Toliaregystė (hipermetropija)
APIBRĖŽIMAS
Toliaregystė
yra akių refrakcijos yda, kai objekto vaizdas yra sufokusuojamas už
tinklainės. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys būna sutrumpėjęs.
Žmogus tada gerai mato toli esančius objektus, tačiau iš arti mato
neryškiai. Šis regėjimo sutrikimas ištaisomas nešiojant akinius su
glaudžiamaisiais lęšiais.
EPIDEMIOLOGIJA
Toliaregystė
— dažniausiai pasitaikanti refrakcijos yda. Beveik visi naujagimiai yra
toliaregiai. Vėliau, akiai augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta
(susiformuoja taisyklinga refrakcija — emetropija, o kartais ji pereina į
trumparegystę, miopiją).
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Yra skiriami trys toliaregystės laipsniai: nedidelė toliaregystė iki 2D, vidutinė iki 5D, didelė ≥5D.
Nedidelio
laipsnio toliaregiai gali neturėti jokių nusiskundimų. Tokie žmonės
jauname amžiuje dėl akomodacijos (akis tarsi pati pakoreguoja esamą
nedidelę toliaregystę) gerai mato tiek į tolį, tiek iš arti ir net
neįtaria esantys toliaregiai.
Didesnio laipsnio nekoreguota
toliaregystė lemia ne tik blogą regėjimą, bet gali sąlygoti akių bei
galvos skausmų atsiradimą, šviesos baimę, nervingumą.
Toliaregiai
turi didesnį polinkį sirgti lėtiniu blefaritu (vokų krašto uždegimu),
konjunktyvitu (akies paviršių išklojančios plėvelės uždegimu).
Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių gaubtumas, taip pat jų formavimosi augant tendencijos, yra paveldimos.
Ypatinga
toliaregystė — afakija (lęšiuko nebuvimas įprastoje vietoje). Jei
lęšiukas pašalintas iš akies, kurios refrakcija iki tol buvo
taisyklinga, turime maždaug 10,0—13,0 D toliaregystę.
Jauni
toliaregiai savo silpną refrakcijos ydą kompensuoja akomodacijos dėka.
Jų regėjimo aštrumas gali būti 1,0 ir iki pat 40—45 metų jie gali
nejausti jokių regėjimo sutrikimų, net nežinoti, kad yra toliaregiai.
Tokią toliaregystė vadiname fakultatyvine hipermetropija.
Jei
toliaregystė yra vidutinė ar didelė, akomodacijos įtampa visą laiką turi
būti didesnė, ir tai gali sukelti akomodacijos spazmą — pseudomiopiją,
arba netikrąją trumparegystę, kuri paaiškėja tik jai išnykus po
medikamentinio akomodacijos paralyžiaus.
KLINIKA
Toliaregis
neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti. Toliaregė akis turi
prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplyno raumenis,
žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labai
pavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja
jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems
vaikams gali išsivystyti žvairumas. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant
smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos
spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet
matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai
netikroji trumparegystė, kuri paaiškėja tik jai išnykus po krumplyno
raumenį atpalaiduojančių vaistų sulašinimo. Toliaregiai, turintys
vidutinę ir didelę refrakcijos ydą, elgiasi kaip trumparegiai –
prisikiša knygą prie pat akių. Tuomet tinklainėje susidaro nors ir
neaiškūs, bet lengviau matomi didesni vaizdai. Kai toliaregystė didelė,
akys atrodo mažos, giliai įkritusios akiduobėse. Toliaregiai nuo
jaunystės anksčiau pradeda skųstis senatvine toliaregyste, nes jų akys
žiūrėdamos į daiktus iš arti, turi prisitaikyti tiek, kad išlygintų savo
toliaregystę. Toliaregystė neprogresuoja. Suaugusiųjų toliaregystės
stiprėjimas yra susijęs su slaptosios toliaregystės perėjimu į aiškiąją.
DIAGNOSTIKA
Pastebėjus,
jog regėjimas pablogėjo, iš karto reikėtų kreiptis į gydytoją okulistą.
Pirmiausia akių gydytojas ištiria paciento regėjimo aštrumą (tiriama
naudojantis specialiomis lentelėmis), pagal regėjimo aštrumo tyrimo
rezultatus įvertina toliaregystės laipsnį.
Slaptoji toliaregystė
nustatoma į akis sulašinus krumplyno raumenį atpalaiduojančių vaistų.
Akiniai toliaregiams parenkami tik nustačius visą toliaregystės laipsnį.
Akies vidinės struktūros ištiriamos specialiu mikroskopu, įvertinami
akies dugno pakitimai. Nustatomas periferinis regėjimas (akipločio
tyrimas), pamatuojamas akių spaudimas.
GYDYMAS
Toliaregystė
koreguojama išgaubtais sferiniais stiklais. Akinių nereikia, jeigu
žmogus niekuo nesiskundžia. Toliaregystę reikia koreguoti bet kokiame
amžiuje, jei skundžiamasi akių nuovargiu žiūrint iš arti (astenopija),
taip pat nustačius netikrąją trumparegystę (pseudomiopija), blefaritą,
konjunktyvitą, drauginį žvairumą. Akiniai skiriami tik nustačius visą
toliaregystę.
Skiriami stipriausi išgaubti stiklai, per kuriuos
geriausiai matyti. Toliaregiai su didele refrakcijos yda akinius turi
nešioti visą laiką, o su silpna ir vidutine — gali juos nešioti tik
žiūrėdami į arti esančius daiktus.
2—4 metų vaikams didesnė kaip
3,0 D toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais stiklais, kuriuos
reikia nešioti visą laiką. Stiklai skiriami 1,0 D silpnesni už nustatytą
toliaregystę. Akinius uždėti rekomenduojama dar nenustojus veikti
atropinui, nes dėl akomodacijos spazmo vėl atsiranda slaptoji
toliaregystė, ir paskirti akiniai atrodo netinkami.
PROFILAKTIKA
Toliaregystės
profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti vaikams regą du
kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Būtina stebėti vaikus, kad 7-10
gyvenimo metais neišsivystytų trumparegystė. Racionaliai maitinkitės,
laikykitės dienos režimo, venkite streso.
Taip pat reikėtų, kad
vaikas ar suaugęs skaitydamas, ar dirbdamas kompiuteriu kas 20 minučių
pailsintų akis (užsimerktų, pažiūrėtų per langą į toli esančius
judančius daiktus). Svarbu nepamiršti, jog labiausiai akims kenkia
besaikis žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną. Todėl reikėtų
stengtis televizorių žiūrėti kuo mažiau, su pertraukomis, o turint
regos sutrikimų – pagal galimybes pakeisti su kompiuteriu susijusį
darbą.