Gimdos gleivinės karcinoma

Pasaulyje, ypač ekonomiškai stipriose šalyse, sergamumas gimdos gleivinės karcinoma (2.19 pav.) nuolat didėja. 2005 m. duomenimis, Lietuvoje jis buvo 30,7 atvejų 100 tūkst. moterų, mirtingumas – 7,7 100 tūkst. moterų. Paprastai serga 55–65 metų moterys (daugiausia – 61 metų).

Rizikos veiksniai:

• amžius;

• nutukimas;

• vėlyvos pirmosios mėnesinės;

• cukrinis diabetas;

• vaistai (nekontroliuojamas estrogenų, tamoksifeno vartojimas);

• kiaušidžių grūdėtųjų ląstelių navikas;

• ankstesnis dubens srities švitinimas.

Riziką sumažina sudėtinės kontraceptinės tabletės ir/ar progestageno preparatai.

Klinika. Kraujavimas – kraujuoja daugiau kaip 90 proc. gimdos gleivinės karcinoma sergančių pomenopauzinio amžiaus moterų. Esant pomenopauziniam kraujavimui, laikytina, kad moteris serga gimdos gleivinės karcinoma, kol neįrodyta priešingai. Iki menopauzės kraujavimas sergant gimdos gleivinės karcinoma būdingesnis antsvorio turinčioms moterims, jis būna nuolatinis. Retais atvejais karcinoma nustatoma atlikus eilinį citologinį gimdos kaklelio tyrimą.

Tyrimai. Pomenopauzinio kraujavimo atveju būtina akušerio ginekologo konsultacija, kad būtų paskirta papildomų tyrimų. Svarbiausi tyrimai: gimdos gleivinės storio įvertinimas makštiniu ultragarsiniu tyrimu ir/ar gimdos gleivinės adatine biopsija ar histeroskopija.

Gydymas. Radikali histerektomija ir abipusė salpingoovariektomija ir/ar spindulinis gydymas, gydymas progestagenais ir/ar chemoterapija (gydymo taktika priklauso nuo naviko stadijos ir diferenciacijos laipsnio, 2.7 lentelė).

Iš knygos "Moterų ligos"