Lisinopril Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lisinopril Actavis 2,5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 2,5 mg lizinoprilio (lizinoprilio dihidrato pavidalu). 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

2,5 mg tabletės yra baltos, apvalios, abipusiai išgaubtos, 6 mm skersmens.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Arterinė hipertenzija

Arterinės hipertenzijos gydymas.

Širdies nepakankamumas

Simptominio širdies nepakankamumo gydymas.

Ūminis miokardo infarktas

Trumpalaikis (6 savaičių trukmės) gydymas tuo atveju, jeigu paciento hemodinamika stabili ir po ūminio miokardo infarkto praėjo ne daugiau kaip 24 valandos.

Inkstų komplikacijos, sukeltos cukrinio diabeto

Antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kuriems yra hipertenzija ir pradinės stadijos nefropatija, inkstų ligos gydymas.  

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Lisinopril Actavis yra geriamas kartą per parą. Kaip ir kitus kartą per parą vartojamus vaistus, Lisinopril Actavis reikia gerti kasdien maždaug tuo pačiu paros metu. Maistas nedaro įtakos Lisinopril Actavis rezorbcijai.

Dozuoti reikia individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir į tai, kaip vartojant šį vaistinį preparatą kinta kraujospūdis.

Hipertenzija

Lisinopril Actavis galima skirti vieną arba kartu su kitų grupių antihipertenziniais vaistiniais preparatais (Žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).

Pradinė dozė

Hipertenzija sergantiems pacientams pradinė rekomenduojama dozė yra 10 mg. Pacientams, kurių stipriai suaktyvinta renino-angiotenzino-aldosterono sistema (ypač kai yra renovaskulinė hipertenzija, druskos ir (arba) skysčio kiekio organizme sumažėjimas, širdies dekompensacija arba sunki hipertenzija), pradinė dozė gali labiau sumažinti kraujospūdį. Tokiems pacientams rekomenduojama skirti 2,5–5 mg pradinę dozę ir gydymo pradžioje juos atidžiai stebėti. Mažesnė pradinė dozė būtina ir esant inkstų pažaidai (žr. 1 lentelę).

Palaikomoji dozė

Įprasta veiksminga palaikomoji dozė yra 20 mg vieną kartą per parą. Jei, skiriant pasirinktą dozę, per 2–4 savaites reikiamas terapinis poveikis nepasiekiamas, paprastai dozę galima dar padidinti. Atliekant klinikinius tyrimus, didžiausia ilgą laiką vartota paros dozė buvo 80 mg.

Diuretikais gydomiems pacientams

Pradedant gydyti Lisinopril Actavis, gali ištikti simptominė hipotenzija. Taip dažniau būna diuretikais gydomiems pacientams. Tokiems pacientams šio vaistinio preparato reikia skirti atsargiai, nes jų organizme gali būti sumažėjęs druskos ir (arba) skysčio kiekis. Jei įmanoma, diuretikų reikėtų nebevartoti 2–3 paras prieš pradedant gydyti Lisinopril Actavis. Hipertenzija sergančius pacientus, kuriems negalima nutraukti diuretikų terapijos, Lisinopril Actavis reikia pradėti gydyti skiriant 5 mg dozę. Jiems reikia periodiškai tirti inkstų funkciją ir kalio koncentraciją serume. Vėliau Lisinopril Actavis dozavimą reikia parinkti atsižvelgiant į kraujospūdžio pokyčius. Jei būtina, gydymą diuretikais galima tęsti (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Dozavimo koregavimas esant inkstų funkcijos sutrikimui

Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozavimą reikia parinkti pagal kreatinino klirensą, kaip nurodyta 1 lentelėje.

1 lentelė. Dozavimo koregavimas esant inkstų funkcijos sutrikimui

* dozavimą ir (arba) vartojimo dažnumą reikia koreguoti atsižvelgiant į kraujospūdžio kitimą.

Dozę galima palaipsniui didinti, kol reikiamai sumažės kraujospūdis, arba iki didžiausios paros dozės (40 mg).

Dozavimas hipertenzija sergantiems 6-16 m. vaikams

Rekomenduojama pradinė dozė yra 2,5 mg kartą per parą nuo 20 iki 50 kg sveriantiems pacientams ir 5 mg kartą per parą ≥ 50 kg sveriantiems pacientams. Dozuojama individualiai iki maksimalios 20 mg paros dozės nuo 20 iki 50 kg sveriantiems pacientams ir iki maksimalios 40 mg paros dozės ≥ 50 kg sveriantiems pacientams. Didesnės kaip 0,61 mg/kg (arba virš 40 mg) paros dozės vaikams nebuvo tirtos (žr. 5.1 skyrių).

Vaikams, esant inkstų funkcijos sutrikimui, turi būti skiriama mažesnė pradinė dozė ar didinamas intervalas tarp dozių.

Širdies nepakankamumas

Pacientams, kuriems yra simptominis širdies nepakankamumas, Lisinopril Actavis reikėtų skirti kaip papildomą vaistinį preparatą kartu su diuretikais ir, jei reikia, kartu su širdį veikiančiais glikozidais arba beta adrenoblokatoriais. Lisinopril Actavis galima pradėti gydyti skiriant 2,5 mg dozę kartą per parą. Ligonį būtina stebėti, kad būtų galima įvertinti pradinį poveikį kraujospūdžiui. Lisinopril Actavis dozę galima didinti:

• ne didesniais kaip 10 mg didinimo intervalais,
• tarp dozės didinimų turi praeiti ne mažiau kaip 2 savaitės,
• iki didžiausios paciento toleruojamos dozės, bet ne didesnės kaip 35 mg kartą per parą.

Dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į individualų klinikinį atsaką.

