Osteoartritas
APIBRĖŽIMAS
Osteoartritas
– tai degeneracinė sąnarių liga, pasireiškianti, kai susidėvi sąnario
kremzlė. Tai yra dažniausia artrito forma. Jos metu susidaro būklė, kai
senstant sąnarių kremzlės dyla, plonėja, todėl sąnario judesiai tampa
skausmingi, sudėtingesni, sąnarys gali patinti. Dažniausiai liga
pažeidžia kelio, klubo, stuburo (kaklo ir juosmens), čiurnos sąnarius.
EPIDEMIOLOGIJA
Osteoartritu
dažniau serga tie žmonės, kurie dirbdami nuolat lanksto kelio ar klubo
sąnarius, pvz: ūkininkai, darbininkai, kadangi jų sąnariams tenka
didesnis krūvis. Sąnariams kenkia ir per didelis sąnarių apkrovimas
sportuojant.
Įtakos turi net avalynė. Avint aukštakulnius
batelius, keičiasi pėdos kampas bei stovėsena. Dubuo ir klubas labiau
apkraunami, o stuburas išsilenkia. Dėl to vystosi stuburo iškrypimas,
dažnai sukeliantis nugaros skausmus. Avinčios aukštakulnius batelius
moterys lengviau gali nikstėlti čiurną, dėl to taip vystosi sąnario
pažeidimas.
Vyresnio amžiaus moterys osteoartritu serga dažniau nei vyrai.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Osteoartritas
yra su amžiumi susijusi liga. Vienas svarbių rizikos veiksnių yra
antsvoris, nes dėl jo sąnariams tenka nenatūraliai didelis krūvis ir
kremzlės greičiau dyla. Antsvorio turintys žmonės paprastai mažai
mankštinasi, todėl sąnarių kremzlės nepakankamai aprūpinamos deguonimi.
Ligos vystymąsi gali skatinti ir pakitusi, netaisyklinga sąnario
struktūra, atsiradusi dėl tokių anatominių pokyčių kaip kelio sąnarių
deformacija į vidų ar į išorę, po lūžio netaisyklingai suaugę kaulai ir
t. t. Dėl sąnario struktūros pakitimų atsiranda vietinis spaudimas,
kuris pažeidžia sąnario kremzlę didžiausio mechaninio apkrovimo vietoje.
Osteoartritu
susergama, kai laikui bėgant nusidėvi sąnario kremzlė, apsauganti kaulų
galus, sumažinanti trintį tarp kaulų. Švelnus kremzlės paviršius tampa
šiurkštus, nelygus. Kremzlei visiškai nusidėvėjus, kaulai ima trintis
tarpusavyje.
Liga progresuoja lėtai. Skiriamos 3 stadijos:
1 stadija. Jaučiamas skausmas, kai sąnarys labai apkrautas.
2 stadija. Sąnarį skauda net ir įprastai judant, o aktyvių judesių metu
skauda raumenis. Jei prasideda aplink sąnarinę kremzlę esančių audinių
uždegimas, gali atsirasti skausmingas patinimas.
3 stadija. Skauda net ramybėje. Pastebimai sutrinka sąnario judesiai,
ji vis labiau deformuojasi ir raumenys trumpėja. Negydant minimos ligos,
ši po kiek laiko gali sukelti sąnarių sukaulėjimą.
KLINIKA
Pradžioje
osteoartritui būdingi nedidelio pobūdžio skausmai, kai ilgiau pasėdėjus
ar po nakties pirmieji žingsniai būna skausmingi, tačiau greit praeina.
Skausmas suintensyvėja po fizinio krūvio, antroje dienos pusėje.
Galiausiai pažeistas sąnarys tampa nejudrus. Osteoartritas gali paveikti
bet kurį kūno sąnarį, tačiau dažniausiai jis pažeidžia rankų, klubų,
kelių ir stuburo sąnarius. Kitus sąnarius osteoartritas gali pažeisti po
traumų.
Pažeistas sąnarys padidėja ir pastorėja. Taip yra dėl
osteofitų – kaulinių išaugų, kurių susidaro ties sąnario kraštais.
Sumažėja sąnario judesių amplitudė, kartais, uždėjus plaštaką ant
sąnario juntama ar net girdima šiurkšti krepitacija.
Taip pat
mažėja judesių amplitudė. Sumažėja atitraukimas, pritraukimas, išorinė
rotacija – koksartrozės atveju. Gonartrozės atveju mažėja kelio sąnarių
tiesimas.
DIAGNOSTIKA
Dažniausiai
osteoartrito diagnozė nustatoma remiantis tik anamneze ir klinikiniu
ištyrimu, o radiologinių tyrimų rezultatai pirminių stadijų ligos gydymo
taktikos nekeičia, net jei liga buvo nustatyta tik iš anamnezės ir
klinikos.
Papildomi tyrimai:
- Radiologiniai tyrimai
- Kraujo tyrimai
- Sinovinio skysčio tyrimas
- Naujieji vaizdiniai tyrimai.
GYDYMAS
Optimalų
gydymą sudaro nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių derinys.
Reikėtų pradėti nuo efektyvių ir mažiausiai šalutinių reiškinių
(įskaitant toksiškumą) sukeliančių priemonių, pavyzdžiui, fizinių
pratimų, svorio metimo ir paracetamolio (acetaminofeno).
Gydymą reikia parinkti kiekvienam ligoniui individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas ir rizikos veiksnius.
Lėtinėmis
sąnarių ligomis sergančiųjų apklausos rodo, jog net iki pusės visų
atvejų vartojami medikamentai nepakankamai veiksmingi arba sukelia kokių
nors šalutinių nemalonių reiškinių – gali pažeisti virškinamąjį traktą,
inkstus, kepenis, sukelti įvairias alergines reakcijas.
PROFILAKTIKA
Svarbu
susireguliuoti mitybą ir pasistengti atsikratyti nereikalingų
kilogramų. Dirbdami – periodiškai darykite atsipalaidavimo ir mankštos
pertraukėles. Fiziniai pratimai gerina kraujo apytaką ir saugo sąnarius
nuo sustingimo.