Metformin Worwag

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Metformin Worwag 1000 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 1000 mg metformino hidrochlorido, atitinkančio 780 mg metformino bazės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Plėvele dengta tabletė yra baltos spalvos, pailgos formos, su vagele vienoje pusėje ir gilia laužimo linija kitoje (laužomoji tabletė). Tabletę galima padalyti į dvi lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų (ypač turinčių antsvorio) gydymas, kai vien tinkama dieta bei fiziniu aktyvumu neįmanoma palaikyti reikiamos gliukozės koncentracijos kraujyje.

• Suaugusiesiems Metformin Worwag galima vartoti monoterapijai arba kartu su kitais geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto ar insulinu. 
• Vyresniems kaip 10 metų vaikams ir paaugliams Metformin Worwag galima vartoti monoterapijai arba kartu su insulinu.

Nustatyta, kad antsvorio turintiems ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, po neveiksmingo gydymo dieta, taikant pirmaeilį gydymą metforminu, mažiau pasireiškia su cukriniu diabetu susijusių komplikacijų (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusieji

Monoterapija ir deriniai su kitais per burną vartojamais vaistais nuo cukrinio diabeto

Įprastinė pradinė dozė yra 500 mg arba 850 mg metformino hidrochlorido 2 arba 3 kartus per parą valgio metu arba pavalgius.

Po 10–15 dienų dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į gliukozės kiekį kraujyje. Virškinimo trakte vaistas toleruojamas geriau, jei dozė didinama laipsniškai.

Pacientams, kurie vartoja didelę metformino hidrochlorido dozę (nuo 2 iki 3 g per parą), dvi metformino hidrochlorido 500 mg plėvele dengtas tabletes galima pakeisti viena Metformin Worwag 1000 mg plėvele dengta tablete.

Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 3 g metformino hidrochlorido, kuri dalijama į tris dalis.

Jei numatoma pakeisti anksčiau vartotą geriamąjį preparatą nuo cukrinio diabeto: iš pradžių baigiamas vartoti ankstesnis vaistinis preparatas ir tik tuomet skiriama metformino aukščiau nurodytomis dozėmis.

Vartojimas kartu su insulinu

Norint geriau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, metformino ir insulino galima vartoti kartu. Įprastinė pradinė dozė yra 500 mg ar 850 mg metformino hidrochlorido 2 arba 3 kartus per parą, o insulino dozuojama atsižvelgiant į gliukozės kiekį kraujyje.

Senyviems pacientams

Senyvų pacientų inkstų veikla dažnai būna sutrikusi, todėl metformino dozavimas turi būti koreguojamas įvertinus inkstų funkciją. Būtina reguliariai tirti inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Monoterapija ir derinys su insulinu

• Metformin Worwag 1000 mg plėvele dengtas tabletes galima vartoti 10 metų ir vyresniems vaikams bei paaugliams gydyti.
• Įprasta pradinė dozė yra 500 mg arba 850 mg metformino hidrochlorido vieną kartą per parą, kurią reikia išgerti valgio metu arba pavalgius.

Po 10–15 dienų dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į gliukozės kiekį kraujyje. Virškinimo trakte vaistas toleruojamas geriau, jei dozė didinama laipsniškai. Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 2 g metformino hidrochlorido per du ar tris kartus. 

Vartojimo metodas

Metformin Worwag reikia vartoti per burną valgant arba po valgio.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas metformino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai.
• Diabetinė ketoacidozė, diabetinė prekoma.
• Inkstų nepakankamumas arba inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <60 ml/min).
• Ūminės būklės, dėl kurių gali sutrikti inkstų veikla (pvz., dehidracija, sunki infekcija, šokas).
• Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, intravaskulinis skyrimas (žr. 4.4 skyrių)).
• Ūminės ar lėtinės ligos, galinčios sukelti audinių hipoksiją (pvz., širdies ar kvėpavimo sistemos nepakankamumas, neseniai įvykęs miokardo infarktas, šokas).
• Kepenų nepakankamumas, ūminis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholizmas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Pieno rūgšties acidozė

Pieno rūgšties acidozė yra retas, bet sunkus (jei skubiai negydoma, mirtingumas yra didelis) medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį gali sukelti organizme susikaupęs metforminas. Pieno rūgšties acidozė dažniausiai pasireiškė tiems metforminu gydomiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų nepakankamumas. Pieno rūgšties acidozės pasireiškimo dažnį galima ir reikia mažinti nustatant kitus galimus rizikos veiksnius (pvz., blogai kontroliuojamas diabetas, ketozė, ilgalaikis badavimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, kepenų nepakankamumas ir bet kuri su hipoksija susijusi būklė).

