Vinblastine Teva

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Vinblastine Teva 1 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename 10 ml flakone yra 10 mg vinblastino sulfato.

1 ml injekcinio tirpalo yra 1 mg vinblastino sulfato.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: natrio chloridas.

10 ml flakone yra 90 mg natrio chlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

Vinblastine Teva yra skaidrus, bespalvis arba šiek tiek gelsvas tirpalas.

Tirpalo osmoliariškumas - 286 mOsm/l, pH 3,5 – 5,5.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Vinblastinu galima gydyti ir vienu, bet paprastai jis vartojamas kombinuotojo gydymo metu kartu su kitais citostatiniais vaistiniais preparatais ir (ar) radioterapija sergant šiomis piktybinėmis ligomis:

• piktybine ne Hodžkino limfoma;
• Hodžkino liga;
• progresavusia sėklidžių karcinoma;
• recidyvavusiu arba metastazavusiu krūties vėžiu (jei gydymas pagal chemoterapijos schemas, kurių pagrindas yra antraciklinas, buvo nesėkmingas);
• Langerhanso (Langerhans) ląstelių histiocitoze (histiocitoze X).

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Šis vaistinis preparatas vartojamas tik į veną. Jį gali injekuoti tik medikas, turintis darbo su vinblastinu patirties.

MIRTINAS, JEI VARTOJAMAS KITU BŪDU. VARTOTI TIK Į VENĄ.

Preparato per klaidą suleidus intratekaliai, žr. 4.4 skyrių.

Šio vaistinio preparato vartojimo (darbo su preparatu) instrukcijos pateiktos 6.6 skyriuje.

Prieš kiekvieną vartojimą būtina patikrinti neutrofilų kiekį.

Pradinė dozė

Suaugusiems žmonėms. Gydymą racionalu pradėti vienkartine 0,1 mg/kg kūno svorio (3,7 mg/m² kūno paviršiaus) į veną kartą per savaitę suleidžiama doze, po to būtina nustatyti leukocitų kiekį, siekiant išsiaiškinti, ar pacientas jautrus vaistiniam preparatui.

Vaikams. Gydymą racionalu pradėti vienkartine 2,5 mg/m² kūno paviršiaus į veną suleidžiama doze, po to būtina nustatyti leukocitų kiekį, siekiant išsiaiškinti, ar pacientas jautrus vaistiniam preparatui.

Palaikomoji dozė:

Leukopenija, atsirandanti kaip reakcija į vinblastino poveikį, būna nepastovi, todėl preparato patariama vartoti ne dažniau kaip kartą per septynias paras. Mažų vinblastino dozių vartoti kasdien nepatariama, net jei bendra savaitės dozė prilygsta rekomenduojamai dozei, kadangi gali padidėti toksinio poveikio dažnis ir sunkumas. Pradinę paros dozę galima laipsniškai didinti kas savaitę po 0,05 mg/kg kūno svorio (ar 1,8 mg/m² kūno paviršiaus ploto) suaugusiems žmonėms ir po 1,25 mg/m² kūno paviršiaus vaikams. Įprastinė dozė yra 5,5 – 7,5 mg/m² kūno paviršiaus, suaugusiems žmonėms vidutiniškai 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio, ar 4 – 6 mg/m² kūno paviršiaus. Pasiekus didžiausią dozę, nuo kurios leukocitų kiekis sumažėja maždaug iki 3000/mm³, dozės toliau didinti negalima. Kai kuriems ligoniams net nuo 0,1 mg/kg kūno svorio (ar 3,7 mg/m² kūno paviršiaus) dozės gali atsirasti leukopenija, kitiems tokį poveikį sukelia didesnė negu 0,3 mg/kg kūno svorio (ar 11,1 mg/m² kūno paviršiaus), labai retai - 0,5 mg/kg kūno svorio (ar 18,5 mg/m² kūno paviršiaus) dozė. Vis dėlto, daugumai ligonių savaitės dozė yra 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio. Nustačius vinblastino dozę, sukeliančią minėtą leukopeniją, reikia pradėti gydyti šiek tiek mažesne vartota doze, nesukėlusią leukopenijos kuri, kaip ir palaikomoji dozė, vartojama kas savaitę. Tokiu būdu pacientas gaus didžiausią leukopenijos nesukeliančią dozę. Didžiausia dozė suaugusiesiems yra 0,5 mg/kg (arba 18,5 mg/m² kūno paviršiaus). Įprastinė dozė vaikams, yra 7,5 mg/m² kūno paviršiaus, jei skiriama tik šio preparato - 12,5 mg/m² kūno paviršiaus.

Kitą vinblastino dozę galima vartoti tik tada, kai leukocitų skaičius yra ne mažesnis kaip 4000/mm³, ir jei praėjo 7 paros nuo paskutinės dozės. Kartais naviką naikinantis vaisto aktyvumas pasireiškia prieš leukopenijos atsiradimą. Tokiu atveju nėra reikalo didinti kitą dozę. Palaikomąjį neapibrėžtos trukmės gydymą turi sudaryti didžiausia leukocitų skaičiaus iki pavojingos ribos nesumažinanti dozė, kurią ambulatoriškai gydomiems pacientams reikia vartoti reguliariai kas septynias ar keturiolika parų.