Prieš pradedant gydyti Lisinopril Actavis, pacientams, kurie turi didelę simptominės hipotenzijos riziką, pvz., kurių organizme sumažėjęs druskos kiekis esant arba nesant hiponatremijos, kuriems yra hipovolemija arba kurie buvo intensyviai gydomi diuretikais, jei įmanoma, reikia koreguoti šias būkles. Reikia stebėti tokių pacientų inkstų funkciją ir kalio koncentraciją serume (žr. 4.4 skyrių).

Ūminis miokardo infarktas

Pacientams po ūminio miokardo infarkto reikia skirti standartinį rekomenduojamą gydymą, t. y. trombolizinius preparatus, aspiriną ir beta adrenoblokatorius. Kartu su Lisinopril Actavis galima skirti intraveninį arba transderminį glicerolio trinitratą.

Pradinė dozė (pirmosiomis 3 paromis po infarkto)

Gydymą Lisinopril Actavis galima pradėti ne vėliau kaip per 24 valandas po simptomų atsiradimo. Šio gydymo pradėti negalima, jei sistolinis kraujospūdis mažesnis kaip 100 mmHg. Pirmoji Lisinopril Actavis dozė yra 5 mg per burną, po 24 val. vėl skiriama 5 mg, po 48 val. – 10 mg, vėliau vartojama po 10 mg kartą per parą per burną. Ligoniams, kurių mažas sistolinis kraujospūdis (120 mmHg arba mažesnis), gydymo pradžioje arba pirmąsias 3 paras po infarkto reikia vartoti mažesnę dozę – 2,5 mg per burną (žr. 4.4 skyrių).

Kai yra inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), pradinį Lisinopril Actavis dozavimą reikia koreguoti atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 1 lentelę).

Palaikomoji dozė

Palaikomoji dozė yra 10 mg kartą per parą. Jei atsiranda hipotenzija (sistolinis kraujospūdis 100 mmHg arba mažesnis), galima skirti 5 mg palaikomąją paros dozę; jei reikia, šią dozę galima laikinai sumažinti iki 2,5 mg. Jei hipotenzija ilgalaikė (ilgiau kaip 1 valandą sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip 90 mmHg) Lisinopril Actavis reikia nebevartoti.

Gydyti reikia 6 savaites, po to iš naujo įvertinti paciento būklę. Pacientams, kuriems atsiranda širdies nepakankamumo simptomų, reikia ir tęsti gydymą Lisinopril Actavis (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų komplikacijos dėl cukrinio diabeto

2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems yra hipertenzija ir pradinės stadijos nefropatija, reikia skirti 10 mg kartą per parą. Jei reikia, šią dozę galima didinti iki 20 mg paros dozės, kad diastolinis kraujospūdis sėdint būtų mažesnis kaip 90 mmHg.

Jei yra inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), pradinę Lisinopril Actavis dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 1 lentelę).

Vaikų populiacija

Vyresnių kaip 6 metai amžiaus vaikų hipertenzijos gydymui veiksmingumo ir saugumo patirtis ribota, kitoms indikacijoms vartojimo patirties nėra (žr. 5.1 skyrių). Vaikų gydymui esant kitoms indikacijos, išskyrus hipertenziją, lizinoprilio vartoti nerekomenduojma.

Lizinoprilio nerekomenduojama vartoti jaunesniems nei 6 metų amžiaus vaikams, ar vaikams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFR <30ml/min/1.73m²) (žr. 5.2 skyrių).

Senyvi pacientai

Klinikiniais tyrimais nepatvirtinta, kad pacientų amžius turėtų įtakos šio vaistinio preparato veiksmingumui ir saugumui. Tačiau, kai dėl vyresnio amžiaus susilpnėja inkstų funkcija, pradinę Lisinopril Actavis dozę reikia parinkti pagal 1 lentelėje pateikiamas rekomendacijas. Palaikomąją dozę reikia koreguoti pagal kraujospūdžio pokyčius.

Pacientams po inkstų transplantacijos

Pacientams po inkstų transplantacijos Lisinopril Actavis vartojimo patirties nėra, todėl jų nerekomenduojama gydyti šiuo vaistiniu preparatu.

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas veikliajai, bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai arba bet kuriam AKF inhibitoriui.
• Buvusi angioedema, siejama su AKF inhibitorių terapija.
• Paveldima arba idiopatinė angioedema.
• Antrasis arba trečiasis nėštumo trimestras (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius)
• Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG <60ml/min/1,73 m2), Lisinopril Actavis negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sitemos (RAAS) nuslopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ir aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Simptominė hipotenzija

Jeigu hipertenzija nekomplikuota, simptominė hipotenzija pasireiškia retai. Ji labiau tikėtina tiems hipertenzija sergantiems ir lizinopriliu gydomiems pacientams, kurių organizme trūksta skysčių, pvz., dėl diuretikų vartojimo, mažo druskos kiekio maiste, dializės, viduriavimo arba vėmimo, arba sergantiems sunkia nuo renino priklausoma hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Simptominė hipotenzija pasireiškia ir tada, kai yra širdies nepakankamumas, susijęs arba nesusijęs su inkstų nepakankamumu. Tokios komplikacijos tikimybė didesnė tiems ligoniams, kuriems yra didelio laipsnio širdies nepakankamumas, ir dėl to didelėmis dozėmis vartojami kilpiniai diuretikai, pasireiškia hiponatremija arba sutrinka inkstų funkcija. Pacientus, kuriems yra didelė simptominės hipotenzijos rizika, gydymo pradžioje ir koreguojant dozę būtina atidžiai stebėti. Tokių pat atsargumo priemonių būtina laikytis ir gydant išemine širdies liga arba galvos smegenų kraujagyslių liga sergančius ligonius, nes, labai sumažėjus kraujospūdžiui, juos gali ištikti miokardo infarktas arba insultas. 

Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti aukštielninką, prireikus į veną sulašinti izotoninio druskos tirpalo. Laikina hipotenzija vartojant lizinoprilį paprastai nėra kontraindikacija tęsti gydymą – šį vaistinį preparatą galima be jokių kliūčių vartoti toliau, kai tik papildžius organizmą skysčiais padidėja kraujospūdis.

Kai kuriems širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kraujospūdis normalus arba mažas, skiriant Lisinopril Actavis, gali labiau sumažėti kraujospūdis. Šį poveikį galima numatyti ir paprastai tai nėra priežastis užbaigti gydymą. Jei hipotenzija tampa simptominė, gali prireikti sumažinti dozę arba nebegydyti Lisinopril Actavis.

Hipotenzija ūminio miokardo infarkto atveju

Lisinopril Actavis negalima gydyti tų ūminį miokardo infarktą patyrusių pacientų, kuriems kraujagysles plečiantys preparatai gali dar labiau pasunkinti kraujotakos sutrikimą, t. y. tų, kurių sistolinis kraujospūdis yra 100 mmHg arba mažesnis arba kuriuos ištiko kardiogeninis šokas. Jeigu sistolinis kraujospūdis yra 120 mmHg arba mažesnis, 3 pirmąsias paras po miokardo infarkto reikia skirti mažesnę dozę. Jei sistolinis kraujospūdis yra 100 mmHg arba mažesnis, palaikomąją dozę reikia mažinti iki 5 mg arba laikinai net iki 2,5 mg. Jeigu hipotenzija nepraeina (sistolinis kraujospūdis ilgiau negu 1 valandą < 90 mmHg), Lisinopril Actavis reikia nebevartoti.

Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija

Kaip ir kitus AKF inhibitorius, Lisinopril Actavis reikėtų atsargiai skirti pacientams, kuriems yra mitralinio vožtuvų stenozė ir kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija, pvz., aortos stenozė arba hipertrofinė kardiomiopatija.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ligoniams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (kurių kreatinino klirensas < 80 ml/min.), pradinę Lisinopril Actavis dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 1 lentelę 4.2 skyriuje), o paskesnes dozes – pagal atsaką į gydymą. Šiems pacientams būtina nuolat tirti ir stebėti kalio bei kreatinino koncentraciją.

Jei pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas, pradėjus gydymą AKF inhibitoriais atsiranda hipotenzija, vėliau tai gali dar labiau sutrikdyti inkstų funkciją. Buvo pranešimų apie tokiems ligoniams išsivysčiusį ūminį inkstų nepakankamumą, kuris paprastai buvo grįžtamas.

Kai kuriems pacientams, kuriems yra abipusė inkstų arterijų stenozė arba vienintelio turimo inksto arterijos stenozė, pavartojus AKF inhibitorių, padidėja šlapalo ir serumo kreatinino koncentracija kraujyje, nors užbaigus gydymą šie pokyčiai paprastai išnyksta. Tai ypač būdinga pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas. Jei tokiems pacientams yra ir renovaskulinė hipertenzija, tuomet padidėja sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika. Šiuos pacientus reikia pradėti gydyti atidžiai stebint, nuo mažų dozių ir atsargiai jas keisti. Minėtus sutrikimus gali paskatinti diuretikai, todėl jų reikia nebevartoti ir pirmosiomis Lisinopril Actavis gydymo savaitėmis stebėti inkstų funkciją.

Kai kuriems hipertenzija sergantiems ligoniams, prieš gydymą nesirgusiems inkstų kraujagyslių liga, nežymiai ir laikinai padidėjo šlapalo ir kreatinino koncentracija kraujyje, ypač jei Lisinopril Actavis jie vartojo kartu su diuretiku. Tai labiau būdinga pacientams, kuriems jau buvo inkstų pažaida. Gali prireikti sumažinti Lisinopril Actavis ir (arba) diuretikų dozę ir (arba) jų nebevartoti.

Ūminį miokardo infarktą patyrusiems pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija (serumo kreatinino koncentracija viršija 177 mikromolius/l ir (arba) proteinurija viršija 500 mg/24 val.), negalima pradėti Lisinopril Actavis terapijos. Jei inkstų funkcija sutrinka jau gydant Lisinopril Actavis (serumo kreatinino koncentracija viršija 265 mikromolius/l arba tampa dvigubai didesnė negu buvo prieš gydymą), gydytojas turėtų apsvarstyti Lisinopril Actavis terapijos užbaigimo galimybę.

Padidėjęs jautrumas ir angioedema

Nors ir nedažnai, kai kuriems pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant Lisinopril Actavis, atsirado veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioedema. Ji galima bet kuriuo gydymo metu. Tokiais atvejais Lisinopril Actavis vartojimą būtina tuoj pat užbaigti, pradėti reikiamą gydymą ir stebėti ligonį tol, kol visiškai išnyks simptomai. Net ir tais atvejais, kai sutinsta tik liežuvis, bet nesutrinka kvėpavimas, gali prireikti ilgiau stebėti pacientus, nes vien antihistamininių vaistų ir kortikosteroidų gali neužtekti.

Labai retais atvejais angioedema, apimanti gerklas arba liežuvį, gali būti mirtina. Pacientams, kuriems sutinsta liežuvis, tikrasis balso aparatas arba gerklos, gali išsivystyti kvėpavimo takų obstrukcija, ypač jei anksčiau buvo atlikta kvėpavimo takų chirurginė operacija. Jiems reikia nedelsiant suteikti skubią pagalbą – paskirti adrenalino ir (arba) užtikrinti kvėpavimo takų laidumą. Pacientą būtina atidžiai stebėti tol, kol simptomai išnyks visiškai ir ilgam.

Juodaodžiams AKF inhibitoriai angioedemą sukelia dažniau negu kitoms rasėms.

Angioedemos rizika vartojant AKF inhibitorius gali būti didesnė tiems pacientams, kuriems anksčiau buvo išsivysčiusi angioedema, net ir nesusijusi su AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių).

