Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę tikėdamasi sulaukti paramos ir pritarimo tikslingai pertvarkant sveikatos sistemą, nes kol kas vykdant pertvarką, gydytojų manymu, vežimas pastatytas prieš arklį.
“Matėme ne vieną epizodinę reformą, kuri nedavė apčiuopiamo rezultato. Šiuo metu diskutuojama apie naująją reformą. LGS, stebėdama ir analizuodama siūlomą pertvarką, laikosi nuomonės, kad pirmiausia būtina priimti realius ir duosiančius naudos sprendimus”, – teigia LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.
Pasak jo, šalyje siaučianti finansinė krizė turėtų būti suvokiama ne kaip grėsmė, o kaip galimybė ir būtinybė priimti sprendimus, kurie buvo vilkinami visą nepriklausomybės laikotarpį. LGS netenkina deklaratyvūs sprendimai – būtina spręsti opiausias problemas.
Nėra ekonominio pagrįstumo
L.Labanausko įsitikinimu, sveikatos sistemos reforma negalima be realaus situacijos įvertinimo, aiškaus ir ekonomiškai pagrįsto pertvarkos plano.
“Deja, siūloma reformos eiga tam prieštarauja. Pirma sugalvojama, kas bus daroma, o paskui – kodėl, – teigia gydytojų atstovas. – Mes esame už reformą, paremtą teisingais kriterijais, ekonominiais skaičiavimais, už reformą, kuri stabilizuotų padėtį sveikatos sistemoje, tenkintų pacientų poreikius ir valstybės finansines galimybes. Todėl nenustačius realių įkainių reforma neturi pagrindo”.
Įkainis, L.Labanausko teigimu, yra rinkos reguliavimo instrumentas, kuris ir pasakys, kur, kiek ir kokių paslaugų turi būti teikiama. Taip pat jis sudarys galimybę įdiegti alternatyvius finansavimo šaltinius – papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą.
Vaistų sistemoje – netvarka
Efektyviausias būdas sutaupyti esant lėšų stygiui sistemoje, anot L.Labanausko, – sprendimas reguliuoti vaistų antkainius, taip sutaupant pacientų išlaidas sveikatos apsaugai.
Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje net 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skiriama vaistams – tai labai didelė suma. Namų ūkio išlaidos vaistams tik auga, o namų ūkio pajamos šiuo metu mažėja.
L.Labanausko teigimu, tik apribojus farmacininkų ir vaistininkų pelną galima būtų realiai pasiekti ekonominį efektą, nes visos kitos vaistų prieinamumo gerinimo plane numatytos priemonės yra tik deklaratyvios. Pvz., nuo 2009 m. pradžios numatyta neleisti gydytojams rašyti konkretaus vaisto pavadinimo, o tai sukels pacientų nepasitenkinimą, susilpnins gydymo kontrolę ir efektyvumą, tačiau bus labai naudinga farmacininkų suinteresuotoms grupėms. Deja, gydytojo atsakomybė už gydymo sėkmę ar nesėkmę vaistininkui nebus deleguota.
Trūksta esminių sprendimų
LGS apgailestauja, kad neplanuojama įdiegti keletą metų diskutuojamo žalos atlyginimo be kaltės modelio, galinčio civilizuotai sureguliuoti gydytojo ir paciento santykius.
“Didėjantis žalos atvejų skaičius kelia grėsmę visiems, nes kompensacijos mokamos mokesčių mokėtojų pinigais, ir tai nėra socialiai teisinga, – teigia L.Labanauskas. – Socialiai teisingas modelis, naudingas šaliai, jos piliečiams ir biudžetui, paskirsto ribotus finansus nukentėjusiems ir patyrusiems žalą pacientams, o ne švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Šiandien veikiantis žalos atlyginimo mechanizmas yra naudingas tik teisininkams ir draudimo kompanijoms
Aida VALINSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė
Respublika