Dozavimas kepenų funkcijos sutrikimo atveju

Jei gydymo pradžioje yra sutrikusi kepenų funkcija, o bilirubino koncentracija yra mažesnė negu 25 µmol/l, tai vinblastino dozė yra 100%, jei bilirubino koncentracija yra 25 – 50 µmol/l, dozė - 50% ir, jei ji yra didesnė kaip 50 µmol/l, vinblastino vartojimą reikia nutraukti.

Dozavimas inkstų funkcijos sutrikimo atveju

Kadangi vaistinio preparato daugiausia metabolizuoja ir šalina kepenys, dozės keisti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, nerekomenduojama.

Kombinuotasis gydymas

Taikant kombinuotąją chemoterapiją dozės ir jų vartojimo dažnumas gali skirtis nuo aukščiau minėtų tipinių savaitinių dozių. Kaip tikslinti dozavimą kombinuotojo gydymo metu, nurodyta šiuolaikinėje medicinos literatūroje.

Vartojimas

Vinblastinas turi būti vartojamas tik į veną. Jo injekuoti po oda, į raumenis ar intratekaliai (po smegenų dangalais) draudžiama.

Suleistas intratekaliai vaistinis preparatas sukelia mirtiną neurotoksinį poveikį, todėl tokiu būdu jo vartoti draudžiama.

Reikiamą vinblastino dozę galima suleisti į veikiančios infuzijų sistemos vamzdelį ar tiesiai į veną. Pastarasis vartojimo būdas ypač tinka pacientus gydant ambulatoriškai. Vaistą galima suleisti maždaug per minutę su sąlyga, kad adata yra tinkamai įstatyta į veną, ir kad vinblastino nepatenka šalia venos, kur jis gali sukelti celiulitą ar flebitą. Tam, kad vinblastino nepatektų šalia kraujagyslės, rekomenduojama prieš ištraukiant adatą švirkštą ir adatą praplauti veniniu krauju. Jei įvyko ekstravazacija (vaisto išsiliejimas į audinius), būtina nedelsiant nutraukti injekciją. Likusią dozės dalį reikia suleisti į kitą veną. Vinblastino negalima skiesti dideliame tirpalo tūryje (pvz., 100 – 250 ml) ar sulašinti lėtos infuzijos būdu (per 30 – 60 min. ar lėčiau), kadangi tai gali didinti dirginimo riziką. Dėl padidėjusios trombozės rizikos vinblastino nerekomenduojama injekuoti į galūnę, kurioje yra kraujotakos obstrukcija ar yra akivaizdus polinkis šiam sutrikimui dėl naviko spaudimo ar peraugimo, venų uždegimo ar varikozės.

Jeigu ištirpintas vinblastino sulfatas yra tiekiamas ne originaliais vinblastino stikliniais buteliukais, bet kitokiomis talpyklėmis (pvz., švirkštais), jos turi būti tiekiamos išorinėse pakuotėse su užrašu „Vartoti tik į veną“.

4.3. Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas vinblastinui, vienam iš kitų žiemės (Vinca) alkaloidų ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Su naviku nesusijusi leukopenija.
• Sunki nekontroliuojama infekcinė liga. Ją būtina išgydyti antiseptinėmis medžiagomis ar antibiotikais prieš pradedant vartoti vinblastino.
• Vinblastino vartojimas intratekaliai (po smegenų dangalais).

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vinblastino galima vartoti tik atidžiai prižiūrint gydytojui, kuris specializuojasi gydyti onkoliziniais vaistais, geriausia ligoninėse, turinčiose tokio gydymo patirtį.

Švirkštai, kuriuose yra šio preparato, turi būti pažymėti „VARTOJIMAS KITOKIU BŪDU YRA MIRTINAS. VARTOTI TIK Į VENĄ“.

Iš anksto užpildyti šiuo preparatu švirkštai turi būti supakuoti į išorinę pakuotę, ant kurios turi būti pažymėta: “DANGALO NENUIMTI IKI PAT INJEKCIJOS. VARTOJIMAS KITOKIU BŪDU YRA MIRTINAS. VARTOTI TIK Į VENĄ“.

Vinblastino sulfatas turi būti vartojamas tik į veną. Injekcija po smegenų dangalais sukelia mirtiną neurotoksinį poveikį.

Jeigu po vinblastino dozės suvartojimo pasireiškia leukopenija (leukocitų lieka mažiau negu 2000/mm³), ligonį reikia atidžiai stebėti dėl infekcijos tol, kol leukocitų kiekis padidės iki normos. Baigus gydymą vinblastinu mažiausias granuliocitų kiekis kraujyje tikėtinas, praėjus 5 – 10 parų po paskutinės vaisto vartojimo dienos. Po to granuliocitų kiekis pradeda gana greitai didėti, ir per kitas 7 – 14 parų sunormalėja. Ligoniams, kurių oda yra išopėjusi, išsekusiems ar senyviems pacientams, vinblastino sukelta leukopenija yra pavojingesnė, todėl jo vartoti minėtiems žmonėms negalima. Pacientams, kurių kaulų čiulpuose yra naviko ląstelių (metastazių), pavartojus vinblastino, kaulų čiulpų slopinimas gali būti sunkesnis.

