Plokščiosios kirmėlės
APIBRĖŽIMAS
Plokščiosios
kirmėlės (lot. Platyhelminthes) – bestuburių gyvūnų tipas. Tai
daugialąsčiai gyvūnai, turintys dvišalę kūno simetriją. Gyvena jūrose ir
gėluose vandenyse, o taip pat dirvoje. Apie 80 procentų plokščiųjų
kirmėlių yra parazitai.
EPIDEMIOLOGIJA
Žmogus
apsikrečia valgydamas nepakankamai gerai nuplautas žalias daržoves,
uogas, kurios buvo laistomos srutomis, vaisius, gerdamas užterštą
vandenį, per nešvarias rankas. Kirmėlinėmis ligomis dažniausiai
užsikrečia vaikai iki 15 metų, nes jie stokoja higienos įgūdžių, nors
pasitaiko atvejų kai serga ir suaugusieji.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Žmogaus
organizme gali parazituoti keliolika rūšių apvaliųjų ir plokščiųjų
kirmėlių. Jos, gyvendamos virškinamajame trakte, pasisavina maisto
medžiagas ir išskiria savo gyvybinės veiklos produktus. Visa tai
neigiamai veikia žmogaus organizmą – atsiranda ligos požymių. Kirmėlės
yra labai vislios, per parą subrendusi kirmėlė gali išskirti iki 200 000
kiaušinėlių. Dalis jų su išmatomis patenka į aplinką – dirvožemį (kai
jis yra tręšiamas žmogaus ekskrementais).
Labiausiai paplitę
parazitai: nematodai- apvaliosios kirmelės ir cestodai- plokščiosios
kirmelės. Jos sukelia ligas, vadinamas helmintozėmis.
Kaspinuočiai
yra plokščiosios kirmėlės. Žmogaus organizme gali parazituoti kelių
rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis,
kiaulinis, šuninis (echinokokas), mažasis. Paprastai kaspinuočiai per
savo gyvenimo ciklą – nuo kiaušinio iki kirmino – pakeičia net kelis
tarpinius šeimininkus, kol pasiekia galutinį. Žmogus atskirų kaspinuočių
gyvenimo cikluose gali būti tarpinis (šuniniam kaspinuočiui), galutinis
(žuviniam, jautiniam, mažajam kaspinuočiams) arba ir galutinis, ir
tarpinis (kiauliniam kaspinuočiui) šeimininkas.
Žuvinis
kaspinuotis (Diphyllobothrium latum), sukeliantis difilobotriozę, yra
stambiausias iš visų kaspinuočių. Jo ilgis siekia iki 10-20 metrų.
Parazituoja žmogaus, šuns, katės žarnyne. Žmogaus organizme jis gali
išgyventi iki 30 metų.
Užsikrečiama suvalgius žalios ar
nepakankamai keptos žuvies, kurioje buvo parazito lervų. Sergantis
žmogus aplinkinių neužkrečia.
Jautinis kaspinuotis (Taeniarchynchus
saginatus), sukeliantis teniarinchozę, parazituojantis žmogaus plonojoje
žarnoje, siekia iki 5-10 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios
ar blogai paruoštos jautienos, kurioje buvo parazito lervų.
Mažasis
kaspinuotis (Hymenolepis nana), sukeliantis himenolepidozę, būna 1-3
metro ilgio. Jis formuojasi be tarpinių šeimininkų. Užsikrečiama nuo
užsikrėtusio žmogaus, kuris su išmatomis išskiria parazito kiaušinių.
Dažniau užsikrečia vaikai.
Kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium),
sukeliantis teniozę, būna 1,5-2 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia
kaspinuočio lervomis valgydamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą
kiaulieną, kurioje yra parazito lervų. Jei žmogus užsikrečia kiaulinio
kaspinuočio kiaušiniais (pvz., iš aplinkos arba kai žarnyne yra
kaspinuotis ir vemiant jo kiaušinių patenka į skrandį), jis kaspinuočiui
tampa tarpiniu šeimininku. Šiuo atveju su kraujo tėkme kirmino
užuomazgų patenka į įvairius organizmo audinius. Žmogaus raumenyse,
odoje, smegenyse išauga kaspinuočio lervų – cisticerkų ir tada jis
suserga pavojinga liga – cisticerkoze.
