išreikšti. Lėtinis uždegimas sąlygoja palaipsnį smulkiųjų kvėpavimo takų siaurėjimą bei struktūrinius jų pokyčius. Plaučių parenchimos destrukcija lemia sumažėjusią kvėpavimo takų galimybę likti atviriems iškvėpimo metu. Tai sąlygoja „oro spąstų“ atsiradimą. (VU Medicinos fakulteto vadovėlis "Šeimos medicina")
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kvėpavimo takai prasideda nosies ertme, toliau kryžiuojasi su virškinimo traktu, pereina į gerklę, trachėją, bronchus, bronchioles ir baigiasi alveolėmis. Alveolės – tai maišeliai sudaryti iš alveolinių ląstelių. Šalia alveolių eina kapiliarai, į juos pereina deguonis o iš jų anglies dvideginis. Dėka plaučių organizmas gauna gyvybei reikalingą deguonį.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
JAV 14 mln žmonių serga LOPL, 12,5mln serga lėtiniu bronchitu, 1,7 mln emfizema. Pasaulyje 1,2 mlrd žmonių turi žalingų padarinių dėl rūkymo. Europoje 40 – 69 m amžiaus grupėje 9% serga LOPL (80% vyrai). Pasaulyje 7,5% serga LOPL, lėtiniu bronchitu 6,4%, emfizema 1,8%. 3 iš 1000 vyrų ir 1 iš 1000 moterų dėl šios ligos miršta kasmet. Vyrai serga dvigubai dažniau nei moterys.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pažeidžiama tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek alveolės. Dėl lėtinio uždegimo leukocitai išskiria daug ardančių medžiagų bei dėl rūkymo metu išsiskyrusių laisvųjų radikalų žūsta plaučių audinys, suardomos ląstelės. Pastovus uždegimas sukelia bronchų sienelės sustorėjimą. Bronchų spindis dažnai užsikemša gleivėmis dėl padidintos jų produkcijos ir dėl epitelio nesugebėjimo išnešti (nunyksta jų plaukeliai). Šie pokyčiai kartu su alveolių atramos netekimu sukelia bronchų obstrukciją ir deguonies sutrikusį tiekimą organizmui.
Emfizema vystosi dėl rūkymo, alfa antitripsino stokos, dėl ko sunyksta pertvaros tarp alveolių ir susidaro iš alveolių kaip vienas didesnis maišelis, taip pat ir sumažėja plotas pro kurį deguonis patenka į organizmą.
Šių reiškinių kombinacija ir sudaro LOPL.
Pagrindinė priežastis dėl ko atsiranda šie pakitimai yra rūkymas (20% rūkančių suserga LOPL, 90% turi padidintą riziką, be to rūkymas padidina kvėpavimo takų infekciją, astmos, vėžio riziką).
Kiti faktoriai – oro tarša, bronchų padidintas jautrumas, alfa 1 antitripsino trūkūmas.
Ligos simptomai ir požymiai
Dauguma rūkančių LOPL surukydavo > 20 cigarečių per dieną, 20 metų, ir daugelį metų prieš ligą skundėsi kosuliu, skreplių atkosėjimu irretkarčiais dusuliu. Liga dažniausiai atsiranda 5-jame dešimtmetyje.
Būdingas produktyvus kosulys, stiprėjantis rytais, atkosima daug bespalvių gleivių. Dusulys yra ryškiausias simptomas tačiau pradžioje nepasireiškia. Gali būti švokštimas.
Paūmėjimų metu pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos požymiai, karščiavimas, suintensyvėja dusulys.
Ligai progresuojant, tarpai tarp paūmėjimų trumpėja ir gali ištikti dešniosios širdies pusės nepakankamumas, cianozė.
Dažnai būna apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, kurie blogina prognozę.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Apžiūrint nustatomas padidėjęs kvėpavimo dažnis, į kvėpavimą įsijungia papildomi raumenys (įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys į tarpšonkaulinius tarpus, išryškėja kaklo raumenys), odos pamėlimas dėl deguonies trūkumo kraujyje, kūno patinimai, išsiplėtusios kaklo venos.
