Greitai vėl prasivers mokyklų durys, į kurias sugužės nauji „šviežiai
iškepti” moksleiviai – buvę darželinukai. Už durų liks jų tėveliai. Kokių
minčių, jausmų vedini jie ateina, kalbamės su Daiva Urbonavičiene, lopšelio
darželio „AUŠRELĖ“ auklėtoja, Vilniaus Panerių pagrindinės mokyklos mokytoja.
Gerbiama Daiva, Jums tenka dirbi tiek su darželinukais, tiek ir su
pradinukais. Kaip keičiasi vaikas pradėjęs eiti į mokyklą? O gal pirmokėlis vis
dar toks pats mamos ir auklėtojos glėbio ieškantis mažylis?
Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad kiekvienas vaikas jaučiasi esantis „didelis“,
galintis viskuo pasirūpinti pats ir nori būti savarankiškas. Vaikai būna
įvairūs: vieni drąsūs iš prigimties, kiti uždaresnio būdo, jautresni. Todėl
tokiems pirmokams stengiuosi parodyti kuo daugiau dėmesio, kad jaustųsi saugūs,
drąsesni, labiau pasitikėtų savimi.
Beveik visi tėveliai, prieš leisdami savo vaiką į mokyklą, nerimauja,
pergyvena, svarsto, kaip jam ten seksis, gal pervertina, o gal nuvertina atžalos
sugebėjimus? Ar kokia nors pagalba teikiama darželyje tėvams?
Kiekvienas tėvelis jaudinasi dėl savo vaiko: kaip jam seksis naujoje aplinkoje,
kaip seksis mokslas, kaip pavyks susirasti draugų? Tėvai, aišku, pagalvoja apie
mokytoją: kokia ji bus jų vaikui, ar jie ras bendrą kalbą? Todėl, kad tėveliai
pasijustų ramiau, mes pabendraujame su kiekvienu asmeniškai, patariame, kaip
elgtis, ir atsižvelgdami į jų vaiko savybes pateikiame rekomendacijas.
Ką sako Jūsų praktika, ar tėvai į jas įsiklauso, nesiginčija, pritaria?
Yra tėvelių kurie paklauso duodamų patarimų, tačiau vis dėlto dažniausiai tie
patarimai lieka neišgirsti, nes dauguma tėvų turi savo nusistatymą, kurio nenori
keisti.
O ką kalbate su vaikais? Ar visi vaikai nori eiti į mokyklą, gal yra
bijančių, nerimaujančių?
Visi vaikai laukia, kada galės eiti į mokyklą. Su vaikais kalbamės apie tai, kad
mokykloje yra gera, kad ten susiras naujų draugų, laukia įdomios knygos ir gera
mokytoja.
Kada, jūsų nuomone, verta vaikui dar metams pasilikti darželyje? O kokios
savybės nulemia, kad jam jau laikas peržengti mokyklos slenkstį?
Yra keletas kriterijų pagal kuriuos sprendžiama ar vaikas pasiruošęs mokyklai.
Tai vaiko amžius, kalbos įgūdžiai, įvairūs gebėjimai. Tačiau pasitaiko vaikų
(gana retai) kurie pagal savo amžių nesugeba atlikti jo amžiui skirtų užduočių,
jiems sunkiau sekasi suformuluoti sakinius ir t.t. Todėl tokių vaikų tėveliams
yra siūloma dar vienerius metus palikti atžalą darželyje, o kartais ir tėvai,
matydami, kad jų vaikui sekasi sunkiau, patys to paprašo.
Autorės pastaba: „Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti,
kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam
tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė
kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų
(globėjų, įtėvių) prašymu, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus
metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo
ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą.” (LR Švietimo įstatymas, nauja
redakcija 2007-07-04, 9 straipsnis, 2 punktas)
Su kokiomis problemomis mokykloje gali susidurti silpnesnis vaikas?
Tokie vaikai jaučiasi nedrąsiai, nejaukiai. Jie išgyvena, kad sunkiau sekasi,
kad nepavyksta taip, kaip jo klasės draugams atlikti užduočių. Kartais kiti
vaikai, pajutę klasiokų silpnumą, nenori su jais bendrauti, juos atstumia,
pasišaipo.
O kokie privalumai to, kad vaikas dar metus praleis darželyje?
Per tuos metus vaikas sustiprėja fiziškai, psichologiškai.
Pati auginate pradinukę dukrą, kaip jautėtės prieš jos pirmąją Rugsėjo 1, o gal
mamoms pedagogėms viskas aišku ir ramu?
Kaip ir visos mamos, aš jaudinausi, iškilo daug įvairių klausimų: kas laukia
mano vaiko? Kaip jausis, elgsis mano dukra mokykloje? Kilo dar daug minčių ir
abejonių, nors pati dirbu tokį darbą.
Ko palinkėtumėte būsimųjų pirmokėlių tėveliams ir patiems vaikams?
Pirmokėliams linkiu gerų mokslo metų, jaustis drąsiai, būti sveikiems,
stipriems. O jų tėveliams – kantrybės ir nusiteikimo naujiems bendriems mokslo
išbandymams.
Ačiū už pokalbį, ir Jums linkime kantrybės tokiame svarbiame darbe.
Kalbėjosi Asta Geibūnienė