Pieno rūgšties acidozės diagnozavimas

Pieno rūgšties acidozės rizika turi būti įvertinta atsiradus tokių nespecifinių požymių kaip raumenų spazmas su virškinimo sutrikimais, pvz., pilvo skausmas ir sunki astenija. 

Pieno rūgšties acidozė pasireiškia acidoziniu dusuliu, pilvo skausmu ir sumažėjusia kūno temperatūra, vėliau ištinka koma. Diagnozė nustatoma remiantis pakitusiais laboratoriniais tyrimais: sumažėjusiu kraujo pH, padidėjusia laktatų koncentracija kraujo plazmoje (daugiau kaip 5 mmol/l), padidėjusiais anijoniniu tarpu bei laktato/piruvato santykiu. Įtarus metabolinę acidozę, būtina nutraukti metformino vartojimą ir pacientą nedelsiant hospitalizuoti (žr. 4.9 skyrių).

Inkstų funkcija

Kadangi metformino hidrochloridas iš organizmo išsiskiria pro inkstus, prieš pradedant gydymą ir jo metu reikia reguliariai tirti kreatinino klirensą (jį galima apskaičiuoti nustačius kreatinino kiekį serume pagal Cockcroft-Gault formulę):

• bent kartą per metus, kai inkstų funkcija normali,
• bent 2–4 kartus per metus, kai kreatinino klirensas yra ties apatine normos riba, taip pat senyviems asmenims. 

Susilpnėjusi inkstų funkcija senyviems asmenims yra dažnas ir besimptomis reiškinys. Ypatingų atsargumo priemonių reikėtų laikytis tuomet, kai inkstų funkcija gali sutrikti, pvz., pradėjus vartoti vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, diuretikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU).

Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, vartojimas

Radiologinio tyrimo metu į kraujagyslę švirkščiama rentgenokontrastinė medžiaga, kurios sudėtyje yra jodo, gali sukelti inkstų nepakankamumą. Tai gali lemti metformino kaupimąsi ir pieno rūgšties acidozę. Todėl prieš tyrimą, jo metu ir iki 48 valandų po tyrimo metformino vartoti negalima. Gydymą galima atnaujinti tik tuomet, kai atlikti tyrimai parodo normalią inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių).

Chirurginė operacija

Metformino vartojimą reikia nutraukti likus 48 valandoms iki planinės chirurginės operacijos, kurios metu bus taikoma bendrinė, spinalinė ar epidurinė anestezija. Vaistinio preparato galima vėl pradėti vartoti ne anksčiau kaip praėjus 48 valandoms po operacijos ar pradėjus normaliai maitintis ir tik nustačius, kad inkstų funkcija normali.

Vaikų populiacija

Prieš paskiriant vartoti metforminą, turi būti patvirtinta II tipo cukrinio diabeto diagnozė.

Vienerių metų trukmės kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu metformino poveikio augimui ir lytiniam brendimui nenustatyta, tačiau tokio ilgalaikio gydymo poveikio tyrimų neatlikta. Todėl rekomenduojama atidžiai stebėti galimą metformino hidrochlorido poveikį augimui ir lytiniam brendimui, ypač vaikams iki lytinio brendimo pradžios.

10–12 metų vaikai

Į kontroliuojamuosius klinikinius vaikų ir paauglių tyrimus buvo įtraukta tik penkiolika 10–12 metų vaikų. Nors šiems vaikams metformino veiksmingumas ir saugumas nesiskyrė nuo vaisto poveikio vyresniems vaikams ir paaugliams, 10–12 metų vaikams metformino rekomenduojama skirti ypatingai atsargiai. 

Kitos atsargumo priemonės

• Visi pacientai turi laikytis jiems paskirtos dietos ir tinkamai paskirstyti per parą suvartojamų angliavandenių kiekį. Viršsvorio turintys pacientai privalo laikytis mažiau kaloringos dietos.
• Įprastinius laboratorinius tyrimus cukrinio diabeto eigai stebėti reikia atlikti reguliariai.
• Vien tik metforminas nesukelia hipoglikemijos, tačiau jo vartoti kartu su insulinu ar kitais geriamaisiais vaistais nuo diabeto (pvz. sulfonilurėjos ar meglitinido dariniais) reikia atsargiai.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartoti nerekomenduojama

Alkoholis

Ūminio apsinuodijimo alkoholiu metu didėja pieno rūgšties acidozės pavojus, ypač jei:

• badaujama ar valgoma nepakankamai;
• jei yra kepenų nepakankamumas.