Auskutuojant plaučius nustatoma karkalų; būna susilpnėję kvėpavimo garsai, padidėjęs rezonansas perkutuojant, prailgėjęs iškvėpimas.
Laboratoriniai tyrimai.
Kraujyje nustatoma eritrocitų pagausėjimas dėl deguonies stygiaus, hematokrito padidėjimas – vyrams >52%, moterims > 47%. Nustatomas alfa 1 antitripsinas jaunesnių nei 40 metų žmonių.
Skreplių tyrimas: skrepliai gleivėti, esant paūmėjimui skrepliai tampa pūlingi. Kartais daromas pasėlis, dažniausiai paūmėjimą sukelia streptococcus pneumoniae ir haemophilus influenzae.
Arterinio kraujo tyrimai – deguonies sumažėjimas, anglies dvideginio padidėjimas
Instrumentiniai tyrimai.
Krūtinės rentgenoskopija – nustatoma emfizema.
Kompiuterinė tomografija – leidžia tiksliau įvertinti plaučių emfizemą, bronchų susiarėjimus ir išsiplėtimus.
Plaučių funkciniai tyrimai – tai pagrindiniai tyrimai ligai nustatyti ir ligos sunkumui įvertinti. Spirometrija nustatoma negrįžtama bronchų obstrukcija.
Gydymas
Gydymo tikslas yra palaikyti normalią gyvenimo kokybę kasdien ir apsisaugoti nuo paūmėjimų.
Rūkymo nutraukimas yra pagrindinis gydymo komponentas.
Tai padeda padaryti psichoterapija ir vaistai. Vaistai – tai nikotinas (pirmosiomis savaitėmis pasireiškia šalutinis poveikis – silpnumas, dirglumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, pyktis, depresija, miego sutrikimai, mieguistumas, tačiau vėliau išnyksta). Nikotinas gali būti kramtomos gumos pavidale ( 2mg jei surūkoma mažiau nei pakelį per dieną, 4 mg surūkantiems daugiau nei pakelį per dieną, po 3 mėnesių dozė mažinama). Pleistrai, jie geriau toleruojami, sukelia tik vietinę reakciją, tačiau efektas būna kiek mažesnis nei gumos.
Antidepresantai (bupropionas, amitriptilinas). Naujausias vaistas yra varenidine, jis jungiasi su nikotininiais receptoriais ir sumažina potraukį.
Vaistai veikiantys pačią ligą.
Antiuždegiminiai vaistai – kortikosteroidai, dažniausiai inhaliujami, kartais geriami (budenozidas, flutikazonas, prednizolonas), kromolinai.
Bronchus plečiantys vaistai – beta2 agonistai – salbutamolis, formaterolis, metilksantinai – eufilinas, anticholinerginiai – ipratropijaus bromidas.
Paūmėjimams skiriami antibiotikai ( amoksicilinas, cefakloras, trimetoprimas su sulfametoksazoliu, azitromicinas), gleives skystinantys (n - acetilcisteinas).
Deguonies terapija (nešiojami deguonies aparatai, paūmėjimų metu).
Esant progresavusiai ligai atlikamos plaučių tūrio mažinimo aperacijos, spontaninio pneumatorakso prevencija, plaučių transplantacija.
Dieta: svarbus atitinkamas maitinimas, nes sergant LOPL netenkama daug svorio, tai blogos prognozės požymis. Svarbu optimali tolesnė priežiūra, šeimos gydytojo konsuktacijos, reabilitacija.
Prognozė: tai nepagydoma liga, tačiau eiga, išgyvenamumas priklauso nuo ligos sunkumo, nuo metimo rūkyti, bei rėžimo laikymosi.
24% susirgusių miršta paūmėjimų metu, jei >65 metų - 50%.
Ligos prevencija
Nerūkyti.
Emė
Kosulys.
Pastovus dusulys.
Skreplių atkosėjimas.
Rūkymas.