Šuninio kaspinuočio
(Echinococcus granulosus) galutinis šeimininkas yra šuo, o žmogaus
organizme jis bręsta tik iki lervos stadijos. Užsikrečiama nuo sergančio
gyvūno. Parazito kiaušiniai ypatingame apvalkale (vadinami
onkosferomis) per žarnyno sienelę patenka į kraujo tėkmę ir nunešami
dažniausiai į kepenis, rečiau į plaučius ar kitus organus. Pradeda augti
gyvybinga lerva, kuri formuoja didelio diametro pūsles.
Distomatozė
– tai yra grupė plokščiųjų kirmėlių sukeltų ligų, kurios pažeidžia
tulžies takus, virškinamąjį kanalą arba bronchus. Dažniausiai ligą
sukelia Fasciola hepatica. Šis parazitas išplitęs visame pasaulyje.
Labai daug jo randama Egipte, Irane, Argentinoje. Suaugęs parazitas būna
daugelio žinduolių, ypač avių ir jaučių, intrahepatinis arba
ekstrahepatinis įnamis. Jų kiaušinėliai išskiriami su išmatomis, išorės
aplinkoje virsta miracidija. Pastarąją praryja tarpinis šeimininkas –
moliuskas Galba Truncatula, gyvenantis šiltuose vandenyse. Žmogus
užsikrečia valgydamas užkrėstus kirmėlės lervomis augalus, augančius
paupiuose. Žmogaus organizme lervos netenka apvalkalėlio, patenka į
dvylikapirštę žarną, praduria jos sienelę ir kepenų kapsulę. Vėliau jos
apsistoja tulžies latakuose ir subręsta per 3 mėnesius po užsikrėtimo.
Žmogaus organizme kirmėlės gyvena 3–5 metus. Apsikrėtimas šia liga būna
sezoninis, dažnai grupinis.
KLINIKA
Kirmėlių
sukeltos ligos požymiai priklauso nuo to, kokiomis kirmėlėmis
užsikrėsta ir kaip gausiai užsikrėsta, ar užsikrėtimas vyksta nuolat.
Dažniausi bendri kirmėlinės ligos požymiai:
- pablogėja vaiko apetitas, sumažėja svoris;
- vaikas greitai pavargsta, atsiranda nepastovi nuotaika, pasidaro irzlus, nervingas, gali sutrikti miegas;
- skundžiasi galvos svaigimu ir skausmu;
- pablogėja atmintis, pradeda blogiau mokytis;
- kamuoja įvairaus intensyvumo, trukmės pilvo skausmai;
- viduriavimas gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu;
-
kai kurių kirmėlių (pvz., Askaridžių) invazijos gali pasireikšti
alerginėmis reakcijomis, kosuliu, sukelti komplikacijas (pvz., žarnyno
nepraeinamumą), o spalinukių – stiprų niežėjimą apie išangę.
Žmonės,
kurių žarnyne parazituoja kaspinuočiai, skundžiasi pykinimu, vėmimu,
pilvo skausmu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, su išmatomis
išeinančiomis kirmino dalimis (nareliais), alkio jausmu, mažėjančia kūno
mase, nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, sumažėjusiu darbingumu,
kartais traukuliais.
Poodžio cisticerkozei būdingi minkšti mazgai po
oda, kurie žuvus lervai kalkėja, tampa kieti ir skausmingi. Smegenų
cisticerkozei būdingi galvos skausmai, vėmimas, kartais traukuliai,
paralyžiai.