Kartu su vaistiniu preparatu negalima vartoti alkoholio ir vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra alkoholio.

Kontrastinės medžiagos, kurių sudėtyje yra jodo :

Švirkščiant į veną kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, gali pasireikšti inkstų nepakankamumas, dėl kurio organizme gali kauptis metforminas bei padidėti pieno rūgšties acidozės pavojus. Todėl prieš rentgenokontrastinį tyrimą, jo metu ir iki 48 valandų po tyrimo metformino vartoti negalima. Gydymą galima atnaujinti tik tuomet, kai atlikti tyrimai parodo normalią inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių).

Deriniai, kuriuos galima vartoti tik laikantis atsargumo priemonių

Vaistiniai preparatai su būdingu hiperglikeminiu aktyvumu (pvz. gliukokortikoidai (sisteminio ir lokalaus poveikio) ir simpatomimetikai):

Gali prireikti kraujyje dažniau tirti gliukozės koncentraciją, ypač gydymo pradžioje. Jeigu reikia, gydymo šiais vaistais metu ir nutraukus jų vartojimą, keisti metformino dozę.

Diuretikai, ypač kilpiniai diuretikai:

Jie gali padidinti pieno rūgšties acidozės riziką, kadangi gali susilpninti inkstų funkciją.

Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai

AKF inhibitoriai gali mažinti gliukozės kiekį kraujyje. Prireikus reikia koreguoti metformino dozę, kai kartu skiriama šių vaistinių preparatų ir baigus pastarųjų vartojimą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėštumo metu nekontroliuojamas cukrinis diabetas (gestacinis arba nuolatinis) susijęs su padidėjusia įgimtų anomalijų ir perinatalinio mirtingumo rizika.

Ribotas metformino hidrochlorido vartojimo nėštumo metu duomenų kiekis nerodo padidėjusios įgimtų anomalijų rizikos. Tyrimai su gyvūnais kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Nėščiajai ar ketinančiai pastoti pacientei diabetą rekomenduojama gydyti ne metforminu, bet insulinu, siekiant išlaikyti kiek įmanoma artimesnę normai gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje ir sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką.

Žindymas

Metformino išsiskiria su moters pienu. Žindytiems naujagimiams arba kūdikiams nepageidaujamo poveikio nestebėta. Tačiau dėl to, kad duomenų nepakanka, vartojant metformino nerekomenduojama žindyti kūdikį. Sprendžiant, ar nutraukti kūdikio žindymą, reikia atsižvelgti į žindymo naudos ir galimos nepageidaujamo poveikio vaikui rizikos santykį.

Vaisingumas

Žiurkių patelių ir patinėlių vaisingumas nepakito, skiriant dideles metformino dozes (iki 600 mg/kg/parą). Tai yra apytiksliai tris kartus didesnė dozė už didžiausią rekomenduojamą paros dozę žmonėms, atsižvelgiant į kūno ploto palyginimą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Monoterapija metforminu hipoglikemijos nesukelia, todėl gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia. Tačiau pacientus reikia informuoti apie galimą hipoglikemijos pavojų, kai metformino vartojama kartu su kitais vaistais nuo cukrinio diabeto (sulfonilurėjos dariniais, insulinu, meglitinidais).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Gydymo pradžios metu dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas, kurie dažniausiai greitai praeina. Norint jų išvengti, rekomenduojama metforminą vartoti 2-3 kartus per parą, ir jo dozę didinti lėtai.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančia tvarka pagal poveikio sunkumą.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai retas

• Pieno rūgšties acidozė (žr. 4.4 skyrių).
• Ilgą laiką gydant metforminu, gali sumažėti B₁₂ vitamino absorbcija bei šios medžiagos koncentracija serume. Rekomenduojama pagalvoti apie šią priežastį, jeigu pacientui pasireiškia megaloblastinė anemija.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažnas

Skonio pojūčio sutrikimas. 

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažnas

Virškinimo sutrikimai, kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito nebuvimas. Šių nepageidaujamų poveikių dažniausiai atsiranda gydymo pradžioje, tačiau dažniausiai išnyksta savaime. Šių simptomų profilaktikai rekomenduojama metformino paros dozę gerti per 2 ar 3 kartus, valgio metu ar po jo. Be to, vaistinio preparato toleravimą virškinimo trakte gali pagerinti lėtas dozės didinimas. 

