Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 1 iš 4 suaugusių gyventojų skundžiasi
poilsio jausmo stoka po miego, tačiau tik 1 iš 20 blogai miegančiųjų kreipiasi į
gydytoją. Medikai miego sutrikimų problemas kasmet prisimena kovo 21-ąją, kai
minima Tarptautinė miego diena.
Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės prof. Vandos Liesienės klausiame,
kiek miego valandų mums reikia, kokiu metu reikėtų gultis ir kada keltis, kaip
miego kokybė keičiasi su amžiumi ir kodėl jis sutrinka.
Vyresni miega kitaip
Anot medikės, miego vienodai reikia ir vaikams, ir senoliams. Mat miegant
išsiskiria augimo hormonas, kuris atstato pažeistas ląsteles. Paprastai tai
vyksta lėtojo, vadinamojo delta miego metu, kurio fazės stebimos nuo 18-20 val.
iki 3 val. nakties. Vėliau delta miego fazių mokslininkai neberegistruoja.
Kiek valandų miegoti sveikiausia? Apie tai galima prisiklausyti daugybę teorijų.
Dažniausiai minimos 8 val., tačiau yra ir tokių nuomonių, kad sveikiau miegoti
nelyginį skaičių valandų. „Kiek miego reikia kiekvienam žmogui, labai
individualu. Miegoti reikia tiek, kad ryte jaustumėtės pailsėję, būtumėte geros
formos ir darbingi. Vienam užtenka 6, kitam reikia 8 val.“, – į klausimą atsakė
V. Liesienė.
Anot medikės, su amžiumi miego struktūra keičiasi, tačiau tai nereiškia, kad
vyresniems žmonėms miegoti reikia mažiau. Tiesiog po 40-50 metų trumpėja delta
miego fazės, todėl pagyvenę žmonės linkę gultis anksčiau ir taip kompensuoja
gilaus miego trūkumą. Taigi nuostata, kad geriausias miegas – vakarinis, ne iš
piršto laužta.
Be to, kinta miego vientisumas. Penkiasdešimčiai per naktį gali atsibusti net
tris kartus. Vėliau nubudimų skaičius dar dažnesnis. „Pagyvenusiems žmonėms
naktį nubusti yra normalu. Svarbiausia, kad neatsirastų nerimas – tuomet iš
tiesų gali sutriki miegas“, – įspėjo ekspertė.
V. Liesienė nelinkusi gąsdinti, kad kelios bemiegės naktys pridarys mums
rūpesčių. „Kai žmogus sveikas, keleto naktų miego trūkumą organizmas puikiai
kompensuoja. Juk mūsų savijauta labai priklauso nuo motyvacijos. Ji – vienas iš
gyvenimo varikliukų. Kai keletą naktų nepamiegame – dėl meilės ar karjeros,
vėliau visą nakties laiką užima delta miegas. Natūraliai jis sudaro tik 20
proc.“, – pasakojo pašnekovė.
Kada būtina keisti darbą?
Anot medikės, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad visi mes turime savo
genetinį laikrodį. Kitaip tariant, specifinė nervinių ląstelių grupė smegenyse
tam tikru periodu veikia aktyviai, skleisdama impulsus, o tam tikru periodu
lieka pasyvi. Kaip bebūtų keista, šis aktyvumo ir neaktyvumo ciklas – apie 25
val.
Šį vidinį laikrodį su išoriniu paros laikrodžiu sinchronizuoja melatoninas,
kuris organizme pradedamas intensyviau gaminti temstant. Išsiskyręs melatoninas
reguliuoja hormonų apykaitą, sumažina streso hormonų, mažina kūno temperatūrą,
lėtina širdies veiklą. Beje, nuo 40-50 metų kas dešimtmetį melatonino gamyba
mažėja po 10 proc.
„Visada pajusime, kad tam tikrą valandą prasideda mieguistumas. Jei mes
priešinamės šiam natūraliam procesui, miegas iš tiesų ima trikti. Tikrai
nereikia savęs prievartauti ir iki antros valandos nakties žiūrėti televizijos
programas. Kita vertus, neverta ir eiti gulti susigalvotą valandą. Žmogus turėtų
labiau įsiklausyti į savo organizmą ir pats apsispręsti, kada jam geriausia
miegoti“, – patarė medikė.
Kai kurių žmonių vidinis laikrodis gerokai nesutampa su gamtiniu paros laiku,
todėl vieni vadinami „pelėdomis“, kiti – „vieversiais“. Pirmieji geriau jaučiasi
keldamiesi vėliau, antrieji – anksčiau, tačiau jie anksti ir užmiega.
„Pelėdų“ organizme melatoninas gaminamas kitu metu – ciklas būna pasislinkęs,
todėl jiems priimtinesnis kitoks režimas. Tiesa, treniruotė gali padėti, tačiau
ne visiems. Jei žmogus per mėnesį neprisiderina prie darbo užduoto ritmo, jam
siūlau keisti darbą, nes organizmas vis tiek kentės. Nepadės jokia motyvacija“,
– aiškino V. Liesienė.
Anot medikės, blogas savo organizmo suvokimas, nežinojimas miego reguliacijos
principų – bene dažniausia miego sutrikimų priežastis. „Kai jaučiamės sveiki,
dėl miego galvos nesukame. Tačiau jei tik pervargstame, septintą dieną visgi
reikia švęsti“, – svarstė pašnekovė.
Beje, mūsų organizme susikaupusios nuovargio medžiagos, moksliškai vadinamos
adenozinu, taip pat yra būtina gero miego sąlyga. Kuo intensyviau dirbame, tuo
daugiau smegenų skystyje atsiranda šių medžiagų. Joms skylant vystosi geras
miegas. Tačiau jei dieną praleidžiame gulinėdami, slampinėdami, šių medžiagų
pakankamai nesusikaupia, todėl mūsų miego kokybė prastėja.