Krūtinės angina
Krūtinės angina – tai trumpalaikis
krūtinės skausmas, sukeliantis spaudimo, tempimo ir gniaužimo pojūtį krūtinėje.
Paprastai skausmas prasideda už krūtinkaulio. Skausmas dažniausiai plinta į
kairę ranką (į dešinę itin retai), taip pat į apatinį žandikaulį, dantis,
kaklą, mentę, į duobutę po krūtinkauliu link skrandžio.
SERGAMUMAS:
Nors krūtinės angina dažniau serga
moterys, tačiau vyrai suserga anksčiau. Susirgimo rizika didėja su amžiumi.
Taip pat rizika sirgti didėja rūkantiems, vartojantiems alkoholį, turintiems
viršsvorio. Padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, sergantys cukriniu diabetu.
PRIEŽASTYS:
Krūtinės anginą sukelia širdies
raumens nepakankamas aprūpinimas deguonimi, dėl kraujagysles pažeidusios
aterosklerozės. Aterosklerozinės plokštelės iš lėto siaurina kraujagyslių
spindį, tad kurį laiką nejaučiama jokių simptomų. Krūtinės angina gali
prasidėti kai kraujagyslės spindis susiaurėja 70 procentų ir daugiau.
POŽYMIAI:
Skiriama stabilioji ir nestabilioji
krūtinės angina.
Krūtinės skausmas yra skirtingo
pobūdžio, todėl universalaus jo aprašymo nėra. Tai labiau individualus požymis.
Nestabilioji krūtinės angina gali
atsirasti ramybėje, priepuolis trunka ilgiau negu 20 minučių.
Stabilioji krūtinės angina
pasunkėjo – priepuoliai tapo ilgesni, dažnesni, prasideda nuo mažesnio fizinio
krūvio.
Priepuoliai kartojasi naktį.
Dažnai jaučiamas dusulys,
pykinimas, didelis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas.
Stabilioji krūtinės angina
(stenokardija) pasireiškia tipiškais skausmo priepuoliais. Įtampos (fizinės ar
emocinės) metu pajuntamas spaudimas, deginimas, veržimas, sunkumas krūtinėje.
Gali būti smaugimo pojūtis ir dusulys. Skauda dažniausiai už krūtinkaulio,
dažniau kairėje jo pusėje.
Skausmas dažniausiai plinta į kairę
ranką, vidiniu jos paviršiumi, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį, sprandą,
kairiąją mentę.
Skausmas prasideda įprastai po
fizinio krūvio, nervinės įtampos, prisivalgius, rūkant ar esant šaltam orui.
Stabiliosios krūtinės skausmas
trunka nuo 30 sekundžių iki 5 minučių, gali užsitęsti ir iki 10 minučių.
Skausmas praeina pats savaime arba pašalinus priepuolį sukėlusią priežastį,
arba išgėrus nitroglicerino. Skausmui trunkant ilgiau negu 20 minučių ir
nepraeinant nuo nitroglicerino reikėtų susirūpinti ir skubiai kreiptis
pagalbos, nes tai gali būti miokardo infarktas.
KLASIFIKACIJA:
I klasė – priepuoliai reti, juos
sukelia, tik labai sunkus, neįprastas krūvis.
II klasė – priepuolius sukelia
didelis, tačiau įprastas krūvis (pvz.: ėjimas 500 metrų ar greitas ėjimas;
lipimas į trečią aukštą).
III klasė – priepuolius sukelia
vidutinis ir nedidelis krūvis (pvz.: ėjimas 100 – 500 metrų; lipimas į pirmą
aukštą).
IV klasė – skausmas prasideda nuo
mažo krūvio, trumpo vaikščiojimo, nedidelių veiksmų.
DIAGNOSTIKA:
Pagrindinis diagnostikos principas
– tai gerai surinkta anamnezė, kuri gydytojui suteikia labai daug informacijos.
Lipidų tyrimas kraujyje
(aterosklerozės rizikos veiksnys).
Elektrokardiograma.
Koronarografija – nustatoma
kiek širdies kraujagyslių pažeista.
Širdies echoskopija.
Kraujo tyrimai – troponinas T arba
troponinas I.
GYDYMAS:
Krūtinės
anginos simptomas kontroliuoti ir gydyti skiriami šie vaistai: nitratai
(nitroglicerinas, kitaip glicerilio trinitratas); ilgo veikimo nitratai.
Nitratai sumažina deguonies poreikį širdžiai. Dažniausiai krūtinės anginos
priepuoliui nutraukti skiriamas nitroglicerinas, ilgo veikimo nitratai padeda
išvengti šių priepuolių, sumažėja priepuolių dažnis.
Beta
adrenoblokatoriai. Beta adrenoblokatoriai mažina širdies susitraukimų dažnį,
arterinį kraujospūdį, taip sumažindami deguonies poreikį ir pagreitindami jo
patekimą į širdį.
Kalcio kanalų
blokatoriai. Šie vaistai plečia kraujagysles, šiek tiek atpalaiduoja širdies
raumenį, sumažėja deguonies poreikis, mažėja arterinis kraujospūdis.
Antiagregantai.
Antiagregantai neleidžia kraujagyslėse formuotis krešuliams.
Kai gydymas vaistais neefektyvus, prireikia
intervencinio gydymo: angioplastikos ar operacijos. Atliekant angioplastiką,
praplečiamos susiaurėjusios vainikinės kraujagyslės, o operuojant suformuojamos
užsikimšusią kraujagyslės vietą apeinančios jungtys.
KOMPLIKACIJOS:
Negydoma
stabili krūtinės angina gali tapti nestabilia, pacientą gali ištikti miokardo
infarktas (staigus širdies kraujotakos nutrūkimas, sąlygojantis negrįžtamus
miokardo struktūros ir funkcijos pokyčius), staigi mirtis.
PROFILAKTIKA:
Daug krūtinės anginos rizikos veiksnių
galima išvengti keičiant gyvenimo būdą. Svarbu vartoti mažiau riebalų, daug
skaidulinių medžiagų turinčių produktų (grūdėtos duonos, javainių ir kt.),
šviežių vaisių, daržovių. Pripažinta, kad česnakas mažina
cholesterolio koncentraciją kraujyje, naudingi žuvies taukai, nuo
aterosklerozės saugo ir žaliojoje arbatoje esančios medžiagos. Būtina mesti
rūkyti, mažinti per didelį kūno svorį. Svarbu reguliariai mankštintis: maždaug
pusvalandį kasdien. Būtina mažinti aukštą arterinį kraujospūdį, gydyti
cukrinį diabetą.