LUXFEN

1. Vaistinio preparato pavadinimas

LUXFEN 2 mg/ml akių lašai (tirpalas)

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis

1 ml tirpalo yra 2 mg brimonidino tartrato, atitinkančio 1,3 mg brimonidino.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: benzalkonio chloridas 0,05 mg/ml.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 

3. Farmacinė forma

Akių lašai (tirpalas).

Tirpalas yra skaidrus, šiek tiek žalsvai geltonas.

4. Klinikinė informacija 

4.1 Terapinės indikacijos

Padidėjusio akispūdžio mažinimas pacientams, sergantiems atviro kampo glaukoma arba akies hipertenzija:

• monoterapija pacientams, kuriems yra gydymo lokalaus poveikio beta adrenoblokatoriais kontraindikacijų;
• papildomas gydymas kartu su kitais akispūdį mažinančiais vaistiniais preparatais tuo atveju, jeigu vienas vaistinis preparatas akispūdį mažina nepakankamai (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Rekomenduojamas dozavimas suaugusiems, įskaitant senyvus, žmonėms

Rekomenduojama dozė yra vienas lašas tirpalo. Jis lašinamas į pažeistą akį 2 kartus per parą, maždaug kas 12 val. Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia. 

Kad sumažėtų galima sisteminė absorbcija, įlašinus LUXFEN tirpalo, kaip ir bet kokių kitokių akių lašų, patariama vienai minutei užspausti ašarų maišelį prie medialinio akies kampo (taškinė okliuzija). Kiekvieną lašą įlašinus, tai reikia padaryti nedelsiant.

Jeigu gydoma daugiau negu vienu lokalaus poveikio akių vaistiniu preparatu, tarp jų lašinimo reikia daryti 5 – 15 min. pertrauką.

Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi

Brimonidino poveikis pacientams, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, netirtas (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Klinikinių tyrimų su paaugliais (12 – 17 metų) neatlikta.

Jaunesniems negu 12 metų vaikams brimonidino vartoti nerekomenduojama, naujagimiams ir kūdikiams (jaunesniems negu 2 metai) jo vartoti draudžiama (žr. 4.3, 4.4 ir 4.9 skyrius). Žinoma, kad naujagimiams galimos sunkios nepageidaujamos reakcijos. Brimonidino saugumas ir veiksmingumas vaikams netirtas.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Pacientas yra naujagimis arba kūdikis (žr. 4.8 skyrių).

Vartojimas kartu su monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais arba antidepresantais, veikiančiais noradrenerginę transmisiją (pvz., tricikliais antidepresantais, mianserinu).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

2 metų ir vyresnius, ypač 2 – 7 metų ir (arba) sveriančius mažiau negu 20 kg, vaikus reikia gydyti atsargiai ir atidžiai stebint, kadangi jiems dažnai gali pasireikšti somnolencija, be to, ji gali būti sunki (žr. 4.8 skyrių).

Atsargiai reikia gydyti ir sunkia ar nestabilia ir nekontroliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos liga sergančius ligonius.

Klinikinių tyrimų metu kai kuriems pacientams (12,7 %) pasireiškė akių alerginio tipo reakcija (žr. 4.8 skyrių). Jeigu alerginė reakcija pasireiškia, gydymą brimonidinu reikia nutraukti.

Gauta pranešimų apie brimonidino vartojantiems ligoniams atsiradusias uždelstas akių padidėjusio jautrumo reakcijas, kai kada jos buvo susijusios su akispūdžio padidėjimu.

Pacientus, sergančius depresija, smegenų ar širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumu, Raynaud fenomenu, ortostatine hipotenzija, obliteruojančiu trombangitu, brimonidinu reikia gydyti atsargiai.

Brimonidino poveikis pacientams, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, netirtas, todėl juos reikia gydyti atsargiai.

LUXFEN 2 mg/ml akių lašų konservantas benzalkonio chloridas gali dirginti akis. Reikia vengti lašų kontakto su minkštaisiais kontaktiniais lęšiais. Prieš vaistinio preparato instiliaciją, lęšius reikia išimti. Praėjus mažiausiai 15 min. juos vėl galima įdėti. Žinoma, kad vaistinis preparatas keičia minkštųjų kontaktinių lęšių spalvą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Brimonidino draudžiama vartoti pacientams, vartojantiems monoaminooksidazės (MAO) inhibitorių ar antidepresantų, kurie veikia noradrenerginį nervinio signalo perdavimą (pvz., triciklių antidepresantų ir miaserino) (žr. 4.3 skyrių).