Hemodializuojamiems pacientams pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos

Buvo pranešimų apie anafilaktoidines reakcijas, kai AKF inhibitorius vartojantiems ligoniams dializė buvo atliekama naudojant didelio laidumo (high flux) membranas (pvz., AN 69). Tokius pacientus reikia dializuoti naudojant kitokias membranas arba gydyti kitokiais antihipertenziniais vaistais.

Anafilaktoidinės reakcijos atliekant mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezę

Retais atvejais AKF inhibitorių vartojantiems pacientams atliekant MTL aferezę, naudojant dekstrano sulfatą, pasireiškė gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. Tokių reakcijų galima išvengti, jei prieš atliekant MTL aferezę ligonis kurį laiką nevartos Lisinopril Actavis.

Desensibilizacija

Desensibilizuojančio gydymo (pvz., nuo alergijos vabzdžių nuodams) metu AKF inhibitorius vartojantiems ligoniams būna ilgalaikių anafilaktoidinių reakcijų. Jei šie pacientai kurį laiką nevartoja AKF inhibitorių, reakcijų nebūna, tačiau neapdairiai vėl pradėjus juos vartoti, šios reakcijos atsinaujina.

Kepenų funkcijos nepakankamumas

Labai retais atvejais AKF inhibitoriai siejami su sindromu, prasidedančiu cholestazine gelta ir progresuojančiu iki žaibinės nekrozės ir (kartais) mirties. Šio sindromo mechanizmas nežinomas. Jei Lisinopril Actavis vartojantiems pacientams atsiranda gelta arba reikšmingai padidėja kepenų fermentų kiekis, Lisinopril Actavis reikia nebevartoti ir tokius pacientus reikiamai stebėti.

Neutropenija, agranulocitozė

Buvo gauta pranešimų apie neutropeniją, agranulocitozę, trombocitopeniją ir anemiją, pasireiškusias AKF inhibitoriais gydomiems ligoniams. Jeigu inkstų funkcija nesutrikusi ir nėra kitų komplikuojančių veiksnių, neutropenija būna retai. Neutropenija ir agranulocitozė yra grįžtamos ir praeina, nustojus vartoti AKF inhibitorius. Lisinopril Actavis reikia ypač atsargiai skirti ligoniams, sergantiems kraujagyslių kolagenoze, vartojantiems imunosupresantus, alopurinolį arba prokainamidą arba patiriantiems visus šiuos komplikuojančius veiksnius, ypač jei yra jau sutrikusi inkstų funkcija. Jei Lisinopril Actavis skiriamas tokiems pacientams, rekomenduojama periodiškai tirti leukocitų kiekius ir įspėti pacientus, kad praneštų apie bet kokius infekcijos požymius.

Rasė

AKF inhibitoriai juodaodžiams pacientams dažniau negu kitiems sukelia angioedemą.

Kaip ir kiti AKF inhibitoriai, Lisinopril Actavis juodaodžiams pacientams gali ne taip veiksmingai mažinti kraujospūdį. Manoma, jog taip yra dėl to, kad hipertenzija sergantiems juodaodžiams yra dažnesnė su mažu renino kiekiu susijusi būklė.

Kosulys

Vartojant AKF inhibitorių, gali atsirasti kosulys. Paprastai jis būna sausas ir ilgai išlieka, tačiau užbaigus gydymą išnyksta. AKF inhibitorių sukeltą kosulį būtina atskirti nuo kitų veiksnių nulemto kosulio.

Chirurginė operacija, anestezija

Jeigu atliekama didesnė chirurginė operacija arba anestezijai vartojami vaistiniai preparatai, kurie sukelia hipotenziją, Lisinopril Actavis gali blokuoti angiotenzino II susidarymą, vykstantį dėl kompensacinio renino išsiskyrimo. Jei manoma, kad atsiradusią hipotenziją sukėlė minėtas mechanizmas, ji gydoma papildant organizmą skysčiais.

Hiperkalemija

Vartojant AKF inhibitorių, taip pat ir Lisinopril Actavis, gali padidėti kalio koncentracija serume. Didesnę hiperkalemijos riziką turi ligoniai, kuriems yra inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas arba kurie tuo pačiu metu vartoja kalį organizme sulaikančius diuretikus, kalio papildus, kalio turinčius druskų pakaitalus arba kitus kalio koncentraciją serume didinančius vaistus (pvz., hepariną). Jeigu minėtus preparatus kartu vartoti būtina, rekomenduojama reguliariai tirti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių).

Cukriniu diabetu sergantys ligoniai

Cukriniu diabetu sergantiems ligoniams, vartojantiems geriamuosius vaistus nuo diabeto arba insuliną, pirmąjį gydymo AKF inhibitoriumi mėnesį reikia atidžiai stebėti glikemijos kontrolę (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“).

Litis

Ličio preparatų paprastai nerekomenduojama derinti su Lisinopril Actavis.

Nėštumas

Nėščiųjų AKF inhibitoriais pradėti gydyti negalima. Nėštumą planuojančioms pacientėms šios grupės vaistus reikia pakeisti kitais antihipertenziniais preparatais, kuriuos saugu vartoti nėščiosioms, išskyrus atvejus, kai gydymas AKF inhibitoriais gyvybiškai būtinas. Nustačius nėštumą, būtina nedelsiant užbaigti gydymą AKF inhibitoriais ir, jei reikia, pradėti kitokį gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Diuretikai

Kartu vartojamų diuretikų ir Lisinopril Actavis sukeliamas antihipertenzinis poveikis paprastai būna stipresnis. Diuretikais gydomiems ligoniams, ypač tiems, kurie jais gydomi neseniai, pradėjus vartoti Lisinopril Actavis, kartais gali labiau sumažėti kraujospūdis. Simptominės hipotenzijos riziką galima sumažinti, prieš pradedant gydymą Lisinopril Actavis, nebevartojant diuretikų (žr. 4.4 ir 4.2 skyrius).