Nors gydymo vinblastinu metu trombocitų kiekis paprastai reikšmingai nesumažėja, pacientams, kurių kaulų čiulpams neseniai pakenkė prieš tai taikytas gydymas radioaktyviaisiais spinduliais ar kitais onkoliziniais vaistais, gali pasireikšti trombocitopenija (mažiau negu 150000 trombocitų/mm³). Jeigu prieš vartojant vinblastino nebuvo taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, mažesnis negu 150000 trombocitų/mm³ kiekis būna labai retai, net jeigu vinblastinas sukelia reikšmingą granuliocitopeniją. Trombocitopenija paprastai išnyksta per kelias paras.

Vinblastino poveikis raudonųjų kraujo ląstelių ir hemoglobino kiekiui paprastai būna nereikšmingas, jeigu padėties nekomplikuoja kitoks gydymas.

Burnos gleivinės uždegimas ir toksinis poveikis nervų sistemai, nors nėra dažnas ar ilgalaikis, gali sukelti neįgalumą.

Ilgą laiką kasdien vartoti mažą vinblastino dozę nerekomenduojama, net jei bendra savaitės dozė prilygsta rekomenduojamai dozei. Yra labai svarbu tiksliai laikytis paskirtos dozavimo schemos. Jei vinblastino kiekis, kelis kartus viršijantis rekomenduojamą savaitinę dozę, padalintas septynioms paroms, skiriamas ilga laiką, gali prasidėti traukuliai, sunkus ir nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, net ištikti mirtis.

Vinblastinu gydomi vyrai ir moterys turi naudoti kontraceptines priemones. Po gydymo jas būtina naudoti dar 6 mėnesius (žr. 4.6 skyrių).

Šiuo metu įrodymų, kad pats vinblastinas sukelia kancerogeninį poveikį žmogui, nėra, nors kai kurie pacientai po radioterapijos ir vinblastino vartojimo kartu su alkilinančia medžiaga susirgo leukemija.

Nors iki šiol nežinoma nė vieno vinblastino mutageninio poveikio požymio, vartojant šio vaisto, kaip ir kitokių citostatikų, reikalingas atsargumas.

Po Vinca (žiemės) alkaloidų vartojimo yra buvę ūmaus dusulio ir sunkaus bronchų spazmo atvejų. Šios reakcijos pasireikšdavo dažniau, jeigu vinblastinas buvo vartojamas kartu su mitomicinu C. Tokiu atveju, gali prireikti intensyvaus gydymo, ypač, jeigu pacientui anksčiau yra buvę plaučių funkcijos sutrikimų. Minėtos reakcijos gali pasireikšti, praėjus kelioms minutėms ar valandoms po vinblastino injekcijos, ir ne daugiau kaip 2 savaitėms - po mitomicino pavartojimo. Po gydymo bronchus plečiančiais vaistais, gliukokortikoidais ir deguonimi dauguma pacientų visiškai pasveiko. Vis dėlto, kai kuriems pacientams išsivystė progresuojantis dusulys, dėl kurio buvo būtina nuolat vartoti kortikosteroidų. Tokiu atveju vėl skirti vinblastino negalima (t. p. žr. 4.5 skyrių).

Atsargumas reikalingas kepenų funkcijos nepakankamumo atveju, kadangi galima sulėtinta vaisto ekskrecija, ir reikės priderinti dozę (žr. 4.2 skyrių)

Vaisto reikia vartoti atsargiai ligoniams, sergantiems išemine širdies liga.

Šio vaisto paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su gyvomis susilpnintomis vakcinomis, fenitoinu ir itrakonazolu (žr. 4.5 skyrių).

Rekomenduojama atidžiai stebėti periferinės nervų sistemos būklę, kad galima būtų laiku pakoreguoti dozę.

Limfomos remisijos indukcijos metu kraujo serume gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis, todėl reikia dažnai matuoti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume ar imtis kitų tinkamų priemonių.

Gydymo vinblastinu metu reikia vengti intensyvaus švitinimo saulės spinduliais.

Reikia saugoti, kad vinblastino nepatektų į akis.

Senyviems pacientams gali pasunkėti ortostatinė hipotenzija.

Jeigu įtariama nepakankama ADH sekrecija, reikia stebėti elektrolitų kiekį kraujo serume ir skysčių pusiausvyrą.

Kaip gydymo vinblastinu sukeltas nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Jį gerai šalina tokios įprastos priemonės, kaip klizmos ir vidurius laisvinantys vaistai. Vidurių užkietėjimas gali pasireikšti dėl poveikio viršutinei gaubtinės žarnos daliai, todėl tiesioji žarna medicininės apžiūros metu gali būti tuščia. Šiai būklei patvirtinti gali būti naudinga nekontrastinė (mažo kontrastingumo) pilvo organų rentgenograma. Pacientams, gydomiems didele vinblastino doze, rekomenduojama taikyti įprastą vidurių užkietėjimo profilaktiką.

