Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) priklauso retrovirusų grupei. Jis pažeidžia T limfocitus ir slopina imuninę sistemą. Lietuvoje ŽIV serga 10,9 iš 100 tūkstančių gyventojų. Virusas perduodamas lytiniu būdu, per užkrėstą kraują ir iš motinos vaisiui. ŽIV perinatalinio perdavimo rizika – 12-48 proc. Vaisius dažniausiai infekuojamas antrojoje nėštumo pusėje (20-25 proc.), gimdymo metu (60-70 proc.), maitinamas krūtimi (10-15 proc.).
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) priklauso retrovirusų grupei. Jis pažeidžia T limfocitus ir slopina imuninę sistemą. Lietuvoje ŽIV serga 10,9 iš 100 tūkstančių gyventojų. Virusas perduodamas lytiniu būdu, per užkrėstą kraują ir iš motinos vaisiui. ŽIV perinatalinio perdavimo rizika – 12-48 proc. Vaisius dažniausiai infekuojamas antrojoje nėštumo pusėje (20-25 proc.), gimdymo metu (60-70 proc.), maitinamas krūtimi (10-15 proc.).
• Gimdant dubens jungtys plyšta retai, bet tai pavojinga komplikacija. Jei ji laiku nediagnozuojama arba netinkamai gydoma, lieka ilgalaikių pasekmių. Tokios moterys negali ilgai stovėti, skundžiasi skausmu vaikščiojant.
• Šią patologiją būtina įtarti, kai po gimdymo moteris skundžiasi šlaunų ir(ar) strėnų skausmu, sunkiai vaikšto.
• Diagnozė patvirtinama teigiamais dubens apkrovos testais bei tiriant rentgenu.
• Gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimai ūminiu periodu gydomi analgetikais, gulimu režimu ant šono, dubens diržu.
• Lėtinis dubens nestabilumas gydomas chirurgiškai – atliekama gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties artrodezė.
Perinatalinės ŽIV infekcijos rizikos veiksniai: sunkus motinos imuninės būklės pažeidimas, AIDS, didelis viruso kopijų skaičius, neskirtas antiretrovirusinis gydymas; taip pat nepalanki akušerinė situacija: priešlaikinis gimdymas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys, invazinės akušerinės procedūros, chorioamnionitas, kitos lytiškai plintančios ligos.
Nėščioji skundžiasi silpnumu, anoreksija, karščiavimu, trunkančiu ilgiau kaip 1 mėn., mažėjančiu kūno svoriu, viduriavimu ilgiau kaip 1 mėn., padidėjusiais limfmazgiais.
ŽIV tyrimą rekomenduojama atlikti visoms nėščiosioms. Būtina ištirti rizikos grupės nėščiąsias:
• piktnaudžiaujančias alkoholiu;
• vartojančias narkotikus;
• neturinčias nuolatinio lytinio partnerio;
• diagnozavus kitą lytiškai plintančią ligą.
ŽIV antikūnai nustatomi imunofermentiniu tyrimu (ELISA). Teigiami rezultatai turi būti patvirtinti Vesternbloto (Westernblot) tyrimu. Kai rezultatai teigiami, paaiškinama perinatalinė rizika, galimos akušerinės komplikacijos. Pacientė tiriama dėl kitų lytiškai plintančių ligų, taip pat tuberkuliozės, B, C hepatito, citomegalo viruso, toksoplazmozės, žmogaus papilomos viruso ir kt. Naujagimiams atliekama polimerazės grandininė reakcija (PGR) ar viruso kultūros tyrimas.
Kai diagnozė patvirtinama AIDS centre, gydymą skiria infektologas. Vartojami antiretrovirusiniai preparatai ir jų deriniai. Antiretrovirusinė terapija sumažina perinatalinės infekcijos riziką iki 50 proc., nes stabdo virusų dauginimąsi, mažina virusų kopijų skaičių. Gydyti pradedama antruoju nėštumo trimestru ir gydoma iki gimdymo. Planinis gimdymas rekomenduojamas per cezario pjūvio operaciją 38-ąją nėštumo savaitę. Gimdymo pradžioje makštis plaunama chlorheksidino tirpalu, į veną lašinama 2mg/kg zidovudino. Būtina paties medicinos personalo, prižiūrinčio tokią moterį, apsauga – kaukės, pirštinės, akiniai. Vengiama invazinių procedūrų gimdymo metu. Naujagimis maitinamas dirbtiniais mišiniais ir 6 savaites gydomas antiretrovirusiniais vaistais. Gydyti pradedama 8-12val. po gimimo.
Iš knygos „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“, G. Drąsutienė ir kiti, Vilnius, 2005.