Kalio preparatai, kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio turintys druskos pakaitalai

Nors atliekant klinikinius lizinoprilio tyrimus kalio kiekis kraujo serume paprastai išlikdavo normalus, kai kuriems pacientams pasireiškė hiperkalemija. Jos rizikos veiksniai yra inkstų funkcijos sutrikimas, cukrinis diabetas ir kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono, triamtereno, amilorido), kalio preparatų bei kalio turinčių druskos pakaitalų vartojimas. Kartu su Lisinopril Actavis vartojant kalio preparatų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar kalio turinčių druskos pakaitalų, gali gerokai padidėti kalio kiekis kraujo serume, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

Lisinopril Actavis vartojant kartu su kalio išskyrimą iš organizmo skatinančiais diuretikais, pastarųjų medikamentų sukeliama hipokalemija gali būti mažesnė.

Litis

Kartu skiriant ličio ir AKF inhibitorių, laikinai padidėja ličio koncentracija serume ir gali pasireikšti toksinis ličio poveikis. Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai gali didinti tokio poveikio riziką ir dar labiau sustiprinti dėl AKF inhibitorių jau padidėjusį toksinį ličio poveikį. Lisinopril Actavis kartu su ličiu vartoti nerekomenduojama, bet, jei tai būtina, reikia dažnai tirti ličio koncentraciją kraujyje.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant acetilsalicilo rūgštį (≥ 3 g per parą)

Nuolat vartojami NVNU gali silpninti AKF inhibitoriaus sukeliamą antihipertenzinį poveikį. Kartu vartojami NVNU ir AKF inhibitoriai stiprina kalio koncentraciją serume didinantį poveikį ir tai gali sutrikdyti inkstų funkciją. Paprastai šis poveikis yra grįžtamas. Retais atvejais gali ištikti ūminis inkstų nepakankamumas, ypač jei inkstų funkcija yra susilpnėjusi, pvz., senyvo amžiaus ar skysčių netekusiems ligoniams.

Aukso preparatai

AKF inhibitorius vartojantiems pacientams sušvirkštus aukso preparatų (pvz., natrio aurotiomalato), dažniau pasireiškia nitritoidinės reakcijos (kraujagyslių išsiplėtimo simptomai, įskaitant paraudimą, pykinimas, galvos svaigimas ir hipotenzija, kuri gali būti labai sunki).

Kiti antihipertenziniai preparatai

Šių preparatų vartojant kartu su Lisinopril Actavis, gali sustiprėti hipotenzinis poveikis. Kartu vartojant glicerolio trinitrato, kitų nitratų ar kitokių kraujagysles plečiančių vaistų, gali labiau sumažėti kraujospūdis.

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą) (žr. 4,3, 4,4 ir 5.1 skyrius).

Tricikliai antidepresantai, antipsichoziniai preparatai, anestetikai

Kartu su AKF inhibitoriais vartojant anestetikų, triciklių antidepresantų ar antipsichozinių preparatų, gali labiau sumažėti kraujospūdis (žr. 4.4 skyrių).

Simpatomimetikai

Simpatomimetikai gali silpninti antihipertenzinį AKF inhibitorių poveikį.

Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad kartu vartojant AKF inhibitorių ir preparatų nuo diabeto (insulinų, geriamųjų gliukozės kiekį mažinančių preparatų), gali labiau sumažėti gliukozės kiekis kraujyje ir atsirasti hipoglikemijos rizika. Tai labiau tikėtina pirmosiomis sudėtinio gydymo savaitėmis ir pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija.

Acetilsalicilo rūgštis, trombolitikai, beta adrenoblokatoriai, nitratai

Lisinopril Actavis galima vartoti kartu su acetilsalicilo rūgštimi (kardiologinėmis dozėmis), trombolitikais, beta adrenoblokatoriais ir (arba) nitratais.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Pirmąjį nėštumo trimestrą vartojamų AKF inhibitorių sukeliamas teratogeninis poveikis epidemiologiniais tyrimais nėra galutinai įrodytas, tačiau negalima atmesti, kad šio poveikio rizika nežymiai padidėja. Išskyrus atvejus, kai gydymas AKF inhibitoriais gyvybiškai būtinas, nėštumą planuojančioms pacientėms šios grupės vaistus reikia pakeisti kitais antihipertenziniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu žinomas. Nustačius nėštumą, būtina nedelsiant užbaigti gydymą AKF inhibitoriais ir, jei reikia, pradėti kitokį gydymą.

Žinoma, kad AKF inhibitoriai, vartojami antrąjį arba trečiąjį nėštumo trimestrą, sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (silpnina vaisiaus inkstų funkciją, sukelia oligohidramnioną, lėtina kaukolės kaulėjimą) ir naujagimiui (inkstų funkcijos nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris antrąjį arba trečiąjį nėštumo trimestrą vartojo AKF inhibitorių, rekomenduojama ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolės būklę. Reikia atidžiai sekti, ar kūdikiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AKF inhibitorių, nepasireiškia hipotenzija (taip pat žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Žindymas

Kadangi nėra informacijos apie Lisinopril Actavis vartojimą žindymo metu, Lisinopril Actavis žindyvėms vartoti nerekomenduojama ir patariama skirti gydymą kitu vaistiniu preparatu, kurio saugumas žindymo laikotarpiu geriau ištirtas, ypač jei žindomas naujagimis ar neišnešiotas kūdikis.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tikėtina, kad lizinoprilis neveikia gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus. Tačiau vairuojant ir valdant mechanizmus reikia prisiminti, kad šis vaistinis preparatas kartais gali sukelti galvos svaigimą ir nuovargį.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Toliau nurodyti nepageidaujami poveikiai, nustatyti gydant Lisinopril Actavis ir kitais AKF inhibitoriais.