Atsargumo priemonės vartojimo ir tirpinimo metu

Skiedimo ir (arba) vartojimo metu išsiliejęs vaistas gali pažeisti odą ir rageną. Tokiu atveju šias vietas būtina nedelsiant praplauti dideliu vandens kiekiu. Dirbant su citostatiniais vaistais, jų ruošimo ir vartojimo metu būtina naudoti tinkamas atsargumo priemones: mūvėti apsaugines pirštines, nešioti veido kaukę ir apsauginius akinius.

Reikia vengti ekstravazacijos (vaisto išsiliejimo į audinius). Jeigu injekcijos į veną metu vaisto patenka į aplinkinius audinius, tai gali sukelti stiprų audinių dirginimą. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą ir likusią dozės dalį suleisti į kitą veną.

Vaisto išsisklaidymui skatinti, diskomfortui bei, kiek tai įmanoma, celiulito ir flebito išsivystymo tikimybei sumažinti buvo naudojama vietinė hialuronidazės injekcija ir saikingas ekstravazacijos vietos šildymas.

Vinblastino vartojimas intratekaliai sukelia mirtiną neurotoksinį poveikį.

Jeigu vinblastino sulfato atsitiktinai suleidžiama intratekaliai, rekomenduojamas toliau nurodytas gydymas. Taikant šį gydymą, vienu atveju suaugusiam žmogui, kuriam intratekaliai buvo suleista panašaus Žiemės alkaloido vinkristino sulfato, pavyko sustabdyti progresuojantį paralyžių. Gydymą būtina pradėti nedelsiant:

• Buvo pašalintas didžiausias saugumo požiūriu leistinas smegenų skysčio kiekis.
• Per kateterį, įstatytą į šoninį smegenų skilvelį, nuolatine Ringerio laktato tirpalo infuzija buvo plaunamas subarachnoidinis tarpas pastoviu 150 ml/val. greičiu. Skystis buvo šalinamas per juosmeninę prieigą.
• Gavus šviežios šaldytos plazmos, 25 ml plazmos buvo praskiesta 1 litru Ringerio laktato tirpalo, ir šis skiedinys buvo lašinamas per smegenų skilvelio kateterį pastoviu 75 ml/val. greičiu. Ir šis skystis buvo šalinamas per juosmeninę prieigą. Buvo nustatytas toks infuzijos greitis, kad nugaros smegenų skystyje būtų palaikoma 150 mg/ml baltymų koncentracija. Tuomet gydymas vėl kartotas nuo 3 pakopos su paruoštu 1 litru šviežios šaldytos plazmos skiedinio.
• Per 24 val. į veną buvo sulašinta 10 g glutamo rūgšties, po to šios rūgšties buvo skiriama vartoti per burną tris kartus per parą po 500 mg vieną mėnesį arba kol stabilizuosis neurologiniai sutrikimai. Glutamo rūgšties vaidmuo šiame gydyme nėra aiškus. Gali būti, kad glutamo rūgštis nėra būtina.
• 100 mg folino rūgšties dozė buvo suleista į veną iš karto, po to 24 valandas ši rūgštis buvo lašinama į veną 25 mg/val. greičiu, paskui vieną savaitę buvo leidžiama į veną 25 mg boliusu kas 6 val. Kas 8 val. per 30 min. į veną buvo sulašinama 50 mg piridoksino dozė. Šių vaistų vaidmuo neurotoksinio poveikio mažinime nėra aiškus.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Dėl didesnės trombozių rizikos navikinės ligos metu dažnai taikomas gydymas antikoaguliantais. Kadangi ligos metu krešėjimas konkrečiam pacientui labai kinta, ir galima geriamųjų antikoaguliantų sąveika su chemoterapijai taikomais vaistais nuo vėžio, jeigu nusprendžiama pacientą gydyti geriamaisiais antikoaguliantais, reikia dažniau tikrinti tarptautinį normalizuotą santykį (TNS).

Vinblastino vartojimas kartu su kitais kaulų čiulpus slopinančiais ar neurotoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais arba kartu taikomas didesnių plotų švitinimas didina toksinio poveikio riziką. Jeigu chemoterapija taikoma kartu su švitinimu radioaktyviais spinduliais per sritį, apimančią kepenis, vinblastino vartojimą reikia atidėti, kol bus baigta radioterapija. 

Vinblastinu būtina atsargiai gydyti pacientus, kartu vartojančius vaistinių preparatų, kurie, kaip žinoma, per kepenų citochromo CYP3A izofermentus slopina vaistinių preparatų metabolizmą, ar pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Vinblastino sulfato ir minėto metabolizmo kelio inhibitoriaus vartojant kartu, nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti greičiau ir (ar) būti sunkesnis.

Geriamojo ar į veną injekuojamo digitoksino vartojimas kartu su chemoterapinių vaistų, įskaitant vinblastino sulfatą, deriniais, gali sukelti digitoksino kiekio kraujyje sumažėjimą, taigi ir šio vaisto veiksmingumo, sumažėjimą.