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai retas

Pavieniai kepenų funkcijos tyrimų rodmenų sutrikimai arba hepatitas, kurie išnyksta, nutraukus metformino vartojimą. 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai retas

Odos reakcijos, pavyzdžiui, eritema, niežulys ir dilgėlinė.

Vaikų populiacija

Paskelbtų tyrimų ir po vaistinio preparato patekimo į rinką gautais duomenimis ir vienerius metus vykusio kontroliuojamo klinikinio tyrimo, atlikto su 10-16 metų vaikų populiacija duomenimis, nustatyti nepageidaujami reiškiniai buvo panašaus pobūdžio ir sunkumo kaip suaugusiųjų.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį.Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Hipoglikemijos požymių nepasireiškė vartojant iki 85 g metformino hidrochlorido, nors šiomis aplinkybėmis gali pasireikšti pieno rūgšties acidozė. Didelė metformino dozė ar papildomi rizikos veiksniai gali sukelti laktatacidozę. Laktatacidozei gydyti reikalinga skubi intensyvi terapija, todėl pacientas turi būti hospitalizuojamas. Laktatas ir metforminas veiksmingiausiai pašalinami hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė - gliukozės kiekį kraujyje mažinantys vaistai, biguanidai, ATC kodas - A10BA02. 

Veikimo mechanizmas

Metforminas yra padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinantis biguanidas; jis mažina tiek bazinį, tiek padidėjusį po valgio (postprandinį) gliukozės kiekį. Vaistinis preparatas nestimuliuoja insulino sekrecijos ir todėl nesukelia hipoglikemijos.

Metforminas gali veikti trimis būdais:

• mažina gliukozės susidarymą kepenyse, slopindamas gliukoneogenezę ir glikogenolizę,
• gerina periferinį gliukozės įsisavinimą ir suvartojimą audiniuose, didindamas raumenų jautrumą insulinui,
• lėtina gliukozės rezorbciją žarnyne.

Metforminas stimuliuoja glikogeno sintezę ląstelėse aktyvindamas glikogeno sintetazę.

Metforminas didina visų iki šiol žinomų su membrana susijusių gliukozės pernešėjų (GLUP) gebėjimą pernešti gliukozę. 

Klinikinių tyrimų metu vartojant metformino kūno masė nekito, arba nežymiai sumažėjo.

Farmakodinaminis poveikis

Nepriklausomai nuo poveikio glikemijai, metforminas pasižymi palankiu poveikiu žmogaus organizmo lipidų apykaitai. Tai įrodyta kontroliuojamųjų vidutinės ir ilgos trukmės klinikinių tyrimų metu, skiriant terapines metformino dozes. Metforminas sumažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Klinikinis veiksmingumas

Prospektyvinio randomizuoto tyrimo metu (UKPDS) nustatyta ilgalaikė intensyvaus gliukozės kiekio kontroliavimo kraujyje nauda suaugusiems pacientams, sergantiesiems II tipo cukriniu diabetu.

II tipo cukriniu diabetu sergančių ir viršsvorio turinčių pacientų, kuriems dieta buvo neveiksminga, gydymo metformino hidrochloridu rezultatų analizė įrodė, kad:

• metformino vartojusių pacientų grupėje reikšmingai sumažėjo visų su cukriniu diabetu susijusių komplikacijų pavojus (29,8 atvejo/1000 pacientų - metų), palyginus su tik dieta gydytų pacientų grupe (43,3 atvejo/1000 pacientų per metus, p=0,0023) ir palyginus su sulfonilkarbamido preparatais ar tik insulinu gydytų pacientų grupėmis (40,1 atvejo/1000 pacientų per metus, p=0,0034);
• reikšmingai sumažėjo su diabetu susijusio mirtingumo absoliuti rizika: 7,5 atvejo/1000 pacientų per metus metformino vartojusių pacientų grupėje, o gydytų tik dieta 12,7 atvejo/1000 pacientų per metus, p=0,017;
• reikšmingai sumažėjo bendrojo mirtingumo absoliuti rizika: 13,5 atvejo/1000 pacientų per metus metformino vartojusių pacientų grupėje lyginant su 20,6 atvejo/1000 pacientų per metus tik dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,011) ir 18,9 atvejo/1000 pacientų per metus sulfonilkarbamido preparatais ar tik insulinu gydytų pacientų grupėmis (p=0,021);
• reikšmingai sumažėjo miokardo infarkto absoliuti rizika: 11 atvejų/1000 pacientų per metus metformino vartojusių pacientų grupėje lyginant su 18 atvejų/1000 pacientų per metus tik dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,01).