Echinokokozės eiga dažnai besimptomė. Iki pirmųjų
požymių atsiradimo gali praeiti iki 20 metų. Echinokoko pūslių
dažniausiai randama kepenyse, plaučiuose, rečiau – galvos smegenyse,
kauluose. Kepenų echinokokozei būdingas sunkumo jausmas, skausmas po
dešiniuoju šonkauliu. Echinokoko pūslei supūliavus, pasireiškia kepenų
pūliniui, latakų uždegimui būdingų požymių. Pūslei plyšus, išsivysto
alerginė reakcija ar net anafilaksinis šokas. Plaučių echinokokozei
būdingas krūtinės skausmas, kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju.
Distomatozė:
praėjus 4 savaitėms po užsikrėtimo atsiranda bendras silpnumas, raumenų
skausmai ir virškinamojo kanalo sutrikimai. Kartu būna ūminio hepatito
požymių: skausmai po dešiniuoju šonkaulių lanku, čiuopiamos padidėjusios
kepenys, kartais gelta, sulysimas. Galimi alerginiai požymiai:
urtikarinis bėrimas, ryškus dermografizmas, niežulys. Negydant per 2–3
mėn. šie simptomai praeina, bet lieka angiocholito, cholecistito
požymiai arba net kepenų dieglių, colica hepatica, simptomai. Kartais
kepenų dieglių, colica hepatica, būna pirmasis ligos požymis, jei yra
besimptomė ligos pradžia. Kai kada ši liga imituoja kepenų vėžį ar
kepenų pūlinį.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas,
išklausęs jūsų nusiskundimus, nukreips jus tyrimams, nes paprastai pagal
simptomus ne visada galima pasakyti kokia tai kirmėlinė liga. Diagnozė
paprastai nustatoma pagal laboratorinių tyrimų rezultatus. Tyrimai yra
paprasti, atliekama išmatų mikroskopija. Pagal parazitų kiaušinių rūšį
ir nustatoma diagnozė bei skiriamas specifinis gydymas.
Tiriamos
ligonio išmatos, kur randama kaspinuočio dalių – narelių. Kiekvienos
kaspinuočio rūšies nareliai turi ypatumų. Tiriant išmatas pro
mikroskopą, randama kaspinuočio kiaušinių. Kraujo tyrimas parodo
mažakraujystę, padidėjusį eozinofilų skaičių. Echinokoko pūslės gali
būti nustatomos tiriant organizmą rentgeno spinduliais, ultragarsu,
atliekant tam tikras serologines reakcijas su ligonio krauju, taip pat
tiriant pūslės tūrį.
GYDYMAS
Kirminų
naikinimas (dehelmintizacija) atliekama ligoninėje. Rekomenduojamas
skystas, lengvai virškinamas maistas. Paskutinį kartą valgoma prieš 3
valandas iki vaistų vartojimo. Vakare ligoniui duodama vidurius
laisvinančių vaistų, kitą rytą daroma valomoji klizma. Nevalgius duodama
kelminio paparčio ekstrakto kapsulių. Po 1-2 valandų duodama vidurius
laisvinančių vaistų, vėliau vėl daroma valomoji klizma. Kirminams
naikinti taip pat vartojami vaistai nuo kirmėlių (pvz.: prazikvantelis, niklozamidas, teniozei gydyti dar gali būti vartojamas mebendazolis).
PROFILAKTIKA
-
Žuvinio kaspinuočio profilaktikai privalomai tiriami žuvies pramonės
darbuotojai, šalia vandens telkinių gyvenantys žmonės, tikrinama žuvis,
būtinas teisingas žuvies apdorojimas. - Jautinio kaspinuočio
profilaktikai svarbu išaiškinti sergančiuosius, stebėti juos 6 mėnesius
po gydymo. Turi būti atliekamos sanitarinės raguočių mėsos ekspertizės,
mėsa tinkamai termiškai apdorojama. - Mažojo kaspinuočio
profilaktikai tiriami vaikai, ikimokyklinių įstaigų personalas,
sergančiojo šeimos nariai. Būtina laikytis asmens higienos taisyklių. - Kiaulinio kaspinuočio profilaktikai svarbu išaiškinti sergančiuosius,
juos stebėti 6 mėnesius po gydymo. Taip pat atliekama sanitarinė
kiaulienos ekspertizė. Mėsą būtina apdoroti termiškai.