Plaučių embolija
APIBRĖŽIMAS
Plaučių
embolija – tai tokia būklė, kai dėl embolijos sutrinka plaučių
arterijos kraujotaka, išsivysto laikinas, tačiau pavojingas gyvybei
dešiniojo skilvelio nepakankamumas. Kitaip – plaučių arterijos trombinė
embolija (PATE) – tai plaučių arterijos ar jos šakų užkimšimas krešuliu
(trombu) ir dalies plaučių kraujotakos sutrikdymas.
EPIDEMIOLOGIJA
Plaučių
embolijos dažnis tarp ligoninėse gydytų pacientų JAV 0,4%. Sunku
įvertinti tikslų plaučių embolijos dažnį, nes nėra specifinės klinikos.
PATE diagnozuojama 20-200 žmonių iš 100 000. Tai viena dažniausių
ligoninėse gydomų žmonių mirties priežastis.
Populiacijos tyrimų
duomenimis, pacientams, kuriems jau kartą pasireiškė embolija, yra
padidėjusi jos kartojimosi rizika. Pasikartojimo rizika priklauso nuo
laiko – dažniausiai ji per pirmuosius 6–12 mėnesių po pirmojo epizodo.
Taigi, kartotinės embolijos dažnumas yra apie 10 proc. per pirmuosius 6
mėnesius, 12 proc. – per pirmuosius metus, 25 proc. – per 5 metus ir 30
proc. – per 10 metų.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Embolija
vadinamas procesas, kada kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu
atitrūkusiu „kamščiu”. Juo gali būti trombas, oras, riebalinis audinys,
vaisiaus vandenys, navikinės ląstelės. Plaučių arterijos tromboembolija –
ne atskira liga, o tik kitų ligų komplikacija. Dažniausiai pasitaiko
plaučių arterijų tromboembolija. Tromboembolija – terminas, rodantis,
kad embolą sudaro atitrūkę trombai. Šie susidaro venose sergant
tromboflebitu (venos užsikimšimas krešuliu ir dėl to kilęs uždegimas),
flebotromboze (venos užkimšimas be ryškesnės uždegiminės reakcijos).
Veninis kraujas atiteka į dešinįjį prieširdį viršutine ir apatine
tuščiosiomis venomis.Viršutinė vena „surenka kraują iš viršutinės,
apatinė iš apatinių kūno dalių. Veninis kraujas iš dešiniojo prieširdžio
patenka į plaučių arteriją, plaučiuose yra įsotinamas deguonimi,
plaučių venomis patenka į kairįjį prieširdį, iš jo į kairįjį skilvelį,
tada aortą, kuri yra stambiausia arterija, jos šakomis patenka į
organus, audinius. Kadangi kraujagyslės, kuriomis kraujas išteka iš
širdies yra vadinamos arterijomis, nors plaučių arterija teka veninis
kraujas, ji vadinama arterija.
Plaučių arterijos embolija dažniausiai būna trombinės kilmės.
Rizikos veiksniai:
– vyresnis amžius,
– rūkymas,
– arterinio kraujospūdžio padidėjimas,
– viršsvoris, nutukimas,
– cukrinis diabetas,
– kraujo krešėjimo sutrikimas,
– mažas fizinis aktyvumas, ilgos kelionės, imobilizacija,
– kraujo lipidų santykio sutrikimai (daug
cholesterolio, trigliceridų, mažai didelio tankio lipoproteinų),
– peroralinių kontraceptikų naudojimas.
Skiriama
masyvi PATE, kai užkemšama stambi plaučių kraujagyslė ir sutrinka
daugiau nei 60% kraujotakos, pusiau masyvi PATE – sutrinka 50-60%
plaučių kraujotakos ir mikroembolija, kai sutrinka mažiau nei pusė
plaučių kraujotakos.
KLINIKA
Ligos eiga ir
paciento būklės sunkumas priklauso nuo užkimštos plaučių kraujagyslės
spindžio ir pakenkto plaučių ploto. Kuo stambesnis krešulys, tuo
stambesnė kraujagyslė užkemšama, nukenčia didesnis plaučių plotas,
simptomai ryškesni ir vystosi greičiau.