Geriamojo ar į veną injekuojamo fenitoino vartojimas kartu su chemoterapinių vaistų, įskaitant vinblastino sulfatą, deriniais, gali sukelti fentoino kiekio kraujyje sumažėjimą ir priepuolių padažnėjimą. Reikia koreguoti fenitoino dozę, remiantis vaisto kiekio matavimų kraujyje duomenimis. Kiek prie šios sąveikos prisideda vinblastino sulfatas, neaišku. Galimas daiktas, kad sąveika yra fenitoino absorbcijos sumažėjimo ir jo metabolizmo bei šalinimo pagreitėjimo pasekmė.

Vinblastino vartojant kartu su mitomicinu C yra buvę sunkaus, kartais negrįžtamo, toksinio poveikio plaučiams atvejų, ypač jeigu audiniai būdavo pažeisti iš anksčiau (žr. 4.4 skyrių). Vinblastino, kaip sudedamosios kombinuotosios chemoterapijos dalies, vartojimas kartu su mitomicinu C, gali sukelti ūminį respiracinį sindromą ir plaučių infiltraciją. Ligoniams, kuriems taikyta gydymo mitomicinu, vinblastinu ir progesteronu (MVP) schema, yra buvę ūminio respiracinio distreso sindromo kartu su intersticiniais plaučių infiltratais atvejų.

Yra pranešimų, kad kartu vartojama cisplatina gali didinti vinblastino koncentraciją kraujo plazmoje.

Po vinblastino vartojimo kartu su bleomicinu yra buvę Reino (Raynaud) fenomeno ir gangrenos atvejų, o po kombinuotojo gydymo vinblastinu, bleomicinu ir cisplatina – kitų kraujagyslinių reiškinių (tokių kaip miokardo infarktas ir insultas).

Vinblastinas gali stiprinti neurotoksinį cisplatinos ar interferono ir kardiotoksinį interferono poveikį.

Dėl farmakodinaminės ir farmakokinetinės vinblastino sąveikos su kitais citostatiniais vaistais ir imunosuspresantais gali pasireikšti stipresnis gydomasis ir toksinis poveikis.

Be to, galima sąveika su švitinimu radioterapijos metu ir po jos.

Eritromicinas gali stiprinti toksinį vinblastino poveikį.

Vinblastino vartojimas kartu su itrakonazolu gali didinti neurotoksinio poveikio ar paralyžinio žarnų nepraeinamumo riziką.

Taikant kombinuotą chemoterapiją, kurios sudėtyje yra vinblastino, metu kraujo serume gali sumažėti prieštraukulinių preparatų koncentracija.

Vinblastinas gali skatinti metotreksato patekimą į ląsteles. Dėl vinblastino, alkilinančios medžiagos ir metotreksato sąveikos ląstelės ciklo metu gali pasireikšti stipresnis bendras citotoksinis poveikis.

Pacientus, kuriems taikoma imunosupresinė chemoterapija, dėl sisteminės, galbūt mirtinos, ligos rizikos skiepyti gyva vakcina draudžiama. Ši rizika yra didesnė ligoniams, kurių imunitetas jau yra nuslopintas jų pagrindinės ligos. Jeigu tinka, reikia vartoti inaktyvuotą vakciną.

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie vinblastino vartojimą nėštumo metu nepakanka.  Farmakologinis veikimas leidžia spręsti, kad nėštumo metu galimas žalingas poveikis. Ikiklinikiniais tyrimais įrodytas vinblastino genotoksinis, teratogeninis ir kitoks toksinis poveikis dauginimuisi (žr. 5.3 skyrių). Vinblastino nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.

Jei nėštumo metu gydymas vinblastinu yra neabejotinai būtinas, ar moteris tapo nėščia vaisto vartojimo metu, pacientę būtina informuoti apie galimą pavojų vaisiui ir atidžiai stebėti. Reikia apsvarstyti genetinės konsultacijos galimybę.

Žindymas

Ar vinblastino išsiskiria su žindyvės pienu, nežinoma. Žindymo metu vinblastino vartoti draudžiama. Gydymo vinblastinu metu žindymą reikia nutraukti.

Kontracepcija

Vyrai ir vaisingo amžiaus moterys gydymo vinblastinu metu ir ne mažiau kaip tris mėnesius, bet geriau 6 mėnesius, po jo turi naudoti veiksmingas kontraceptines priemones.

Vaisingumas

Vinblastinas gali pakenkti vyrų ir moterų vaisingumui. Informacijos apie vinblastino, kaip ir daugumos vaistinių preparatų, poveikį spermatogenezei trūksta. Vyrams yra buvę aspermijos atvejų. Tyrimų su gyvūnais duomenys rodo dalijimosi nutrūkimą metafazės metu ir degeneracinius gemalo ląstelių pokyčius (žr. 5.3 skyrių). Po gydymo vinblastinu galimas laikinas ar nuolatinis vyrų ir moterų nevaisingumas. Vinblastinu kartu su kitais vaistais gydomoms ligonėms pasireiškė amenorėja. Po gydymo menstruacijos dažniausiai atsistatydavo. Prieš pradedant gydymą vinblastinu vyrui reikėtų pasitarti dėl spermos konservavimo.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Apie šio vaistinio preparato poveikį gebėjimui vairuoti informacijos nėra. Atsižvelgiant į nepageidaujamą poveikį reikėtų pagalvoti apie galimą šio preparato įtaką gebėjimui vairuoti.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Apskritai, nepageidaujamų reiškinių, susijusių su vinblastino vartojimu, dažnis, atrodo, yra susijęs su vartojama doze. Dauguma nepageidaujamų reiškinių netrunka ilgiau kaip 24 val.

