Demencija (silpnaprotystė)
APIBRĖŽIMAS
Demencija
– dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos, kuria sergant
pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis,
,mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas
mokytis, kalba, protavimas, sukeltas sindromas. Paprastai greta pažinimo
proceso sutrikimų išryškėja emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir
motyvacijos pablogėjimas.
EPIDEMIOLOGIJA
Demencija
serga vis daugiau žmonių: apie 5 proc. vyresnių nei 65 metai ir daugiau
nei 20 proc. vyresnių nei 80 metų asmenų. Priešingai paplitusiai
nuomonei, demencijos nesukelia pernelyg aktyvi protinė veikla, stresas.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Demencijas
gali sukelti sunkios galvos smegenų traumos, augliai, alkoholizmas,
kraujagyslių ligos, kai kurios pavojingos infekcijos. Įtaką gali daryti
ir paveldimumas. Demenciją gali sukelti daugybė priežasčių:
intoksikacija, folio rūgšties, vitamino B12 deficitas, neurosifilis,
Parkinsono liga ir kt.Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio
liga, kuri dėl sudėtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai
diagnozuojama.
Antra pagal dažnį demencijos priežastis –
kraujagyslinė demencija. Ji sudaro 1/5-1/3 visų demencijų. Kraujagyslinė
demencija būdinga 60-70 metų amžiaus žmonėms. Kraujagyslinė demencija
mažiau paplitusi nei Alzheimerio liga, dažnesnė vyrams, prasideda
jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga. Dažniausiai galvos smegenų
kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys demenciją, yra aterosklerozė,
hipertoninė liga, rečiau – obliteruojantis trombangitas.
Ši liga
vystosi iš lėto. Paprastai pirmiausia sutrinka atmintis. Žmogus ima
pamiršti vis svarbesnius faktus (pvz.: sutuoktinio vardą). Ligai
progresuojant, žmogus gali nebesuprasti, kur jis yra, neatpažinti jį
supančių žmonių, nebesiorientuoti erdvėje ir laike. Taip pat keičiasi ir
sergančiojo asmenybė: jis tampa piktas, irzlus arba neįprastai
linksmas. Dažnai ligoniai tampa apatiški arba nuolat blaškosi, praranda
susidomėjimą dalykais, kurie anksčiau jiems buvo svarbūs. Ligai
progresuojant, demencija sergantis asmuo nebesugeba pasirūpinti savimi,
praranda paprasčiausius higieninius įgūdžius. Su tokiais žmonėmis
bendrauti tampa sunku, jie gali nuolat kartoti tą patį klausimą, būti
išsiblaškę, nesuvokti, ko jų klausiama.
KLINIKA
Demencija
gali išsivystyti arba staigiai po ūmių cerebrovaskulinių priepuolių,
rečiau – po vienintelio insulto, arba palaipsniui. Dažniausiai pradžioje
pacientai skundžiasi galvos skausmais, atminties sutrikimu. Detaliai
analizuojant anamnezę išaiškinami išeminiai priepuoliai su lengvu
sąmonės netekimu, funkcinėmis parezėmis ar regėjimo pokyčiais.
Dauguma kraujagyslinės demencijos ar Alzheimerio ligos diagnostinių
kriterijų pagal DSM-IV klasifikaciją sutampa (atminties sutrikimai,
afazija, apraksija, agnozija, sutrikęs funkcionavimas). Tačiau
kraujagyslinės demencijos atveju dar būna ir židininių neurologinių
simptomų (pvz., hiperaktyvūs gilieji sausgyslių refleksai, patologinis
Babinskio refleksas, pseudobulbarinis paralyžius, eisenos sutrikimai,
galūnių silpnumas). Be to, sergant kraujagysline demencija dažnai
nustatoma smegenų kraujagyslių liga, kuriai būdingi smegenų žievės ar
baltosios medžiagos infarktai.
DIAGNOSTIKA
Demencija
nustatoma surinkus ligos anamnezę, atlikus fizinį ištyrimą,
laboratorinius ir radiologinius galvos smegenų tyrimus,
neuropsichologinius testus bei užpildžius standartizuotas būsenos
įvertinimo skales, pav.: klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamos
MMSE (mini mental state examination). Atlikus MMSE, įvertinamos
kognityvinės funkcijos, tokios kaip atmintis, orientacija, dėmesys bei
kalbiniai įgūdžiai. Ji padeda įvertinti šių funkcijų sutrikimus. Jeigu
užpildžius klausimyną gaunami 26 ar daugiau balų, tai reiškia, kad
kognityvinės funkcijos nesutrikusios. Taip pat „Laikrodžio“ testas
padeda nustatyti ankstyvąsias demencijos stadijas. Siekiant įvertinti
kokios paglabos kasdieninėje veikloje pacientui reikia, tikslinga
užpildyti kasdieninės gyvenimo veiklos (KGV) klausimyną bei kasdieninės
gyvenimo veiklos su prietaisais klausimyną (KGVP).
GYDYMAS
Visuomet
būtina tiksliai nustatyti, kas sukėlė demenciją, nes kai kurių tipų
demencijos gali būti pagydomos arba, parinkus tinkamą gydymą, jų
simptomai tampa ne tokie pastebimi. Depresija, skydliaukės ligos, kai
kurios infekcijos ir vitaminų trūkumas gali sukelti simptomus,
primenančius demenciją, todėl svarbu kruopščiai ištirti visas galimas
smegenų veiklios sutrikimų priežastis. Gydymo metodai priklauso nuo
demencijos tipo ir nuo to, kaip toli pažengusi liga.
Ankstyvomis
ligos stadijomis rekomenduojama atmintį lavinti paprastais pratimais,
taip pat rašyti dienoraštį ar raštelius su svarbiomis pastabomis. Vėliau
demencija sergančiam asmeniui skiriami įvairūs mediciniai preparatai.
Ligai progresuojant, toks asmuo nesugeba savimi pasirūpinti ir jam
reikia nuolatinės globos. Rūpintis demencija sergančiu asmeniu gali būti
labai sunku. Juo besirūpinantys artimieji pagalbos gali ieškoti
specialiose grupėse.
Rūpintis demencija sergančiu žmogumi yra
tikrai nelengva. Jei tai daro vienas asmuo, jis gali ilgainiui pradėti
jausti didelį išsekimą, nuovargį, tapti dirglus. Norint to išvengti,
patartina susirasti žmogų, su kuriuo būtų galima pasidalinti sunkumais
ir išgyvenimais. Galima kreiptis į gimines, draugus, gal net kaimynus.
Savo bėdas galima aptarti su psichologu, ligonio gydytoju ar socialiniu
darbuotoju. Labai patartina paieškoti informacijos, ar jūsų mieste nėra
kokio nors klubo ar savipagalbos grupės, į kurią susirenka panašaus
likimo žmonės.
PROFILAKTIKA
Koreguojami
demencijos rizikos faktoriai: sureguliuojamas kraujospūdis, skiriamas
adekvatus cukrinio diabeto gydymas ir pan. Profilaktika efektyvi netgi
prasidėjus demencijai.