Nepageidaujami poveikiai išvardyti pagal organų sistemų klases ir dažnį: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki ≤ 1/100), reti (≥ 1/10 000 iki ≤ 1/1000), labai reti (≤ 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Tyrimai

Nedažni: šlapalo koncentracijos padidėjimas kraujyje, kreatinino koncentracijos serume padidėjimas, kepenų fermentų kiekio padidėjimas, hiperkalemija.

Reti: bilirubino koncentracijos serume padidėjimas, hiponatremija.

Širdies sutrikimai

Nedažni: miokardo infarktas (manoma, antrinis dėl pernelyg sunkios hipotenzijos, išsivysčiusios didelės rizikos pacientams) (žr. 4.4 skyrių), palpitacija, tachikardija.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti: hemoglobino, hematokrito rodiklių sumažėjimas.

Labai reti: kaulų čiulpų slopinimas, anemija, trombocitopenija, leukopenija, neutropenija, agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių), hemolizinė anemija, limfadenopatija, autoimuninė liga.

Endokrininės sistemos sutrikimai

Reti: neadekvataus antidiuretinio hormono sekrecijos sindromas (angl. SIADH)

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos sukimasis ir skausmas.

Nedažni: parestezija, galvos svaigimas (vertigo), skonio sutrikimai, miego sutrikimai, insultas (manoma, antrinis dėl pernelyg sunkios hipotenzijos, išsivysčiusios didelės rizikos pacientams) (žr. 4.4 skyrių).

Dažnis nežinomas: alpulys (sinkopė).

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Dažni: kosulys.

Nedažni: rinitas.

Labai reti: bronchų spazmas, sinusitas. Alerginis alveolitas ar eozinofilinis plaučių uždegimas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: viduriavimas, vėmimas.

Nedažni: pykinimas, pilvo skausmas ir virškinimo sutrikimai.

Reti: burnos džiūvimas.

Labai reti: pankreatitas, žarnyno angioedema, hepatitas (hepatocitinis arba cholestazinis), gelta ir kepenų nepakankamumas (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni: inkstų funkcijos sutrikimas.

Reti: uremija, ūminis inkstų nepakankamumas.

Labai reti: oligurija arba anurija.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nedažni: bėrimas, niežulys.

Reti: dilgėlinė, alopecija, psoriazė, padidinto jautrumo reakcijos/angioneurozinė edema veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų (žr. 4.4 skyrių).

Labai reti: sustiprėjęs prakaitavimas, pūslinė, toksinė epidermio nekrolizė, Stevens-Johnson‘o sindromas, daugiaformė eritema, odos pseudolimfoma.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai reti: hipoglikemija.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni: ortostatinis efektas (taip pat ir hipotenzija).

Nedažni: Raynaud‘o fenomenas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nedažni: nuovargis, astenija.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažni: impotencija.

Reti: ginekomastija.

Psichikos sutrikimai

Nedažni: nuotaikos sutrikimas.

Reti: sumišimas.

Dažnis nežinomas: depresijos simptomai.

Gauta pranešimų apie simptomų derinį, kai nustatomas vienas ar daugiau iš toliau išvardytų simptomų: karščiavimas, vaskulitas, mialgija, artralgija arba artritas, teigiamas antinuklearinių antikūnų (ANA) tyrimas, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), eozinofilija ir leukocitozė, bėrimas, jautrumas šviesai arba kiti dermatologiniai simptomai.

Vaikų populiacija

Sprendžiant iš klinikinių tyrimų metu gautų saugumo duomenų, pediatriniai pacientai, sergantys hipertenzija, gerai toleruoja lizinoprilį, ir šios amžiaus grupės pacientų saugumo duomenys prilygsta suaugusiųjų duomenims.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt

4.9 Perdozavimas

Apie šio vaistinio preparato perdozavimą žmonėms duomenys yra riboti. Perdozavus AKF inhibitorių, gali pasireikšti hipotenzija, šokas dėl kraujotakos sutrikimo, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, inkstų nepakankamumas, hiperventiliacija, tachikardija, palpitacija, bradikardija, galvos sukimasis, nerimas ir kosulys.

Gydant perdozavimą, rekomenduojama į veną lašinti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Jei ištinka hipotenzija, pacientą reikia paguldyti taip, kaip guldoma ištikus šokui. Jei įmanoma, galima skirti angiotenzino II preparatų infuziją ir (arba) intraveninių katecholaminų. Jei perdozuota neseniai, galima taikyti šio preparato šalinimą skatinančias priemones (pvz., sukelti vėmimą, išplauti skrandį, duoti gerti absorbuojamųjų preparatų ir natrio sulfato). Lizinoprilį galima pašalinti iš bendros kraujotakos taikant hemodializę (žr. 4.4 skyrių). Jei pasireiškia atspari bradikardija, reikia taikyti elektrinę širdies stimuliaciją. Rekomenduojama dažnai tikrinti gyvybinius požymius, serumo elektrolitus ir kreatinino koncentraciją.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: AKF inhibitoriai, ATC kodas - C09A A03

Lizinoprilis yra peptidildipeptidazės inhibitorius. Jis slopina angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF), kuris katalizuoja angiotenzino I virtimą kraujagysles sutraukiančiu peptidu angiotenzinu II. Angiotenzinas II taip pat skatina aldosterono išsiskyrimą iš antinksčių žievės. AKF užslopinus, mažėja angiotenzino II kiekis kraujyje, todėl silpniau sutraukiamos kraujagyslės ir išsiskiria mažiau aldosterono. Dėl pastarojo poveikio serume gali padaugėti kalio.

Manoma, kad lizinoprilis mažina kraujospūdį pirmiausiai slopindamas renino-angiotenzino-aldosterono sistemą, todėl jis yra veiksmingas ir tiems hipertenzija sergantiems pacientams, kurių kraujyje yra mažai renino. AKF yra identiškas kininazei II – fermentui, suardančiam bradikininą. Iki šiol nežinoma, ar padidėjęs bradikinino (potencialaus kraujagysles plečiančio peptido) kiekis turi reikšmės lizinoprilio terapiniam poveikiui.

