Kaip atskirti hipertireozę nuo hipotirozės: simptomai, diagnostika, gydymas

2009-08-11

Skydliaukės ligos paplitusios visame pasaulyje. Skydliaukė gamina hormonus, kurie atsakingi už organizmo vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą, ir turi didelę reikšmę nervinio, skeleto ir reprodukciniam audiniams. Kuo ankstesnė skydliaukės pažiedimų diagnostika, tuo efektyvesnis jos gydymas. Apie pagrindinius skydliaukės ligų požymius, kaip atskirti hipertireozę nuo hipotireozės, kokios skydliaukės ligų priežastys, kokie diagnostiniai tyrimai atliekami ir kaip gydoma pakitusi skydliaukė, kalbamės su VšĮ Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytoja endokrinologe ONA JURKAUSKIENE.

Kodėl skydliaukė žmogaus organizmui yra tokia svarbi? Kokias funkcijas ji atlieka ir kokius hormonus gamina?

Skydliaukė – nedidelė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekinėje srityje, kuri gamina biologiškai veiklias medžiagas – hormonus ir, kaip visos endokrininės liaukos, išskiria juos tiesiai į kraują. Skydliaukė gamina hormonus tiroksiną (T4) ir trijodotirotiną (T3). Abu šie hormonai sintetinami iš aminorūgšties tirozino ir jodo, kurie reguliuoja organizme vykstančius procesus, todėl skydliaukė yra atsakinga už daugybę žmogaus organizmo funkcijų: ląstelių diferenciaciją, motinos vaisiaus vystymąsi, vaiko augimą, protinę veiklą, medžiagų apykaitos greitį, skatina deguonies suvartojimą audiniuose. Pagrindinis skydliaukės hormonų sintezę skatinantis veiksnys yra tirotropinis hormonas (TTH), gaminamas hipofizėje. Šis hormonas vadinamas skydliaukę stimuliuojančiu hormonu. Sumažėjus skydliaukės hormonų kiekiui kraujyje, padidėja TTH kiekis kraujo serume, kuris stimuliuoja skydliaukės hormonų sekreciją. Ir, atvirkščiai – jei skydliaukės hormonų kiekis padidėjęs, t. y. suaktyvėjusi skydliaukės veikla – TTH sekrecija hipofizėje sulėtėja, jo kiekis kraujyje sumažėja, t. y. suveikia grįžtamojo ryšio mechanizmas.

Už skydliaukės dar yra labai mažos prieskydinės liaukos, gaminančios paratireoidinį hormoną (PTH), kuris reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. Normalus kalcio kiekis kraujyje būtinas normaliam kaulų tankiui, kraujo krešėjimui, širdies ritmui, audinių ir ląstelių funkcionavimui, taip pat bendrai gerai žmogaus savijautai.

Kokie pagrindiniai skydliaukės ligų požymiai? Kaip atskirti hipertireozę nuo hipotireozės?

Skydliaukės funkcijos sutrikimai paveikia visus organus ir sukelia daugybę įvairių simptomų. Jei skydliaukės hormonų kiekis kraujyje yra per mažas, vystosi hipotiroze. Jei skydliaukės veikla padidėjusi – hipertireoze.

Hormonų pertekliaus arba hipertireozės dažniausi simptomai

·   Padidėjęs jautrumas ir nervingumas.
·   Širdies plakimas, tachikardija.
·   Šilumos netoleravimas ir padidėjęs prakaitavimas.
·   Rankų, o sunkesniais atvejais ir viso kūno tremoras.
·   Svorio mažėjimas, nors apetitas dažniausiai geras.
·   Padažnėjęs tuštinimasis.
·   Nuovargis ir raumenų silpnumas.
·   Skydliaukės padidėjimas, bet ne visuomet, tai priklauso nuo hipertireozės priežasties.
·   Fizinio krūvio netoleravimas ir dusulys.
·   Mąstymo sutrikimai.
·   Nemiga.
·   Galimi regėjimo sutrikimai: išverstakumas, dvejinimasis akyse, fotofobija.
·   Menstruacijų sutrikimas.

Ar nėra hipertireozės, reikia tirti visus, ypač senyvo amžiaus žmones, jeigu pirmą kartą nustatomas prieširdžių virpėjimas, nežinoma svorio kritimo priežastis, atsiranda apatija, sutrinka mėnesinių ciklas.