Nors specifinių vaistinių preparatų sąveikos tyrimų neatlikta, manytina, kad brimonidino vartojant kartu su CNS slopinančiais preparatais (alkoholiu, barbitūratais, opioidais, raminamaisiais medikamentais arba anestetikais) poveikis gali būti adityvus arba potencijuotas.

Apie cirkuliuojančių katecholaminų kiekį po brimonidino pavartojimo duomenų nėra. Vis dėlto pacientus, vartojančius vaistinių preparatų, galinčių veikti cirkuliuojančių aminų metabolizmą ir pasisavinimą, pvz., chlorpromazino, metilfenidato ar rezerpino, patariama gydyti atsargiai.

Kai kuriems pacientams po brimonidino pavartojimo kliniškai nereikšmingai sumažėjo kraujospūdis. Ligonius, vartojančius antihipertenzinių preparatų ar (ir) širdies glikozidų, brimonidinu patariama gydyti atsargiai.

Atsarga patariama ir kartu su brimonidinu pradėjus vartoti (arba pakeitus dozę) sisteminio poveikio vaistinių preparatų (nepriklausomai nuo farmacinės jų formos), galinčių sąveikauti su alfa adrenomimetikais arba trikdyti jų aktyvumą, t. y. adrenomimetikų arba adrenoblokatorių (pvz., izoprenalino, prazosino).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie brimonidino tartrato vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimų metu gyvūnams brimonidino tartratas teratogeninio poveikio nesukėlė. Įrodyta, kad triušių patelėms, vartojusioms tokias brimonidino tartrato dozes, nuo kurių kraujo plazmoje koncentracija buvo didesnė už gydymo metu atsirandančią žmogaus kraujo plazmoje, padažnėjo embriono žūtis prieš implantaciją, sulėtėjo atsivestų jauniklių augimas. Nėščias moteris brimonidinu galima gydyti tik nustačius, kad galima nauda moteriai bus didesnė už galimą riziką vaisiui.

Žindymas

Ar brimonidino išsiskiria su motinos pienu, nežinoma. Laktacijos laikotarpiu su žiurkių pienu jo išsiskyrė. Žindyvėms brimonidino vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Brimonidinas gali sukelti nuovargį ir (arba) mieguistumą, dėl kurių gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus. Be to, brimonidinas gali sukelti daiktų matymą lyg per miglą ir (arba) regos sutrikimą, dėl kurių gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus, ypač naktį arba silpnesnio apšvietimo sąlygomis. Prieš vairuodamas ar valdydamas mechanizmus, pacientas turi palaukti, kol šie simptomai išnyks.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra burnos džiūvimas, akių hiperemija ir deginimas arba dilginimas. Visi šie simptomai pasireiškia 22 - 25% pacientų. Paprastai jie būna trumpalaikiai ir dažniausiai ne tokie stiprūs, kad dėl jų reikėtų nutraukti vaistinio preparato vartojimą.

Klinikinių tyrimų metu 12,7 % pacientų atsirado alerginės akių reakcijos simptomų (11,5 % gydymą dėl jų reikėjo nutraukti). Daugumai pacientų toks poveikis pasireiškė 3 – 9 gydymo mėnesių laikotarpiu. 

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Jo dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos pastebėtos brimonidino vartojant klinikiniais tikslais po preparato pasirodymo rinkoje. Apie šias reakcijas pranešta savanoriškai, populiacijos dydis nėra žinomas, todėl dažnio įvertinti negalima. 

Tais atvejais, kai brimonidinas buvo vartotas kaip sudedamoji paveldėtos glaukomos gydymo dalis, naujagimiams ir kūdikiams buvo brimonidino perdozavimo simptomų, pvz., sąmonės netekimo, letargijos, somnolencijos, hipotenzijos, hipotonijos, bradikardijos, hipotermijos, cianozės, blyškumo, kvėpavimo slopinimo ir apnėjos atvejų (žr. 4.3 skyrių).