Lizinoprilio poveikis širdies nepakankamumu sergančių pacientų mirštamumui ir sergamumui buvo tirtas lyginant didelių dozių (32,5 mg arba 35 mg kartą per parą) ir mažų dozių (2,5 mg arba 5 mg kartą per parą) efektą. Tyrime dalyvavo 3164 pacientai, išgyvenusių pacientų stebėjimo laikotarpio mediana buvo 46 mėnesiai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad didelės lizinoprilio dozės, palyginti su mažomis, 12% sumažino bendrą mirštamumo dėl visų priežasčių bei hospitalizavimo dėl visų priežasčių riziką (p = 0,002) ir 8% sumažino mirštamumo dėl visų priežasčių bei hospitalizavimo dėl kardiovaskulinių priežasčių riziką (p = 0,036). Nustatyta, kad sumažėjo mirštamumo dėl visų priežasčių (8%; p = 0,128) ir mirštamumo dėl kardiovaskulinių priežasčių (10%; p = 0,073) rizika. Atlikus antrinę analizę, paaiškėjo, kad didelėmis lizinoprilio dozėmis gydytų ligonių hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo atvejų skaičius buvo 24% (p = 0,002) mažesnis negu mažomis dozėmis gydytų ligonių. Didelėmis ir mažomis lizinoprilio dozėmis gydytų pacientų simptominis pagerėjimas buvo panašus.

Tyrimo rezultatai parodė, kad bendras nepageidaujamų poveikių pobūdis ir dažnis, tiek gydant didelėmis ir tiek mažomis lizinoprilio dozėmis, buvo panašus. Tikėtini AKF slopinimui būdingi poveikiai, pvz., hipotenzija ar inkstų funkcijos pokyčiai, buvo pagydomi ir dėl jų retai prireikdavo užbaigti gydymą. Didelėmis lizinoprilio dozėmis gydytiems ligoniams kosulys pasireiškė rečiau, negu gydytiems mažomis dozėmis.

GISSI-3 tyrime, taikant 2x2 veiksnių modelį, 6 savaites buvo lyginamas po vieną arba kartu vartojamų lizinoprilio ir glicerolio trinitrato poveikis bei kontrolinės grupės būklė. 19 394 pacientams per 24 valandas po ūminio miokardo infarkto buvo paskirtas gydymas. Nustatyta, kad, palyginti su kontroline grupe, lizinoprilis statistiškai reikšmingai (11%) sumažino mirštamumo riziką (2p = 0,03). Glicerolio trinitratas reikšmingai nesumažino šios rizikos, tačiau lizinoprilio ir glicerolio trinitrato derinys, palyginti su kontroline grupe, lėmė ženklų mirštamumo rizikos sumažėjimą (17%, 2p = 0,02). Senyvo amžiaus (> 70 metų) žmonių ir moterų, kurioms yra didelė mirštamumo rizika, pogrupiuose, vertinant sudėtinius mirštamumo ir širdies funkcijos rezultatus, nustatyta, kad jie žymiai pagerėjo. Kaip ir didelės rizikos pogrupių, visų pacientų sudėtiniai rezultatai po 6 mėnesių taip pat parodė reikšmingą pagerėjimą tiems pacientams, kurie 6 savaites buvo gydomi lizinopriliu arba lizinoprilio ir glicerolio trinitrato deriniu. Tai rodo prevencinį lizinoprilio poveikį. Kaip ir galima tikėtis gydant bet kuriais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, padaugėjo su lizinopriliu susijusių hipotenzijos ir inkstų funkcijos sutrikimo atvejų, bet tai nenulėmė proporcinio mirštamumo padidėjimo. 

Atliekant dvigubai koduotą, atsitiktinės atrankos, daugiacentrį tyrimą, buvo lyginamas lizinoprilio ir kalcio kanalų blokatorių poveikis 335 ligoniams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir hipertenzija bei pradinės stadijos nefropatija, kuriai būdinga mikroalbuminurija. 12 mėnesių kartą per parą skiriant 10–20 mg lizinoprilio, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis sumažėjo 13 ir 10 mmHg atitinkamai, o albuminų išsiskyrimas su šlapimu – 40%. Palyginti su panašiai kraujospūdį sumažinusiais kalcio kanalų blokatoriais, lizinoprilis žymiai labiau sumažino albuminų išsiskyrimą su šlapimu, ir tai rodo, kad, lizinopriliui slopinant AKF, mikroalbuminurija sumažėja ne tik dėl kraujospūdį mažinančio poveikio, bet ir dėl tiesioginio mechanizmo, veikiančio inkstų audinius.

Kaip pastebėta, lizinoprilis reikšmingai neveikia glikuoto hemoglobino (HbA_1C) koncentracijos, taigi gydymas lizinopriliu neturi neigiamos įtakos glikemijos kontrolei.  

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. Ongoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių ligaarba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

Vaikų populiacija

Klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 115 vaikų, 6-16 metų amžiaus, sergančių hipertenzija, pacientai, kurie svėrė mažiau kaip 50 kg, kartą per parą gavo 0,625 mg arba 2,5 mg arba 20 mg lizinoprilio, pacientai, kurie svėrė 50 kg ar daugiau per parą gavo 1,25 mg, 5 mg ar 40 mg lizinoprilio. Antros savaitės pabaigoje kartą per parą vartojamas lizinoprilis sumažino kraujospūdį, vartojant jį didesnėmis dozėmis nei 1,25 mg.

