PNEUMONIJA
APIBRĖŽIMAS
Tai
ūminis arba lėtinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių
mikroorganizmų alveolėse susikaupia edeminio skysčio ir intersticinių ląs,telių.
EPIDEMIOLOGIJA
Daugiausia
sergama Šiaurės Vakarų Europos šalyse. Serga tiek vaikai, tiek suaugę žmonės,
bet liga ypač pavojinga silpną imunitetą turintiems kūdikiams ir senyvo amžiaus
asmenims. Išsivysčiusiose šalyse pneumonija užima 5-6 vietą mirties priežasčių
sąraše.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Pneumoniją
gali sukelti tiek infekcija, tiek fizinės kenksmingos medžiagos, patekusios į plaučius.
Dažniausi infekciniai sukėlėjai yra virusai (apie 50% atvejų), bakterijos,
rečiau grybeliai ir parazitai. Tam tikro sukėlėjo tikimybė priklauso nuo
gynybinių žmogaus organizmo mechanizmų, gretutinių ligų, aplinkos veiksnių ir
kt.
Plaučių
uždegimą predisponuojantys veiksniai yra:
•Ūminė
virusinė respiracinė infekcija;
•Rūkymas;
•Alkoholizmas;
•Imunodeficitinės
būklės;
•Lėtinės
kvėpavimo takų ligos;
•Širdies
nepakankamumas;
•Cukrinis
diabetas.
Mikroorganizmai
iš nosiaryklės, labai retai su krauju, patenka į alveoles ir pradeda daugintis.
Susidaro uždegiminis židinys, į jį priplūsta uždegiminių lastelių. Veliau
uždegiminė infiltracija rezorbuojasi.
KLINIKA
Liga
pasireiškia aukšta temperatūra (39-40°C), atsiranda šaltkrėtis, jaučiamas
bendras silpnumas, nuovargis, pablogėja apetitas, jaučiama oro stoka įprastinio
fizinio krūvio metu. Tačiau kartais senyviems žmonėms, ar serganiems kitomis
lėtinėmis ligomis, pneumonija būna netipinė. Šiuo atveju ligos pradžia ne tokia
staigi, simptomai silpniau išreikšti. Netipinė pneumonija trunka ilgai, sukelia
sausą kosulį.
DIAGNOSTIKA
Svarbiausi
diagnostinai kriterijai:
1.
Karščiavimas;
2.
Atliekant
auskultaciją (plaučiai paklausomi stetofonendoskopu) girdimi drėgni karkalai;
3.
Atliekant
rentgenologinį tyrimą matomi pokyčiai plaučiuose;
4.
Bendras
kraujo tyrimas rodo uždegiminius pokyčius.
Kosulys,
skrepliavimas, dusulys, krūtinės skausmas, padažnėjęs kvėpavimas, nustatytas
pneumonijos sukėlėjas, atlikus mikrobiologinį skreplių tyrimą ar kraujo pasėlį,
yra papildomi plaučių uždegimo kritrijai.
Dažniausiai pneumonija gydoma ambulatoriškai, o į
ligoninę sergantysis guldomas tik sunkios, gydymui nepasiduodančios pneumonijos
atveju, atsiradus komplikacijų. Plaučių uždegimas dažniausiai gydomas plataus
veikimo spektro antibiotikais, kurie parenkami empiriškai – pagal ligos pobūdį,
bendrą ligonio būklę ir galimą ligos sukėlėją, būdingą esamai situacijai. Ligonis
privalo gerti daug skysčių. Jei būklė sunki, ligoninėje lašinamos lašelinės. Atsiradus
dusuliui skiriama deguonies terapija. Būtinas poilsis, lovos režimas, gera
mityba. Jei ligonis adekvačiai gydomas, būklė pagerėja per 2-3 paras. Labai
svarbu vartoti antibiotikus tiek laiko, kiek nurodo gydytojas.
PROFILAKTIKA
1. Vakcina
nuo gripo (pneumonija dažnai yra gripo komplikacija);
2.
Kai kurioms pacientų grupėms gali būti
skiriami imuniteto stimuliatoriai;
3. Svarbu
vengti peršalimo, gydyti plaučių uždegimą predisponuojančias ligas, atsisakyti
žalingų įpročių (rūkymo), stiprinti imunitetą.