Įvykus masyviai plaučių
arterijos embolijai vystosi ūminis plaučių ir širdies nepakankamumas. Jo
eiga dažniausiai žaibiška – ligonis staiga ima dūsti, skundžiasi
krūtinės, rečiau galvos, pilvo skausmu, pamėlynuoja, išpampsta kaklo
venos, krenta arterinis spaudimas, gali atsirasti traukuliai, išnyksta
sąmonė. Ligonio išgelbėti paprastai nebepavyksta.
Krešuliui
užkimšus vidutinio stambumo plaučių arterijos šakas įvyksta plaučių
infarktas. Atsiranda dusulys, dažnas kvėpavimas, šono (dažniausiai
dešiniojo) skausmas. Prisidėjus infekcijai vystosi plaučių uždegimas
(infarktpneumonija). Prasideda karščiavimas, atkosima kraujingų
skreplių.
Plaučių mikroembolija pasireiškia, kuomet kartojasi
embolizacija smulkiais krešuliais. Šie, užkimšę nedidelio spindžio
plaučių kraujagysles, netrukus yra ištirpdomi, todėl simptomai neryškūs
ir greitai išnyksta, bet gali kartotis. Dėl dirginimo sukeliamas
trumpalaikis arterijų ir bronchų spazmas, pasireiškiantis priepuoliniu
dusuliu, padažnėjusiu kvėpavimu ir širdies plakimu, odos melsvumu.
Nemalonūs jutimai širdies plote, trumpalaikis dusulys, krūtinės ląstos
skausmas kartojasi, nežymiai pakyla temperatūra, gali vystytis plaučių
uždegimas.
Pagrindiniai simptomai:
- Dusulys
- Krūtinės skausmas
- Krūtinės spaudimas
- Krūtinės sunkumas
- Krūtinės deginimas
- Kraujo atkosėjimas
- Apalpimas
- Tachipnėja (Dažnas kvėpavimas)
- Žemas kraujo spaudimas
- EKG pokyčiai būdingi dešinio skilvelio perkrovai.
DIAGNOSTIKA
Tiksliai
diagnozę galima nustatyti atlikus plaučių arterijų angiografinį tyrimą
ar plaučių skenavimą su radioaktyviais izotopais. Šie tyrimai taikomi
rečiau dėl galimų komplikacijų, jų brangumo. Šiuo metu dažniausiai
atliekama kompiuterinė tomografija su plaučių arterijų angiografija.
Kompiuterinės plaučių tomografijos metu rentgeno kontrastinės medžiagos
suleidžiama į veną. Šiuo metodu galima nustatyti ne tik krešulį
plaučiuose, bet ir patvirtinti ar paneigti kitą plaučių ligą.
GYDYMAS
- Antikoaguliantai. Tai į hepariną panašūs preparatai ir mažos
molekulinės masės heparinai, vitamino K antagonistai. Antikoaguliantai
skiriami parenteriniu būdu. Kai INR (international normalized ratio
angl.) pasiekia 2-3, o SPA 15-25% heparinai pakeičiami varfarinu.
Vartojant varfariną, reikalinga SPA ir INR kontrolė 2-3 k./sav. - Trombolitikai. Streptokinazė, urokinazė ir kt. rekomenduojami, kai yra
masyvi trombozė, kai nustatytas trombas, nesenas pacientas, nesergantis
gretutinėmis ligomis, neturinti opų skrandyje ir žarnyne. Trombą galima
ištirpdyti per pirmąsias 2-4 valandas. Gali būti taikoma ne tik
sisteminė, bet ir kateterinė trombolizė.
PROFILAKTIKA
Šalinti
rizikos veiksnius, vartoti gydytojo paskirtus vaistus – netiesioginio
veikimo antikoaguliantus. Jie taip pat trikdo trombų susidarymą,
veikdami krešėjimo faktorius.
Jei tromboembolijų epizodai dažni –
gali būti rekomenduojama implantuoti –„skėčio pavidalo filtrą į apatinę
tuščiąją veną, kuris sulaiko trombus ir šie nepasiekia širdies. Jokiu
būdu nekeiskite patys nurodytų netiesioginio veikimo antikoaguliantų
dozių – nežinodami, kaip keičiasi Jūsų krešėjimo rodikliai, galite
sukelti komplikaciją – kraujavimą, arba sumažinus dozę – vėl formuosis
trombai.