APIBRĖŽIMAS
Tonzilitas yra gerklės liaukų uždegimas, kuris sukelia patį gerklės uždegimą. Tonzilitą gali sukelti arba virusai arba bakterijos. Dauguma atvejų, tonzilitas, praeina per kelias dienas be antibiotinių vaistų.
EPIDEMIOLOGIJA
Kas metus 1000 gyventojų tenka 100 sergančiųjų gerklės uždegimu (tonzilitu). Apie 2,1% visų ambulatorinių apsilankymų sudaro nusiskundimai dėl gerklės uždegimo. Ūminis tonzilitas yra labiau paplitęs tarp 5 ir 15 metų amžiaus vaikams. Ūminis tonzilitas yra dažniausiai sutinkamas vidutinio klimato juostose žiemą ir ankstyvą pavasarį, nors jis gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Yra trys pagrindinės tonzilito priežastys:
A grupės streptokokai dažniausiai sukelia gerklės bakterines infekcijas 1 iš 5 žmonių. Dauguma žmonių gali nepasireikšti simptomai, bet jie vis tiek gali perduoti šią bakteriją. A grupės streptokokai taip pat gali sukelti tonzilitą (gerklės uždegimą), taip pat, tam tikromis sąlygomis, gali sukelti daug sunkesnius susirgimus, kaip reumatas.
Įvairūs oru plintantys virusai, kaip pavyzdžiui gripo virusas, taip pat gali sukelti tonzilitą. Virusinės infekcijos dažniausiai sukelia silpnesnius simptomus nei bakterinės, tačiau yra labai sunku diferencijuoti tarp šių dviejų.
Infekcinės mononukleozės, sukeltos pavyzdžiui, Epstein-Barr viruso, gali įtakoti tonzilito simptomus, ypač vaikams.
KLINIKA
Tonzilito simptomai apima:
- Gerklės skausmas
- Sunkumas maitintis (kūdikiams)
- Sunkumas ryti
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Pilvo skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Kosulys
- Užkimimas
- Sloga
- Tonzilių ir gerklės paraudimas
- Limfmazgių padidėjimas (sritinių)
- Baltos dėmės ant tonzilių
- Akių paraudimas
- Ausų skausmas (sukelia nervai, einantys pro gerklę ir ausį)
Diagnozuoti lėtinį tonzilitą padeda šie kriterijai:
• Gomurio lankų kraštų paraudimas ir sustorėjimas
• Randinės sąaugos tarp tonzilių ir jų kraštų
• Pasikeitusi tonzilių forma
• „Kamščiai“ ir skystos pūlingos išskyros iš tonzilių paviršiaus
• Padidėję pažandžių limfmazgiai
Vieni autoriai tonzilitą laiko lėtiniu gerklės uždegimu, o anginą – ūminiu, kiti – anginą vartoja kaip tonzilito sinonimą, o lėtinę ir ūminę eigas priskiria prie gerklės uždegimo stadijų.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas, pastebėjęs visus anksčiau minėtus simptomus, dar paims tonzilių apnašų mėginį bei skirs kraujo tyrimą. Taip galima bus diferencijuoti tarp skirtingų tonzilito sukėlėjų ir skirti atitinkamą gydymą.
GYDYMAS
Virusinės infekcijos sukeltas tonzilitas savaime praeis per savaitę ar dvi. Sirgdami vartoti reikia daug skysčių, skalauti galim gerklę šiltu vandeniu su ištirpdyta druska. Jei vargina aukšta temperatūra ir skausmai, galima vartoti acetaminofeną arba ibuprofeną. Jei tonzilitą sukėlė bakterinės kilmės infekcija, gydytojas skirs antibiotikus. Geriamuosius antibiotikus paprastai reikia vartoti bent 10 dienų. Net jei po kelių dienų pasijusite geriau, būtina baigti visą antibiotikų kursą, nes taip išvengiama ligos pasikartojimo, galinčio sukelti komplikacijas. Jei vaistus sunku nuryti, gali būti skiriami leidžiamieji preparatai. Jei vaikas per metus tonzilitu sirgo 7 ar daugiau kartų arba dvejus metus iš eilės tonzilitu serga daugiau nei 5 kartus per metus, dėl patinimo jam sunku ryti ir kvėpuoti arba tonzilėse susiformuoja abscesai (pūliniai), rekomenduojama tonziles pašalinti chirurginiu būdu. Suaugusiesiems tonzilės šalinamos retai. Paprastai jau kitą dieną po operacijos pacientas išrašomas iš ligoninės, o visiškai atsigauna per dvi savaites. Po operacijos dažniausiai skauda gerklę, gali skaudėti ir ausis.
PROFILAKTIKA
Laikytis higienos normų, norint neužsikrėsti anksčiau išvardintais mikroorganizmais. Mažiau kontaktuoti su asmenimis, kurie serga būtent streptokokų sukeltu tonzilitu, nes šis yra labiausiai užkrečiamas.