Žemiau išvardyti nepageidaujami reiškiniai pagal dažnį yra klasifikuojami taip:

Labai dažni (≥ 1/10)

Dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10)

Nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100)

Reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000)

Labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni

Leukopenija yra dažniausias nepageidaujamas poveikis ir paprastai ji yra dozę ribojantis veiksnys.

Dažni

Anemija, trombocitopenija ir kaulų čiulpų funkcijos slopinimas.

Dažnis nežinomas

Hemolizinė anemija.

Endokrininiai sutrikimai

Reti

SADHS (Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas) sindromas. Jo atvejų yra buvę vartojant ir rekomenduojamas, ir didesnes dozes (taip pat žr.4.9 skyrių).

Psichikos sutrikimai

Nedažni

Depresija.

Dažnis nežinomas

Psichozė.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni

Parestezija, giliųjų sausgyslių refleksų išnykimas.

Reti

Kurtumo pojūtis, periferinis neuritas, galvos skausmas, traukuliai, galvos svaigimas. Pacientams, kuriems taikomas kombinuotasis gydymas bleomicinu, cisplatina ir vinblastinu, yra buvę cerebrovaskulinių priepuolių.

Dažnis nežinomas

Neuralgija (pvz., veido ar žandikaulio), periferinė neuropatija, balso stygų paralyžius.

Akių sutrikimai

Po vinblastino kontakto su ragena atsiradusios skausmingos epitelio erozijos su vokų spazmu, akies voko pabrinkimu ir priekinių ausies limfmazgių padidėjimu.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Reti

Ototoksinis poveikis, dėl VIII-ojo galvinio nervo pažeidimo atsiradęs pusiausvyros ir klausos sutrikimas, pasireiškiantis daliniu arba visišku kurtumu, kuris gali būti laikinas arba nuolatinis, ir sunkumai dėl pusiausvyros, įskaitant galvos svaigimą, nistagmą ir galvos sukimąsi.

Nedažni

Spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai

Reti

Sinusinė tachikardija, krūtinės angina, AV mazgo blokada, aritmija.

Dažnis nežinomas

Pacientams, kuriems taikomas kombinuotasis gydymas bleomicinu, cisplatina ir vinblastinu, yra buvę miokardo infarkto atvejų.

Kraujagyslių sutrikimai

Gauta pranešimų apie pavienius hipertenzijos ir sunkios hipotenzijos atvejus. Pacientams, kuriems dėl sėklidžių naviko buvo taikomas kombinuotasis gydymas bleomicinu, cisplatina ir vinblastinu, yra buvę Reino (Raynaud) fenomeno atvejų.

Ortostatinė hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Nedažni

Faringitas.

Gauta pranešimų apie ūmų dusulį (bronchų spazmą), atsiradusį, pavartojus žiemės (Vinca) alkaloidų. Pacientams, kurie dabar yra ar anksčiau buvo gydomi mitomicinu C, praėjus kelioms valandoms po vinblastino pavartojimo, dėl šio vaistų derinio toksinio poveikio plaučiams gali atsirasti karkalų, plaučių infiltratų ir sutrikti plaučių funkcija. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti abiejų preparatų vartojimą (žr. 4.4 skyrių).

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni

Pykinimas, vėmimas.

Dažni

Vidurių užkietėjimas (žr. 4.4 skyrių), žarnų nepraeinamumas, kraujavimas iš senos pepsinės opos, hemoraginis enterokolitas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, anoreksija ir viduriavimas

Dažnis nežinomas

Stomatitas, skrandžio skausmas, pilvo skausmas, paausinių seilių liaukų skausmingumas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Kepenų fibrozė.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažni

Plaukų netekimas. Paprastai iškrenta ne visi plaukai ir kai kuriais atvejais palaikomojo gydymo metu jie vėl pradeda augti.

Buvo pranešimų apie burnoje ir ant odos atsiradusias pūsleles.

Dažnis nežinomas

Odos uždegimas, fototoksinis poveikis.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Raumenų atrofija.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Šlapimo susilaikymas, trombinė mikroangiopatija kartu su inkstų nepakankamumu.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Sumažėjęs vaisingumas, aspermija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nedažni

Skausmas naviko vietoje, negalavimas.

Dažnis nežinomas

Silpnumas, karščiavimas, intraveninės injekcijos metu į poodinį audinį išsiliejusio vinblastino tirpalo sukeltas celiulitas, nekrozė ir tromboflebitas, skausmas injekcijos vietoje, ypač po injekcijos į smulkias kraujagysles.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9. Perdozavimas

Simptomai

Vinblastino perdozavimas sukelia intensyvesnį minėto nepageidaujamo poveikio pasireiškimą (žr. 4.8 skyrių). Gali būti ryškesnis kaulų čiulpų slopinimas ir ypač leukopenija. Be to, gali pasireikšti neurotoksinis poveikis (parestezija, periferinė neuropatija), panašus į stebimą gydymo vinkristino sulfatu metu.

