Ar kada nors susimąstėte, kokį maistą mums siūlo? Kai parduotuvėje
nusiperkame pieno, kurio galiojimo laikas pusė metų, arba kai turguje įsigyjame
žvilgančių obuolių, kurių negraužia kirmėlės, turėtų kilti klausimas, kas gi
čia ne taip?
Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo štai toks faktas:
dešimtmetis europietis berniukas per vieną dieną su maistu gali gauti net iki
128 įvairių cheminių junginių metabolitų. Net 42 iš jų patenka į klasifikaciją
„greičiausiai kancerogenai“, 5 „tikrai kancerogenai“ ir dar 37 kaip galintys
sukelti endokrininės sistemos funkcijų sutrikimus.
Kaip jie galėjo patekti į organizmą? Ogi daugumą jų galima surasti maiste.
O kaip jie patenka į maisto produktus? Pasirodo, aplink mus yra daugybė
pavojingų medžiagų. Štai, pavyzdžiui, plastikiniai langai, plastiko pakuotės,
žaislai, PVC (polivinilchloridas), iš kurio jie gaminami, yra vienas iš
pavojingų junginių šaltinių. Ir jeigu plastikiniai langai tik neseniai atsirado
mūsų buityje, tai polivinilchlorido pakuotės arba vaikų žaislai supa mus nuo
mažens.
Plastifikatoriai, ftalatai sudaro iki 5% PVC masės. Ftalatai naudojami
beveik visur: medicinos gaminiuose (kateteriuose, kraujo transportavimui
skirtose talpose), žaisluose, visose įmanomose pakuotėse, plastikinėse
kortelėse, kilimų ir sienų dangoje, vamzdžių, guminių žarnų, automobilių
paviršių, langų rėmų, lietvamzdžių, vonios užuolaidų, tepalų, valymo priemonių
ir kosmetikos (nagų lako, plaukų lako, šampūnų, antiperspirantų), apsaugos nuo
saulės priemonių sudėtyje.
Be ftalatų, PVC yra sunkiųjų metalų druskų, dioksinų. Tai globalieji
ekotoksikantai, turintys stiprų mutageninį, imunodepresantinį, kancerogeninį,
teratogeninį ir embriotoksinį poveikį. Jie sunkiai skaidomi ir kaupiasi žmogaus
organizme, kaip ir visoje planetos biosferoje, ore, vandenyje, maiste. Mirtinos
dozės dydis siekia iki 10-6 gramų vienam kilogramui gyvo svorio, kas yra iš
esmės mažiau nei analogiškas kai kurių karyboje naudojamų nuodingųjų medžiagų
kiekis! Dioksinas TCDD yra pagrindinė sudedamoji Orange Agent sprogmens
naudojamo Vietname, dalis. Vietname iki šiol veikia reabilitacijos centrai,
skirti padėti nukentėjusiems nuo šios nuodingos medžiagos. Ar jūs manote, kad
šiuo metu situacija pagerėjo?
Dioksinai – mirtini nuodai. Pasak mokslininkų, nepavojingos dioksinų dozės
nėra.
O kaip išvardintieji produktai patenka į mūsų organizmą? Viena priežasčių –
gamtoje vykstantys tokie natūralūs procesai kaip miškų gaisrai, ugnikalnių
išsiveržimai, antra – įvairiausios buityje atsitinkančios situacijos.
Dioksinai susidaro susijungus chlorui ir organinėms medžiagoms. Pavyzdžiui,
balinant drabužius įvyksta chloro turinčio baliklio ir organinių medžiagų
dalelių reakcija. Po to tirpalas patenka į dirvą, iš jos į augalus, gyvūnų
pašarą ir taip toliau. Žmonės patys sau kasa duobę.
Ar yra kokia nors išeitis?
Visa mūsų aplinka skatina vartotojiškumą. Automobilių gamintojai kas pusę
metų pristato naują modelį, elektronikos gamintojai pradžiugina naujovėmis mus
dar dažniau. Nors tarp seno ir naujo telefono modelio beveik jokio skirtumo,
bet naujausius tuoj pat išperka įsigytų prieš kelis mėnesius ir dar nespėjusių
pasenti modelių savininkai. Ši problema jau tapo globali ir reikalauja iš mūsų
pakeisti gyvenimo filosofiją. Tačiau požiūrį pakeisti ne taip paprasta, o
sėdėti rankas sudėjus ir žiūrėti, kaip lėtai nuodija mus ir mūsų vaikus, mes
negalime. O ką gi mes galime? Žinoma, turime stengtis surasti produktus, kurių
gamyba yra kontroliuojama, ieškoti ekologiškuose regionuose užaugintų augalų,
naudoti vandens valymo filtrus, padėti savo organizmui greičiau nukenksminti ir
pašalinti į jį iš išorės patekusius toksinus.
Rekomenduojamos priemones, kurios padės pagerinti ląstelių membranų
funkcijas ir pagreitins egzotoksinų neutralizavimą iš kepenų bei pašalinimą iš organizmo.
Tai Omega-3 riebiosios rūgštys ir antioksidantai. Plačiai naudojami ir
hepatoprotektoriai, padidinantys kepenų ląstelių – hepatocitų – gyvybingumą.
Dalis egzotoksinų gali būti pašalinta iš organizmo per žarnyną, sustiprinus jo
motoriką ir panaudojus kai kurių sorbentų (pavyzdžiui, dumblių, sėklų,
gysločio, linų sėmenų) savybes. Maistas turėtų būti pilnavertis ir įvairus,
taip bus sumažinta rizika, kad į organizmą pateks per didelis kiekis teršalų.
Kepenims bus lengviau įveikti nedideles įvairių egzotoksinų dozes, negu vieną
didelę vieno toksino dozę. Taip pat rekomenduojama gerti daugiau išvalyto
vandens, nes tuomet sumažinama toksinų koncentracija organizme. Rūpindamiesi
gamta, tuo pačiu rūpinatės ir savo sveikata. O šis straipsnis – tai dar vienas
bandymas pasvarstyti apie tai, kiek ir ką mes vartojame.