Impotencija
APIBRĖŽIMAS
Impotencija
(lot. impotentia – silpnumas, bejėgiškumas), vyro normalios lytinės
funkcijos sutrikimas, lytinė bejėgystė. Impotencija yra apibrėžiama kaip
nesugebėjimas pasiekti ar išlaikyti erekciją tiek, kad būtų užbaigtas
lytinis aktas.
EPIDEMIOLOGIJA
Impotencija tampa tikėtinesnė
metams bėgant. Apie 2 proc. vyrų, perkopusių 4-ąjį dešimtmetį, 25 proc.
perkopusių 6-ąjį dešimtmetį, ir 80 proc. perkopusių 8-ąjį dešimtmetį.
Visame pasaulyje nuo erekcijos sutrikimų kenčia apie 152 mln. vyrų.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Priežastys gali būti įvairių kilmių:
- Psichogeninės
- Organinės
- Medikamentai ir kitos medžiagos
- Endokrininės sistemos sutrikimai
- Neurogeninės priežastys
Dažniausios
organinės kilmės impotencijos priežastys – tai įvairūs varpos ir
arterinių venų pažeidimai (dėl traumų ar veninio nepakankamumo).
Erekcijos problemos (erekcijos nebuvimas, per trumpa erekcija, per
silpna erekcija ir kt.) atsiranda, kai nėra pakankamas arterinio kraujo
pritekėjimas į varpos akytkūnius ir vyrauja per greitas veninio kraujo
ištekėjimas iš jos.
Šlapimo pūslės sutrikimai taip pat
koreliuojasi su erekcijos disfunkcija. Taip pat problemų gali sukelti
Parkinsono liga. Vyrai, kurie patyrė širdies smūgį arba yra priklausomi
nuo alkoholio tai pat priklauso padidintos rizikos grupei, kadangi būna
pažeidžiamos jų sėklidės bei mažėja testosterono kiekis organizme.
Psichogeninio
pobūdžio impotencijos priežastys taip pat gali būti įvairios.
Impotencija dėl organinių priežasčių vystosi palaipsniui, iš lėto
(metais), o impotencija dėl psichologinių priežasčių kyla staiga – tai
pagrindinis organinės ir psichologinės impotencijos skirtumas.
Psichogeninės
priežastys būdingesnės jauniems žmonėms. Įtakos gali turėti vaikystėje
patirtos psichologinės traumos, auklėjimas, atsitiktinės nesėkmės,
prastos seksualinio gyvenimo sąlygos ar nesusiklostęs seksualinis
gyvenimas su partnere.
KLINIKA
Impotencija pasireiškia vyrų lytinio potraukio, susijaudimo nebuvimu, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimu.
Psichogeninė
impotencija pasireiškia, kai nėra erekcijos, negalima pasiekti ar
palaikyti adekvačios erekcijos arba ji išnyksta nepabaigus lytinio akto;
miegant erekcija normali. Organinė impotencija – nėra erekcijos arba
negalima pasiekti adekvačios erekcijos; erekcija miegant taip pat
sutrikusi.
DIAGNOSTIKA
Visų pirma reikia išsiaiškinti ar tai
psichogeninė ar organinė impotencija, t.y.koreliuoti impotenciją su
erekcijos buvimu miego metu. Organinės impotencijos atveju ieškoma bus
šalutinių organinių disfunkcijų, kitų organų sistemų sutrikimų.
GYDYMAS
Gydymo taktika priklauso nuo impotencijos sutrikimo etiologijos.
Erekcijos
sutrikimus galima efektyviai gydyti vaistais. Potenciją gerina
geriamieji medikamentai (sildenafilis, vardenafilio chloridas,
tadalafilis), gali būti implantuojami įvairūs implantai, taikomos
specialios injekcijos. Jei erekcijos sutrikimus sukėlė liga, daugeliu
atvejų problemą taip pat įveikia vaistai. Lytinės funkcijos atstatymui
paskiriama tinkama lytinių vyriškų hormonų – androgenų pakaitinė
terapija.
Jei priežastys psichologinės, rekomenduojama psichologo,
psichoterapeuto kosultacija, taikoma psichoterapija, psichoseksualinis
auklėjimas, kurių pagrindiniai patarimai yra aktyvus poilsis, turiningas
laisvalaikis, santykių su partnere suderinimas, gerų emocijų
skatinimas, žalingų įpročių atsisakymas, sportas.
Dabar yra net du
chirurginiai būdai, padedantys išsaugoti vyriškumą. Pirmasis – tai
operacija, kurios metu į kapšelį įdedamas specialus implantas,
padedantis „pastatyti“ varpą reikiamu metu. Kitas būdas – tai operacija,
kurios metu koreguojamos kraujagyslės, tiekiančios kraują į lytinius
organus. Beje, pastarasis būdas dar tik bandymo etape, todėl tai
pakankamai pavojinga.
PROFILAKTIKA
Vengti stresinių situacijų, gydyti šalutines ligas.