Gydymas

Priešnuodis vinblastinui yra nežinomas. Gydymas yra simptominis ir palaikomasis.

Patariama nutraukti vinblastino skyrimą. Prireikus, turėtų būti taikomos bendros palaikomojo gydymo priemonės ir perpilamas kraujas. Perdozavimo atveju rekomenduojamas toks gydymas:

• padarinių, atsirandančių dėl sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromo, prevencijai reikia riboti skysčio vartojimą ir skirti diuretiko, veikiančio Henlės kilpos ir distalinių kanalėlių srityje;
• skirti prieštraukulinį gydymą;
• vartoti skystą maistą, atsižvelgiant į galimą žarnų nepraeinamumą;
• nuolat stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją;
• kasdien vertinti kraujo tyrimų rodmenis;
• tyrimų su gyvūnais duomenys parodė, kad folio rūgštis gali sukelti apsauginį poveikį, kuriam palaikyti galima taikyti šią schemą: folio rūgšties injekuoti į veną po 100 mg pirmą parą kas 3 val., toliau kas 6 val. kitas 48 valandas.

Vaistinio preparato šalinimui iš organizmo hemodializė tikriausiai yra neefektyvi.

Remiantis farmakokinetiniais duomenimis, manoma, kad didesnė vinblastino koncentracija serume išsilaiko mažiausiai 72 valandas.

Jeigu vinblastino nuryjama, galima vartoti per burną aktyvintos anglies ir vandens suspensijos ir vidurių laisvinamųjų vaistų. Tokiu atveju vartoti kolestiramino nerekomenduojama.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė. Antinavikiniai vaistai. Žiemės (Vinca) alkaloidai ir analogai.

ATC kodas. L01CA01.

Vinblastinas priklauso Vinca (žiemės) alkaloidams. Jie prisijungia prie tubulino ir sutrikdo mikrotubulinę funkciją, kadangi stabdo tubulino polimerizaciją, ir skatina jau suformuotų mikrotubulių depolimerizaciją. Tai sutrikdo normalią mikrotublių tinklo, būtino interfazei ir mitozei, reorganizaciją. Manoma, kad žiemės alkaloidai ne tik sustabdo mitozę, bet ir sukelia citotoksinį poveikį nesidauginančioms ląstelėms G₁ ir S fazių metu.

Hematologinis poveikis: gydymo vinblastinu metu galima tikėtis leukopenijos. Leukocitų kiekis yra svarbi gairė gydymui. Paprastai leukopenija būna ryškesnė ir trunka ilgiau, kai vartojamos didesnės dozės.

Pradėjus gydymą vinblastinu tikėtina, kad mažiausais leukocitų kiekis kraujyje atsiras praėjus 5 – 10 parų po paskutinės vaisto vartojimo dienos. Po to leukocitų kiekis pradeda gana greitai didėti ir per kitas 7 – 14 parų sunormalėja. Palaikomojo gydymo metu vartojant mažesnes dozes problemų dėl leukopenijos paprastai nebūna. Nors gydymo vinblastinu metu trombocitų kiekis paprastai reikšmingai nesumažėja, pavieniais atvejais gali pasireikšti sunki trombocitopenija. Ji pasireiškia rečiau, negu vartojant kitų citostatikų.

Pacientams, kuriems dėl anksčiau taikyto gydymo radioaktyviaisiais spinduliais ar kitais onkoliziniais vaistais yra kaulų čiulpų slopinimas, gali pasireikšti trombocitopenija (mažiau negu 200000 trombocitų/mm³). Jeigu prieš vartojant vinblastino nebuvo taikyta chemoterapija ar švitinimas, mažesnis negu 200000 trombocitų/mm³ kiekis būna labai retai, net jeigu vinblastinas sukelia reikšmingą leukopeniją. Trombocitopenija paprastai išnyksta per kelias paras.

Vinblastino poveikis eritrocitų kiekiui ir hemoglobino koncentracijai paprastai būna nereikšmingas su sąlyga, jeigu padėties nesukomplikuoja kitoks gydymas.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Vinblastino tariamasis pasiskirstymo tūris yra didelis. Jis gali būti 27,3 l/kg. Tyrimų su žiurkėmis duomenys rodo, kad praėjus 2 val. po žymėtojo vinblastino injekcijos didžiausia radioaktyvumo koncentracija buvo nustatyta plaučiuose, kepenyse, blužnyje ir inkstuose. Didžioji dalis vinblastino (> 99%) prisijungia prie kraujo serumo baltymų. Vinblastinas yra metabolizuojamas į aktyvų deacetilvinblastiną.