Efektas buvo patvirtintas nutraukimo fazėje, kai diastolinis kraujospūdis pakilo 9 mm Hg placebo grupėje lyginant su tais pacientais, kurie tęsė vidutines ar dideles lizinoprilio dozes. Nuo dozės priklausomos lizinoprilio antihipertenzinis efektas nesiskyrė įvairiose demografinėse grupėse: amžiaus, Tanerio stadijos, lyties ir rasės

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Lizinoprilis yra per burną vartojamas sulfhidrilo grupės neturintis AKF inhibitorius.

Absorbcija

Per burną pavartojus lizinoprilio, didžiausia koncentracija serume susidaro per 7 valandas, nors ištikus miokardo infarktui pastebima, kad didžiausia koncentracija susidaro šiek tiek vėliau. Sprendžiant pagal išsiskyrimą su šlapimu, vidutinė lizinoprilio absorbcija apytikriai yra 25%; skirtingiems pacientams ji gali būti nuo 6% iki 60%, tiriant 5–80 mg dozę. Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas, absoliutus biologinis prieinamumas yra apytikriai 16% mažesnis. Maistas lizinoprilio absorbcijai įtakos nedaro.

Pasiskirstymas

Prie kraujo plazmos baltymų, išskyrus angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF), lizinoprilis nesijungia. Tyrimais su žiurkėmis nustatyta, kad lizinoprilis menkai prasiskverbia per kraujo-smegenų barjerą.

Eliminacija

Preparatas nemetabolizuojamas, iš organizmo išsiskiria su šlapimu nepakitęs. Kartotinėmis dozėmis skiriamo lizinoprilio efektyvus pusinės eliminacijos periodas yra 12,6 val. Lizinoprilio klirensas sveikų žmonių organizme apytikriai yra 50 ml/min. Mažėjanti serumo koncentracija rodo, kad likusios nedidelės, kaupimosi neskatinančios dozės dalies galutinės eliminacijos laikas yra ilgas. Galutinės eliminacijos fazė nėra proporcinga išgertai dozei ir galbūt rodo, kad prisijungimas prie AKF yra prisotintas.

Sutrikusi kepenų funkcija

Kepenų ciroze sergantiems pacientams, kurių sutrikusi kepenų funkcija, susilpnėja lizinoprilio absorbcija (sprendžiant pagal išsiskyrimą su šlapimu, maždaug 30%), bet, palyginti su sveikais žmonėmis, padidėja lizinoprilio ekspozicija (maždaug 50%), nes susilpnėja klirensas.

Sutrikusi inkstų funkcija

Sutrikus inkstų funkcijai, lizinoprilio šalinimas per inkstus būna lėtesnis, bet tai kliniškai svarbu tik tada, jei glomerulų filtracijos greitis yra mažesnis negu 30 ml/min. Esant nesunkiam arba vidutiniam inkstų nepakankamumui (kreatinino klirensas 30–80 ml/min.), vidutinis plotas po koncentracijos kreive (AUC) padidėja tik 13%, o esant sunkiam inkstų nepakankamumui (kreatinino klirensas 5–30 ml/min.) – 4,5 karto. Lizinoprilį iš organizmo galima pašalinti dialize. Per 4 valandas trukusią hemodializę, kai dializės klirensas buvo 40–55 ml/min., lizinoprilio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo 60%.

Širdies nepakankamumas

Palyginti su sveikais žmonėmis, pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas, lizinoprilio ekspozicija yra didesnė (plotas po koncentracijos kreive (AUC) vidutiniškai būna 125% didesnis), bet, sprendžiant pagal lizinoprilio išsiskyrimą su šlapimu, absorbcija būna apytikriai 16% mažesnė negu sveikų žmonių.

Senyvi pacientai

Senyvų žmonių organizme lizinoprilio koncentracija kraujo plazmoje ir plotas po koncentraciją ir laiką žyminčia kreive (AUC) yra didesni negu jaunesnių žmonių (apytikriai 60%).

Vaikų populiacija

Lizinoprilio farmakokinetika buvo tirta 29 padidintą kraujospūdį turintiems pediatriniams pacientams nuo 6 iki 16 metų amžiaus, kurių GFR <30ml/min/1.73m². Pavartojus nuo 0,1 iki 0,2 mg/kg dozes, maksimali lizinoprilio plazmos koncentracija buvo po 6 valandų, bet sprendžiant pagal lizinoprilio išsiskyrimą su šlapimu, absorbcija buvo apie 28 %. Šie duomenis atitinka anksčiau iš suaugusiųjų gautus duomenis.

Vaikų AUC ir Cmax reikšmės šio tyrimo metu atitiko suaugusių pacientų duomenis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. AKF inhibitoriai, kaip vaistų grupė, vėlyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu sukelia nepageidaujamus poveikius, galinčius lemti vaisiaus žūtį arba įgimtus defektus, ypač kaukolės. Gauta pranešimų apie fetotoksinį poveikį, sulėtėjusį vaisiaus augimą ir arterinio latako neužsivėrimą. Manoma, kad šios vystymosi anomalijos atsirado ir dėl tiesioginio AKF inhibitorių poveikio vaisiaus renino-angiotenzino sistemai, ir dėl išemijos, kurią lemia motinos hipotenzija, susilpnėjusi vaisiaus bei placentos kraujo apytaka ir deguonies bei mitybinių medžiagų stoka.    

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Manitolis

Kalcio-vandenilio fosfatas, dihidratas

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Kroskarmeliozės natrio druska

Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.

Lizdinė plokštelė: laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Plastikinė tablečių talpyklė: plastikinę tablečių talpyklę laikyti sandarią, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Pakuotė, kurioje yra Al/PVC lizdinės plokštelės.

Plastikinė tablečių talpyklė (PP) su sausikliu ir užspaudžiamu plastikiniu dangteliu (LDPE).

Pakuočių dydžiai:

Lizdinių plokštelių pakuotė: 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 98 arba 100 tablečių.

Plastikinė tablečių talpyklė: 30 arba 100 tablečių. 

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.