Kai metforminas skiriamas kaip antros eilės preparatas kartu su sulfonilkarbamidu, papildomos naudos klinikiniams rezultatams nenustatyta.

Kai kuriems I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams gydyti metformino buvo skiriama kartu su insulinu, tačiau žymesnė klinikinė tokio derinio nauda nepatvirtinta.

Vaikų populiacija

Kontroliuojamųjų vienerių metų trukmės klinikinių tyrimų su nedideliu skaičiumi (10–16 metų vaikų) metu nustatytas panašus gliukozės kiekį kraujyje mažinantis poveikis kaip suaugusiems pacientams.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Pavartojus per burną metformino hidrochlorido, didžiausia jo koncentracija kraujyje susidaro po 2,5 val (T_max). Absoliutus 500 mg ar 850 mg metformino hidrochlorido tabletės biologinis prieinamumas sveikų asmenų organizme yra 50–60%. Nerezorbuotas išgerto vaistinio preparato kiekis (20–30%) išsiskiria su išmatomis.

Išgerto metformino rezorbcija yra įsotinamojo pobūdžio ir nevisiška. Manoma, kad metformino rezorbcijos farmakokinetika yra nelinijinio pobūdžio.

Vartojant rekomenduojamomis dozėmis ir įprastiniais intervalais, pastovi metformino koncentracija kraujo plazmoje susidaro per 24–48 valandas ir paprastai būna mažesnė nei 1 µg/ml. Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu skiriant didžiausią vaistinio preparato dozę, didžiausia metformino koncentracija kraujo plazmoje (C_max) neviršijo 4 µg/ml.

Kartu vartojamas maistas mažina ir nedaug lėtina metformino rezorbciją. Po valgio išgėrus 850 mg dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje buvo 40% mažesnė, plotas po kreive (AUC) 25% mažesnis ir T_max pailgėjo 35 min. Šių rodiklių pokyčio klinikinė reikšmė nežinoma.

Pasiskirstymas

Tik labai maža dalis prisijungia prie plazmos baltymų. Metforminas prasiskverbia į eritrocitus. Didžiausia vaisto koncentracija visame kraujyje yra mažesnė nei kraujo plazmoje ir susidaro maždaug tuo pačiu metu. Eritrocitai tikriausiai yra antrinis pasiskirstymo objektas. Vidutinis pasiskirstymo tūris (V_d) yra 63–276 litrai.

Biotransformacija

Metforminas išskiriamas pro inkstus nepakitęs. Iki šiol žmogaus organizme metformino metabolitų nenustatyta.

Eliminacija

Metformino inkstų klirensas yra > 400 ml/min.; tai rodo, kad vaistas išskiriamas glomerulų filtracijos ir inkstų kanalėlių sekrecijos būdu. Išgerto vaisto galutinis pusinės eliminacijos laikas yra apie 6,5 val. Sutrikus inkstų funkcijai, inkstų klirensas mažėja proporcingai kreatinino klirensui, todėl pailgėja menamas pusinės eliminacijos laikas ir didėja metformino hidrochlorido koncentracija kraujyje.

Vaikų populiacija

Vienkartinės dozės tyrimas: vaikams išgėrus vienkartinę 500 mg metformino hidrochlorido dozę, jo farmakokinetinės savybės buvo tokios pat kaip suaugusiųjų.

Daugkartinių dozių tyrimas: žinomi tik vieno klinikinio tyrimo duomenys. Cukriniu diabetu sergantiems vaikams skiriant kartotines metformino hidrochlorido dozes po 500 mg du kartus per parą septynias dienas, vidutinė didžiausia vaistinio preparato koncentracija plazmoje (C_max) ir AUC buvo atitinkamai maždaug 33% ir 40% mažesni nei suaugusiesiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie vartojo kartotinę po 500 mg du kartus per parą vaistinio preparato dozę 14 dienų. Kadangi vaistinio preparato dozė titruojama individualiai atsižvelgiant į glikemijos rodiklius, šių skirtumų klinikinė reikšmė ribota.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Hipromeliozė

Povidonas K 25

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 6000

Titano dioksidas (E171)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

15, 30, 60, 120, 180 arba 600 (20 x 30) plėvele dengtų tablečių PVC/aliuminio lizdinėse plokštelėse. 

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.