Ligos apibūdinimas
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Profilaktika
Ligos apibūdinimas
Skarlatina- tai A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeliama infekcinė liga, kuriai yra būdinga karščiavimas, angina ir tipiški bėrimai odoje. Dažnai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik apie 10proc. pacientų (vaikų) su streptokokų sukelta angina išsivysto skarlatininis bėrimas (skarlatina).
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Dažniausiai užsikrečiama per nosiaryklę, tačiau kartais galima užsikrėsti per žaizdas bei lytinių organų gleivinę. Patekusios į nosiaryklę, bakterijos dauginasi ant tonzilių ir ryklėje, sukeldamos anginą. Jos išskiria toksinus, tarp jų ir eritrogeninį egzotoksiną, kuris sukelia skarlatinai būdingą bėrimą. Retai, negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Mergaitės ir berniukai skarlatina serga vienodai dažnai. Dažniausiai serga 2-8 metų amžiaus vaikai, sergamumo pikas 4-8 metai. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus, o didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnius prieš streptokokų egzotoksinus. Vadinasi, kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti imlus streptokokų gaminamiems toksinams. Todėl gali būti, kad toje pačioje šeimoje du vaikai turi streptokokinę infekciją, tačiau tik vienas iš jų (kuris vis dar imlus toksinui) susirgs skarlatina. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir kartotinai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausonačios Streptococcaceae šeimai, vadinamos A grupės beta hemoliziniais streptokokais. Jais užsikrečiama lašiniu būdu per orą nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus. Galima užsikrėsti liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos streptokokinę infekciją, arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančios asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra streptokoko nešiotojas. Nors retai, tačiau galima užsikrėsti liečiant ar vartojant užkrėstą maistą, ypač pieną.
Ligos simptomai ir požymiai
Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios yra 1-4 dienos. Liga prasideda staiga, pakyla temperatūra, skauda gerklę, galvą, pykina, kartais vemiama, netenkama apetito, skauda pilvą, jaučiamas bendras negalavimas. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant kietojos, minkštojo gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Pirmą ar antrą dieną liežuvis apsitraukia pilkai baltos spalvos apnašu, pro kurį matosi raudoni liežuvio speneliai. Ketvirtą-penktą dieną liežuvio apnašas nusivalo, ir liežuvis tampa panašus į avietę. Po 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios atsiranda būdingas skarlatinai bėrimas. Pirmiausia atsiranda raudonos dėmelės apie ausis, kakle, krūtinėje, pažastyse, kirkšnyse ir per 24 val. bėrimas išplinta po visą kūną. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies- smakro trikampis. Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žasies odą. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse . Dėl trapių kapiliarų trūkinėjimo šiose srityse gali atsirasti raudoni dryželiai, kurie išlieka dar 1-2 dienas išnykus viso kūno bėrimui. Negydant, aukščiausiai temperatūra pakylą antrą dieną (38,4◦C ir daugiau) ir palaipsniui per 5-7 dienas sugrįžta į normą. Tinkamai gydant temperatūra nukrenta per 12-24 valandas. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis. Odos lupimasis ryškiausias būna pažastų, kirkšnių srityje, kojų ir rankų pirštų galuose ir gali tęstis iki 6 savaičių.
Šiais laikais retai pasitaiko skarlatinos komplikacių, tačiau negydant ar esant nesėkmingam gydymui, 3-5-ą dieną gali išsivystyti šios ankstyvos komplikacijos: plaučių uždegimas, otitas, paratonzilinis pūlinys, septicemija, meningitas, osteomielitas. 2-3-ą ligos savaitę gali pasireikšti vėlyvos ligos komplikacijos: reumatinė karštinė, postreptokokinis glomerulonefritas, sinovitas.
Ligos diagnostika
Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Pirmomis dienomis bendrame kraujo tyrime būna padidėjęs leukocitų skaičius, per antrą savaitę gali padidėti eozinofilų kiekis kraujyje, būna padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis(ENG). Kad nustatyti, ar sukėlėjas yra streptokokas, gali būti atliekamas greitas streptokokų nustatymo testas. Jo metu paimamas mėginys nuo tonzilių ir ryklės, ir per kelias minutes naudojant specialias diagnostines juosteles nustatoma, ar paimtame mėginyje yra streptokokų antigenų. Jei šis testas neigiamas, streptokokinei infekcijai patvirtinti turėtų būti atliekamas ryklės nuogramdų pasėlis.
Ligos gydymas
Pirmo pasirinkimo vaistas skarlatinai gydyti yra Penicilinas. Jei vaikas alergiškas Penicilinui, skiriamas Eritromicinas. Antibiotikas turi būti skiriamas bent 10 dienų. Sunki skarlatinos forma gydoma ligoninėje, leidžiant antibiotikus į veną. Karščiuojant skiriamas paracetamolis ar ibuprofenas. Gerklė skalaujama dezinfekuojančiais tirpalais. Svarbu vartoti daug skysčių, arbatų.
Profilaktika
Vengti kontakto su sergančiu asmeniu. Sergantis vaikas turėtų būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų. Sergančio vaiko indus, virtuvės įrankius laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių. Jei vaikas gydytas ligoninėje ir nėra komplikacijų, jį galima išleisti į namus po 10 dienų, tačiau dar 12 dienų negalima leisti į vaikų kolektyvą.