III fazės 3 mėn. trukmės tyrimų, kuriuose dalyvavo 2 – 7 metų vaikai, sergantys glaukoma, kuriems gydymas beta adrenoblokatoriais buvo nepakankamai veiksmingas, papildomas gydymas brimonidinu lėmė didelį somnolencijos dažnį (55 %). 8 % vaikų somnolencija buvo sunki, gydymą dėl jos reikėjo nutraukti 13 % vaikų. Su amžiumi somnolencijos dažnis mažėjo ir mažiausias (25 %) buvo 7 metų vaikų grupėje. Tačiau didesnę įtaką šiai grupei turėjo kūno svoris: vaikams, sveriantiems £ 20 kg somnolencija pasireiškė dažniau (63 %), negu sveriantiems > 20 kg (25 %) (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Perdozavimas vartojant į akis (suaugusiems žmonėms)

Tokio perdozavimo atvejais paprastai atsirasdavo simptomų, jau paminėtų kaip nepageidaujamos reakcijos.

Sisteminis perdozavimas, vaisinio preparato per apsirikimą išgėrus (suaugusiems žmonėms)

Informacijos apie perdozavimą brimonidino atsitiktinai nurijus suaugusiems žmonėms yra labai nedaug. Vienintelis nepageidaujamas poveikis, apie kurį iki šiol pranešta, yra hipotenzija. Pranešta, kad po hipotenzijos epizodo pasireiškė reaktyvioji hipertenzija.

Geriamojo preparato perdozavimo gydymas yra palaikomasis ir simptominis; būtina palaikyti atvirus paciento kvėpavimo takus.

Pastebėta, kad kitokių geriamųjų alfa-2 adrenomimetikų perdozavimas sukelia hipotenziją, asteniją, vėmimą, letargiją, sedaciją, bradikardiją, aritmiją, miozę, apnėją, hipotoniją, hipotermiją, kvėpavimo slopinimą ir traukulius.

Vaikų populiacija

Apie pastebėtą sunkų nepageidaujamą poveikį vaikams, per apsirikimą išgėrusiems brimonidino, buvo pranešta arba paskelbta spaudoje. Jiems atsirado CNS slopinimo simptomų, įprastinė trumpalaikė koma arba didesnis sąmonės pritemimas, letargija, somnolencija, hipotonija, bradikardija, hipotermija blyškumas, kvėpavimo slopinimas ir apnėja, todėl reikėjo taikyti intensyviąją terapiją, prireikus - ir intubaciją. Visi minėti pacientai dažniausiai per 6 – 24 val. visiškai pasveiko.

5. Farmakologinės savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – simpatikomimetikai skirti glaukomos gydymui, ATC kodas – S01EA05.

Brimonidinas yra alfa-2 adrenomimetikas. Alfa-2 adrenoreceptorius jis veikia 1 000 kartų selektyviau negu alfa-1 adrenoreceptorius.

Dėl tokio selektyvumo brimonidinas nesukelia midriazės ir smulkiųjų kraujagyslių susitraukimo, susijusio su heterogeniniu žmogaus tinklainės transplantantu.

Lokaliai pavartotas brimonidino tartratas žmogui mažina akispūdį, tačiau širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių parametrus veikia silpnai.

Turimi riboti duomenys rodo, kad bronchine astma sergantiems ligoniams brimonidinas nepageidaujamo poveikio nesukelia.

Brimonidinas pradeda veikti greitai, stipriausias akispūdį mažinantis poveikis pasireiškia praėjus 2 val. po instiliacijos. Vienerių metų tyrimo metu brimonidinas akispūdį mažino vidutiniškai maždaug 4 – 6 mm Hg. 

Fluorofotometriniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis rodo, kad brimonidino tartratas veikia dviem būdais. Manoma, kad akispūdį jis gali mažinti slopindamas vandeninio skysčio gamybą ir didindamas jo nuotėkį į veninį odenos antį.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad brimonidinas yra veiksmingas vartojamas kartu su lokalaus poveikio beta adrenoblokatoriais. Be to, trumpalaikiai tyrimai rodo, kad gydant brimonidinu ir kartu travoprostu (6 savaičių tyrimas) arba latanoprostu (3 mėn. tyrimas), pasireiškia kliniškai reikšmingas adityvus poveikis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

10 parų 0,2 % tirpalo lašinus į akis 2 kartus per parą, koncentracija plazmoje buvo maža (vidutinė C_max buvo 0,06 ng/ml). Po kartotinio instiliavimo (2 kartus per parą 10 parų iš eilės) šiek tiek medikamento susikaupė kraujyje. 12 val. laikotarpiu plotas po koncentracijos priklausomai nuo laiko kreive (angl. AUC_0-12 h) buvo 0,31 ng.val./ml, o po pirmos dozės pavartojimo jis buvo 0,23 ng.val./ml. Po lokalaus pavartojimo vidutinis tariamas pusinės eliminacijos laikas žmogaus sisteminėje kraujotakoje buvo maždaug 3 val.

Lokaliai pavartoto brimonidino prie žmogaus kraujo plazmos baltymų prisijungia maždaug 29 %.

Tyrimų in vitro bei in vivo metu brimonidinas grįžtamai prisijungė prie akių audiniuose esančio melanino. Dvi savaites vaistinio preparato instiliavus į akis, brimonidino koncentracija rainelėje, krumplyne, gyslainėje bei tinklainėje buvo 3 – 17 kartų didesnė negu po vienos dozės pavartojimo. Nesant melanino, kaupimasis nepasireiškia.

Prisijungimo prie melanino reikšmė žmonėms nėra aiški. Biomikroskopinio akių tyrimo metu ne ilgiau kaip metus brimonidinu gydytiems pacientams reikšmingų nepageidaujamų reakcijų akims nepastebėta. Vienerių metų saugumo akims tyrimų su beždžionėmis, vartojusiomis dozes, kurios yra maždaug 4 kartus didesnės už dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui, metu reikšmingo toksinio poveikio akims irgi nepastebėta. 

Išgertas brimonidinas žmogaus organizme absorbuojamas gerai ir greitai eliminuojamas. Didžioji dozės dalis (apie 75 % dozės) išsiskyrė metabolitų pavidalu su šlapimu per 5 paras. Nepakitusio vaistinio preparato šlapime neaptikta. Tyrimų in vitro su gyvūnų ir žmogaus kepenimis rezultatai rodo, kad metabolizmą daugiausiai vykdo aldehidoksidazė ir citochromas P 450. Taigi atrodo, kad sisteminė eliminacija yra daugiausiai metabolizmas kepenyse.

Kinetika

Lokaliai pavartojus vieną 0,08 %, 0,2 % arba 0,5 % tirpalo dozę, didelio nuokrypio tarp dozės proporcingumo ir C_max ar AUC, nebuvo.

Senyvi žmonės

Po vienos dozės instiliacijos senyvų (65 metų arba vyresnių) žmonių, palyginti su jaunais suaugusiais asmenimis, organizme brimonidino C_max, AUC ir tariamas pusinės eliminacijos laikas buvo panašūs, vadinasi, patekimui į sisteminę kraujotaką ir eliminacijai amžius įtakos nedaro.

Remiantis trijų mėnesių klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo senyvi pacientai, duomenimis, sisteminė brimonidino ekspozicija yra labai maža.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. Farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Benzalkonio chloridas

Polivinilo alkoholis

Natrio chloridas

Natrio citratas

Citrinų rūgštis monohidratas

Išgrynintas vanduo

Vandenilio chlorido rūgštis (pH nustatymui)

Natrio hidroksidas (pH nustatymui)

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

Neatidaryti buteliukai: 2 metai.

Buteliuką pirmą kartą atidarius, tirpalo tinkamumo laikas yra 28 paros.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Balto, mažo tankio polietileno (MTPE) buteliukas su lašintuvu ir permatoma mažo tankio polietileno (MTPE) lašintuvo viršūnėle (maždaug 35 mikrolitrų), uždengta baltu, didelio tankio polietileno (DTPE) lašintuvo viršūnėlės dangteliu.

Kiekviename buteliuke yra 5 ml arba 10 ml tirpalo.

Pakuotės dydis

1, 3 arba 6 buteliukai po 5 ml tirpalo

1 arba 3 buteliukai po 10 ml tirpalo.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.