Greitai suleisto į veną vinblastino koncentracijos kraujo serume mažėjimas yra trifazis (kiekvienam pacientui jis gali būti labai skirtingas):

• labai staigus koncentracijos mažėjimas (alfa fazė, pusinės eliminacijos laikas 4 minutės);
• gana trumpas vidurinis periodas (beta fazė, pusinės eliminacijos laikas 1,6 val.);
• daug ilgesnės trukmės galutinė fazė (gama fazė, pusinės eliminacijos laikas 25 val., jo intervalas 17 – 31 val.).

Kadangi daugiausia vaisto gali būti pašalinama per tulžį, sutrikus normaliam šalinimui per tulžį, gali padidėti vaistinio preparato toksinis poveikis. Pacientams injekavus žymėtojo vinblastino, 10% radioaktyvumo buvo pašalinta su išmatomis, 14% su šlapimu, o likusios radioaktyvumo dalies nebuvo galima regeneruoti. Sisteminis klirensas yra 0,74 l/kg/val.

Vinblastinas silpnai prasiskverbia per kraujo-smegenų barjerą ir injekuoto į veną šio vaisto koncentracija smegenų skystyje būna mažesnė už gydomąją.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Dauginimosi tyrimų su gyvūnais metu pastebėta žala vaisingumui ir padidėjęs embriotoksinis poveikis. Lėtinio toksinio poveikio tyrimų duomenys rodo spematogenezės slopinimą ir toksinį poveikį virškinimo traktui. Remiantis įvairių genotoksinio poveikio tyrimų duomenimis nustatyta, kad vinblastinas gali sukelti chromosomų pokyčius, mikrobranduolių atsiradimą ir poliploidiją. Vinblastinas galbūt yra kancerogeniškas. Kiti ikiklinikinių tyrimų duomenys nepapildo aktualios informacijos, kuri pateikta klinikinėje dalyje.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Injekcinis vanduo

6.2. Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

6.3. Tinkamumo laikas

3 metai.

Vaistinio preparato, praskiesto 0,9% natrio chlorido ar 5% gliukozės tirpalu tiek, kad jo koncentracija būtų 0,5 mg/ml, cheminis ir fizinis stabilumas laikant kambario temperatūroje (15 - 25 °C), aplinkos šviesoje, yra 6 valandos.

Mikrobiologiniu požiūriu po atidarymo vaistinį preparatą reikia vartoti nedelsiant. Jeigu jis iš karto nevartojamas, už jo laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas. Paprastai tokį preparatą galima laikyti 2-8 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 24 val., nebent skiedimas buvo atliktas kontroliuojamomis ir įteisintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 °C – 8 °C). Negalima užšaldyti.

Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Bespalvis 10 ml I tipo stiklo injekcinis flakonas, užkimštas brombutilo gumos kamščiu su baltu užspaudžiamuoju aliuminio dangteliu.

Kiekvienoje kartono dėžutėje yra 1 flakonas.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Vartojimas

Vinblastine Teva suleisti ar šio vaisto injekavimą tiesiogiai prižiūrėti turi kvalifikuotas gydytojas, turintis chemoterapinių vaistų nuo vėžio vartojimo patirties.

Ruošimas

Chemoterapinę medžiagą vartojimui turi ruošti specialistas, kuris parengtas saugiai elgtis su preparatu.

Miltelių tirpinimas ir švirkštų užpildymas paruoštu tirpalu turi būti atliekamas tam skirtoje vietoje.

Darbuotojas, atliekantis minėtas procedūras, turi naudoti tinkamas apsaugines priemones: aprangą, pirštines ir akinius.

Nėščioms darbuotojoms dirbti su citotoksinėmis medžiagomis negalima.

Vinblastine Teva injekcinis tirpalas gali būti skiedžiamas 0,9% natrio chlorido ar 5% gliukozės tirpalu tiek, kad jo koncentracija būtų 0,5 mg/ml, ir po to suleidžiamas į veną. Tirpalas turi būti ruošiamas prieš pat vartojimą.

Vinblastine Teva injekciniame tirpale nėra konservantų, todėl jis tinka tik vienkartiniam vartojimui.

Užteršimas

Jeigu tirpalo pateko ant odos arba į akis, paveiktą sritį reikia nedelsiant nuplauti dideliu kiekiu vandens ar fiziologinio tirpalo. Laikinam odos dirginimui mažinti galima vartoti raminamojo kremo. Jeigu vaistas paveikė akis reikėtų pasitarti su gydytoju.

Išsiliejimo atveju darbuotojas turi užsimauti pirštines ir darbo vietoje laikoma tam skirta kempine išvalyti išsiliejusią medžiagą, o nuvalytą paviršių du kartus nuplauti vandeniu. Visus tirpalus ir kempines reikia sudėti į plastikinį maišą ir jį hermetiškai uždaryti.

Valyti išskyras ir vėmalus būtina atsargiai.

Atliekų tvarkymas

Švirkštus, talpykles, sugeriamąsias medžiagas, tirpalus ir bet kokias kitas užterštas medžiagas reikia sudėti į storą plastikinį maišą ar į kitą nepralaidžią talpyklę ir sudeginti.

Nesuvartotą vaistinį preparatą, pažeistus flakonus ar užterštas atliekas būtina dėti į specialiai šiams tikslui skirtą talpyklę ir sunaikinti, laikantis vietinių reikalavimų.