Diabetinė retinopatija
APIBRĖŽIMAS
Diabetinė retinopatija – tai cukrinio diabeto komplikacija, kurios metu pažeidžiamos akies tinklainės kraujagyslės.
EPIDEMIOLOGIJA
Diabetinė
retinopatija paprastai nenustatoma anksčiau nei po 5 metų nuo diabeto
pradžios esant I tipo diabetui, o II tipo diabeto atveju jau diagnozės
nustatymo metu apie 20% atvejų nustatomi pokyčiai tinklainėje.
Diabetinės retinopatijos atsiradimo bei progresavimo riziką didina
rūkymas, nėštumas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, bloga gliukozės
kiekio kraujyje kontrolė, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas.
Sergantiems I tipo diabetu ilgiau nei 20 metų beveik visiems nustatomi
pradiniai ar pažengę pokyčiai tinklainėje.
Lietuvos gydymo įstaigų duomenimis, diabetinės retinopatijos
diagnozuojama 57,1 proc. sergančiųjų nuo insulino priklausomu CD ir 16,9
proc. sergančiųjų nuo insulino nepriklausančiu CD, bet gydomiems cukraus
kiekį mažinančiomis tabletėmis. Sergančių nuo insulino nepriklausomu CD ir
vartojančių insuliną grupės pats didžiausias diabetinės retinopatijos
procentas – 61,7.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Dėl
gliukozės apykaitos sutrikimo vystosi smulkių tinklainės kraujagyslių
sienelių pakitimai: padidėja jų pralaidumas, atsiranda mikroaneurizmos
(lokalūs išplatėjimai), kraujosrūvos. Kai šie pokyčiai vystosi
centrinėje tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje, ši paburksta –
atsiranda diabetinė makulopatija. Tokiu atveju pablogėja ir regėjimas.
Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo, mažėja kapiliarų spindis, vietomis jie
užsikemša, tinklainėje vystosi išeminės zonos. Dėl deguonies trūkumo
aktyvuojamas faktorius, skatinantis naujų, nekokybiškų, trapių
kraujagyslių atsiradimą. Trūkus šioms kraujagyslėms į akies vidų
išsilieja kraujas, pakitusi tinklainė gali atšokti, sąlygoti žymų matymo
pablogėjimą ar net aklumą. Kartais naujadarės kraujagyslės uždaro
priekinės kameros kampą (per kurį iš akies nuteka intraokulinis
skystis), padidėja akių spaudimas – vystosi neovaskulinė glaukoma.
Pasak, Nacionalinio Akių instituto, diabetinė retinopatija yra keturių etapų:
1. Lengva diabetinė retinopatija. Pasitaiko kaip smulkių tinklainės kraujagyslių patinimai;
2. Vidutinio sunkumo diabetinė retinopatija. Progresuojant ligai, blokuojamas tinklainės kraujagyslių maitinimas;
3. Sunki diabetinė retinopatija. Kraujagyslės yra dar labiau blokuojamos, keliose srityse tinklainė netenka kraujo tiekimo;
4. Proliferacinė retinopatija. Sutrinka naujų kraujagyslių augimas, jos
tampa labai trapiomis. Pačios šios kraujagyslės nesukelia regėjimo
sutrikimų. Tačiau, jos yra labai plonos, trapiomis sienomis. Todėl
netinkamas kraujo nuotėkis ir sukelia regėjimo sutrikimus ir aklumą.
KLINIKA
Cukrinio
diabeto sukeltų tinklainės pakitimų vystymąsi galima suskirstyti į
preklinikinę stadiją ir klinikinių simptomų pasireiškimo stadiją.
Ankstyvos preklinikinės stadijos metu vyksta kapiliarų bazinės membranos
pokyčiai bei pakitimai ląstelių viduje. Padidėja pratekančio
kraujo
pro tinklainės kraujagysles kiekis, pakinta kraujo- tinklainės barjeras
(tai galima nustatyti stiklakūnio fluorfotometrijos metodu). Išsekus
audinių kompensaciniams mechanizmams, atsiranda patologiniai organiniai
pakitimai tinklainės struktūrose, procesas pereina į klinikinę stadiją
ir pamažu progresuoja. Esant ankstyvoms ligos stadijoms prasidėjusi
tinklainės hipoksija gali skatinti autoreguliacinius mechanizmus ir
didinti tinklainės kraujotaką.
Regėjimas pablogėja tik tada, kai
atsiranda diabetinių pakitimų (kraujosruvų, mikroaneurizmų, kietų
eksudatų, paburksta tinklainė) makuloje. Neproliferacinės diabetinės
retinopatijos prognozė reliatyviai gera: per 5 metus apanka tik 3%
pacientų.
DIAGNOSTIKA
- Oftalmoskopija.
Akių dugną galima įvertinti tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu
oftalmoskopu. Tačiau pakitimai geriau matomi, kai išplečiamas vyzdys-
vyzdį plečiančiais vaistai (midriatikais) ir tiriama tiesioginiu
oftalmoskopu; - Biomikroskopija plyšine lempa. Geriausia akies
dugnas ištiriamas, biomikroskopuojant plyšine lempa (naudojant
kontaktines linzes). Tada matomas stereovaizdas, geriau nustatomi
tinklainės paburkimo plotai. Fluorescentinė angiografija. Daugiau nei 30
metų šis diagnostikos tyrimas padeda nustatyti pradinius diabetinius
tinklainės pakitimus: leidžia diagnozuoti akimi nematomus
mikroaneurizmas,
GYDYMAS
Diabetinė
retinopatija gydoma lazerinės fotokoaguliacijos metodu ar atliekant
vitrektomija. Židininė fotokoaguliacija atliekama esant kliniškai
reikšmingai makulopatijai, panretinalinė (visos tinklainės)
fotokoaguliacija taikoma esant išplitusiems pokyčiams tinklainėje –
lazerio spindulys veikia pakenktas tinklainės vietas, sustabdomas
naujadarių kraujagyslių augimas bei apsisaugoma nuo tolesnio regos
blogėjimo. Vitrektomija – tai jau chirurginė intervencija į akį. Jos
metu pašalinamas pakitęs stiklakūnis bei susidarę fibrozinio audinio
plėvės, atliekama tinklainės fotokoaguliacija operacijos metu.
Diabetinės
retinopatijos progresavimui stabdyti labai svarbu gera bendra diabeto,
arterinio kraujospūdžio, cholesterolio kontrolė. Kadangi pradinėse
stadijose pokyčiai tinklainėje paprastai nesukelia simptomų, svarbūs
planiniai apsilankymai pas gydytoją oftalmologą.
PROFILAKTIKA
Jei
sergate cukriniu diabetu, dėl šios ligos būtina atlikti specialius
tyrimus, nes diabetinė retinopatija gali vystytis be simptomų.
Tinklainės dėmės edema gali išsivystyti bet kuriuo iš pirmiau minėtų
keturių etapų metu be jokių pojūčių.