Hormonų stokos arba hipotirozės požymiai yra :

·   Nuovargis.
·   Vidurių užkietėjimas.
·   Svorio padidėjimas.
·   Atminties sutrikimai.
·   Sausa oda.
·   Plaukų slinkimas.
·   Šalčio netoleravimas.
·   Dėmesio sukoncentravimo sutrikimas.
·   Depresija.
·   Prikimęs balsas.
·   Sutrikusios menstruacijos ir nevaisingumas.
·   Cholesterolio ir (ar ) trigliceridų kiekio padidėjimas kraujyje.
·   Hipotermija.
·   Reta širdies veikla.

Beveik trečdalis skydliaukės ligomis sergančių moterų kenčia dėl mėnesinių ciklo sutrikimų. Jei nėštumo metu hipotireozė nekoreguojama, nėštumas gali nutrūkti, galimi vaisiaus apsigimimai. Senyvo amžiaus žmonėms, ypač moterims, hipotireozė pasireiškia dvigubai dažniau negu jauniems žmonėms. Jauniems žmonėms pasireiškiantis bendras silpnumas, mieguistumas, nuovargis, apatija, atminties susilpnėjimas, intelekto sumažėjimas ir kiti simptomai dažnai priskiriami amžiaus pokyčiams. Skydliaukės hormonų trūkumas ankstyvoje vaikystėje nulemia protinio vystymosi ir augimo atsilikimą – kretinizmą.

Kokios skydliaukės veiklos sutrikimo priežastys?

Skydliaukės hormonai sintetinami iš aminorūgšties tirozino ir jodo. Jodo trūkumas yra viena iš dažniausių skydliaukės ligų priežasčių visame pasaulyje. Dažniausiai dėl jodo stokos išsivysto gūžys, nulemtas skydliaukės audinių hiperplazijos (padidėjimo) prisitaikant prie mažų jodo kiekių. Sunkiausia jodo trūkumo apraiška yra endeminis kretinizmas, pasireiškiantis protiniu atsilikimu ir (arba) sunkia hipotirozės forma arba neurologiniais požymiais, tokiais kaip kurčnebylystė ar eisenos sutrikimas. Maždaug 40 milijonų žmonių pasaulyje turi protinę negalią, nulemtą jodo trūkumo, o endeminiu kretinizmu serga per 10 milijonų žmonių.

Dažna skydliaukės patologijos priežastis – autoimuniniai procesai. Autoimuninį procesą rodo randami kraujyje antikūnai skydliaukės struktūroms. Esant autoimuniniam gūžiui, skydliaukės funkcija gali būti normali, gali pasireikšti hipertireozė (dažniausiai Greivso liga ), taip pat ir hipotireozė.

Hipertireozės (tireotoksikozės) priežastys

·   Toksinis difuzinis gūžys (Grave’s liga).
·   Toksinė adenoma.
·   Toksinis mazginis gūžys.
·   Skausmingas poūmis tiroiditas.
·   Jodo pertekliaus, amiodorono ar kitų vaistų sukelta hipertireozė.

Grave’s liga yra viena dažniausių hipertireozės priežasčių. Ji sudaro iki 80 proc. visų tireotoksikozės atvejų ir dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 50 m. žmonėms, moterims dažniau nei vyrams. Šios ligos atveju kraujyje esantys imunoglobulinai stimuliuoja skydliaukę, sukeldami jos pačios padidėjimą ir padidina hormonų gamybą. Be aukščiau išvardintų tireotoksikozės simptomų, maždaug 50 proc. sergančiųjų Greivso liga nustatomas akių pažeidimas, vadinamoji oftalmopatija, kuri pasireiškia išverstakumu, ašarojimu, akių skausmu, dvejinimusi akyse ir kt. požymiais. Sergant Greivso liga dažniausia randami antikūnai skydliaukei.

Hipertireozės požymių būna ir sergant poūmiu tiroiditu, kuris pasireiškia skausmu priekinėje kaklo srityje, kuris gali plisti į ausį ar žandikaulio kampą. Ši patologija dažnai sukelia karščiavimą, silpnumą, galvos skausmą, ryškius kraujo tyrimų pokyčius (pagreitėjęs eritrocitų nusėdimas ir kt.).

Skydliaukės mazgai kartais tampa autonomiški ir palaipsniui sukelia tireotoksikozę (hipertireozę). Ši būklė dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Antikūnų skydliaukės veiklai dažniausiai nerandama.

Pirminės hipotirozės priežastys gali būti:

·   Autoimuninė skydliaukės liga (Hašimoto tiroiditas )
·   Po gydymo radioaktyviu jodu
·   Po skydliaukės chirurginio gydymo
·   Įgimta hipotireozė (kretinizmas )
·   Jodo trūkumas

Autoimuninio tiroidito metu žmogaus organizme atsiranda antikūnų, kurie sukelia lėtinį skydliaukės uždegimą. Ilgainiui silpnėja skydliaukės veikla, todėl vystosi hipotireozė. Retais atvejais gali išsivystyti antrinė hipotireozė, sukelta pogumburio ar hipofizės patologijos, sutrikdančios TSH (skydliaukę kontroliuojančio hormono) sekreciją.

Kaip diagnozuojamos skydliaukės ligos?

Skydliaukės hormonų (FT4 ir FT3) bei hormono TSH koncentracijos kraujyje ištyrimas suteikia daug informacijos, atspindi skydliaukės veiklą.
Antikūnų skydliaukės struktūroms ištyrimas.
Skydliaukės ultragarsinis tyrimas (echoskopija) puikiai tinka skydliaukės mazgams patvirtinti, rastų mazgų dydžiui, jų skaičiui įvertinti. Skydliaukės mazgai gali būti piktybiniai ir gerybiniai.
Punkcinė skydliaukės mazgų biopsija suteikia diagnostinės informacijos, t. y. padeda atskirti gerybinius, piktybinius mazgus, cistas.
Skydliaukės skenograma su techneciu padeda nustatyti šaltuosius mazgus (jie gali būti piktybiniai) ir karštuosius mazgus, kurie pasireiškia hipertireoze ir juos lengva gydyti radioaktyviuoju jodu.
Krūtinės ląstos rentgenograma. padeda nustatyti skydliaukės išplitimą už krūtinkaulio ir trachėjos spaudimą, susiaurėjimą.
Tirti skydliaukės hormonus būtina visoms nėščiosioms, taip pat atlikti tyrimus ir po gimdymo. Jei yra patologija, padidėja savaiminio persileidimo rizika, gali sutrikti vaisiaus nervų sistema, smegenų vystymasis, todėl kūdikis dažnai gimsta apsigimęs. Tirti skydliaukės hormonus rekomenduojama sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, kai yra padidėjęs kraujo spaudimas, esant dideliam cholesterolio kiekiui. Moterims, sergančioms skydliaukės ligomis, prieš pastojant reikėtų pasitikrinti pas gydytoją endokrinologą. Visą nėštumo laikotarpį jas turėtų sekti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir endokrinologas.

Kaip gydoma sutrikusios veiklos skydliaukė?

Paprastai tireotoksikozė gydoma tirostatiniais vaistais. Gydymas trunka apie 12–18 mėnesių, tačiau apie 50 proc. atvejų liga recidyvuoja. Geriausių rezultatų pasiekiama Greivso ligos atveju, o, esant mazginei toksinei strumai (gūžiui), mažai tikėtina, kad tirostatikai leis pasiekti ilgalaikę tirotoksikozės remisiją. Be to, šie vaistai nestabdo mazgų augimo, todėl skydliaukės veiklos bei struktūros pokyčiai toksinio mazginio gūžio atveju dažnai gydomi radioaktyviuoju jodu. Pastarasis neskiriamas, kai yra kaklo ar krūtinės struktūrų suspaudimo požymių ar įtariami piktybiniai mazgai. Tada atliekama operacija. Dažniausiai šalinama visa skydliaukė, o po operacijos visą gyvenimą skiriama pakeičiamoji skydliaukės hormonų terapija.

Hipotireozė gydoma skydliaukės hormonu. Gydymas vertinamas matuojant TTH koncentraciją kraujo serume. Pagyvenusius žmones bei sergančiuosius širdies ligomis reikia gydyti labai atsargiai, nes šie vaistai padidina visų audinių, taip pat ir širdies miokardo infarkto riziką, deguonies poreikį. Jei pradedama gydyti pernelyg didelėmis dozėmis, tai gali sukelti kritinę širdies išemiją, širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą.
 

Inga MARKŪNAITĖ
 

Komentarai

  • siga

    , pasidarykite TTH kraujo tyrimą ,tada matysite ar skydliaukė sveika.

  • lina

    labas vakaras,man sirdies pulsas gana aukstokas,buna net virs simto,o rankos,koju padai salti ir labai prakaituoja,daznai buna,kad nakti prabundu labai suprakaitavus,pasidariau kraujo tyrimus A-TPO 192.6,o norma turi but 34.00 ,na o gal ka ne taip supratau,labai laukiu atsakymo,aciu

Rašyti komentarą

Captcha
Anekdotai

archyvas